Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

2009-07-31 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-96-210-2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2009-07-31
Bylos Nr.
1A-96-210-2009
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Vytautas Kursevičius, Virginija Žindulienė, Irena Ivanovienė
Nuteistasis
D. Z., Ž. L., R. P.
Advokatai
Juana Dumbliauskaitė
Kategorijos

Pranešėjas Vytautas Kursevičius Kopija Teisėjas Mindaugas Striaukas Baudžiamoji byla Nr. 1A-96-210/2009

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.23.3., 1.1.4.2., 1.2.23.2., 2.4.6.3.1., 2.4.7. (S)

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

NUOSPRENDISŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

2009 m. liepos 31 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų : (kolegijos pirmininko) Vytauto Kursevičiaus, Virginijos Žindulienės, Irenos Ivanovienės,

sekretoriaujant Renatai Guruškinienei,dalyvaujant prokurorui Egidijui Keriui,gynėjams advokatams Juanai Dumbliauskaitei, Dariui Pociui,nuteistiesiems D. Z., Ž. L.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų D. Z. ir Ž. L. apeliacinius skundus dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. kovo 20 d. nuosprendžio, kuriuo:

D. Z. pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal LR BK 260 str. 2 d. laisvės atėmimu 8 (aštuoneriems) metams 3 (trims) mėnesiams. Vadovaujantis LR BK 64 str. 1 d., 3 d. paskirta bausmė subendrinta su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2004-12-10 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, bausmes iš dalies sudedant, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 8 (aštuoneriems) metams 3 (trims) mėnesiams ir 40 MGL (penkių tūkstančių litų) dydžio bauda, laisvės atėmimo bausmę atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis LR BK 64 str., 65 str. į laisvės atėmimo bausmės laiką įskaitytas sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2006-03-17 iki 2006-05-19.

Ž. L. pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal LR BK 22 str. 1 d. ir 260 str. 1 d. laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis LR BK 64 str., 65 str. į laisvės atėmimo bausmės laiką įskaitytas sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2006-03-18 iki 2006-06-20.

Tuo pačiu nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas R. P., tačiau jo atžvilgiu nuosprendis neskundžiamas.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistųjų ir jų gynėjų, prašiusių apeliacinius skundus tenkinti, prokuroro, prašiusio nuteistojo D. Z. apeliacinį skundą atmesti, nuteistojo Ž. L. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, paaiškinimų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. Z. nuteistas už tai, kad, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti psichotropines medžiagas, neteisėtai įgijo, laikė ir gabeno didelį kiekį psichotropinių medžiagų bei pasikėsino siųsti psichotropines medžiagas, t. y. jis 2006 metų kovo mėnesio pradžioje, tiksliai nenustatytą dieną, laikotarpyje tarp 21 val. ir 22 val., prie (duomenys neskelbtini) namo esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, Šiauliuose, iš nenustatyto asmens, turėdamas tikslą platinti, neteisėtai už 2500 litų įgijo 997 (devynis šimtus devyniasdešimt septynias) violetinės spalvos tabletes su įspaustu „Skorpiono" logotipu, kurių sudėtyje yra didelis kiekis – 22,370 g psichotropinės medžiagos tenamfetamino (MDA) ir didelis kiekis – 30,526 g psichotropinės medžiagos MDMA, 45 (keturiasdešimt penkias) mėlynos spalvos tabletes su įspaustu „cK" (Calvin Klein) logotipu, kurių sudėtyje yra 2,600 g psichotropinės medžiagos amfetamino ir 11 (vienuolika) rusvos spalvos tablečių su įspaustu „Dolerio" logotipu, kurių sudėtyje yra 0,156 g psichotropinės medžiagos amfetamino, iš karto po to šias psichotropines medžiagas neteisėtai gabeno iki savo namų, (duomenys neskelbtini), kur jas, turėdamas tikslą platinti, neteisėtai laikė buto kambaryje iki 2006 m. kovo 17 dienos. Po ko, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, turėdamas tikslą platinti, 2006 m. kovo 17 dieną R. P. per AB (duomenys neskelbtini) Klaipėdos centrinį skyrių pervedus į T. Z. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) 1000 (vieną tūkstantį) litų, už šią sumą neteisėtai pardavė Ž. L. 180 (vieną šimtą aštuoniasdešimt) vienetų violetinės spalvos tablečių su įspaustu „Skorpiono" logotipu, kurių sudėtyje yra 4,040 g psichotropinės medžiagos tenamfetamino (MDA) ir 5,513 g psichotropinės medžiagos MDMA ir šią parduotą narkotinę medžiagą bei 17 (septyniolika) violetinės spalvos tablečių su įspaustu „Skorpiono" logotipu, kurių sudėtyje yra 0,370 g psichotropinės medžiagos tenamfetamino (MDA) ir 0,505 g psichotropinės medžiagos MDMA, 2006 m. kovo 17 dieną laikotarpyje tarp 13.05 val. ir 13.25 val. neteisėtai gabeno iš savo namų, (duomenys neskelbtini), į (duomenys neskelbtini) autobusų stotį, kur 2006 m. kovo 17 d. apie 13.25 val. pasikėsino neteisėtai siųsti autobusu “Zarasai-Panevėžys-Šiauliai-Klaipėda” Ž. L. parduotas psichotropines medžiagas, tačiau savo nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes buvo sulaikytas VSAT pareigūnų ir jo gabentos psichotropinės medžiagos buvo išimtos pareigūnų jo asmens kratos metu, o likusios buto, (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, kambaryje neteistai laikytos tikslu platinti 800 (aštuoni šimtai) violetinės spalvos tablečių su įspaustu „Skorpiono" logotipu, kurių sudėtyje yra 17,960 g psichotropinės medžiagos tenamfetamino (MDA) ir 24,508 g psichotropinės medžiagos MDMA, 45 (keturiasdešimt penkios) mėlynos spalvos tabletės su įspaustu „cK" (Calvin Klein) logotipu, kurių sudėtyje yra 2,600 g psichotropinės medžiagos amfetamino ir 11 (vienuolika) rusvos spalvos tablečių su įspaustu „Dolerio" logotipu, kurių sudėtyje yra 0,156 g psichotropinės medžiagos amfetamino, buvo išimtos pareigūnų 2006 m. kovo 17 dieną apie 14.30 val. kratos metu.

Ž. L. nuteistas už tai, kad pasikėsino neteisėtai disponuoti psichotropinėmis medžiagomis, turėdamas tikslą jas platinti, t. y. jis laikotarpyje nuo 2006 m. kovo 3 d. iki 2006 m. kovo 16 d., turėdamas tikslą įgyti psichotropines medžiagas platinimui, ne mažiau kaip aštuoniolika kartų bendraudamas telefonu su D. Z. dėl psichotropinių medžiagų įgijimo, derindamas su D. Z. psichotropinių medžiagų kiekį, kainą, jų perdavimo būdą bei atsiskaitymą už jas, 2006 m. kovo 16 d. vakare, tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), R. P. nurodydamas sąskaitos numerį (duomenys neskelbtini), perduodamas jam 500 Lt grynais pinigais kartu su mobilaus ryšio telefonu „Nokia 6230i“ ir prašydamas šį mobilaus ryšio telefoną įkeisti lombarde bei gautus pinigus - 500 Lt - ir jau duotus 500 Lt, viso 1000 Lt, pervesti į nurodytą sąskaitą AB (duomenys neskelbtini) už psichotropinių medžiagų gavimą iš (duomenys neskelbtini), po ko 2006 m. kovo 17 d. 10.32 val. telefoninio pokalbio metu pranešdamas D. Z. apie padarytą piniginį pavedimą į jo nurodytą sąskaitą už psichotropinių medžiagų pirkimą, 2006 m. kovo 17 d. 11.09 val. telefoninio pokalbio metu klausdamas apie psichotropinių medžiagų išsiuntimo iš (duomenys neskelbtini) laiką, pasikėsino įgyti ne mažiau kaip 180 (vieną šimtą aštuoniasdešimt) vienetų violetinės spalvos tablečių su įspaustu „Skorpiono" logotipu, kurių sudėtyje yra 4,040 g psichotropinės medžiagos tenamfetaminas (MDA) ir 5,513 g psichotropinės medžiagos MDMA, tačiau savo nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes D. Z. buvo sulaikytas VSAT pareigūnų (duomenys neskelbtini) miesto autobusų stotyje, kai minėtas Ž. L. parduotas psichotropines medžiagas pasikėsino siųsti autobusu „Zarasai-Panevėžys-Šiauliai-Klaipėda”.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistasis D. Z. prašo panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008-03-20 nuosprendį ir jo veikas kvalifikuoti pagal BK 259 str. 1 d. ir 260 str. 1 d.

Skunde nurodo, kad teismo teiginys, jog jis nevienodai aiškino aplinkybes, yra nepagrįstas, nes jis nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios ir teisme nurodė, kad narkotines medžiagas – tabletes „Ekstazi“ įsigijo atsitiktinai, pasiūlius iš matymo pažįstamam asmeniui, nes pastarajam reikėjo pinigų išvykimui į užsienį. Taip pat nurodo, jog narkotinių medžiagų – tablečių „Ekstazi“ neskaičiavo, o jų kiekį jam nurodė pats pardavėjas. Teigia, kad iš jo pokalbių su Ž. L. turi matytis, kad Ž. L. prašė jo surasti narkotinių medžiagų – „Ekstazi“, o jis atsakė, kad paieškos, nors jau turėjo įsigijęs narkotinių medžiagų ir mano, kad ši aplinkybė yra įrodymas, jog įsigydamas narkotines medžiagas, neturėjo tikslo jų platinti, o tik šeimoje susiklosčius nenumatytoms aplinkybėms, jis nusprendė parduoti 180 vienetų „Ekstazi“ tablečių už 1000 Lt. Apelianto nuomone teismo teiginys, kad toks narkotinių medžiagų kiekis buvo skirtas neasmeninam naudojimui ir įgytas tikslu jas platinti yra nepagrįstas, kadangi, pasak apelianto, rastų narkotinių medžiagų kiekis, negali būti grindžiamas vieno asmens vartojimo poreikiu, nes nebuvo nustatyta, kiek jis asmeniškai gali suvartoti „Ekstazi“ tablečių savo asmeniniams poreikiams. Taip pat nurodo, kad prokuroro pakeistas kaltinimas yra neteisingas ir naikintinas, nes byloje nėra įrodymų apie jo tikslus platinti narkotines medžiagas, jų įsigijimo momentu. Teigia, jog lengvinančiomis aplinkybėmis turėtų būti vertinama tai, kad jis padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką, nuo pat tyrimo pradžios pripažino padaręs nusikalstamą veiką, pats pareigūnams perdavė likusias pas jį namuose narkotines medžiagas.

Apeliaciniu skundu nuteistasis Ž. L. prašo pakeisti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008-03-20 nuosprendį, jo nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš BK 22 str. 1 d. ir 260 str. 1 d. į BK 22 str. 1 d. ir 259 str. 1 d. ir paskirti bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu.

Skunde nurodo, kad teismas padarė esminius baudžiamojo proceso pažeidimus, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir padarė neteisingas išvadas dėl jo veikos kvalifikacijos. Teigia, jog pirmosios instancijos teismas jo kaltę dėl tikslo įsigyjant psichotropines tabletes jas platinti rėmėsi kaltinamojo R. P. ir liudytojo T. A. parodymais apie tai, kad praeityje siūlė turėtas tabletes šiems asmenims už tabletę imdamas 10 litų atlygį, jo paties pripažinimu, kad tabletes iš D. Z. pirko ne pirmą kartą, tabletes siekė įsigyti vos keletui dienų įkeisdamas mobilaus ryšio telefoną taip pat telefoninių pokalbių su D. Z. turinys teismą įtikino, kad gautas tabletes siūlydavo ir pardavinėdavo kitiems asmenims, tačiau mano, kad nėra pagrįstų įrodymų, jog jis įvykdė veiką, numatytą BK 22 str. 1 d. ir 260 str. 1 d., nes jo nuoširdaus prisipažinimo įsigijus psichotropines medžiagas savo reikmėms, nepaneigė kaltinamieji D. Z. ir R. P., nei liudytojas T. A.. Taip pat nurodo, kad nuosprendyje nurodytą teiginį, jog jis praeityje siūlė turėtas tabletes, už tabletę imdamas 10 Lt, kaltinamasis R. P. teisme negalėjo patvirtinti, o liudytojas T. A. teisme absoliučiai nieko neprisiminė, visiškai nenurodė apie galimus jo ketinimus ar tikslus, susijusius su psichotropinėmis medžiagomis ir niekaip neįrodo tikslo buvimo, tik teismui pagarsinus parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, T. A. patvirtino, kad tai yra jo parodymai, paaiškino, kad tabletės, kurias, neva, gavęs, logotipo ženklo nebuvo, todėl neaišku, ką T. A. iš jo gavo. Teigia, kad teismo posėdžio metu nebuvo išsiaiškinta, kokiais T. A. parodymais galima remtis, nes ikiteisminio tyrimo metu, Mažeikių apylinkės teismo teisėjui, davė skirtingus parodymus, todėl mano, kad liudytojas T. A. turėtų būti papildomai apklaustas ir jo parodymų prieštaravimai pašalintini, išsiaiškinant, ar skirtingų parodymų davimas buvo ne pareigūnų smurtavimo pasekmė. Nurodo, jog ikiteisminio tyrimo metu prašė atlikti proceso veiksmus, susijusius su, neva, buvusia psichotropinių medžiagų realizacija, tačiau tiek prokuroro, tiek ikiteisminio tyrimo teisėjo priimtais procesiniais dokumentais šie jo prašymai buvo atmesti, dėl ko jis daro išvadą, kad nuosprendyje ne tik nėra teismo teiginį dėl įsigytų tablečių tolesnio platinimo pagrindžiančių įrodymų analizės, bet net nenurodyta, kokių įrodymų pagrindu teismas vadovaudamasis padarė tokias išvadas, taigi teigia, kad teismo išvados nuosprendyje nėra argumentuotos bylos medžiaga, ir tai daro nuosprendį nepagrįstu ir nesuprantamu, nes BPK 305 str. 1 d. 1 p. bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2003-12-20 nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant BPK normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą" 3.1.1. p. reikalauja, jog teismas nuosprendyje aptartų visus nusikalstamos veikos sudėties požymius, tik esant visiems nusikalstamos veikos sudėties požymiams teismas gali konstatuoti jos buvimą, o BPK 305 str. 1 d. 2 p. imperatyviai nurodyta, jog nuosprendyje teismas privalo nurodyti įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, motyvuotai pasisakytų, kuriais įrodymais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus. Nuosprendyje nurodyta, kad „R. P. baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, ką įrodė duodamas parodymus tyrimo metu ir teisme bei pažadu nebenusikalsti". Iš šio teiginio visiškai negalima spręsti, kodėl teismas bylos nagrinėjimo metu R. P. parodymus pripažino įrodymu, kai tuo tarpu jis negalėjo pakartoti tų parodymų, kokius davė ikiteisminio tyrimo metu, t. y. jis iš esmės negalėjo parodyti, jog jam neva siūlė pirkti psichotropines medžiagas ar tiesiogiai, ar telefonu. Liudytojo T. A. duoti parodymai esmingai prieštarauja kaltinamojo R. P. parodymams, t. y. T. A. teigia, kad matė, kaip R. P. įsigijo tabletę, nors pats R. P. paaiškino, kad „nieko negavo", todėl visiškai nėra aišku, kuriuos T. A. ir R. P. parodymus teismas laikė patikimais ir įrodymu, o kuriuos atmetė. Nurodo, kad skundžiamo nuosprendžio turinys apsiriboja vien tik objektyvių veikos požymių aprašymu, nes iš teismo nuosprendžio turinio nėra aiškus nusikalstamos veikos turinys, tikslas, apimtis. Nustatant nusikalstamos veikos turinį, nepakanka nustatyti vien tik objektyviuosius veikos požymius, būtina nustatyti ir subjektyviuosius veikos požymius, t. y. kokio tikslo siekė, kokioje apimtyje ir dėl ko buvo susitarę bendrininkai, susitarimo turinys bei apimtis ir kokius padarinius numatė, suprato bei siekė kaltininkas. Būtent šių elementų nuosprendyje nėra, o tai daro nuosprendį nesuprantamu, nepagrįstu ir neteisėtu. Nuosprendyje nėra nustatyta akivaizdi ir neginčijama subjektyvinė pusė, t. y. tikslo buvimas ateityje platinti psichotropines medžiagas. Negalima vadovautis teismo padaryta išvada, jog jo tikslas platinti tabletes buvo susijęs su „[...] vos keletui dienų įkeisdamas mobilaus ryšio telefoną, kas neva leidžia įrodyti, kad ir šį kartą įsigytas tabletes būtų platinęs". Bylos nagrinėjimo metu paaiškino, kad tuo metu buvo priklausomas nuo psichotropinių medžiagų, jas vartojo, tai patvirtino ir T. A. su R. P., be to, dirbo, mokėsi, gaudavo pastovų atlyginimą, kas leido susigrąžinti telefoną. BPK 44 str. 6 d. užtikrina įtariamam ar kaltinamam asmeniui nekaltumo prezumpciją kol įstatymo nustatyta tvarka neįrodytas jo kaltumas. Tai reiškia, jog nusikaltimo padarymu įtariamas asmuo neprivalo įrodinėti savo nekaltumo, pareiga įrodyti kaltę tenka valstybiniam kaltinimui, o asmens kaltę nusikalstamos veikos padarymu turi pripažinti teismas. BPK 20 str. 3 d. numato, kad asmens kaltė gali būti įrodyta tik tokiais duomenimis, kurie patvirtina ar paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Tai reiškia, jog asmens kaltė nusikaltimo padarymu negali būti grindžiama tikėtinais ar keliančiais abejonių duomenimis. Daro išvadą, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta duomenų, pagrindžiančių jo padarytą nusikalstamą veiką pagal LR BK 22 str. 1 d. ir 260 str. 1 d., kas teismui leistų padaryti neginčijamas išvadas, pripažįstant surinktus duomenis įrodymais, todėl mano, kad veika turėjo būti kvalifikuota pagal LR BK 22 str. 1 d. ir 259 str. 1 d., už ką turėjo būti ir nuteistas. Taip pat apeliantas nurodo, kad pirmos instancijos teismas, priimdamas nuosprendį, vadovavosi vykusiais telefoniniais pokalbiais, pripažino juos įrodymu, tačiau jo nuomone šis įrodymas yra gautas pažeidžiant Operatyvinės veiklos įstatymo 10 str. 4 d. 2 p. (pareigūnas teisėjui pateikia motyvuotą teikimą, kuriame nurodo duomenis apie asmenį (vardas ir pavardė, asmens kodas), kuriam bus taikomi operatyviniai veiksmai arba apibūdina objektą) nuostatas, t. y. Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkės I. Ivanovienės 2006-02-21 nutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) buvo leista ikiteisminio tyrimo pareigūnams klausyti telefoninių pokalbių, nenurodant jokių duomenų apie slapta klausomą asmenį, o tai reiškią, kad yra BPK 20 str. 1 d. pažeidimas, nes įrodymai baudžiamajame procese yra tik įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys, ką LR Konstitucinis teismas savo nutartyje yra pabrėžęs, jog „teisė negali atsirasti neteisės pagrindu". Be to, prokuroras nepateikė teismui visų telefoninių pokalbių išklotinių per visą pasiklausimo laikotarpį ir nepateikė būtent tų, iš kurių būtų aiškiai suprantama, kad tabletes norėjo įsigyti savo reikmėms. Nurodo, kad tai padaryti prašė ikiteisminio tyrimo metu, bet jo prašymas buvo atmestas. Teismo posėdžio metu, nagrinėjant pateiktų telefoninių pokalbių išklotines, iš jų turinio nėra pagrindo daryti išvadą, kad buvo tariamasi dėl narkotikų platinimo. Be to, nebuvo atlikta fonoskopinė balso ekspertizė, prokuroras nenustatė visų pokalbiuose įrašytų asmenų tapatybių. Ekspertas tyręs pokalbių įrašų kokybę, pilnai negarantavo, kad pokalbių įrašai nėra sumontuoti. Todėl teismas negalėjo pripažinti telefoninius pokalbius kaip įrodymą dėl narkotikų platinimo. Skundu nuteistasis Ž. L. nurodo, kad teismas pažeidė LR BK 66 str., BPK 141 str. 1 d. nuostatas, nes vadovaudamasis LR BK 64 ir 65 str., į laisvės atėmimo bausmės laiką įskaitė sulaikymo ir suėmimo laiką, tačiau neįskaitė laiko praleisto stacionarinėje ekspertizės įstaigoje. Kardomajam kaltinimui (suėmimui) turi būti prilygintas ir į paskirtą bausmę įskaitomas dėl padarytos nusikalstamos veikos ne tik paskirto laikinojo sulaikymo laikas (LR BPK 140 straipsnis), bet ir laikas, praleistas stacionarioje ekspertizės įstaigoje, jei tiriant ar nagrinėjant baudžiamąją bylą reikia įtariamajam daryti medicininę ar teismo psichiatrijos ekspertizę (LR BPK 141 straipsnis). Šiaulių miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2007-05-02 nutartimi buvo paskirta stacionari teismo psichiatrijos ekspertizė ir jam buvo apribota laisvė. Nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu prokurorui jis nurodė faktines aplinkybes dėl smurto naudojimo, jo teisių ir laisvių pažeidimo, dėl nesudarytų sąlygų būti lygiateisiu proceso dalyviu, ko pasėkoje susirgo psichine liga, tačiau prokuroras nepatikrino nurodytų faktinių aplinkybių, ir tuo, anot apelianto, prokuroras nevykdė pareigos atskleisti nusikalstamą veiką, kaip tai reglamentuoja LR BPK 2 str., o pirmos instancijos teismas, nagrinėdamas bylą teisiamajame posėdyje ir priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, neteisingai pripažino duomenis įrodymu, kurie buvo išgauti smurtu, nes pagal tarptautinės ir nacionalinės teisės aktus, bet kokie parodymai, gauti panaudojant smurtą, grasinimus, negali būti pripažįstami leistinais įrodymais. Taip pat mano, kad LR BPK 44 str. 6 d., Konstitucijos 31 str. 2 d., EŽTK 6 str. 2 d. reglamentuotas nekaltumo prezumpcijos principas buvo iš esmės pažeistas, nes tiek ikiteisminį tyrimą atlikusi įstaiga, tiek pirmos instancijos teismas buvo šališki, nes Mažeikių rajono apylinkės teisme, skiriant jam kardomąją priemonę - suėmimą (ne darbo dieną, sekmadienį) dalyvavo trijų Lietuvos televizijų atstovai, įvairių laikraščių žurnalistai, tokia pat viešų ryšių akcija buvo organizuota ir skelbiant nuosprendį Šiaulių miesto apylinkės teisme. Mano, kad pakenkti buvo stengiamasi jo tėvui, ėjusiam atsakingas pareigas valstybės tarnyboje ir broliui R., ankščiau dirbusiam Mažeikių policijos vienu iš vadovų. Po tokios triukšmingos pirminės viešų ryšių akcijos, ikiteisminio tyrimo pareigūnai dėjo daug pastangų, kad teisėtais ir neteisėtais veiksmais surinktų įrodymus apie jo pasikėsinimą įvykdyti nusikalstamą veiką, patyrė pareigūnų šališkumą: ikiteisminio tyrimo metu buvo pažeistas ikiteisminio tyrimo duomenų neskelbtinumo, nekaltumo principai, nes spaudai, televizijai, kitoms masinės informacijos priemonėms buvo pateikti ikiteisminio tyrimo duomenys, suformavę išankstinę nuomonę apie jo kaltę, nesant įsiteisėjusio apkaltinamojo teismo nuosprendžio, įvairiose masinės informacijos priemonėse ne vieną kartą viešai pasisakyta apie padarytą nusikaltimą. Pažymi, kad skelbiami straipsniai buvo siejami su jo artimais giminaičiais, kurie absoliučiai su tuo nėra susiję, todėl tai vertina kaip jo teisių pažeidimą, nes kiekvienas asmuo turi teisę, kad būtų gerbiamas jo ir jo šeimos privatus gyvenimas. Apeliantas nurodo, kad kritiškai vertinti ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminį tyrimą atlikusio ir kaltinamąjį aktą surašiusio Šiaulių apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiojo prokuroro pavaduotojo R. Dobrovolskio, kuris vėliau, kaip neatitinkantis LR Prokuratūros įstatymo pakeitimo įstatymo 25 str. 1 d., neturintis aukštojo universitetinio teisinio išsilavinimo, buvo atleistas iš prokuroro pareigų, nes jis neturėjo teisės atlikti ikiteisminio tyrimo, veiksmus, procesinius veiksmus, surinktus duomenis, kuriuos teismas nuosprendyje vertino kaip duomenis, turinčius įrodomąją galią.

Apeliacinio proceso metu nuteistieji ir jų gynėjai prašė jų apeliacinius skundus tenkinti, prokuroras pašė nuteistojo D. Z. apeliacinį skundą atmesti, nuteistojo Ž. L. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Nuteistojo D. Z. apeliacinis skundas atmestinas, nuteistojo Ž. L. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. kovo 20 d. nuosprendis keistinas dalyje dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (LR BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 p.), įskaitant Ž. L. į bausmės laiką išbūtą laiką stacionarinėje ekspertizės įstaigoje.

Apeliacinio bylos proceso metu ištirti baudžiamosios bylos duomenys leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad apylinkės teismas iš esmės išsamiai, nešališkai ir objektyviai ištyrė nusikalstamų veikų, kuriomis kaltinti ir nuteisti apeliantai, padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir teisingai kvalifikavo apeliantų nusikalstamus veiksmus.

Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį Ž. L. ir D. Z. atžvilgiu, apylinkės teismas pagrįstai nuosprendį pagrindė liudytojo T. A., nuteistojo R. P. parodymais, kratos protokolais, specialistų išvadomis, telefoninių pokalbių klausymosi bei kitos telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės ir jų įrašų protokolu, kitais ištirtais bei teismo nuosprendyje aptartais įrodymais ir padarė teisingą išvadą, kad D. Z. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 260 str. 2 d., Ž. L. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. ir 260 str. 1 d., tačiau pirmosios instancijos teismas į bausmės laiką neįskaitė Ž. L. laiko išbūto stacionarinėje ekspertizės įstaigoje, dėl ko netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismas Ž. L. į laisvės atėmimo bausmės laiką įskaitė sulaikymo ir suėmimo laiką, tačiau neįskaitė laiko praleisto stacionarinėje ekspertizės įstaigoje, dėl ko netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, kadangi sutinkamai su LR BK 66 str., LR BPK 141 str. teismas, skirdamas bausmę asmeniui, kuriam buvo taikytas kardomasis kalinimas, privalo jį įskaityti į paskirtą bausmę. Kardomajam kalinimui (suėmimui) turi būti prilygintas ir į paskirtą bausmę įskaitomas dėl padarytos nusikalstamos veikos ne tik paskirto laikinojo sulaikymo laikas (LR BPK 140 straipsnis), bet ir laikas, praleistas stacionarioje ekspertizės įstaigoje, jei tiriant ar nagrinėjant baudžiamąją bylą reikia įtariamajam daryti medicininę ar teismo psichiatrijos ekspertizę (LR BPK 141 straipsnis). Šiaulių miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2007-05-02 nutartimi buvo paskirta stacionari teismo psichiatrijos ekspertizė ir Ž. L. buvo apribota laisvė. Kaip matyti iš teismo psichiatrijos akto, Ž. L. buvo apribota laisvė nuo 2007-06-14 iki 2007-07-02 (5 t. b. l. 123-125), taigi minėtas laikotarpis nuteistajam Ž. L. įskaitytinas į bausmės laiką.

Dėl D. Z. nuteisimo pagal BK 260 straipsnio 2 dalį ir Ž. L. nuteisimo pagal BK 22 straipsnio1 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį pagrįstumo.

Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio (Neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti arba neteisėtas disponavimas labai dideliu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu) 1 dalis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavė ar kitaip platino narkotines ar psichotropines medžiagas. BK 259 straipsnio 2 dalis nustato baudžiamąją atsakomybė už neteisėtą nedidelio kiekio narkotinių ar psichotropinių medžiagų gaminimą, perdirbimą, įgijimą, laikymą, gabenimą ar siuntimą neturint tikslo jų parduoti ar kitaip platinti.

Byloje nustatyta, kad D. Z. neteisėtai įgijo didelį kiekį psichotropinių medžiagų – tenamfetamino (MDA), MDMA ir amfetamino – esančių įsigytose tabletėse, kurias neteisėtai gabeno ir laikė savo namuose, o vėliau iš anksto susitaręs su Ž. L. dalį šių tablečių su psichotropinėmis medžiagomis pasikėsino šiam parduoti už 1000 Lt, dalį kurių Ž. L. įgijo R. P. padedamas, t. y. pastarajam Ž. L. prašymu įkeičiant lombardo paslaugų įmonėje Ž. L. duotą mobilaus ryšio telefoną, po ko R. P. pervedė pinigus į nurodytą sąskaitą, kas paskatino D. Z. pradėti nusikalstamus veiksmus dėl psichotropinių medžiagų realizavimo Ž. L. į Klaipėdą, tačiau ši veika nebuvo baigta dėl to, kad D. Z. sulaikė policijos pareigūnai Šiaulių autobusų stotyje.

Tačiau, kaip matyti iš nuteistųjų skundų, abu nuteistieji neigia savo nusikalstamų veikų kvalifikaciją, o būtent neigia įgiję narkotines medžiagas tikslu platinti, šiuo teiginiu iš esmės grįsdami savo apeliacinius skundus. Tačiau šiuos apeliantų teiginius apeliacinės instancijos teismas laiko nepagrįstais, remdamasis bylos duomenimis vertina kritiškai ir konstatuoja, kad byloje esantieji ir teismo ištirti įrodymai liudija priešingai.

Nuteistųjų D. Z. ir Ž. L. apeliaciniuose skunduose nurodytus teiginius, kuriais yra ginčijamas tikslas platinti narkotines medžiagas, paneigia liudytojo T. A. nurodytos aplinkybės, o būtent - ikiteisminio tyrimo metu jis parodė, kad už 10 Lt buvo gavęs vieną tabletę iš Ž. L. (2 t. b. l. 77, 80, 107), teisiamojo posėdžio metu jis patvirtino, jog gavo iš Ž. L. vieną tabletę už kurią atsiskaitė (8 t. b. l. 11), taipogi nuteistųjų kaltę patvirtina rasti daiktai kratos D. Z. bute ir jo bei T. A. asmens kratos metu, paties Ž. L. parodymai, kad jis iš D. Z. ne kartą buvo įgijęs psichotropinių medžiagų. Ž. L. patvirtino, kad buvo pervedami pinigai, t. y. atitinkama suma už narkotines medžiagas (8 t. b. l. 12), telekomunikacijų tinklais buvo vykdoma kontrolė iš kurios akivaizdu, kad D. Z. neteisėtai disponavo psichotropinėmis medžiagomis turėdamas tikslą jas platinti. Iš telefoninių pokalbių suvestinių matyti, kad vykusiame pokalbyje tarp D. Z. ir Ž. L. yra kalbama apie psichotropines medžiagas. D. Z. sako Ž. L. „jeigu tu turi kam žinai kaišiot, tai ir kaišiok“, o Ž. L. atsako „aš turiu po biški“, o po to nurodo, kad „man reik tų kitų“, o D. Z. klausia „nu tų, kur buvau atsiuntęs“. Po to Ž. L. nurodo, kad jam reikės „tris“, t. y. 300 tablečių ir tada yra paskaičiuojama suma, įvardina vieneto kainą - 5,5 Lt. Telefoniniuose pokalbiuose kalbama kokių reikia, o kokių nereikia, primenama apie negrąžintas skolas, D. Z. kalba apie 1000 tablečių ir nurodo kainą už kiek įgijo ir kainą kiek mokėjo už vienetą (1 t. b. l. 104-115), tai įrodo, kad tabletės buvo realizuojamos, t. y. parduodamas už kitą kainą, taigi pagrįstai galima teigti, kad šios psichotropinės medžiagos įgytos tikslu platinti tam, kad turėti materialinę naudą. Šie pokalbiai ir pokalbis su nenustatytu asmeniu parodo, kad už psichotropines medžiagas yra siūloma kaina, buvo pokalbis, kur nenustatytam asmeniui buvo siūloma įsigyti už 7 Lt ir iš šių pokalbių matyti, kad yra tikslas platinti ir, kad tai turi finansinę naudą. Ž. L. skambina nenustatytam asmeniui, kuriam nurodo, kad „kitą savaitę bus skorpionų“, klausia „karočia po septynis nenori“. Jam asmuo atsako „ne, pigiau po šešis“, Ž. L. į tai atsako „a tu durns, septyni, olandiška prekė, originals“ (1 t. b. l. 104-115). Taipogi Ž. L. nurodytas aplinkybes, kad įgytas psichotropinių medžiagų tablečių kiekis buvo skirtas asmeniniams poreikiams, o ne tikslu platinti paneigia įgytų psichotropinių medžiagų kiekis - 180 vnt., įgijimo būdas, t. y. neturint šiam kiekiui reikalingos sutartos pinigų sumos, siekiant tą sumą surinkti lombarde buvo užstatytas mobiliojo ryšio telefonas ir tokiu būdu buvo surenkama reikiama pinigų suma tablečių įgijimui, o jas realizavus turėtų didėti suma, nei buvo įgytos šios tabletes. Visi šie duomenys pagrindžia, kad anksčiau įgytų ir įgyjamų tablečių tikslas buvo turėti finansinę naudą jas platinant.

Minėtų duomenų visumos pagrindu, kolegija konstatuoja, kad baudžiamojoje byloje surinkti įrodymai nenuginčijamai patvirtina nuteistųjų D. Z. ir Ž. L. kaltę padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 260 str. 2 d., BK 22 str. 1 d. ir 260 str. 1 d.

Apylinkės teismo išvados dėl D. Z. kaltės bei veikos kvalifikacijos pagal BK 260 straipsnio 2 dalį ir Ž. L. kaltės bei veikos kvalifikacijos pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį, priešingai, nei teigiama apeliaciniuose skunduose, yra pagrįstos įrodymais. Kokie duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teismas, kurio žinioje yra baudžiamoji byla. Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnyje reikalaujama, kad teisėjai įrodymus vertintų pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Laikyti, kad spręsdamas minėtų D. Z. ir Ž. L. nusikalstamų veikų kvalifikavimo (teisinio vertinimo) klausimus teismas šias BPK nuostatas pažeidė, nėra pagrindo.

Taigi nuteistųjų D. Z. ir Ž. L. veikos kvalifikuotos pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 2 d., BK 22 str. 1 d. ir 260 str. 1 d., teisingai ir pagrįstai.

Dėl kitų nuteistųjų apeliacinių skundų argumentų.

Nuteistojo D. Z. apeliaciniame skunde nurodytas teiginys, kad įgytas psichotropinių medžiagų tablečių kiekis buvo skirtas asmeniniams poreikiams, o ne tikslu platinti ir realizuoti, nepagrįstas. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog D. Z. įgytų tablečių kiekis, daugiau nei tūkstantis vienetų tablečių, labai didelis kiekis asmeniniam naudojimui. Buvo nustatyta, kad tai buvo amfetaminas, tenamfetaminas ir visos tos medžiagos sudarė labai didelį kiekį. Pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą sprendimą ir visiškai pagrįstai motyvavo, kad toks kiekis psichotropinių medžiagų sąmoningai sąlygoja, tai, kad jos negali būti skirtos asmeniniam naudojimui. Be to, pažymėtina ir tai, kad visi surinkti ir teisme išanalizuoti duomenys pagrindžia, kad šias medžiagas D. Z. laikė tikslu platinti ir tai įrodo aukščiau nurodytos aplinkybės.

Šalies argumentai

Apelianto D. Z. skunde nurodytas argumentas, kad nepagrįstas teismo teiginys, jog jis nevienodai aiškino aplinkybes, nes jis nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios ir teisme nurodė, kad narkotines medžiagas – tabletes „Ekstazi“ įsigijo atsitiktinai, pasiūlius iš matymo pažįstamam asmeniui, nes pastarajam reikėjo pinigų išvykimui į užsienį, atmestinas. Kaip matyti iš bylos duomenų, apklaustas įtariamuoju D. Z. nurodė, kad tabletes pasilinksminimo metu vartodavo su draugais (4 t. b. l. 75-75), dėl ko jas ir įsigijo.

Kitas apelianto skunde nurodytas teiginys, jog iš jo pokalbių su Ž. L. turi matytis, kad Ž. L. prašė jo surasti narkotinių medžiagų – „Ekstazi“, o jis atsakė, kad paieškos, nors jau turėjo įsigijęs narkotinių medžiagų ir mano, kad ši aplinkybė yra įrodymas, jog įsigydamas narkotines medžiagas, neturėjo tikslo jų platinti, o tik šeimoje susiklosčius nenumatytoms aplinkybėms, jis nusprendė parduoti 180 vienetų „Ekstazi“ tablečių už 1000 Lt, atmestinas. Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtis yra formali, t. y. nusikaltimas laikomas baigtu nuo nusikalstamų veiksmų padarymo, taigi vien ta aplinkybė, kad nuteistasis teigia iš pradžių narkotines medžiagas įsigijęs savo reikmėmis, o tik paskui, susiklosčius sunkiai finansinei padėčiau nusprendęs kažkiek parduoti, negali eliminuoti tos aplinkybės, kad narkotinės medžiagos buvo platinamos.

Nuteistojo D. Z. skunde nurodytas teiginys, jog lengvinančiomis aplinkybėmis turėtų būti vertinama tai, kad jis padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką, nuo pat tyrimo pradžios pripažino padaręs nusikalstamą veiką, pats pareigūnams perdavė likusias pas jį namuose narkotines medžiagas, atmestinas kaip nepagrįstas. Kaip matyti iš bylos duomenų, nuteistasis D. Z. kaltu prisipažino tik iš dalies ir vengė teismui sakyti tiesą, siekdamas sušvelninti savo atsakomybę, teisiamojo posėdžio metu teigė, kad nei D. P., nei T. A. nepažįsta (8 t. b. l. 10). Minėtos aplinkybės paneigia nuteistojo D. Z. kaltės pripažinimą ir jo deklaruojamą padėjimą teisėsaugos pareigūnams.

Nuteistojo Ž. L. skunde nurodyti teiginiai, kad nuosprendyje nurodytą teiginį, jog jis praeityje siūlė parduoti turėtas tabletes, už tabletę imdamas 10 Lt, kaltinamasis R. P. teisme negalėjo patvirtinti, o liudytojas T. A. teisme absoliučiai nieko neprisiminė, visiškai nenurodė apie galimus jo ketinimus ar tikslus, susijusius su psichotropinėmis medžiagomis ir niekaip neįrodo tikslo buvimo, tik teismui pagarsinus parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, T. A. patvirtino, kad tai yra jo parodymai, paaiškino, kad tabletės, kurias, neva, gavęs, logotipo ženklo nebuvo, todėl neaišku, ką T. A. iš jo gavo, taipogi tai, jog teismo posėdžio metu nebuvo išsiaiškinta, kokiais T. A. parodymais galima remtis, nes ikiteisminio tyrimo metu, Mažeikių apylinkės teismo teisėjui, davė skirtingus parodymus, todėl mano, kad liudytojas T. A. turėtų būti papildomai apklaustas ir jo parodymų prieštaravimai pašalintini, išsiaiškinant, ar skirtingų parodymų davimas buvo ne pareigūnų smurtavimo paseka, atmestini. Pažymėtina tai, kad nors liudytojas T. A. teisme negalėjo pagrįsti, kad iš Ž. L. įsigijo „Ekstazi“ tabletę, tačiau teisme jis taip pat nurodė, kad jo pirminiai parodymai yra teisingi, kadangi tada geriau viską prisiminė (8 t. b. l. 11). Taipogi pažymėtina tai, kad T. A. parodymus patvirtina ir R. P. parodymai, kuriuose jis nurodė, kad Ž. siūlė jam mėlyną tabletę, bet jis jos atsisakė, tada tabletę paėmė T. A.

Kitas apelianto Ž. L. skunde nurodytas teiginys, kad pirmos instancijos teismas, priimdamas nuosprendį, vadovavosi vykusiais telefoniniais pokalbiais, pripažino juos įrodymu, tačiau jo nuomone šis įrodymas yra gautas pažeidžiant Operatyvinės veiklos įstatymo 10 str. 4 d. 2 p. (pareigūnas teisėjui pateikia motyvuotą teikimą, kuriame nurodo duomenis apie asmenį (vardas ir pavardė, asmens kodas), kuriam bus taikomi operatyviniai veiksmai arba apibūdina objektą) nuostatas, atmestinas. Kaip matyti iš bylos duomenų, 2006-02-21 teismo teisėjo nutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) buvo sankcionuota nenustatytos asmenybės piliečio vardu (duomenys neskelbtini), telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolė. Taigi pareigūnų veiksmai pasiklausant Ž. L. pokalbių buvo teisėti. Paminėtina ir tai, jog esant nenustatytam asmeniui, neįmanoma nurodyti apelianto skunde nurodytų duomenų, kadangi būtent tuos duomenis ir siekiama išsiaiškinti.

Nuteistojo Ž. L. skunde nurodyti argumentai, jog nebuvo atlikta fonoskopinė balso ekspertizė, ir prokuroras nenustatė visų pokalbiuose įrašytų asmenų tapatybių, ekspertas tyręs pokalbių įrašų kokybę, pilnai negarantavo, kad pokalbių įrašai nėra sumontuoti, todėl teismas, apelianto nuomone, negalėjo pripažinti telefoninius pokalbius kaip įrodymą dėl narkotikų platinimo, atmestini. Kaip matyti iš bylos medžiagos, iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini), joje nurodyta, kad tikėtina, jog pateikti tirti kompaktiniame diske „Verbatin“ esantys garso įrašai yra ištisiniai ir nesumontuoti, juose nėra trynimo požymių (6 t. b. l. 18-21). Teismas, spręsdamas kaltės klausimą, nesivadovavo vien tikėtinomis ekspertizės išvadomis, o atsižvelgė į visumą byloje surinktų įrodymų, į bendrą įrodomosios medžiagos kontekstą ir būtent tai (visumos duomenų išsamus ištyrimas ir analizė) leido teismui padaryti vienareikšmišką išvadą dėl nuteistųjų kaltės. Be to, pažymėtina tai, kad D. Z. ir R. P., perklausę įrašus, pripažino savo balsą, įvardijo pokalbių metu bendravę su Ž. L.

Šalies argumentai

Kiti apelianto Ž. L. skunde nurodyti teiginiai, kad ikiteisminio tyrimo metu prokurorui jis nurodė faktines aplinkybes dėl smurto naudojimo, jo teisių ir laisvių pažeidimo, dėl nesudarytų sąlygų būti lygiateisiu proceso dalyviu, dėl ko susirgo psichine liga, tačiau prokuroras nepatikrino nurodytų faktinių aplinkybių, ir tuo, anot apelianto, prokuroras nevykdė pareigos atskleisti nusikalstamą veiką, kaip tai reglamentuoja LR BPK 2 str., o pirmos instancijos teismas, nagrinėdamas bylą teisiamajame posėdyje ir priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, neteisingai pripažino duomenis įrodymu, kurie buvo išgauti smurtu, nes pagal tarptautinės ir nacionalinės teisės aktus, bet kokie parodymai, gauti panaudojant smurtą, grasinimus, negali būti pripažįstami leistinais įrodymais, nepagrįsti ir teismo vertintini kaip nuteistojo bandymas išvengti jam gresiančios atsakomybės. Tokia išvada darytina vėlgi įvertinus visumą bylos duomenų, juos sugretinus tarpusavyje. Byloje nėra jokių patikimų įrodymų, kad prieš nuteistąjį buvo naudojamas smurtas, kad įrodymai buvo gauti kitokiais neteisėtais metodais.

Nuteistojo skunde nurodyti argumentai, jog buvo pažeistas nekaltumo prezumpcijos principas, nes tiek ikiteisminį tyrimą atlikusi įstaiga, tiek pirmos instancijos teismas buvo šališki, nes Mažeikių rajono apylinkės teisme, skiriant jam kardomąją priemonę - suėmimą (ne darbo dieną, sekmadienį) dalyvavo trijų Lietuvos televizijų atstovai, įvairių laikraščių žurnalistai, tokia pat viešų ryšių akcija buvo organizuota ir skelbiant nuosprendį Šiaulių miesto apylinkės teisme, todėl mano, kad pakenkti buvo stengiamasi jo tėvui, ėjusiam atsakingas pareigas valstybės tarnyboje ir broliui R., ankščiau dirbusiam Mažeikių policijos vienu iš vadovų, o po tokios triukšmingos pirminės viešų ryšių akcijos, ikiteisminio tyrimo pareigūnai dėjo daug pastangų, kad teisėtais ir neteisėtais veiksmais surinktų įrodymus apie jo pasikėsinimą įvykdyti nusikalstamą veiką, patyrė pareigūnų šališkumą: ikiteisminio tyrimo metu buvo pažeistas ikiteisminio tyrimo duomenų neskelbtinumo, nekaltumo principai, nes spaudai, televizijai, kitoms masinės informacijos priemonėms buvo pateikti ikiteisminio tyrimo duomenys, suformavę išankstinę nuomonę apie jo kaltę, nesant įsiteisėjusio apkaltinamojo teismo nuosprendžio, įvairiose masinės informacijos priemonėse ne vieną kartą viešai pasisakyta apie padarytą nusikaltimą, taip pat nurodo, kad buvo skelbiami straipsniai buvo siejami su jo artimais giminaičiais, kurie absoliučiai su tuo nėra susiję, todėl tai vertina kaip jo teisių pažeidimą, nes kiekvienas asmuo turi teisę, kad būtų gerbiamas jo ir jo šeimos privatus gyvenimas, atmestini. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareigūnai žiniasklaidos nekontroliuoja ir duomenų žurnalistams nepateikinėja. Šioje byloje taip pat nėra duomenų, kad tokius duomenis atskleidė pareigūnai, kad jie iškvietė žiniasklaidos atstovus ir organizavo viešųjų ryšių akcijas. Be to kolegija konstatuoja, kad pasirodę straipsniai, jokios įtakos pareigūnų sprendimams nedarė, kadangi ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis analizuoja ir vertina tik teismas.

Kitas nuteistojo Ž. L. skunde nurodytas teiginys, kad kritiškai vertinti ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminį tyrimą atlikusio ir kaltinamąjį aktą surašiusio Šiaulių apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiojo prokuroro pavaduotojo R. Dobrovolskio, kuris vėliau, kaip neatitinkantis LR Prokuratūros įstatymo pakeitimo įstatymo 25 str. 1 d., neturintis aukštojo universitetinio teisinio išsilavinimo, buvo atleistas iš prokuroro pareigų, nes jis neturėjo teisės atlikti ikiteisminio tyrimo, veiksmus, procesinius veiksmus, surinktus duomenis, kuriuos teismas nuosprendyje vertino kaip duomenis, turinčius įrodomąją galią, atmestinas. Ikiteisminį tyrimą atlikęs ir kaltinamąjį aktą surašęs prokuroras buvo į tarnybą priimtas pagal generalinio prokuroro įsakymą. Apeliantas teisus teigdamas, kad pareigas einančiam prokurorui reikalingas aukštasis ir teisės magistro išsilavinimas, to reikalauja prokuratūros įstatymas, tačiau buvo nurodymas, kad minėtą išsilavinimą prokuroras turėjo įsigyti iki 2006-06-01, dėl ko šioje byloje ikiteisminį tyrimą atlikęs prokuroras nebuvo atleistas iš pareigų, jo įgaliojimai nebuvo pasibaigę, o tik buvo įspėtas, kad reikalingas atitinkamas išsilavinimas. 2006-07-01 buvo išleista nauja redakcija, kuri pratęsė iki 2008-01-01 dėl reikiamo išsilavinimo įgijimo ir prokurorui buvo leidžiama dirbti. Kaltinamasis aktas šioje byloje buvo surašytas 2007-09-13, taigi iki šios dienos prokuroras nebuvo atleistas jokiu Generalinio prokuroro įsakymu, o bylą perdavus nagrinėti teisiamajame posėdyje, jau pirmojo teisiamojo posėdžio metu, t. y. 2007-10-25 dalyvavo jau kitas prokuroras. Be to, kolegija dar kartą primena, kad tuo metu, tiriant bylą ir surašant kaltinamąjį aktą, prokuroro R. Dobrovolskio įgaliojimai nebuvo sustabdyti, jis nebuvo atleistas iš pareigų generalinio prokuroro įsakymu, taigi jis dirbo teisėtai ir jo atlikti veiksmai negali būti laikomi neteisėtais.

Dėl bausmės nuteistiesiems.

Paskirdamas nuteistiesiems D. Z. ir Ž. L. terminuotas laisvės atėmimo bausmes, apylinkės teismas vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 54 str., bausmės skyrimo taisyklėmis, įtvirtintomis Lietuvos Respublikos BK 61 str. Skiriant bausmes atsižvelgta į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį – tyčiniai sunkūs nusikaltimai; apeliantų asmenybes, nuteistųjų atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Vertinant D. Z. asmenybę – praeityje kartą teistas, bausmės nėra atlikęs, teistumas neišnykęs, nusikalstamą veiką įvykdė būdamas baustas administracine tvarka, tačiau dirbo, charakterizuojamas teigiamai, policijos pareigūnų charakterizuojamas patenkinamai, teigė esąs vedęs ir santuokoje auginantis mažametį sūnų, todėl visiškai pagrįstai apylinkės teismas paskyrė D. Z. laisvės atėmimo bausmę, jos dydį nustatydamas arčiau sankcijoje numatytos minimalios ribos.

Vertinant Ž. L. asmenybę – iki šios nusikalstamos veikos padarymo buvo neteistas, tačiau veikdamas tiesioginės tyčios forma padarė nusikaltimą, kuris priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai, nusikalstama veika nutrūko pasikėsinimo stadijoje, charakterizuojamas teigiamai, dirbo įmonėje ir pagal verslo liudijimą, teigė esąs nevedęs, bet padedantis išlaikyti nepilnametę dukrą, todėl visiškai pagrįstai pirmosios instancijos teismas skyrė Ž. L. mažiausią sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę.

Tuo pačiu kolegija pažymi, kad D. Z. ir Ž. L. padaryti sunkūs tyčiniai nusikaltimai, susiję su neteisėta narkotinių ir psichotropinių medžiagų apyvarta, kelia grėsmę kitų žmonių sveikatai ir net gyvybei, ypatingai neigiamai įtakoja jaunimą, iškreipia socializacijos perspektyvas ir vystymosi tendencijas, todėl įstatymų leidėjas BK 260 str. 1 d., 260 str. 2 d. sankcijoje numatė griežtas ir tik laisvės atėmimo bausmes. Kolegijos nuomone, apeliantams apylinkės teismo paskirtos sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės atitinka bausmės paskirtį (BK 41 str.), nes bausme siekiama ne tik nubausti nusikaltusį asmenį, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 2 d. 1 p., 328 str. 1 p., 332 str.,

nusprendžia:

Nuteistojo D. Z. apeliacinį skundą atmesti, nuteistojo Ž. L. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. kovo 20 d. nuosprendį pakeisti:

Ž. L. į bausmės laiką įskaityti laiką išbūtą stacionarinėje ekspertizės įstaigoje nuo 2007-06-14 iki 2007-07-02.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Vytautas KursevičiusTeisėjai Virginija ŽindulienėIrena IvanovienėKopija tikraTeisėjaVytautas Kursevičius