- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-09-20
- Bylos Nr.
- e2-32074-845/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-25397-2016-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lijana Visokavičienė
- Ieškovas
- UAB „(duomenys neskelbtini)“
- Atsakovas
- S. S.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lijana Visokavičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovams S. S. ir S. S. dėl skolos ir delspinigių priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškiniu prašo priteisti solidariai iš atsakovų S. S. ir S. S. 6386,56 EUR skolą, 34,54 EUR delspinigių, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas prašė teismo priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovai nepateiks atsiliepimo į ieškinį.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 142 straipsnio 4 dalis numato, kad tokiais atvejais, jei atsakovas be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, teismas turi teisę, jeigu yra ieškovo prašymas, priimti sprendimą už akių.
Motyvuojamoji dalis
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovams adresuoti teismo procesiniai dokumentai (ieškinio, jo priedų kopijos ir CPK 142 straipsnio 1 dalies pagrindu priimtas teismo pranešimas) buvo įteikti viešo paskelbimo būdu (CPK 130 straipsnis). Kadangi atsakovai per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismas priima sprendimą už akių.
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).
Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad 2008 m. sausio 9 d. tarp Nordea Bank AB Lietuvos skyriaus (toliau – bankas) ir atsakovų buvo sudaryta kreditavimo sutartis Nr. BK 08/01/19GV (toliau – Sutartis), pagal kurią bankas atsakovams suteikė 84206,81 EUR kreditą butui, esančiam (duomenys neskelbtini), įsigyti. Galutinis būsto kredito pagal Sutartį grąžinimo terminas – 2038 m. gruodžio 12 d. (e. b. l. 8-20). Minėto kredito grąžinimą bankui atsakovai 2008 m. gegužės 9 d. apdraudė sudarydami su ieškovu draudimo sutartį Nr. BPD 041995. Galutinis draudimo sutarties terminas – 2022 m. spalio 20 d. (e. b. l. 21-27). 2009 m. liepos 1 d. atsakovai pateikė prašymą ieškovui sudaryti Mokėjimų draudimų susitarimą (e. b. l. 30-33), dėl ko 2009 m. liepos 2 d. ieškovas su atsakovais sudarė Mokėjimų draudimo susitarimą Nr. BPD 041995-1/0156 prie 2008 m. gegužės 9 d. draudimo sutarties (e. b. l. 34-41), kurio pagrindu ieškovas įsipareigojo išmokėti draudimo išmoką bankui, vykdydamas būsto kreditavimo sutartimi atsakovų prisiimtus įsipareigojimus, o atsakovai įsipareigojo grąžinti ieškovui visas ieškovo per 12 mėnesių laikotarpį bankui išmokėtas sumas, taip pat mokėti 2,5 proc. dydžio draudimo įmoką (Mokėjimo draudimo susitarimo 7.1., 16.2., 11-12 punktai). 2010 m. sausio 4 d. priedu Nr. 1 prie 2009 m. liepos 2 d. Mokėjimų draudimo susitarimo, 2010 m. kovo 17 d. Priedu Nr. 2 prie 2009 m. liepos 2 d. Mokėjimų draudimo susitarimo bei 2010 m. gegužės 7 d. priedu Nr. 3 prie 2009 m. liepos 2 d. Mokėjimų draudimo susitarimo, ieškovas pakeitė Mokėjimų draudimo susitarimo 8 punktą ir patikslino draudimo išmokų mokėjimo bankui grafiką (e. b. l. 43-56). 2010 m. liepos 19 d. ieškovas sudarė grąžinimo grafiką Nr. 1 prie 2009 m. liepos 2 d. Mokėjimo draudimo susitarimo dėl išmokėtų draudimo išmokų gražinimo, pagal kurį bankui išmokėtos skolos ir kredito bei palūkanų įmokos suma sudarė 4668,22 EUR, o draudimo įmokos dalis – 116,71 EUR – iš viso 4784,93 EUR. Atsakovai laikotarpiu nuo 2010 m. rugpjūčio 12 d. iki 2012 m. gruodžio 13 d. grąžino ieškovui 655,51 EUR draudimo išmokų pagal grąžinimo grafiką Nr. 1. 2012 m. gruodžio 14 d. atsakovų prašymu ieškovas sudarė grąžinimo grafiką Nr. 2 prie 2009 m. liepos 2 d. Mokėjimų draudimo susitarimo. Atsakovai laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 12 d. iki 2014 m. gruodžio 12 d. grąžino ieškovui 337,99 EUR draudimo išmokų pagal grąžinimo grafiką Nr. 2. 2014 m. gruodžio 15 d. atsakovų prašymu ieškovas sudarė grąžinimo grafiką Nr. 3 prie 2009 m. liepos 2 d. Mokėjimų draudimo susitarimo. Atsakovai grąžino ieškovui 70 EUR draudimo išmokų pagal grąžinimo grafiką Nr. 3.
2010 m. birželio 30 d. atsakovai pakartotinai pateikė prašymą ieškovui sudaryti Mokėjimo draudimų susitarimą Nr. 2 (e. b. l. 65-68), dėl ko 2010 m. birželio 30 d. ieškovas su atsakovais sudarė Mokėjimų draudimo susitarimą Nr. BPD 041995-2/1936 prie 2008 m. gegužės 9 d. draudimo sutarties (e. b. l. 69-73), kurios pagrindu ieškovas įsipareigojo išmokėti draudimo išmoką bankui, vykdydamas būsto kreditavimo sutartimi atsakovų prisiimtus įsipareigojimus, o atsakovai įsipareigojo grąžinti ieškovui visas ieškovo per 12 mėnesių laikotarpį bankui išmokėtas sumas, taip pat mokėti 10 proc. dydžio draudimo įmoką (Mokėjimo draudimo susitarimo 16.2., 11-12 punktai). 2010 m. gruodžio 14 d. priedu Nr. 1 prie 2010 m. birželio 30 d. Mokėjimų draudimo susitarimo Nr. 2, ieškovas pakeitė Mokėjimų draudimo susitarimo Nr. 2 8 punktą ir patikslino draudimo išmokų mokėjimo bankui grafiką. 2011 m. liepos 27 d. ieškovas sudarė grąžinimo grafiką Nr. 1 prie 2010 m. birželio 30 d. Mokėjimo draudimo susitarimo Nr. 2 dėl išmokėtų draudimo išmokų gražinimo, pagal kurį bankui išmokėtos skolos ir kredito bei palūkanų įmokos suma sudaro 4590,12 EUR, o draudimo įmokos dalis – 459,01 EUR – iš viso 5049,13 EUR. Atsakovai laikotarpiu nuo 2011 m. rugpjūčio 12 d. iki 2012 m. gruodžio 13 d. grąžino ieškovui 321,69 EUR draudimo išmokų pagal grąžinimo grafiką Nr. 1. 2012 m. gruodžio 14 d. atsakovų prašymu ieškovas sudarė grąžinimo grafiką Nr. 2 prie 2010 m. birželio 30 d. Mokėjimo draudimo susitarimo Nr. 2. Atsakovai laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 12 d. iki 2014 m. gruodžio 12 d. grąžino ieškovui 338,57 EUR draudimo išmokų pagal grąžinimo grafiką Nr. 2. 2014 m. gruodžio 15 d. atsakovų prašymu ieškovas sudarė grąžinimo grafiką Nr. 3 prie 2010 m. birželio 30 d. Mokėjimų draudimo susitarimo Nr. 2. Atsakovai grąžino ieškovui 70 EUR draudimo išmokų pagal grąžinimo grafiką Nr. 3.
Atsakovams netinkamai vykdant pagal Mokėjimų draudimo susitarimą ir Mokėjimų draudimo susitarimą Nr. 2 prisiimtus įsipareigojimus, ieškovas ragino atsakovus trumposiomis žinutėmis (SMS), skambučiais bei raštiškai pranešimais padengti susidariusį įsiskolinimą (e. b. l. 58-64), o atsakovams skolos nesumokėjus, ieškovas 2015 m., gruodžio 18 d. vienašališkai nutraukė Mokėjimų draudimo susitarimus su atsakovais. Atsakovai pagal Mokėjimų draudimo susitarimą ir Mokėjimų draudimo susitarimą Nr. 2 yra skolingi ieškovui 6386,56 EUR ir 34,54 EUR delspinigių.
Pažymėtina, kad 2009 m. liepos 2 d. Mokėjimų draudimo susitarimas ir 2010 m. birželio 30 d. Mokėjimų draudimo susitarimas Nr. 2 buvo sudaryti tarp ieškovo ir atsakovų dėl to, jog atsakovai nevykdė kreditavimo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų bankui grąžinti kreditą ir sumokėti palūkanas kreditavimo sutartyje nustatytais terminais, dydžiais ir tvarka. Atsakovai prašyme dėl Mokėjimų draudimo susitarimų sudarymo nurodė, kad kreditavimo sutarties pažeidimo priežastis yra finansiniai sunkumai dėl nedarbo. Atkreiptinas dėmesys, kad Mokėjimų draudimo susitarimo sudarymas nebuvo privalomas ieškovui pagal 2008 m. gegužės 9 d. draudimo sutartį, sudarytą tarp ieškovo ir atsakovų, nes yra priskiriamas savanoriškai, papildomai draudimo sutarties formai (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Sudarant susitarimą atsakovai sutiko su visomis ieškovo pasiūlytomis sąlygomis, jas suprato ir joms neprieštaravo, todėl privalo vykdyti šio susitarimo pagrindu kilusias prievoles. Atkreiptinas atsakovų dėmesys, jog Mokėjimų draudimo susitarimas yra savarankiška sutartis sudaryta prie draudimo sutarties ir tai jokiu būdu nėra kreditavimo sutarties, sudarytos tarp banko ir atsakovų pratęsimas. Lietuvos Respublikos įstatymai nedraudžia draudimo įmonėms su draudėjais sudaryti įvairius papildomus susitarimus, kuriuose būtų papildomai sureglamentuojami klausimai, susiję su draudimo sutarčių sąlygomis. Tokie susitarimai, vadovaujantis CK 6.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu sutarties laisvės principu (šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas) netgi tiesiogiai yra leidžiami.
Iš pateiktų Mokėjimų draudimo susitarimų matyti, jog ieškovas ir atsakovai Mokėjimų draudimo susitarimais iš esmės nustatė sąlygas, apibrėžiančias laikiną draudimo išmokų mokėjimo tvarką draudimo sutartyje nurodytam naudos gavėjui (bankui), ieškovo išmokėtų draudimo išmokų bankui grąžinimo tvarką (draudimo sutartimi buvo apdrausti ne atsakovų, o banko, kaip naudos gavėjo, turtiniai interesai, todėl Mokėjimų draudimo susitarimuose buvo aptariami klausimai, kaip atsakovai grąžins ieškovui jo išmokėtas draudimo išmokas) bei papildomos draudimo įmokos mokėjimą ieškovui. Tokių Mokėjimų draudimo susitarimų sudarymas nepažeidžia Lietuvos Respublikos įstatymų, neprieštarauja ieškovo vykdomai draudimo veiklai – kreditų draudimui. Mokėjimų draudimo susitarimai tarp atsakovų ir ieškovo buvo sudarytas laisva valia ir neprieštarauja Lietuvos Respublikos teisės aktams, CK 6.156 straipsnyje numatytam sutarties laisvės principui, todėl šalims jis turi įstatymo galią ir turi būti vykdomas tinkamai bei sąžiningai.
Atsakovai pagal Mokėjimų draudimo susitarimų 11, 12, 16.2. punktus įsipareigojo grąžinti ieškovui visas jo išmokėtas draudimo išmokas bankui ir sumokėti 2,5 proc. (Mokėjimų draudimo susitarimu) ir 10 proc. (Mokėjimų draudimo susitarimu Nr. 2) dydžio draudimo įmoką, kuri skaičiuojama nuo ieškovo bankui išmokėtos ir atsakovų ieškovui per mokėjimų bankui laikotarpį negrąžintos sumos, išdėstant draudimo išmokų sumas lygiomis dalimis be palūkanų kas mėnesį ne trumpesniam kaip 10 metų terminui. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog ieškovas visus pagal Mokėjimų draudimo susitarimus prisiimtus įsipareigojimus atsakovų atžvilgiu įvykdė, t. y. sumokėjo bankui Mokėjimo draudimo susitarimų sudarymo dienai susidariusią skolą ir mokėjo bankui draudimo išmokas dėl kredito ir palūkanų įmokų dengimo. Bylos duomenimis nustatyta, kad jau pačioje sutarties vykdymo pradžioje atsakovai netinkamai vykdė Mokėjimų draudimo susitarimų sąlygas, t. y., pagal grąžinimo grafiką Nr. 1 atsakovai per laikotarpį nuo 2010 m. rugpjūčio 12 d. iki 2012 m. gruodžio 13 d. turėjo grąžinti 1156,52 EUR draudimo išmoką, iš kurių grąžino – 655,51 EUR, todėl likusi negrąžinta 501 EUR suma buvo pridėta prie negrąžintos sumos, atsakovų prašymu performuojant grąžinimo grafiką Nr. 1. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog atsakovai, kaip viena iš sutarties šalių, netinkamai vykdė savo sutartinius įsipareigojimus, todėl ieškovas buvo priverstas nutraukti Mokėjimų draudimo susitarimus.
CK 6.38 straipsnyje įtvirtinta bendroji norma, jog prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Atsakovai savo sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdė – laiku nemokėjo įmokų ir delspinigių, šią aplinkybę patvirtina byloje esantys įrodymai. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutartinės atsakomybės samprata – kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Mokėjimų draudimo susitarimų 6 punktuose numatyta, kad jei draudėjai yra du ar daugiau asmenų, visų draudėjų prievolės bendrovei yra solidarios. Teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad atsakovai nevykdė savo sutartinės prievolės, t. y. grąžinti ieškovui išmokėtas bankui draudimo išmokas pagal sulygtus mokėjimo grafikus, todėl ieškovo reikalavimas tenkintinas ir solidariai iš atsakovų ieškovo naudai priteistina 6386,56 EUR skola (CK 6.38 straipsnis, 6.63 straipsnis, 6.189 straipsnis, 6.200 straipsnis, 6.205 straipsnis).
CK 6.71 straipsnio 1 dalis numato, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta. Netesybos (bauda, delspinigiai) – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo mokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta. Netesybos yra prievolių užtikrinimo būdas, skatinantis skolininką įvykdyti prievolę (CK 6.70, 6.71 straipsniai), taip pat sutartinės civilinės atsakomybės forma (CK 6.256 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 1 dalis). Šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus, kurių dydis nustatomas susitarimu dėl netesybų (t. y. sutartinius nuostolius). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad šalių sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais minimaliais kreditoriaus nuostoliais, kurių jam nereikia įrodinėti, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-367/2006; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008). Vadovaujantis tarp šalių sudarytu Mokėjimų draudimo susitarimų 20.8. punktais, atsakovai įsipareigojo mokėti 0,02 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną. CK 6.256 straipsnio 2 dalis numato, kad, asmuo, neįvykdęs, ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai šaliai šios patirtus nuostolius, netesybas (baudą, delspinigius), todėl atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, ieškovui solidariai iš atsakovų priteistina 34,54 EUR delspinigių, apskaičiuotų nuo laiku neapmokėtos sumos.
CK 6.37 straipsnio 2 dalis ir 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šioje normoje įtvirtintos procesinės palūkanos pasižymi tuo, kad jos skaičiuojamos nuo visos įsiskolinimo sumos ir skirtos kompensuoti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo, susidariusius kreditoriaus nuostolius. Kartu procesinių palūkanų priteisimas skatina skolininką kuo greičiau vykdyti prievolę. Reikalavimas priteisti šias palūkanas yra akcesorinis, ir tenkinamas, jei patenkintas pagrindinis reikalavimas (šiuo atveju dėl išmokėtų bankui draudimo išmokų priteisimo). Faktinis pagrindas priteisti šias palūkanas yra skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą. Atsižvelgiant į tai, kad palūkanų dydis nustatytas įstatyme (CK 6.210 straipsnio 1 dalis), pagrindas šių palūkanų priteisimui yra ieškovo prašymas jas priteisti, todėl ieškovui solidariai iš atsakovų priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos (6421,10 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-07-20) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.
Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi – šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškinį patenkinus visiškai, ieškovui lygiomis dalimis iš atsakovų priteistina 144 EUR žyminio mokesčio, t. y. atitinkamai po 72 EUR iš kiekvieno atsakovo.
Valstybei lygiomis dalimis iš atsakovų priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu – 6,24 EUR, t. y. atitinkamai po 3,12 EUR iš kiekvieno atsakovo (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas ir 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 262 straipsniu, 279 straipsniu, 285-286 straipsniais, teismas
nusprendė:
ieškinį patenkinti visiškai.
Priteisti solidariai iš atsakovų S. S., a. k.: (duomenys neskelbtini) ir S. S., a. k.: (duomenys neskelbtini) ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k.: (duomenys neskelbtini), naudai 6386,56 EUR skolą, 34,54 EUR delspinigių, iš viso – 6421,10 EUR (šešis tūkstančius keturis šimtus dvidešimt vieną eurą 10 euro centų), 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (6421,10 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-07-20) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir lygiomis dalimis 144 EUR bylinėjimosi išlaidų, t. y. atitinkamai po 72 EUR (septyniasdešimt du eurus) iš kiekvieno atsakovo.
Priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų S. S., a. k.: (duomenys neskelbtini) ir S. S., a. k.: (duomenys neskelbtini) 6,24 EUR, t. y. atitinkamai po 3,12 EUR (tris eurus 12 euro centų) iš kiekvieno atsakovo už procesinių dokumentų įteikimo išlaidas valstybės naudai.
Paskelbti apie sprendimo už akių priėmimą viešai specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt ir skaičiuoti pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikimo terminą nuo viešo paskelbimo dienos.
Atsakovai negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau turi teisę per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.