- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-09-18
- Bylos Nr.
- AS-858-786-13
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02337-2013-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Dainius Raižys (pirm.), Irmantas Jarukaitis (pran.), Ričardas Piličiauskas
- Pareiškėjas
- UAB „Orakulas“
- Atsakovas
- Lošimų priežiūros tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo UAB „Orakulas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. liepos 19 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Orakulas“ skundą atsakovui Lošimų priežiūros tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo ir įsakymo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas UAB „Orakulas“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu (b. l. 1-6) į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas:
panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2013 m. birželio 13 d. sprendimą;panaikinti atsakovo Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Lošimų priežiūros tarnyba) 2013 m. balandžio 25 d. įsakymą Nr. DI-161.
Šalies argumentai
Pareiškėjas taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikinai sustabdyti skundžiamo 2013 m. balandžio 25 d. įsakymo Nr. DI-161 galiojimą.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. liepos 19 d. nutartimi (b. l. 23-24) priėmė nagrinėti pareiškėjo UAB „Orakulas“ skundą, atsakovu byloje laikė Lošimų priežiūros tarnybą, atmetė pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.
Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog pareiškėjo pateiktas skundas iš esmės atitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 23, 24, 39 straipsnių nustatytus reikalavimus, todėl priimtinas. Teismas taip pat pažymėjo, jog administracinių ginčų komisija yra išankstinė ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija, todėl ji nelaikytina bylos šalimi (ABTĮ 25, 28 str.).
Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjo prašomos taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės, nurodė, jog ABTĮ 71 straipsnyje įtvirtinto reikalavimo užtikrinimo priemonių instituto paskirtis – siekti realiai apginti besikreipusiųjų teisminės gynybos asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus, jų naudai priėmus sprendimą. Tačiau kiekvienu konkrečiu atveju turi būti įvertintas taikomos reikalavimo užtikrinimo priemonės tikslingumas, o abejonės, jei netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės teismo sprendimo įvykdymas pasunkės ar pasidarys visiškai negalimas, pakankamai pagrįstos. Sprendžiant minėtą klausimą, atsižvelgtina į prašomų užtikrinti reikalavimų pobūdį, nurodomą jų faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises, pareigas ir jų faktinį realizavimą, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešojo intereso.
Teismas, įvertinęs pareiškėjo argumentus dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, konstatavo, kad šiuo atveju skirti reikalavimo užtikrinimo priemonę nėra pagrindo. Iš UAB „Orakulas“ nurodomų motyvų bei bylos medžiagos negalima spręsti, kad netaikant reikalavimo užtikrinimo priemonės galėtų pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas teismo sprendimo dėl pareiškėjo pateiktų reikalavimų vykdymas (t. y. būtų neįmanomas ar pasunkėtų atsakovo priimto akto panaikinimas, nustatytų įpareigojimų vykdymas). Pareiškėjo argumentai dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo iš esmės grindžiami prielaidomis, nepateikiant įrodymų, kad gali kilti padariniai, dėl kurių tuo atveju, jei būtų priimtas pareiškėjui palankus teismo sprendimas, nebūtų įmanoma įvykdyti tokio sprendimo ar jo įvykdymas pasunkėtų.
Šalies argumentai
Pareiškėjas skunde nurodė, jog ginčijamo įsakymo panaikinimo atveju iškiltų žalos atlyginimo klausimas. Tačiau teismas šiuo aspektu pažymėjo, jog kliūčių ateityje kreiptis į teismą su skundu dėl žalos atlyginimo nėra ir nėra pagrindo šią pareiškėjo nurodytą aplinkybę laikyti svarbia sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo. Pabrėžė, jog ABTĮ, apibrėždamas reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo paskirtį, neįtvirtina, kad vienas iš reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo tikslų yra padėti išvengti ateityje galimų teisminių ginčų (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS502-451/2008). Teismas nurodė, jog kitų objektyvių įrodymų, pagrindžiančių pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, nepateikta ir atitinkamai teismas prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo atmetė.
III.
Pareiškėjas UAB „Orakulas“ atskiruoju skundu (b. l. 28-31) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. liepos 19 d. nutarties dalį, kuria buvo atmestas jo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, laikinai sustabdant skundžiamo 2013 m. balandžio 25 d. įsakymo Nr. DI-161 galiojimą, ir taikyti šią prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę.
Atskirajame skunde nurodoma, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje teisė į tinkamą teismo procesą, numatyta Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir EŽTK) 6 straipsnio 1 dalyje, apima ir įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymą (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo 1997 m. vasario 25 d. sprendimą byloje Hornsby prieš Graikiją). Pažymi, jog iki teismo sprendimo administracinėje byloje įsiteisėjimo skundžiamas administracinis aktas gali būti įvykdytas (vykdomas) ir sukelti asmeniui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokiu atveju asmens teisės ir įstatymų saugomi interesai realiai ir veiksmingai galėtų būti apginami paprastai tik tada, kai panaikinus administracinį aktą būtų atkuriama iki administracinio akto priėmimo buvusi padėtis, pašalinamos panaikintų administracinių aktų sukeltos neigiamos pasekmės. Šią išvadą patvirtina ir ABTĮ 92 straipsnio nuostata, pagal kurią skundžiamo akto (veiksmo) panaikinimas reiškia, jog konkrečiu atveju atkuriama buvusi iki ginčijamo akto (veiksmo) priėmimo padėtis, t. y. atkuriamos pažeistos pareiškėjo teisės ar teisėti interesai.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodo, jog, jeigu ginčijamas įsakymas bus panaikintas, iškils žalos atlyginimo klausimas. Pareiškėjas gauna pajamas iš paslaugų (lažybų), kurias jis gali teikti pagal įstatymus. Šios pajamos nėra pastovios, jos inter alia priklauso nuo to, kiek asmenų pasinaudojo atitinkamų paslaugų teikimu, todėl tiksliai apskaičiuoti ir kompensuoti asmeniui padarytą turtinę žalą (negautas pajamas), nepatenkinus pareiškėjo skundo visiškai, gali būti iš esmės neįmanoma. Be to, po teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo, grįžus vykdyti ginčytinas paslaugas pareiškėjas ilgai gali patirti neigiamas pasekmes dėl skundžiamo įsakymo veikimo iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo, nes jam reikėtų iš esmės iš naujo pradėti vykdyti savo veiklą, jis galimai būtų praradęs didžiąją dalį savo klientų bei jų pasitikėjimą. Nesustabdžius skundžiamo įsakymo galiojimo, pareiškėjui ateityje gali tekti ieškoti naujų klientų, naujos lažybų nišos ar iš viso jis bus priverstas nutraukti veiklą.
Pareiškėjas pabrėžia, jog lažybų bendrovių skaičius atitinkamoje veiklos teritorijoje yra nemažas. Neatmestina tikimybė, kad nesustabdžius skundžiamo įsakymo galiojimo iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo atsirastų palankesnė galimybė pareiškėjo vietą užimti kitai lažybų bendrovei ir tai galėtų iš esmės apsunkinti pareiškėjo grįžimą į lažybų rinką.
Atsiliepimas
Atsakovas Lošimų priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepimu į pareiškėjo UAB „Orakulas“ atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodoma, jog reali grėsmė dėl teismo sprendimo vykdymo pasunkėjimo turi būti patvirtinta konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis ir pagrįsta jas patvirtinančiais įrodymais. Atsakovas sutinka su Vilniaus apygardos administracinio teismo teiginiais, kad pareiškėjo argumentai dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo iš esmės yra grindžiami prielaidomis. Pareiškėjas nepateikė skundžiamo įsakymo galiojimo sukeltų grėsmių atsiradimą pagrindžiančių įrodymų. Atsakovo nuomone, iš pareiškėjo nurodytų argumentų negalima spręsti, kad yra pagrįstas reikalavimo užtikrinimo priemonės būtinumas.
Atsakovo teigimu, pareiškėjo argumentai dėl finansinių sunkumų negali būti laikytini pagrindžiančiais reikalavimo užtikrinimo priemonės būtinumą. Galima tam tikra neigiama ginčijamų aktų įtaka pareiškėjo finansinei padėčiai paprastai nelaikytina ypatinga aplinkybe, rodančia, kad teismo sprendimo įvykdymas gali būti apsunkintas ar tapti neįmanomas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-103/2009). Galima žala ir pareiškėjo galimi materialiniai nuostoliai, atsiradę dėl ginčijamų administracinių aktų priėmimo, iš esmės gali būti atlyginami įstatymų nustatyta tvarka (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-612/2010, 2011 m. gegužės 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-416/2011).
Pažymi, jog pareiškėjui nėra atimta teisė organizuoti lažybas apskritai. Aplinkybė, kad dėl lošimo įrenginių naudojimo lažybose apribojimo pareiškėjas gali patirti finansinių sunkumų, nėra tokia, dėl kurios būtų neįmanoma atkurti padėties, buvusios iki skundžiamo akto priėmimo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskirasis skundas atmestinas.
Nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės – Lošimų priežiūros tarnybos 2013 m. balandžio 25 d. įsakymo Nr. DI-161, kuriame buvo konstatuota, kad pareiškėjas UAB „Orakulas“ interneto svetainėje „Orakulas.lt” nuo 2012 m. liepos 26 d. ir nuo 2012 m. rugsėjo 7/11 d. ir iki 2013 m. vasario 28 d. organizuodamas lažybas už „BallLoto” ir „BET ON POKER” lažybų įvykius ir eksploatuodamas lažybų įrenginius pažeidė teisės aktų reikalavimus, azartinių lošimų organizavimo tvarką, kuriuo pareiškėjui inter alia buvo nustatytas terminas nedelsiant, bet ne vėliau kaip iki 2013 m. liepos 1 d., pašalinti nurodytus licencijuojamos veiklos pažeidimus, laikino sustabdymo – taikymo.
Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, pareiškėjo nurodytus argumentus, pabrėžė, jog šiuo atveju nėra teisinio pagrindo taikyti pareiškėjo nurodytą reikalavimo užtikrinimo priemonę.
Pareiškėjas atskiruoju skundu su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija nesutinka, mano, kad šiuo atveju egzistuoja visos sąlygos taikyti jo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, visų pirma pabrėžia, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 71 straipsnio 1 dalis numato, jog teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra ne kartą pažymėta, kad sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo turi būti įvertinta, ar yra reali grėsmė, jog netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y. kad priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą (veiksmą) iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (ABTĮ 92 str.). Realus bei veiksmingas iki skundžiamo administracinio akto priėmimo buvusios padėties atkūrimas, pažeistų pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų atkūrimas ir apgynimas, o atsižvelgiant į tai, kas minėta, ir realus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba taptų nebeįmanomas tuo atveju, jei bylos nagrinėjimo metu galiojantis aktas, kurio teisėtumas ir pagrįstumas ginčijamas, sukeltų (ar tikėtina, kad sukeltų) tokių neigiamų pasekmių, kurių pašalinimas, teismui priėmus palankų pareiškėjui sprendimą, būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracines bylas Nr. AS5-155/2005, Nr. AS5-230/2005).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra pabrėžęs, kad, net ir nustačius galimą teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimą, turi būti atsižvelgta į prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, nurodomą jo faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises bei galimą šių teisių faktinį realizavimą, jų įtaką kitiems asmenims, taip pat į tai, ar reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešųjų interesų (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS16-528/2007). Be kita ko, taikant reikalavimo užtikrinimo priemones taip pat turi būti atsižvelgiama į proporcingumo principą. Pastebėtina, jog jo taikymas sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių iš esmės reiškia poreikį pasverti neigiamas pasekmes, kurios atsirastų pareiškėjui, jei atitinkama reikalavimo užtikrinimo priemonė nebūtų taikyta, o pareiškėjo skundas išnagrinėjus bylą būtų patenkintas, ir pasekmes, kurios atsirastų atsakovui, kitiems subjektams ar visuomenei, jei reikalavimo užtikrinimo priemonė būtų taikyta, tačiau skundas būtų atmestas.
Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į ABTĮ įtvirtintą reikalavimo užtikrinimo priemonių institutą, jo taikymo pagrindus, įvardintus argumentus, nurodo, jog iš esmės skundo reikalavimų užtikrinimo priemonių taikymo klausimo išsprendimas priklauso nuo kiekvienos konkrečios bylos medžiagos bei faktinės situacijos ir kiekvienoje konkrečioje byloje paprastai būna individualus. Ši aplinkybė ir ABTĮ įtvirtintas teisinis reguliavimas iš esmės lemia tai, kad asmenys, prašantys taikyti atitinkamą reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus, t. y. nurodyti aplinkybes, jų nuomone, sąlygojančias reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo būtinumą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-277/2008). Atitinkamai, administraciniam teismui kyla pareiga įvertinti proceso šalių pateiktus argumentus ir motyvuotai pasisakyti dėl prašymų taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonių.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašymą taikyti ginčijamo akto laikiną sustabdymą iš esmės grindė tuo, kad, panaikinus skundžiamą aktą, kils žalos jam atlyginimo klausimas, o žalą, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo pajamos yra nepastovios, gali būti iš esmės neįmanoma apskaičiuoti. Be to, netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės ir grįžus vykdyti ginčytinas paslaugas pareiškėjas ilgai gali patirti neigiamas pasekmes dėl skundžiamo įsakymo veikimo iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo, t. y. jam reikėtų iš esmės iš naujo pradėti vykdyti veiklą, jis galimai būtų praradęs didžiąją dalį klientų, jų pasitikėjimą, todėl nebeturėtų galimybės gauti iš tokios veiklos pajamų (b. l. 1-6, 28-31).
Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo nurodytus argumentus, jo nuomone, sąlygojančius reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymą, primena, kad reikalavimo užtikrinimo priemonių tikslas – užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą, o ne prevenciškai apsaugoti pareiškėją nuo galimų jo teisių pažeidimų ateityje (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS4-366/2006, 2009 m. gruodžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-782/2009). Atitinkamai, nagrinėjamu atveju pareiškėjo pateikti nurodyti argumentai yra susiję ne su potencialios grėsmės, jog šioje byloje priimto teismo sprendimo įvykdymas pasunkės ar pasidarys negalimas, galimybėmis, o su neigiamomis, tarp jų – ir materialinėmis, pasekmėmis pareiškėjui, t. y. galimu lažybų rinkos, klientų praradimu, galimai kilsiančia žala.
Teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo atveju pareiškėjo teiginiai, susiję su galimybėmis sugrįžti į rinką, tai, kad jo vietą rinkoje užims konkuruojančios įmonės, galimybėmis apskritai nutraukti veiklą, yra pagrįsti prielaidomis, nukreipti į ateitį ir grindžiami spėjimais, kurie negali būti pakankamu pagrindu prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymui. Nagrinėjamu atveju įrodymų, patvirtinančių, jog pareiškėjo grįžimas į lažybų paslaugų teikimo rinką taptų neįmanomas, byloje nėra pateikta, pagrįstų argumentų pareiškėjas šiuo aspektu taip pat nepateikė (b. l. 1-6, 28-31).
Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, jog skundžiamu įsakymu pareiškėjui buvo nurodyta pašalinti įvardintus licencijuojamos veiklos pažeidimus ir nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepateikė argumentų apie šių įpareigojimų negalimumą įvykdyti. Būtent šiuo aspektu pareiškėjas negrindžia reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo būtinybės. Pareiškėjas iš esmės reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymą sieja iš esmės su jo veiklos nutraukimu, tačiau, kaip matyti, iš skundžiamo įsakymo, juo atitinkama veikla nebuvo nutraukta, o pareiškėjas buvo tik įpareigotas pašalinti atitinkamus nustatytus pažeidimus (b. l. 12-15).
Teisėjų kolegija taip pat pastebi, jog galimi finansiniai praradimai per se nesuteikia pagrindo visais atvejais taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, be to, tokie argumentai turi būti pagrįsti atitinkamais įrodymais. Tačiau nagrinėjamu atveju pareiškėjo teiginiai apie galimus nuostolius iš esmės yra paremti tik bendro pobūdžio pasvarstymais, o ne konkrečiais ir išsamiais finansiniais paskaičiavimais. Be to, pastebėtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad galima žala ir pareiškėjo galimi materialiniai nuostoliai, atsiradę dėl ginčijamo administracinio akto priėmimo, gali būti atlyginami įstatymų nustatyta tvarka (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-612/2010, 2011 m. gegužės 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-416/2011). Pareiškėjo argumentai, kad šiuo atveju nebus įmanoma tiksliai apskaičiuoti kilusios žalos, taip pat savaime nesudaro pagrindo taikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, kadangi šie pareiškėjo argumentai nėra patvirtinti atitinkamais įrodymais, šių argumentų pareiškėjas išsamiau nepaaiškino, jų nepagrindė.
Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija neturi pakankamo pagrindo manyti, kad ginčijamo įsakymo galiojimo nesustabdymas pažeis proporcingumo principą, proceso šalių interesų pusiausvyrą ar viešąjį interesą. Priešingai, reikalavimo užtikrinimo priemonės netaikymas šios administracinės bylos aplinkybių kontekste atitinka šiuos nurodytus principus. Šiuo aspektu pažymėtina, jog iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija), inter alia jos 46, 53 straipsnių, kyla reikalavimas, kad įstatymų leidėjas, reguliuodamas ūkinės veiklos santykius azartinių lošimų organizavimo srityje, atsižvelgdamas į tai, kad azartinių lošimų organizavimas gali sukelti neigiamas pasekmes žmonių sveikatai, viešajai tvarkai ir visuomenės narių saugumui, kitoms teisės saugomoms vertybėms, turi nustatyti azartinių lošimų organizavimo, kaip ūkinės veiklos, pagrindus, taip pat gali, o tam tikrais atvejais ir privalo nustatyti azartinių lošimų organizavimo veiklos apribojimus, draudimus, inter alia nustatyti atvejus, kada ribojama azartinių lošimų veikla, bei apskritai uždrausti azartinius lošimus tam tikrose vietose (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2011 m. birželio 21 d. nutarimą). Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo (toliau – ir Azartinių lošimų įstatymas), be kita ko, detalizuoja azartinių lošimų tvarką ir numato Lošimų priežiūros tarnybos įgaliojimus imtis atitinkamų veiksmų, kai galimai tokia teisės aktų numatyta tvarka yra pažeidžiama (Azartinių lošimų įstatymo 26 str. 1 d., 28 str. 5 d.). Šiuo atveju, kaip minėta, skundžiamu Lošimų priežiūros tarnybos 2013 m. balandžio 25 d. įsakymu Nr. DI-161 buvo nustatyti atitinkami pareiškėjo vykdomų azartinių lošimų organizavimo pažeidimai ir pareiškėjas buvo įgaliotas juos pašalinti, taip, be kita ko, užtikrinant ir visuomenės interesus. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju reikalavimo užtikrinimo priemonės netaikymas labiau nei jos taikymas, be kita ko, užtikrintų viešąjį interesą.
Teisėjų kolegija, apibendrindama nurodytus argumentus, pažymi, jog reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo tikslas yra būsimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimas ir administracinis teismas, spręsdamas reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo klausimą, vertina būtent tai, ar teismo sprendimo įvykdymas pasunkės ar pasidarys negalimas, o ne tai, ar prašomų priemonių pritaikymas turės įtakos pareiškėjo teisėms ir interesams. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo nepagrindė konkrečiais įrodymais, jo pateikti argumentai vertintini kaip prielaidos, be to, byloje nenustatyta, jog nagrinėjamu atveju prašomos priemonės taikymas yra būtinas, todėl konstatuotina, jog pareiškėjo prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo pagrįstai pirmosios instancijos teismo buvo netenkintas. Dėl šių priežasčių pareiškėjo atskirasis skundas atmestinas ir pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria teismas atsisakė taikyti pareiškėjo UAB „Orakulas“ prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, paliktina nepakeista.
Teisėjų kolegija taip pat pastebi, jog administracinis teismas bet kurioje proceso stadijoje savo iniciatyva ar proceso dalyvių motyvuotu prašymu gali tiek pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tiek ir priimti nutartį panaikinti reikalavimo užtikrinimą, todėl, pasikeitus faktinei situacijai, išlieka galimybė iš naujo įvertinti reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo būtinumą (ABTĮ 71 str. 1 d.). Taigi ši priimta teismo nutartis neužkerta kelio proceso dalyviams pateikti motyvuotą (pagrįstą faktinėmis aplinkybėmis bei įrodymais) prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo bet kurioje proceso stadijoje.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
pareiškėjo UAB „Orakulas“ atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. liepos 19 d. nutarties dalį, kuria teismas atsisakė taikyti pareiškėjo UAB „Orakulas“ prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.