- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2010-05-04
- Bylos Nr.
- 2-188-538/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Almantas Padvelskis
- Ieškovas
- R. M.
- Atsakovas
- G. M.
- Advokatai
- Leonidas Zubanovas, Raimondas Kivylius
Klaipėdos apygardos teismo teisėjas Almantas Padvelskis, sekretoriaujant Renatai Girdvainytei, dalyvaujant ieškovei R. M., ieškovės atstovui advokatui Leonidui Zubanovui, atsakovo atstovui advokatui Raimondui Kivyliui, teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės R. M. ieškinį atsakovui G. M. dėl bendrosios dalinės nuosavybės pripažinimo
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą prašydama pripažinti butą, esantį (duomenys neskelbtini), jos ir atsakovo bendrąja daline nuosavybe, nustatant, kad dalys bendrojoje dalinėje nuosavybėje yra lygios, ir priteisti iš atsakovo ½ dalį buto vertės – 400 000 Lt piniginę kompensaciją; įpareigoti atsakovą atlikti patikslintą buto, esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinį matavimą ir pateikti buto rinkos kainos nustatymo ataskaitą pagal dabartinę rinkos kainą, taip pat įpareigoti atsakovą pašalinti pažeistą buto ir jame esančių daiktų valdymo teisę, leidžiant apsilankyti bute ir pasiimti asmeninio pobūdžio daiktus, neįtrauktus į dalytino turto sąrašą santuokos nutraukimo ir santuokinio turto padalijimo byloje. Nurodė, kad 1998-06-03, gyvenant su atsakovu kartu ir vedant bendrą ūkį, iš bendrų santaupų nusipirko butą, esantį (duomenys neskelbtini). Santuoką sudarė vėliau ir tai patvirtina, jog vedė bendrą ūkį ir faktiškai egzistavo susitarimas dėl bendro turto sukūrimo. Kadangi ieškovė prisidėjo prie buto pirkimo, tuo metu turėjo darbą, be to, pardavė savo turėtą butą, mano, kad bendromis lėšomis įgytas atsakovo vardu registruotas butas pripažintinas bendrąja daline nuosavybe ir jų dalys yra lygios. Kadangi nepageidauja naudotis bendrąja daline nuosavybe, prašo atidalyti jos dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės ir priteisti piniginę kompensaciją, lygią pusei turto vertės. Ieškovė teismo posėdyje taip pat nurodė, kad su atsakovu vedė bendrą ūkį ir ginčo butą įsigijo iš bendrų lėšų ir pusė buto priklauso jai, už jį prašo kompensacijos. Nenori pusės buto natūra, nes su atsakovu yra konfliktiški santykiai.
Atsakovas su ieškiniu nesutinka – prašo jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog nesutinka su ieškovės argumentais, jog 1998-06-03 gyvenant kartu ir vedant bendrą ūkį, bet nesudarę santuokos, iš bendrų santaupų šalys nusipirko butą. Teigia, jog su ieškove nebuvo sudaręs jokių susitarimų dėl buto, jog jis bus bendras turtas, ir ginčo butą pirko už asmenines savo lėšas. Kad turėjo lėšų, patvirtina brangaus turto įsigijimo deklaracija, kuri buvo pateikta Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, kartu su pajamų kilmę patvirtinančiais dokumentais. Teigia, jog notaro tvirtintoje pirkimo–pardavimo sutartyje taip pat pažymėta, kad butas pirktas kaip asmeninė atsakovo nuosavybė. Teigia, jog butą remontavo taip pat iš savo asmeninių lėšų, kurios buvo perduotos ieškovei atsiskaitymams vykdyti. Taip pat mano, kad ieškovės teiginiai apie finansinės galimybės turėjimą įsigyti butą yra visiškai nepagrįsti ir neatitinka tikrovės. Už parduotą butą ieškovė gavo tik 32 000 Lt ir pusę šios sumos turėjo atiduoti buvusiam sutuoktiniui, todėl akivaizdu, kad tokių lėšų negalėjo pakakti bent minimaliam buto remontui, daugiau nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jos pinigų turėjimą prieš įsigyjant butą. Teigia, jog ieškovė nenurodė jokio juridinio pagrindo, kuriuo grindžia savo reikalavimą dėl buto pripažinimo jos ir atsakovo bendrąja daline nuosavybe. Atsakovas taip pat nesutinka su ieškovės reikalavimu dėl jo įpareigojimo atlikti patikslintą buto kadastrinį matavimą ir pateikti buto rinkos kainos nustatymo ataskaitą ir teigia, jog ieškovė, reiškdama reikalavimą dėl 400 000 Lt piniginės kompensacijos priteisimo, privalo pati įrodyti šio reikalavimo pagrįstumą, o ne reikalauti tai atlikti atsakovo. Atsakovas nesutiko su nustatyta ieškovės buto verte – 400 000 Lt, mano, kad ši suma visiškai nepagrįsta, be to, mano, kad negalima remtis senais turto vertinimo duomenimis. Kompensacijos mokėti atsakovas nesutinka. Kadangi ieškovė prašo pripažinti bendrą dalinę nuosavybę, o ne bendrą jungtinę nuosavybę, atsakovas mano, kad tokiu atveju ieškovės prašoma kompensacija suprantama kaip reikalavimas įpareigoti atsakovą nupirkti už ieškovės siūlomą kainą jos buto dalį, o toks reikalavimas juridiškai nepagrįstas, todėl turėtų būti atmestas.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Žemesnės instancijos teismas
Dėl bylos nagrinėjimo Klaipėdos apygardos teisme. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad tais atvejais, kai teismas nesilaikė bendrojo LR CK 3.59 straipsnyje įtvirtinto principo, jog santuokos nutraukimo pasekmių klausimai turi būti sprendžiami vienoje civilinėje byloje, ir šiuos klausimus išskyrė į atskiras bylas, toks šių klausimų išskyrimas gali būti pagrindas panaikinti teismo sprendimą dėl materialinės ir proceso teisės normų pažeidimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2008). Tačiau Klaipėdos apygardos teismo kolegija, remdamasi LR CPK 136 straipsnio 2 dalimi, šioje byloje pasisakė (2008-04-09 nutartis), kad reikalavimas dėl buto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe turi būti išskirtas į atskirą bylą. Remiantis teisingumo, proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais bei Klaipėdos apygardos teismo 2008-04-09 nutartimi, darytina išvada, kad bylos perdavimas nagrinėti atgal apylinkės teismui santuokos nutraukimo byloje, pažeistų teisėtus šalių lūkesčius dėl greito ir teisingo bylos išnagrinėjimo, todėl byla negrąžintina nagrinėti teismui, nagrinėjančiam santuokos nutraukimo bylą.
Lietuvos Respublikos CPK 178 straipsnis numato, kad kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus aplinkybes, kurių nereikia įrodinėti. Teismas sprendžia apie tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą įvertinęs įrodymų visumą. Šioje byloje ieškovei iškėlus ginčą dėl bendrosios dalinės nuosavybės sukūrimo su atsakovu pagal paminėtas įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles ieškovė privalėjo šį faktą įrodyti. Šioje byloje įrodinėjimo dalykas yra šalių susitarimas dėl bendrosios nuosavybės sukūrimo ir bendrų lėšų panaudojimas įgyjant ginčo butą.
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad šalys nuo 1996 m. pradėjo gyventi kartu: nuomodavosi butus, susituokė 1999 m. birželio 30 d. (t. I, b. l. 7). Ginčo butas įgytas 1998 m. birželio 3 d. ir įregistruotas atsakovo G. M. vardu (t. I, b. l. 13, t. II, b. l. 7–8). Atsakovas 1998 m. birželio 10 d. brangų turtą įsigijusio arba įsigyjančio Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų deklaracijoje deklaravo ginčo butą (t. II, b. l. 5–6). Atsakovas savo pajamas butui įsigyti grindžia uždarbio pažyma, kurioje pažymėta, jog atsakovas dirbo AB „Jūra“ nuo 1981 m. iki 1997 m. ir uždirbo pakankamai lėšų buto pirkimui (t. II, b. l. 10–11). Už buto remonto darbus mokėjo ieškovė R. M. (t. I, b. l. 18–31). Nuo 1998-12-03 ginčo bute gyveno šalys ir jų dukra (t. I, b. l. 19–20). Pagal atsakovo užsakymą preliminari buto rinkos vertė 2009-04-29 nustatyta 250000 Lt (UAB „Ober-Haus“ preliminari išvada dėl turto vertės). Ieškovės užsakymu UAB „Lituka“ ir Ko padarė turto vertės nustatymo ataskaitą, kurioje nustatyta ginčo buto vertė 2009-05-08 – 325000 Lt (UAB „Lituka“ ir Ko turto vertės nustatymo pažyma Nr. LDC-90543).
Dėl bendrosios dalinės nuosavybės.
Nesusituokusių, tačiau gyvenusių kartu asmenų įgytam turtui negalioja bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija, ir dėl to šalys, atsižvelgdamos į kiekvieno iš jų indėlį į įgytą ar sukurtą turtą, gali įrodinėti turimą tokio turto dalį bendrąją dalinę nuosavybę reglamentuojančių teisės normų pagrindu. Atitinkamas turtas, nors nuosavybės teise įregistruotas vieno iš šalies vardu, gali būti pripažintas bendrąja daline nuosavybe, jei įrodoma, kad toks turtas buvo įgytas abiejų sugyventinių iš bendrų lėšų ir jų naudojamas. Sugyventinių turtinėms teisėms į bendrai įgytą turtą apsaugoti taikytinos CK ketvirtosios knygos normos, nustatančios bendrąją nuosavybės teisę bendraturčiams (2000 m. liepos 18 d. CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 34 str.).
Ginčas kilo dėl iki santuokos įsigyto buto pripažinimo bendrąja daline šalių nuosavybe. Kadangi butas įsigytas iki šalių santuokos, todėl turi būti taikomos sandorio sudarymo metu nesusituokusių asmenų turtinius teisinius santykius reglamentavusios teisės normos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio vedimas kartu, bendro turto kūrimas abiejų lėšomis ir bendru darbu, rūpinimasis bendra buitimi bei poilsiu, vienas kito sveikata, turto įsigijimas yra pagrindas pripažinti buvus susitarimą dėl jungtinės veiklos sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę (1964 m. CK 472 str., 474 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1029/2001, 2006 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-332/2006, 2008 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2008).
Žemesnės instancijos teismas
Konstatuotina, kad byloje yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad šalys iki santuokos sudarymo vedė bendrą ūkį, ir buvo susitarimas dėl jungtinės veiklos sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę. Pagal 1964 m. CK fizinių asmenų rašytiniai sandoriai, viršijantys 500 Lt, turėjo būti sudaryti rašytine forma. Įstatymo reikalaujamos paprastos rašytinės formos nesilaikymas atima iš šalių teisę, esant ginčui, remtis sandoriui patvirtinti liudytojų parodymais (1964 m. CK 58 straipsnio 2 dalis). Teismas, šiuo atveju, nustatydams dalinę bendrąją nuosavybę, naudojasi išimtine teise ir remiasi liudytojų parodymais, nes gyvenusių kartu ir tvarkiusių bendrą ūkį nesusituokusių asmenų turtinės teisės gali būti neapgintos vien dėl to, kad nėra jungtinę veiklą patvirtinančio rašytinio susitarimo, nors šalių tarpusavio santykių praktika, susiklosčiusi situacija, šalių ketinimai, jų elgesys siekiant tikslo ir kiti veiksmai leistų teisinius santykius kvalifikuoti kaip jungtinę veiklą (CK1.93 str. 6 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2008). 1998-12-03 namų knygoje pažymėta, kad ginčo bute gyveno šalys ir jų dukra, atsakovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad tuo metu visi trys, t. y. ieškovė, atsakovas ir jų dukra, prisiregistravo ginčo bute. Liudytojai A. K., J. D., A. L., V. T. patvirtino aplinkybę, kad ieškovė su atsakovu gyveno kartu iki santuokos sudarymo, vedė bendrą ūkį, manė, kad šalys yra šeima, taip pat, kad ieškovė rūpinosi buto paieška ir jo remontu, kad šalys gyveno kartu nuo 1996 metų (t. IV, b. l. 47–50). Atsakovas teigia, kad kartu negyveno ir bendro ūkio nevedė, tačiau bendro susitarimo buvimas yra pagrįstas ne tik liudytojų parodymais, bet ir rašytiniais įrodymais. Visų pirma įvertintina tai, kad ieškovė ir jų dukra iki santuokos sudarymo buvo priregistruotos ginčo bute. Atsakovas ieškinyje (1998-01-26) dėl santuokos nutraukimo su G. M. nurodė, kad apie metus su G. M. negyvena, turi kitą šeimą, gyvena su kita moterimi ir turi su ja 16 metų dukrą (civilinė byla Nr. 2-1921/1998, b. l. 3). Pagal paminėtas įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles, nustatytas CPK 178 str., ieškovė įrodė, jog su atsakovu buvo susitarimas dėl bendro turto sukūrimo. Paminėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad ieškovė ir atsakovas iki santuokos sudarymo gyveno kaip faktiniai sutuoktiniai, o tai leidžia padaryti išvadą, kad juos siejo ir turtiniai santykiai (CPK 185 str. 1 d.).
Bendrų turtinių santykių buvimą atsakovas neigia, tačiau jokių įrodymų savo paaiškinimams pagrįsti nepateikia. Be to, rašytiniai įrodymai dėl lėšų, skirtų ginčo turto rekonstrukcijai, įrodo, jog ieškovė bendromis lėšomis rekonstravo įsigytą butą (t. I, b. l. 18–31). Rašytiniai įrodymai įrodo, jog ieškovė sudarė rangos sutartį dėl remonto darbų atlikimo ginčo bute, mokėjo už paslaugas bei medžiagas, reikalingas buto remontui. Atsakovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad už viską mokėjo ieškovė. Iš byloje esančios medžiagos ir liudytojų paaiškinimų taip pat matyti, kad abi šalys dirbo gerai mokamus darbus, ieškovo darbas buvo susijęs su plaukimu į jūrą, o ieškovė dirbo kirpėja, nuomojosi kirpyklos patalpas (t. III, b. l. 43-50). Tai paneigia atsakovo paaiškinimus, kad su ieškove iki santuokos sudarymo bendrai finansinių klausimų nesprendė. Atsakovas taip pat teigia, kad ieškovė neturėjo lėšų buto pirkimui, nes po skyrybų su I. M. ji, pardavus butą, gavo tik pusę buto kainos - 16 000 Lt, o tokios sumos negalėjo pakakti buto pirkimui ir jo remontui. Tačiau šį atsakovo teiginį paneigia liudytojas I. M., kuris parodė, jog ieškovė butą pardavė viena ir jis negavo dalies pinigų už parduotą butą (t. IV, b. l. 49). Tai, kad ieškovė lėšomis prisidėjo įsigyjant šį turtą, įrodo ir faktas, kad jo įsigijimo metu šalys buvo pragyvenę kartu nuo 1996 metų, juos siejo bendra buitis, bendra nuolatinė gyvenamoji vieta, bendri turtiniai santykiai. Šių santykių tikslas įgyti ginčo butą, o įgijus rekonstruoti, pastatyti (perstatyti), naudoti ir valdyti bendrosios dalinės nuosavybės teise (LR CK 4.72 straipsnis). Paminėti motyvai ir įrodymai leidžia padaryti išvadą, kad ieškovė ir atsakovas sukūrė turtą, kuris laikomas bendrąja daline nuosavybe (1964 m. CK 474 str. 2 d., 2000 m. CK 4.72 str., 6.971 str. 1 d., CPK 178, 185 str.).
Dėl kompensacijos priteisimo.
LR CK 6.970 straipsnio 2 dalis numato prezumciją, kad partnerių įnašai yra lygūs, jeigu jungtinės veiklos sutartis nenustato ko kita. Tokią pačią nuostatą numatė ir 1964 m CK 474 straipsnio 1 dalies nuostatos. Byloje nė viena šalis neįrodė, kad jos įnašas į bendrą turtą būtų didesnis, todėl preziumuojama, kad abiejų bendraturčių įnašai į bendrą turtą yra lygūs. Nors ginčo butas įgytas galiojant 1964 metų Civiliniam kodeksui, tačiau pagal Lietuvos Respublkios civilinio kodekso įsigaliojimo įstatymo 34 straipsnį bendraturčių teisėms ir pareigoms įgyvendinti taikomas Civilinio kodekso ketvirtosios knygos normos, nepaisant to, ar tos teisės ir pareigos atsirado iki šio kodekso įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus. CK 6. 978 straipsnio 4 dalis numato, kad turtas, esantis bendrąja partnerių nuosavybe, pasibaigus jungtinės veiklos sutarčiai, padalijamas pagal šio kodekos ketvirtosios knygos nustatytas taisykles.
LR CK 4.73 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu bendrosios nuosavybės teisės konkretus kiekvieno bendraturčio dalių dydis nenustatytas, tai preziumuojama, kad jų dalys lygios. Ieškovė savo ieškinį grindžia šia prezumpcija, o atsakovas jos nenuginčijo, nenurodė kitos ieškovės dalies.
Pagal LR CK 4.80 straipsnio 1 dalį kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, o nurodyto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad tarp šalių yra susiklostę konfliktiški santykiai, kartu gyventi negali. Buto, kuriame pagal projektą yra atlikta rekonstrukcija, padalyti, neatlikus naujos rekontrukcijos, nėra galimybės. Be to, tokios rekonstrukcijos atlikimas iš šalių pareikalautų didelių investicijų, o tai neatitiktų šalių interesų. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad padalijus daiktą natūra jam būtų padaryta neproporcinga žala, todėl spręstinas klausimas dėl kompensacijos priteisimo. Atsakovas dėl kompensacijos priteisimo nesutiko, ieškovė sutiko, kad jai už ½ buto dalį būtų priteista 400 000 Lt kompensacija. Esant tokioms aplinkybmės priteistina kompensacija už dalį bedrojoje nuosavybėje.
Šalys teismui pateikė ginčo buto kainos įvertinimus. Skirtingų įmonių nustatyta buto rinkos vertė skiriasi, todėl teismas 2009 m. birželio 2 d. paskyrė ekspertizę ginčo buto rinkos vertei nustatyti ( t. IV, b. l. 68–69). Ekspertizė nebuvo atlikta, nes atsakovas ekspertui nesudarė sąlygų butui apžiūrėti, be to, atsakovas teismui pateikė tik preliminarų rinkos vertės nustatymą, todėl teismas, priteisdamas kompensaciją už dalį bendrojoje nuosavybėje, remiasi ieškovės pateikta buto vertės nustatymo ataskaita. UAB „Lituka“ ir Ko turto vertės nustatymo pažymoje Nr. LDC-90543 nustatyta turto rinkos vertė yra 325 000 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje nustatyta, jog abiejų bendraturčių dalių dydis yra lygus, ir į nustatytą buto vertę, iš atsakovo ieškovei už ½ bendrosios dalinės nuosavybės dalį priteistina 162 500 Lt kompensacija ( LR CK 4.80 str. 2 d.).
Dėl įpareigojimo pašalinti pažeistą bute esančių daiktų valdymo teisę.
Valdymas gali būti pažeistas paimant ar bandant paimti daiktą ar jo dalį, taip pat teises į jį, arba trukdant valdyti daiktą (LR CK 4.35 str.). Ieškovė nurodė, kad ginčo bute yra likę jos ir jų dukters asmeniniai daiktai, kurių dėl atsakovo kaltės negali pasiimti, todėl prašė teismo įpareigoti atsakovą pašalinti pažeistą valdymo teisę.
Ieškovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad visus savo daiktus iš ginčo buto pasiėmė. Išnykus valdymo teisės pažeidimui, nėra pagrindo tenkinti šią ieškinio dalį, todėl ši ieškinio dalis atmestina (LR CPK 178 str.).
Iš atsakovo priteistina 224 Lt išlaidų, patirtų advokato pagalbai apmokėti, valstybės naudai (LR CPK 96 str. 1 d.).
Ieškovei pripažinus nuosavybės teisę į ½ dalį ginčo turto žyminio mokesčio dydis apskaičiuotinas nuo 162500 Lt. Už ieškinį mokėtina žyminio mokesčio suma 4250 Lt, todėl iš atsakovo valstybės naudai priteistina 4250 Lt žyminio mokesčio (LR CPK 93 str.1d., 96 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270 straipsniais, teismas
nusprendžia
ieškinį tenkinti iš dalies.
Pripažinti, kad atsakovo G. M. vardu viešame Nekilnojamojo turto registre įregistruotas butas, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus (duomenys neskelbtini), priklauso ieškovei R. M., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovui G. M., a. k. (duomenys neskelbtini) bendrosios dalinės nuosavybės teise, kurioje abiem šalims priklauso po ½ dalį.
Atidalyti ieškovės R. M. dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės ir atsakovui G. M. priteisti butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o ieškovei R. M. už ½ dalį buto iš atsakovo G. M. priteisti 162 500 Lt kompensacijos.
Priteisti iš atsakovo G. M. 224 Lt išlaidų, patirtų advokato pagalbai apmokėti, valstybės naudai.
Priteisti iš atsakovo G. M. 4250 Lt žyminio mokesčio valstybei.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Atsakovui G. M., a. k. (duomenys neskelbtini) grąžinti 2009-07-07 nurodymu pervesti įmokėtus grynuosius pinigus už ekspertizės atlikimą pervestą į Klaipėdos apygardos teismo depozitinę sąskaitą 2500 Lt sumą, pavedant tai atlikti Klaipėdos apygardos teismo finansininkei.
Sprendimas skundžiamas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.