Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2012-12-20 · Civilinė byla Nr. 2-2107/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-12-20
Bylos Nr.
2-2107/2012
Teisminio proceso Nr.
2-58-3-00462-2012-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Kazys Kailiūnas, Danutė Gasiūnienė, Vytas Milius
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Gantruva“
Kategorijos
  • 126.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-2107/2012Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00462-2012-5Procesinio sprendimo kategorijos: 126.2. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. gruodžio 20 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Kazio Kailiūno ir Vyto Miliaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, G. Š., A. R. ir V. Š. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. nutarties, kuria uždarajai akcinei bendrovei „Gantruva“ iškelta bankroto byla, civilinėje byloje Nr. B2-1077-210/2012 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Gantruva“ direktoriaus G. A. ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo uždarajai akcinei bendrovei „Gantruva“, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, G. Š., A. R., V. K. ir V. Š..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas UAB „Gantruva“ direktorius G. A. pateikė teismui ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui UAB „Gantruva“. Ieškovo teigimu, 2012 m. birželio 30 d. duomenimis, bendrovė turi turto už 1 327 595 Lt, o pradelstos skolos sudaro 4 530 632 Lt. Atsakovas veiklos nebevykdo ir neturi lėšų atsiskaityti su kreditoriais. Teigia, kad bendrovė yra nemoki, todėl yra pagrindas jai iškelti bankroto bylą.

Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, G. Š., V. K. ir A. R. nurodo, kad jie yra atsakovo akcininkai, turintys balsų daugumą visuotiniame akcininkų susirinkime (67 proc.), ir prašo atsisakyti kelti atsakovui bankroto bylą. Nurodo, kad yra nusprendę akcininkų įnašais įnešti pinigų sumas, kurios panaikintų atsakovo nemokumą bei, kad jie yra atsakovo kreditoriai: G. Š. turi 231 360 Lt reikalavimo teisę atsakovui, A. R. – 373 367 Lt, V. Š. – 110 000 Lt.

Visuotiniame akcininkų susirinkime 2012 m. rugsėjo 14 d. bendrovės vadovas G. A. buvo atšauktas iš einamų pareigų ir naujuoju bendrovės direktoriumi paskirtas R. P..

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šiaulių apygardos teismas 2012 m. rugsėjo 6 d. nutartimi UAB „Gantruva“ iškėlė bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Atveika“. Teismas nustatė, kad pagal 2012 m. birželio 30 d. balansą bendrovė turi trumpalaikio turto už 61 970 Lt, ilgalaikio turto už 1 265 625 Lt, pradelsti įsipareigojimai siekia 4 530 632 Lt.; kad per šį laikotarpį ir per praėjusius finansinius metus bendrovė dirbo nuostolingai. Teismas taip pat nustatė, kad atsakovas turi 107 740,96 Lt pradelstų įsipareigojimų valstybės biudžetui ir 2 693,46 Lt Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui, reikalavimo teisės sudaro tik 5 777,46 Lt. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad atsakovas negali ir negalės atsiskaityti su kreditoriais, įmonės skolos viršija pusę į balansą įrašyto turto vertės ir šie įsipareigojimai yra uždelsti. Pagrindų, lemiančių atsisakymą kelti bankroto bylą, teismas nenustatė (ĮBĮ 10 str. 3 d.), todėl sprendė, kad atsakovas yra nemokus ir jam keltina bankroto byla.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, G. Š., V. Š. ir A. R. atskiruoju skundu prašo Šiaulių apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. nutartį panaikinti ir atsisakyti kelti bankroto bylą UAB „Gantruva“. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Teismas nenagrinėjo, ar bendrovė tikrai ateityje negalės atsiskaityti su kreditoriais, mokėti įstatymuose numatytų mokesčių, neatsižvelgė į trečiųjų asmenų, kurie yra UAB „Gantruva“ akcininkai, visuotiniame akcininkų susirinkime turintys balsų daugumą (67 proc.), bei kreditoriai, prašymą nekelti bankroto bylos bendrovei.

2. Nors formaliai bendrovės skolos viršija pusę į balansą įrašyto turto vertės ir šie įsipareigojimai yra uždelsti, tačiau bendrovė yra pajėgi atsiskaityti su savo kreditoriais. Šiuo metu yra vedamos derybos su bendrovės kreditoriais dėl įsiskolinimo grąžinimo atidėjimo, peržiūrimi įmonės sandoriai, todėl priimti sprendimą dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo anksti.

3. Artimiausiu metu įvyks UAB „Gantruva“ visuotinis akcininkų susirinkimas, kurio metu bus atšaukiamas iš pareigų dabartinis bendrovės vadovas G. A.. Akcininkų nuomone, didelis turto vertės per vienerius metus sumažėjimas leidžia įtarti įmonės vadovą neefektyviai vykdžius jam pavestas funkcijas ir nesiekiant, kad įmonė dirbtų pelningai. Paskyrus naują įmonės vadovą, bendrovė vėl pradėtų veikti efektyviai ir pelningai bei galėtų atsiskaityti su kreditoriais.

Atsiliepimas

Ieškovas uždarosios akcinės bendrovės „Gantruva“ direktorius G. A. prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo šiuos argumentus:

1. Nei bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme, nei kartu su skundu apeliantai nepateikė teismui įrodymų apie bendrovės faktines pajamas, planuojamas pajamas ateityje, savo planus, susijusius su investicijomis į bendrovės veiklą. Taigi apeliantai nepateikė teismui ne tik įrodymų, bet ir paaiškinimų, kokiais būdais bei priemonėmis jie bandys padaryti bendrovės veiklą pelninga net po dviejų metų pertraukos.

2. Apeliantai mini savo, kaip akcininkų, paskolų dydžius bendrovei, sudarančius apie 720 000 Lt. Jiems atsisakius tokio dydžio reikalavimo teisės arba pratęsus paskolų grąžinimo terminus, bendrovės turimo turto ir pradelstų įsipareigojimų santykis pasikeistų, tačiau jie apie tokius ketinimus neužsimena. Todėl teismo išvada, jog nėra tikimybės, kad bendrovė galės atsiskaityti su savo kreditoriais, yra pagrįsta bylos medžiaga.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria atsakovui iškelta bankroto byla, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą teisėjų kolegija sprendžia vadovaudamasi atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 7 dalyje numatyti bankroto bylos iškėlimo pagrindai:1) įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas; 2) įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų. Įmonės nemokumo sąvoka įtvirtina ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje, kurioje nurodyta, kad tai įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Ginčo atveju, vadovaudamasis bendrovės finansiniais dokumentais (2012 m. birželio 30 d. balansu ir pelno (nuostolių) ataskaita, 2011 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaita ir balansu, kreditorinių įsiskolinimų ir debitorinių skolų sąrašais, ilgalaikio turto sąrašu (7-15 b. l.)), teismas konstatavo bendrovės nemokumą, nustatęs, kad bendrovės trumpalaikio turto vertė yra 61 970 Lt, ilgalaikio turto – 1 265 625 Lt, o pradelsti įsipareigojimai siekia 4 530 632 Lt.

Skundžiamos nutarties neteisėtumą apeliantai grindžia tuo, kad teismas neatsižvelgė į jų, kaip įmonės akcininkų, prašymą nekelti įmonei bankroto bylos. Bankroto procesą, taip pat ir bankroto bylos iškėlimo pagrindus nustato įmonių bankroto įstatymas, kuriame imperatyviai įtvirtinti bankroto bylos iškėlimo pagrindai. Atsisakymo kelti bankroto bylą pagrindai yra reglamentuoti ĮBĮ 10 straipsnio 3 dalyje. Atskirasis skundas negrindžiamas šioje teisės normoje nustatytų pagrindų egzistavimu. Įmonių bankroto įstatymas įpareigoja įmonės vadovą, savininkus kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriais (ĮBĮ 8 str. 1 d.). Apeliantai teisūs, kad bankroto procedūros turėtų būti pradedamos tik įmonėms, kurios akivaizdžiai negali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams, o ne formaliai taikant ĮBĮ įtvirtintus nemokumo nustatymo kriterijus. Taigi bankroto byla įmonei turi būti keliama tik tuomet, kai teismui ištyrus visus įrodymus nelieka abejonių, kad įmonė yra nemoki. Apeliantai neneigia teismo nustatyto fakto dėl bendrovės nemokumo, sutinka, kad bendrovės skolos gerokai viršija pusę į balansą įrašyto turto vertės ir šie įsipareigojimai yra pradelsti, tačiau nurodo, kad bendrovė yra pajėgi atsiskaityti su kreditoriais. Pastarojo teiginio apeliantai nepagrindžia jokiais argumentais ir įrodymais, nepateikė teismui dokumentų, patvirtinančių, jog bendrovės finansiniai rodikliai skiriasi nuo byloje nustatytų aplinkybių, todėl tokius apeliantų argumentus teisėjų kolegija laiko nepagrįstais (CPK 178 str.).

Atskirojo skundo argumentai dėl bendrovės vadovo galbūt netinkamai vykdytų pareigų ar netinkamai organizuotos bendrovės veiklos, gali būti reikšmingi įrodinėjant bendrovės vadovo civilinės atsakomybės ar tyčinio bankroto sąlygas, tačiau neturi įtakos sprendžiant dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo. Apeliantų pateiktas 2012 m. rugsėjo 14 d. visuotinio akcininkų susirinkimo protokolas patvirtina, kad bankroto bylą atsakovui inicijavęs G. A. yra atšauktas iš pareigų ir bendrovės direktoriumi paskirtas R. P.. Bendrovės vadovo pasikeitimas nagrinėjamam klausimui nėra teisiškai reikšmingas, o apeliantai nepateikė įrodymų, kurie paneigtų teismo konstatuotą įmonės nemokumo faktą. Apeliantų teiginiai apie galimą įmonės nemokumo atstatymą yra deklaratyvūs, nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis apie atsiskaitymus su kreditoriais, derybas su jais dėl įsipareigojimų terminų pakeitimo, apie įmonės akcininkų sprendimus dėl jų finansinių įnašų ar kt. Atsižvelgdama į šias aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo tenkinti atskirojo skundo ir atsisakyti kelti atsakovui bankroto bylą (CPK 263 str., 337 str. 1 d. 1 p.).

Apeliacinės instancijos teismui naujasis atsakovo vadovas pateikė prašymus dėl žodinio atskirojo skundo nagrinėjimo ir paskirto bankroto administratoriaus pakeitimo.

CPK 336 straipsnio 1 dalis reglamentuoja rašytinį atskirojo skundo nagrinėjimą ir suteikia teismui diskrecijos teisę spręsti dėl žodinio nagrinėjimo būtinumo, o šalių prašymai šiuo klausimu teismo nesaisto. Nagrinėjamu atveju aplinkybių, lemiančių žodinį apeliantų atskirojo skundo nagrinėjimą, kolegija nenustatė. Naujo atsakovo vadovo nurodytos aplinkybės apie ieškovo, kaip bendrovės vadovo galbūt netinkamai atliktas pareigas, ar jo sudarytų sandorių neteisėtumą, taip pat nesudaro pagrindo skirti bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes jos nėra teisiškai reikšmingos vertinant bendrovės nemokumo būklę. Šios aplinkybės, kaip minėta, gali būti reikšmingos sprendžiant įmonės bankroto administratoriaus ar jos kreditorių inicijuotus teisminius ginčus dėl vadovo atsakomybės, tyčinio bankroto ar sandorių nuginčijimo.

Pasibaigus skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) skundą draudžia įstatymas (CPK 323 str., 338 str.). Atskiruoju skundu apeliantai prašė panaikinti teismo nutartį, kuria atsakovui iškelta bankroto byla, ir atsisakyti kelti bankroto bylą. Trečiųjų asmenų paduotas atskirasis skundas nebuvo grindžiamas bankroto administratoriaus paskyrimo neteisėtumo argumentais. Dėl trečiųjų asmenų skundžiamos teismo nutarties atskirojo skundo atsakovas neteikė. Išdėstytos aplinkybės lemia apeliantų ir atsakovo teisės pildyti atskirąjį skundą administratoriaus pakeitimo reikalavimu neturėjimą. Dėl šių priežasčių atsakovo prašymas dėl bankroto administratoriaus pakeitimo ir prie jo pridėti įrodymai grąžintini jį padavusiam asmeniui (CPK 323, 314 str.). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad bankroto administratorius veikia vadovaudamasis teisės aktais ir turi ĮBĮ ir kituose teisės aktuose įtvirtintas teises ir pareigas. Bankroto administratorius savo veikloje yra nepriklausomas nuo jo kandidatūrą ĮBĮ nustatyta tvarka pasiūliusio asmens. Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2010 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. 4-887 patvirtinto Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių elgesio kodekso 10 punkte nustatyta, kad administratorius, atlikdamas procedūras, turi būti visiškai nepriklausomas nuo bet kokios asmenų įtakos. Šiame kodekse įtvirtintų principų (kodekso 11 punktas) laikymasis užtikrina, kad, nepriklausomai nuo to, kas pasiūlė bankroto administratoriaus kandidatūrą, administratorius sieks, kad jo veikla atitiktų bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių interesus bei sudarytų sąlygas teismui tinkamai nagrinėti bylą (kodekso 8 punktas). Pagrįstų argumentų ir įrodymų, leidžiančių spręsti apie ieškovo ir teismo paskirto bankroto administratoriaus sąsajas, kurios gali kelti abejonių administratoriaus nešališkumu, nei apeliantai, nei naujasis atsakovo vadovas nenurodė ir jų nepateikė. Tuo atveju, jeigu bankroto procedūrų metu paaiškėtų netinkamas administratoriaus pareigų vykdymas, kreditoriai turi teisę inicijuoti administratoriaus atstatydinimą (ĮBĮ 11 str. 8 d. 2 p.).

Įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija sprendžia, kad teismo nutarties neteisėtumo ar nepagrįstumo apeliantai neįrodė, todėl atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo ją naikinti (CPK 263 str., 377 str. 1 d. 1 p.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjai Danutė GasiūnienėKazys KailiūnasVytas Milius