- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-10-28
- Bylos Nr.
- 2-107-721/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-29-3-02970-2012-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nadežda Kiubienė
- Ieškovas
- V. J.
- Atsakovas
- I. A. H. Z.
Mažeikių rajono apylinkės teismo teisėja Nadežda Kiubienė, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei J. S., dalyvaujant ieškovei V. J., ieškovės atstovui advokatui V. P., išvadą byloje teikiančios institucijos Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui V. N., žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės V. J. ieškinį atsakovui I. A. H. Z., dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė V. J. kreipėsi į teismą prašydama nustatyti, kad I. A. H. Z., gim. 1991 m., yra jos sūnaus F. J., gimusio 2012 m. vasario 29 d., tėvas, o F. J. – atsakovo sūnus. Taip pat prašė priteisti iš I. A. H. F. J., gim. 2012 m. vasario 29 d., išlaikymui periodinėmis išmokomis po 200 Lt iki vaiko pilnametystės, išlaikymą skaičiuoti nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2012-11-05 ir nustatyti sūnaus gyvenamąją vietą su ieškove (1-3 b. l.).
Ieškovė nurodė, kad 2011 m. ji iš Lietuvos išvyko į Švediją dirbti. Su Pakistano piliečiu I. A. H. Z. susipažino 2011 m. balandžio mėnesį lankydama mokyklą Kristianstado mieste. Iš pradžių tarpusavio santykiai buvo tik draugiški, neužilgo tarp jų susiklostė artimesni santykiai, kartu apsigyveno. 2011 m. gegužės mėnesį pastojo, apie tai informavo atsakovą. Jis tada labai apsidžiaugė, kad taps tėvu, tarpusavio jų santykiai buvo labai geri, atsakovas rėmė materialiai. Atsakovas sakė, kad jie susituoks, išvyks gyventi į kitą miestą. 2011metų rugsėjo mėnesį dėl asmeninių priežasčių ji buvo priversta grįžti į Lietuvą, bet santykiai su atsakovu nenutrūko, jie bendravo internetu. Atsakovas prašė grįžti į Švediją, pastoviai aiškino, jog jie turi būti kartu kai gims vaikas. Po kiek laiko vis rečiau susisiekdavo su atsakovu ir galu gale atsakovas ėmė vengti bendravimo. 2012-02-29 gimė sūnus F. J.. Sūnaus tėvas yra atsakovas I. A. H. Z. Gimus sūnui atsakovas aplankyti jo neatvyko ir vaiku nesidomėjo, tėvystės įforminti nesutiko ir nesutikimo priežasčių nenurodė. Nuo sūnaus gimimo vaiką augina viena. Teigia, jog nepilnamečius vaikus privalo išlaikyti abu tėvai, todėl prašo priteisti išlaikymą vaikui po 200 Lt periodinę išmoką kas mėnesį iš atsakovo. Ji iš savo pajamų vaikui gali skirti lėšas tik sūnaus minimaliems būtiniausiems poreikiams patenkinti. Prašo taip pat nustatyti sūnaus gyvenamąją vietą pas ją, ieškovę, nes sūnus savo tėvo nepažįsta, niekuomet kitur negyveno ir atsakovas neišreiškė savo nuomonės dėl sūnaus gyvenamosios vietos. Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovas prašė ieškinį tenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovas į teismo posėdį neatvyko. Apie pareikštą ieškinį jam yra pranešta įstatymo nustatyta tvarka, procesiniai dokumentai jam buvo įteikti 2013-03-25. Nutartis skirti DNR ekspertizę ir šaukimas į teismo posėdį atsakovui tinkamai buvo įteikti 2013-10-10. Teismas informavo atsakovą apie Lietuvos Respublikoje galiojančių įstatymų nuostatas dėl tinkamo bylos šalies atstovavimo teisme ir atsisakymo daryti ekspertinį tyrimą tėvystei nustatyti. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį teismui nepateikė, į ekspertinę įstaigą ir į teismą neatvyko.
Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas prašo ieškinį tenkinti. Atsakovas, jo nuomone, turėjo galimybę gintis teisme, tačiau ja neapsinaudojo.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.148 str., 3.192 str., 3.194 str., 3.196str).
Iš ieškovės paaiškinimų, byloje esančių ir ištirtų rašytinių įrodymų bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovei V. J. 2012-02-29 gimė sūnus F. gimimo liudijimo įrašas Nr. 116. Vaiko gimimo liudijime įrašo apie tėvą nėra (5 b.l.). Atsakovas sūnaus nelanko ir jo neremia.
Dėl tėvystės nustatymo.
Jeigu vaikas gimė nesusituokusiai motinai ir tėvystė nepripažinta, tėvystę gali nustatyti teismas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.146 str. 1 d.). Civilinio kodekso 3.148 straipsnyje nustatyta, kad pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados) ir kitos Civilinio proceso kodekse numatytos įrodymų priemonės. Jei šalys atsisako ekspertizės, pagrindu tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, taip pat kiti įrodymai. Atsakovui atsisakius ekspertizės, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, įstatymas įgalina teismą tokį atsisakymą įvertinti kaip tėvystės įrodymą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 389 straipsnis). Byloje paskyrus DNR ekspertizę, atsakovas į ekspertizę nenuvyko, todėl tai laikytina ekspertizės atsisakymu. Teismo vertinimu, jokių svarių priežasčių, dėl kurių atsisakė atlikti ekspertizę, atsakovas nenurodė, o atlikti tokią ekspertizę asmeniui nesutinkant nėra galimybės. Gerbiant A. A. H. Z. asmenį ir jo neliečiamybę, kuri yra užtikrinta tarptautinių ir nacionalinių teisės aktų, būtina atsižvelgti ir į Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnyje įtvirtintą vaiko teisę kiek tai įmanoma žinoti savo tėvus, šios Konvencijos 3 straipsnį, įtvirtinantį geriausių vaiko interesų prioritetą, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.3 straipsnį, įtvirtinantį prioritetinius vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynybos principus, bei civilinio kodekso 3.146–148, 3.150 straipsnius, numatančius, jog tėvystės nustatymo ir nuginčijimo klausimai sprendžiami vaiko interesais.
Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, laiko, kad atsakovas I. A. H. Z. sąmoningai atsisako atlikti ekspertizę ir šitaip siekia išvengti tiesioginių įrodymų, kad jis yra vaiko tėvas. Nors nagrinėjamu atveju byloje nepateikta įrodymų, patvirtinančių šalių bendrą gyvenimą, bendrą vaiko auklėjimą, išlaikymą, atsižvelgdamas į ieškovės paaiškinimus ir į tai, kad atsakovui nepateikė į bylą jokių prieštaravimų, teismas atsakovo ekspertizės atsisakymą vertina kaip tėvystės įrodymą (LR CK 3.148 str. 2 d.). I. A. H. Z. pripažintinas F. J. tėvu, o F. J. – jo sūnumi.
Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.
F. J. gyvenamoji vieta nustatytina su motina V. J., nes jis nuo gimimo gyvena su ja, jo gyvenamoji vietą deklaruota su ieškove, esanti nusistovėjusį jo šeimos aplinka jam yra saugi, atitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, užtikrina dabartinių jos poreikių tenkinimą. Keisti vaiko gyvenamąją aplinką nėra būtina ir pateisinama bei reikalinga vaiko teisių ir interesų apsaugai ( LR CK 169 str.). Be to, teismo vertinimu, mažamečio vaiko atskyrimas nuo motinos būtų nesuderinamas su Jungtinių tautų Vaikų teisių deklaracijos 6 str. principe įtvirtinta bendrąja taisykle, jog mažamečio vaiko, išskyrus išimtines aplinkybes, negalima išskirti su motina. Tokios išimtinės aplinkybės byloje nėra nustatytos. Pagal LR CK 3.169 straipsnio 3 dalį pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.
Dėl išlaikymo priteisimo.
Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Lietuvos Respublikos įstatymas įpareigoja tėvus materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus ir šį išlaikymą privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 str. 1–2 d.). Aiškindamas ir taikydamas nuostatas, reglamentuojančias nepilnamečiams vaikams reikalingo išlaikymo dydžio nustatymą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs vienodą praktiką, kad teismas konkrečiu atveju turi nustatyti šiuos teisiškai reikšmingus faktus: konkretaus vaiko poreikius ir abiejų vaiko tėvų turtinę padėtį. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 str. 2 d.), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius. Teismo pareiga yra užtikrinti, kad vaikui būtų teikiamas tokio dydžio išlaikymas, kuris ne tik leistų patenkinti minimalius vaiko poreikius, bet ir užtikrintų palankias sąlygas jam visapusiškai vystytis, jo kultūrinį bei kitokį ugdymą. Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teismas išlaikymą priteisia (LR CK 3.194 str. 1 d.). Teismas gali priteisti išlaikymą nepilnamečiam vaikui iš jo tėvų (vieno jų), kurie nevykdo pareigos išlaikyti savo vaikus, šiais būdas: kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, konkrečia pinigų suma ir priteisiant vaikui tam tikrą turtą. Kaip nustatyta byloje, atsakovas I.A. H. Z., būdamas F. J. tėvu, niekaip neprisidėjo prie jo išlaikymo nuo vaiko gimimo, t.y. nuo 2012-02-29. Ieškovė V. J. prašo priteisti iš atsakovo sūnaus F. J. išlaikymą po 200 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme iki sūnaus pilnametystės. Atsakovas teismo buvo įpareigotas pateikti teismui dokumentus, įrodančius jo turtinę padėtį. Atsakovas nepateikė teismui jokių duomenų apie savo pajamas, gaunamą darbo užmokestį, finansinę, šeimyninę padėtį. Ieškovės prašomas priteisti vaikui išlaikymas pripažintinas pagrįstu ir iš atsakovo priteistina F. J. po 200 Lt per mėnesį iki vaiko pilnametystės. Kartu atkreiptinas dėmesys, jog I. A. H. Z. yra darbingo amžiaus vyras, todėl žinodamas, jog privalo išlaikyti savo nepilnametį vaiką, turėtų į tai žiūrėti atsakingai bei stengtis užtikrini vaikui geresnes jo poreikių tenkinimo sąlygas, taip pat galimybę deramai augti bei tobulėti.
Pažymėtina, jog šeimos bylose teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t.y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu (LR (duomenys neskelbtini) str. 3 d.). LR CK 3.200 str. nurodyta, jog išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio padavimo dienos. Išlaikymas turi būti priteisiamas nuo to momento, kai atsiranda teisė jo reikalauti, o teisė reikalauti išlaikymo atsiranda nuo tos dienos, kai vaiko tėvai (arba vienas iš jų) nevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti nepilnametį vaiką. Ieškovė nurodo, jog atsakovas išlaikymo vaikui neteikia nuo vaiko gimimo, t.y. nuo 2012-02-29. Pažymėtina, kad formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai tai leidžia byloje esančių įrodymų visuma. Atsižvelgiant į byloje esančius duomenis, teismas neturi pagrindo netikėti ieškovės teiginiu, kad atsakovas išlaikymo neteikia nuo 2012-02-29, todėl išlaikymas priteistinas ne nuo civilinės bylos iškėlimo momento, o nuo minėtos datos, t.y. nuo 2012-02-29.
Teismo sprendimas dalyje dėl išlaikymo vaikui priteisimo vykdytinas skubiai (LR CPK 282 str. 2 d. 1 p.)
Bylinėjimosi išlaidų priteisimas.
Pagal LR CPK 93 str. nuostatas šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Patenkinus ieškinį iš atsakovo priteistinos ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos bei šių išlaidų atlyginimas valstybei (CPK 93 str.).
Iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos valstybei: 72 Lt žyminis mokestis už priteistiną išlaikymą periodinėmis išmokomis (12 mėn. x 200 Lt x 3 proc.), 144 Lt žyminis mokestis už neturtinį reikalavimą nustatyti tėvystę, 160 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir 40,92 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, iš viso 416,92 Lt. Išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 263 – 265 str., 270 str., 282 str., teismas
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti.
Nustatyti, kad I. A. H. Z., gimęs 1991-06-08, yra F. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusio 2012-02-29, tėvas, o F. J., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs 2012-02-29, atsakovo I. A. H. Z., gimusio 1991-06-08, sūnus.
Priteisti iš I. A. H. Z., gimusio 1991-06-08, sūnaus F. J., a.k. (duomenys neskelbtini) gimusio 2012-02-29, išlaikymui kas mėnesį po 200 Lt ( du šimtus litų) periodinėmis išmokomis iki jo pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, pradedant nuo 2012 m. vasario 29 d. Nepilnamečio F. J. lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę V. J., a. k. (duomenys neskelbtini)
Nustatyti nepilnamečio F. J. a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą pas jo motiną V. J., a. k. (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš I. A. H. Z., gim. 1991-06-08, 416,92 Lt (keturis šimtus šešiolika litų 92 ct) bylinėjimosi išlaidų Lietuvos Respublikos biudžetui.
Sprendimą dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo vykdyti skubiai. Apeliacinio skundo padavimas nesustabdo sprendimo vykdymo.
Sprendimą per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos galima apskųsti Šiaulių apygardos teismui padavus apeliacinį skundą per sprendimą priėmusį Mažeikių rajono apylinkės teismą.