Kauno apygardos teismo nutartis

2009-03-27 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-7-138-2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-03-27
Bylos Nr.
1A-7-138-2009
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Arvydas Stankus (pirm.), Algirdas Jaliniauskas, Jurgis Kiškis
Nuteistasis
A. D.
Nukentėjusysis
Ž. R. K., R. K.
Advokatai
Kęstutis Dobilas, Kęstutis Petkevičius
Kategorijos
Pranešėjas A. Stankus Byla Nr.1A-585-138/2008

Teisėjas V. Turauskis Procesinio sprendimo kategorija:2.4.6.

(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2009 m. kovo 27 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Arvydo Stankaus, teisėjų Jurgio Kiškio, Algirdo Jaliniausko, sekretoriaujant Vitai Beleckaitei, dalyvaujant prokurorui Jonui Vitkauskui, nuteistajam A. D., nuteistojo gynėjui advokatui Kęstučiui Dobilui, nukentėjusiajam Ž. R. K., nukentėjusiojo atstovui advokatui Kęstučiui Petkevičiui, teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo A. D. apeliacinį skundą dėl 2008 m. rugpjūčio 29 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo A. D. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d. ir nubaustas 4 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nukentėjusiam Ž. R. K. padarytą žalą; iš A. D. Ž. R. K. naudai priteista 6000 litų turtinės žalos, 2000 litų neturtinės žalos, 500 litų proceso išlaidų.

Kolegija išnagrinėjo skundą, išklausė pranešėjo pranešimo, proceso dalyvių nuomonių, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. D. nuteistas už tai, kad jis 2007-11-27 apie 13.00 val. A. M. Brazausko mokyklos buitinėse patalpose, suduodamas smūgius Ž. R. K. į veidą, jam padarė odos nubrozdinimus viršutinėje lūpoje, gleivinės nubrozdinimą apatinės lūpos pogleivyje su aplinkine pogleivine kraujosruva, bei padarė viršutinio žandikaulio dešinės pusės pirmo, kairės pusės pirmo dantų išmušimą, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą.

Nuteistasis A. D. apeliacine tvarka skundžia Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2008-08-29 nuosprendį dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d. ir prašo nuosprendį panaikinti ir bylą nutraukti BPK 3 str. 1 d. 1 p. pagrindu. Apeliantas nurodo, kad jis jam inkriminuojamos veikos nepadarė. Skunde nurodoma, jog teismas, priimdamas jo atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį, nenustatė visų faktinių bylos aplinkybių, nuosprendis priimtas neteisingai pritaikius baudžiamąjį ir baudžiamojo proceso įstatymus. Nuteistasis nurodo, jog teisme jis savo kaltę neigė, aiškino, kad jis 2007-11-27 apie 13 val. buvo kitoje vietoje, nei nukentėjusysis R. K. ir liudytojas D. E. K. nurodė. Teismas neteisingai įvertino pastarųjų pateiktus duomenis, pripažino įrodymais jų nepatikrinęs. Teismas turėjo apklausti asmenis, betarpiškai mačiusius įvykį ir tik tada įvertinti jų reikšmingumą, sprendžiant kaltės klausimą. Skunde nurodoma, jog liko neapklausti įvykio dieną nukentėjusiojo nurodytoje vietoje dirbę liudytojai. Be to, A. D. turi pakankamo pagrindo manyti, kad R. Ž. K. melagingai nuteistąjį apkaltinęs, o D. E. K. melagingai prieš nuteistąjį liudijęs.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas advokatas prašė skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. D. apeliacinis skundas atmestinas.

BPK 320 str. 3 d. apibrėžia bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas: teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių apeliaciniai skundai buvo paduoti.

Pirmos instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 20 str., 301 str., 395 str. visas bylos aplinkybes išnagrinėjo nešališkai ir išsamiai, ištirtus įrodymus įvertino teisingai, ir pagrįstai A. D. pripažino kaltu, padarius BK 140 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką. Atmestini nuteistojo A. D. teiginiai, kad pirmos instancijos teismo nuosprendis nepagrįstas. Pirmos instancijos teismas pilnai ir visapusiškai išnagrinėjo bylą, teisingai kvalifikavo apelianto veiką ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nuosprendį. Nuosprendyje išdėstytos teismo išvados pilnai atitinka bylos aplinkybes, o teismo padarytas išvadas patvirtina teisminio nagrinėjimo metu ištirti įrodymai.

Nors nuteistasis A. D. kaltu dėl padarytos nusikalstamos veikos pagal BK 140 str. 1 d. neprisipažino, jo kaltę patvirtina teisiamajame posėdyje išnagrinėti įrodymai. Tai yra: nukentėjusiojo Ž. R. K. parodymai, jog užėjęs į patalpą, kurioje tuo metu dirbo nukentėjusysis, A. D. pasisveikino ir pradėjo nukentėjusįjį mušti; liudytojo D. E. K. parodymai, jog nuteistasis jį sumušė, kai liudytojas dirbo A. M. Brazausko mokykloje. Nuteistojo A. D. argumentas, jog teismas neapklausė visų įvykį mačiusių liudytojų, ir dėl to teismas įrodymus įvertino, nepagrindęs jų išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, atmestinas. Kaip matyti iš bylos medžiagos, A. D. teisiamojo posėdžio metu apklausti liudytojus UAB (duomenys neskelbtini) darbininkus elektrikus E., R. ir G. neprašė. Be to, nuteistasis negali pasakyti, ar įvykio dieną jis buvo toje vietoje (t. 1, b. l. 9).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija apklausė A. D. paminėtus liudytojus, siekiaat priimti teisingą ir pagrįstą sprendimą byloje – E. U., R. V., V. M..

Liudytojas E. U. parodė, kad nei nuteistasis, nei nukentėjusysis jam nėra giminės. Jie abu yra buvę liudytojo bendradarbiai, seniau dirbo UAB (duomenys neskelbtini). Įvykis buvo 2007 m. rudenį, gal lapkričio mėn. 17 d., konkrečios dienos neprisimena. Tą dieną komisija turėjo priimti objektą – Kaišiadorių A.Brazausko pradinę mokyklą. Komisija vaikščiojo apie 9-9.30 val., liudytojas Ž. K. tos dienos rytą nematė. Per pietus, maždaug nuo 12 val. iki 13 val. su porininku R. V. nuėjo papietauti į vieną klasę, kurioje buvo laikomos įvairios medžiagos, įrankiai, kartu buvo R. V.. Ar buvo V. M., jis neprisimena. Turėjo nusipirkę vyno. Į tą patalpą, kurioje jie pietavo, gėrė vyną, apie 12.40-12.45 val. užėjo ir Ž. K., atrodė normaliai, buvo švariai apsirengęs, ar atėjo išgėręs – liudytojas nežino, su juo taip pat išgėrė vyno. Jokių sužalojimų nebuvo matyti, Ž. K. buvo sveikas. Liudytojo akivaizdoje konfliktų nebuvo. Kai per pietus suskambo telefonas ir liudytojas išėjo, vėliau į tą patalpą nebegrįžo, o tik pravėrė duris ir pasišaukė R. V., tada Ž. nematė. Kai grįžo atgal, matė, kad ten stovėjo būrelis žmonių, tačiau jis į nieką nesigilino, tik pašaukė porininką R. V. ir su juo nuėjo dirbti. Tą ar kitą dieną autobuse girdėjo kalbas, kad Ž. K. buvo sumuštas. Girdėjo dėl Ž. K. įvairių kalbų – kad buvo išgėręs, nugriuvo, kad kažką padarė, bet liudytojas konkrečiai nieko nežino. Jis pats nesidomėjo, kas ir kaip sumušė Ž. K.. Po to Ž. daugiau nebesutiko. Niekas jo neprašė specialiai ką nors pasakoti. A. D. matė iš ryto su komisija, daugiau jo nebematė. Niekas nesakė, kad matė A. D.. Žinojo, kad A. D. prižiūri darbų kokybę, tačiau A. D. liudytojui nebuvo viršininkas. Suprato, kad A. D. buvo komisijoje, tačiau kuo konkrečiai dirbo A. D., liudytojas nežino, tai pat nežino, kad A. D. dirbo UAB (duomenys neskelbtini). Girdėjo, kad A. D. yra viršininko žentas. Apie nukentėjusiojo Ž. K. sužalojimus nieko konkrečiai nežino. R. V. dirbo su E. U., V. M. gali būti taip pat kartu dirbęs.

Liudytojas R. V. parodė, kad nei nuteistasis, nei nukentėjusysis jam nėra giminės, žino, kad A. D. apkaltintas neteisingai. Tą dieną matė ir nukentėjusįjį, ir nuteistąjį. A. D. matė Kaišiadorių pradinėje mokykloje ryte, po to daugiau nebematė. Per pietus buvo pradinėje mokykloje, čia vienoje iš patalpų su E. U., Ž. K. pietavo, gėrė vyną. Vienas nepažįstamas vyras įėjo į patalpą, kurioje jie buvo, kažko apsižodžiavo su Ž. K., paskui jis išėjo, nes liudytoją pasikvietė E. U., tas nepažįstamas vyras tikrai nebuvo A. D.. Kai tas nepažįstamasis susipyko su Ž. K., jokių smūgių liudytojas nematė. Kai jie pradėjo pyktis, liudytojas išėjo. Per pietus išgėrė vieną butelį vyno. Liudytoją E. U. pasišaukė prieš 13 val., buvo jau pietų pabaiga. Vėliau tą pačią dieną girdėjo, kad Ž. K. kažkas sudavė, bet konkrečiai nieko nežino. Tas nepažįstamas vyras, kuris susipyko su Ž. K., buvo maždaug 40 metų amžiaus, tai tikrai nebuvo A. D., nes jo per pietus jis nematė. E. U. iš tos patalpos, kurioje jie pietavo, išėjo anksčiau už liudytoją, po kiek laiko pasišaukė jį ir liudytojas išėjo. Vėliau, gal kokią 14 val. jis buvo atėjęs į tą vietą, kur jie pietavo, pasiėmė iš ten reikiamų medžiagų, žmonių ten nebebuvo. Autobuse girdėjo kalbas, kad kažkas susimušė, kažkas apsistumdė. Apie nukentėjusiojo sumušimo aplinkybes jis konkrečiai nieko nežino. Liudytojas galvoja, kad A. D. dirba UAB (duomenys neskelbtini) darbų vadovu. Įvykis galėjo vykti 2007-11-27, tą dieną nukentėjusįjį Ž. K. pirmą kartą pamatė iš ryto, jokių sužalojimų ant jo nepastebėjo, paskui susitiko per pietus, jis buvo sveikas. Liudytojas dabar dirba kitoje įmonėje ir su A. D. darbo santykiais nesusijęs, nebuvo susijęs ir anksčiau.

Liudytojas V. M. apeliacinės instancijos teisme parodė, kad jis nuo 8 val. dirbo Kaišiadorių Brazausko pagrindinėje mokykloje staliumi, tą dieną vaikščiojo kažkokia komisija, matė, kad joje buvo ir A. D.. Pietavo mokyklos valgykloje, ir tą dieną per pietus jis neprisimena, ar matė nukentėjusįjį, tačiau matė kitą dieną, jokių sužalojimų ant jo nematė, jie nesišnekėdavo. Jis tik girdėjo, kad nukentėjusysis buvo sumuštas, tačiau, ar jį konkrečiai sumušė A. D. – negirdėjo. R. V. į Kaišiadorių apylinkės teismą liudyti niekas nekvietė.

Apeliacinio skundo argumentas, jog teismas neteisingai įvertino liudytojų Ž. K. ir D. E. K. pateiktus duomenis, pripažindamas juos įrodymais, atmestinas. Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teismas (BPK 20 straipsnio 1, 2 dalys). Apeliacinės instancijos teismas patikrino pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo teisingumą, nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų atitikimą faktinėms aplinkybėms, apklausė nuteistojo paminėtus liudytojus, kurių parodymai nepaneigė apylinkės teisme išnagrinėtų įrodymų, patvirtinančių, kad A. D. 2007-11-27 apie 13.00 val. A. M. Brazausko mokyklos buitinėse patalpose susipyko su Ž. K., sumušė jį, tuo padarydamas jam nežymų sveikatos sutrikdymą. Paminėti liudytojai paties įvykio tiesiogiai nematė. Pirmos instancijos teismas visiškai pagrįstai rėmėsi nuosekliais nukentėjusiojo, liudytojų parodymais, specialisto išvada, kuriuos išsamiai ir visapusiškai išnagrinėjo apeliacinės instancijos teismas, ir netikėti jais teismas neturi pagrindo, ir juos vertina kaip nuteistojo kaltės įrodymus.

Atsižvelgiant į visa išdėstyta aukščiau, darytina išvada, jog pirmos instancijos teismo nuosprendyje išdėstytų įrodymų visuma A. D. kaltę patvirtino, įvykdžius nuosprendyje paminėtą nusikaltimą.

Teisėjų kolegija konstatuoja, jog visi apeliacinio skundo motyvai yra nepagrįsti, o pirmos instancijos teismo nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, jį keisti ar naikinti nėra jokio įstatyminio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str.1 d. 1 p.,

nutaria:

Nuteistojo A. D. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Arvydas StankusTeisėjai Jurgis KiškisAlgirdas Jaliniauskas