Vilniaus apygardos teismo nutartis

Šalies argumentai

Vilniaus apygardos teismui paduotame skunde pareiškejos Ž. R. atstovas prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo ikiteisminio tyrimo teisejos 2011-10-07 nutarti, 2011-06-14 Vilniaus miesto apylinkes prokuraturos prokuroro nutarima nutraukti ikiteismini tyrima Nr. 10-2-280-07 bei 2011-08-31 Vilniaus miesto apylinkes prokuraturos (vyriausiojo prokuroro pavaduotojo) nutarima ir ipareigoti Vilniaus miesto apylinkes prokuratura ikiteismini tyrima Nr. 10-2-280-07 baigti kaltinamaisiais aktais D. Š. ir I. P. atžvilgiu del BK 229 str. numatytu nusikaltimu padarymo, o šiuos kaltinamuosius aktus su bylos medžiaga pagal BPK 220 str. perduoti teismui.

Pareiškejos atstovas nurodo, kad ikiteisminio tyrimo teisejos priimtoje nutartyje pateikiamos prieštaringos išvados, nes skundžiamoje nutartyje teismas nurodo, kad po operacijos atsirades gausesnis kraujavimas buvo salygotas kaklo kraujagysliu anomalijos – trumpu atsišakojanciu nuo miego arterijos kraujagysles galu nekrozes, o velesnis kraujavimas (po 6 paru) – šiu kraujagysliu galu sieneliu nekrozes. Žemiau nutartyje jau nurodoma, kad mirti sukele nukraujavimas iš plyšusiu patologiškai pakitusiu kraujagysliu ir hemoraginis šokas, o šie veiksniai atsirado po tonziliu pašalinimo operacijos, kurios metu buvo pažeistos dešiniosios ir kairiosios išoriniu miego arteriju stambiosios šakos (liežuvines ir veidines arterijos) bei dešines išorines miego arterijos sienele. Nežiurint to, dar žemiau tos pacios skundžiamos nutarties tekste teismas jau nurodo, kad išorines miego arterijos iš viso nebuvo pažeistos – teismas pirmenybe atiduoda specialisto spejimui, kad „greiciausiai buvo pažeista arterija facialis šakute – ramus tonsillaris". Toliau nurodoma, kad šios smulkiosios kraujagysles maitina tonziles, todel tonziliu negalima pašalinti, nepašalinus (nepažeidus) tu smulkiuju kraujagysliu, t.y. nesukelus kraujavimo – cituojamas 2009-12-03 pradetos ir 2011-03-25 baigtos specialisto išvados Nr. KM 4 (16/129)/l 1 (01) 18 klausimo 18a atsakymas – jo antras sakinys, taciau visiškai ignoruojamas treciasis sakinys, kuriuo sakoma, kad nagrinejamu atveju buvo pažeistos stambesnes arterijos, o tai ir buvo veiksnys nulemes J. P. mirti. Pasak pareiškejos atstovo, skundžiamos nutarties pagrindines nuorodos i specialistu išvadas tiek del smulkiuju kraujagysliu pažeidimu, tiek del anomalines stambiuju kraujagysliu padeties ar uždegimo bereikšmes nagrinejamu atveju, nes tai nebuvo mirties priežastis. O tai irodo, kad kai kurios specialistu išvados nera teisingos, nes atliktos neturint kitu svarbiu (veliau paaiškejusiu) duomenu, kitos nera išsamios arba ju atsakymai i kai kuriuos aktualius klausimus epizodiniai, formalus, be to, nera ne vienos išvados, kuri apibendrintu visa informacija. Pasak pareiškejos atstovo, tokiu atveju teisingas aplinkybiu vertinimas negalimas, ir ypac del to, kad nebuvo specialisto asistavimo (betarpiškos ir operatyvios jo konsultacijos, kas buvo galima daryti pagal BPK 89 str. ikiteisminio tyrimo metu, o dabar belieka apklausti specialista bylos nagrinejimo teisme metu). Atstovas pažymi, kad ikiteisminio tyrimo teiseja ir ikiteisminio tyrimo pareigunai remiasi kai kuriomis specialistu išvadomis, kurias jie grindžia ne faktais, ne nustatytomis aplinkybemis, bet speliojimais, prielaidomis, kurios net nera pagrindžiamos, patikrinamos, nors žinoma, kad yra svarbiu neatsakytu klausimu. Nurodo, kad priešingai nei nurodyta ikiteisminio tyrimo teisejos nutartyje, ikiteisminio tyrimo metu nustatytos aplinkybes patvirtina, kad J. P. operacijos metu (t.y. operacija atlikusios gydytojos D. Š.) be jokiu pateisinamu priežasciu buvo pažeistos dešiniosios ir kairiosios išoriniu miego arteriju stambiosios šakos (liežuvines ir veidines arterijos) bei dešines išorines miego arterijos sienele, kas salygojo staigu ir gausu pooperacini kraujavima, kurio gydytojai jau nebepajege sustabdyti. Pateisinamu priežasciu, anot atstovo, nepateike ne viena specialisto išvada. Atstovas nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo gauta jokia specialisto išvada del atliktos operacijos atitikimo bendrai priimtiems profesiniams standartams, taikomiems gydymo metodams, nebuvo aiškinamasi kokie tie standartai yra tiek operacijos atlikimo prasme, tiek jos pasekmiu prasme. Esant tokioms aplinkybems, nera pagrindo laikyti pagrista, teisinga ir teiseta ikiteisminio tyrimo teisejos išvada, kad visos svarbios aplinkybes nustatytos, kai nenustatyti bendrieji tokiu operaciju atlikimo profesiniai standartai (neišsiaiškinta, ar normalu, kad tonziliu pašalinimo operacijos metu pažeidžiamos stambiosios arterijos, kurios medicininiu/chirurginiu požiuriu yra dideliu atstumu nuo tonziliu), nepašalinti prieštaravimai tarp atskiru specialistu išvadu, nepanaikintos visos specialistu išvadu prielaidos. Kaip teigia pareiškejos atstovas, jo skunde nurodyti ikiteisminio tyrimo medžiagos faktai liudija, kad mirusiajai tonziliu pašalinimo operacija buvo atlikta ypac neprofesionaliai, aplaidžiai ir tai turi buti ivertinta kaip nusikaltimas.

Atstovas nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo vertinta, ar gydytojai nustate ir turejo nustatyti tokias atliktos operacijos pasekmes (pacientes audiniu pažeidimo masta), ir ar žinant ta masta, buvo galima dar imtis kokiu nors papildomu priemoniu iki galimo gausaus ir staigaus kraujavimo iš pažeistu stambiuju kraujagysliu pradžios. Ikiteisminis tyrimas net netyre tu kitu priemoniu, kurioms taikyti nebuvo nei laiko, nei salygu, prasidejus buvusiam kraujavimui, nesiaiškino, kiek jos butu veiksmingos. Jei pasitvirtintu, kad tos priemones butu buve veiksmingos, tada iškiltu klausimas del pooperacinio gydymo tinkamumo – kodel jos nebuvo taikomos. Jei paaišketu, kad bet kokios tos kitos priemones butu buve neveiksmingos, tai liudytu operacijos metu padarytu pažeidimu rimtuma ir tik patvirtintu, kad operacija atlikta ypac neprofesionaliai, nusikalstamai neatidžiai. Iškiltu netgi veiksmu kvalifikavimo pagal BPK 132 str. (neatsargus gyvybes atemimas) klausimas.

Pasak pareiškejos Ž. R. atstovo, ikiteisminio tyrimo teisejos padarytos išvados nera pagristos, nes padarytos be tinkamu specialistu išvadu, neturint specialistu išvadu del visu aplinkybiu visumos, ju ivertinimo sistemiškai, pagal bendrai taikytinus medicininius standartus. Be to, padarytas išvadas iš dalies paneigia ir atsiradusios pasekmes, kurios kardinaliai priešingos medicinos deklaruojamos galimoms ir priimtinos atitinkamu operaciju pasekmems. Ikiteisminis tyrimas, anot atstovo, iš esmes nepasieke jam keliamu tikslu – nustatyti atsiradusiu pasekmiu priežastis ir patraukti kaltus asmenis baudžiamojon atsakomyben, neatliko visu veiksmu, kad visos aplinkybes butu išsiaiškintos objektyviai, pilnai ir visapusiškai (BPK 2, 172 str.). Ikiteisminio tyrimo teiseja priimta nutartimi neužtikrino šiu tikslu siekimo ir minetu veiksmu atlikimo. Del šios priežasties atstovas nurodo, kad skundžiami teismo nutartis ir prokuroro nutarimai naikintini, taip sudarant salygas tinkamai užbaigti ikiteismini tyrima – surinkta medžiaga perduoti teismui su kaltinamuoju aktu, nes ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys rodo, kad gydytoja D. Š. operacijos, o pooperaciniu laikotarpiu – ji ir gydytoja I. P. gydymo veiksmu neatliko tiek atidžiai ir rupestingai, kiek atitinkamomis salygomis buvo butina. To pasekme – nebuvo išnaudotos visos galimybes užkirsti mirtimi gresiancioms komplikacijoms, kuriu priežastis buvo D. Š. neprofesionaliai atlikta operacija, ir paciente J. P. del to mire.