Klaipėdos apygardos teismo nutarimas

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Lina Nainienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. K. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2024 m. gegužės 8 d. nutarties, administracinio nusižengimo byloje Nr. II-89-404/2024/2024, kuria atmestas R. K. skundas dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. vasario 29 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-2288-2024, kuriuo R. K. nubausta 225 Eur bauda, už administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 346 straipsnio 1 ir 4 dalyse.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius (toliau – institucija) 2024 m. vasario 29 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-2288-2024 (ROIK: 23222695654) R. K. nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinio nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 346 straipsnio 1 dalį, 225 Eur bauda, pagal ANK 356 straipsnio 4 dalį, 75 Eur bauda, vadovaujantis ANK 38 straipsniu skirta galutinė administracinė nuobauda 225 Eur bauda, už tai, kad 2023 m. rugsėjo 27 d., 18 val., (duomenys neskelbtini), jai priklausantis šuo mišrūnas, ženklintas, vakcinavimo galiojimo laikas pasibaigęs 2023 m. birželio 16 d., gyvenamojo namo kieme nusitraukė nuo grandinės ir užpuolęs R. Z., gimusią 2015 m., įkando jai į dešinįjį žastą, dešinės pusės sėdmenį, kairį pusės klubą ir kairės pusės šlaunį, tokiu būdu padarant žalą R. Z. sveikatai.

2. Šį institucijos nutarimą administracinėn atsakomybėn patraukta R. K. apskundė pirmosios instancijos teismui (b. l. 4–7).

3. Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2024 m. gegužės 8 d. nutartimi R. K. skundas netenkintas ir 2024 m. vasario 29 d. nutarimas paliktas galioti. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, nusprendė, kad nustatyti visi šio administracinio nusižengimo požymiai ir R. K. nuobauda paskirta teisingai. Teismo vertinimu, surinkti duomenys nepatvirtino, jog šuo priklauso mažametei V. K. ir nėra įrodymų, kad tokį šuns elgesį išprovokavo pati nukentėjusioji R. Z. (b. l. 38–42).

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

4. Administracinėn atsakomybėn patraukta R. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2024 m. gegužės 8 d. nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną jos atžvilgiu nutraukti, nesant jos veikoje administracinio nusižengimo sudėties požymių visumos (b. l. 50–52). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

4.1. Pirmosios instancijos teismo nutartis, priimta neįvertinus visų reikšmingų aplinkybių, jog ne dėl jos kaltės ar valios kilo pasekmės. Pažymi, kad R. K. nevykdo gyvūno (šuns) gyvenimo, mitybos, zoohigienos kontrolės ir nėra nei gyvūno prižiūrėtoja, nei laikytoja, be to įvykio metu namų valdoje nebuvo, neįtakojo gyvūno laikymo užtikrinimo, nesukėlė jokių padarinių tyčia ar dėl neatsargumo.

4.2. Tiek institucija, surašiusi protokolą, tiek pirmosios instancijos teismas vadovavosi tik ta aplinkybe, kad šuo registruotas jos (R. K.) vardu, tačiau, pažymi, kad ji pati šuns Gyvūnų augintinių registre neregistravo, ir tai patvirtina veterinarijos gydytojo R. Š. paaiškinimas. Nurodo, kad pagal Gyvūnų augintinių ženklinimo ir registravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. ЗD-959 (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2021 m. spalio 7 d. įsakymo Nr. ЗD-631 redakcija) 7 dalyje nustatytą tvarką, prašymo dėl gyvūno augintinio ženklinimo ir (ar) įregistravimo Gyvūnų augintinių registre neteikė ir nepasirašė. Gyvūną vežė registruoti jos dukra – V. K. su vyru R. K. ir tik dėl įgaliotos tarnybos registruoti gyvūnus aplaidumo registre R. K. yra nurodyta kaip savininkė. Apie tokias registre padarytas atžymas jos vardu sužinojo tik po įvykio, todėl mano, kad šioje byloje nebuvo išaiškintas už gyvūno laikymą atsakingas asmuo.

4.3. Taip pat pažymi, kad nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, esant abejonėms turi būti laikomasi „in dublo pro reo“ (liet. visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai) principo. Negali būti taikoma atsakomybė vien dėl to, kad ji neteisėtai registre nurodyta gyvūno augintinio savininke, o tai, kad šuo priklauso jos šeimos nariui, nelemia jos atsakomybės už gyvūno priežiūrą. Apeliantės nuomone, įstatymais ir poįstatyminiais aktais nepilnamečiams asmenims nėra draudžiama būti turto savininkais bei rūpintis savo dovanomis. Be to, nurodo, kad gyvūnas turi būti registruojamas Gyvūnų augintinių ženklinimo ir registravimo taisyklių nustatyta tvarka prašymą pateikusio ir pasirašiusio asmens vardu.

4.4. Apeliantė taip pat nesutinka su apylinkes teismo vertinimu, jog įvykis įvyko ne dėl pačios nukentėjusiosios R. Z. elgesio. Būtent dėl be tėvų priežiūros atvykusios R. Z. netinkamo elgesio atsirado pasekmės. Už pačios mažametės neapdairius veiksmus negali atsakyti kitas asmuo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.155 straipsnis). Kol šuo nebuvo išprovokuotas pačios nukentėjusios elgesio, buvo visiškai užtikrinta, kad laikomas gyvūnas nekeltų grėsmės žmonių ir kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui bei nebuvo aplaidžiai laikomas ir neturėjo galimybės laisvai bėgioti, sukelti grėsmės ir padaryti žalos kitiems asmenims.

5. 2024 m. birželio 5 d. atsiliepimu į apeliacinį skundą Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius prašė R. K. skundą atmesti ir Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2024 m. gegužės 8 d. nutartį palikti nepakistą. Nurodė, kad apeliaciniame skunde nėra išdėstyta jokių naujų aplinkybių, pagrįstų įrodymų, sudarančių pagrindą suabejoti pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumu ir teisėtumu. Skundžiama nutartis yra motyvuota, pagrįsta bylos medžiaga, todėl nėra jokio pagrindo panaikinti nutartį skunde nurodytais pagrindais (b. l. 57-58).

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

6. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis).

7. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo R. K. iš neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių – kad nevakcinuotas nuo pasiutligės šuo įkando mažametei R. Z., tuo padarydamas žalą jos sveikatai. Tačiau apeliaciniame skunde keliami administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 346 straipsnyje, subjekto (ne)tinkamumo ir pačios nukentėjusiosios didelio neatsargumo klausimai.

Dėl administracinio nusižengimo kvalifikavimo

8. ANK 346 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą. Aptariamo straipsnio 4 dalyje yra įtvirtinta administracinė atsakomybė už Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą, dėl kurio atsirado žalos asmens sveikatai ar turtui. Vadinasi, padariniai – atsiradusi žala asmens sveikatai ar turtui – yra šį administracinį nusižengimą pagal ANK 346 straipsnio 4 dalį kvalifikuojantis požymis.

9. Baudžiamojoje teisėje galioja taisyklė, kad sunkesnis kvalifikuojantis požymis padengia lengvesnį kvalifikacinį požymį – tai reiškia, kad griežtesnė norma apima ir požymius švelnesnės normos, kurių atskirai kvalifikuoti nereikia (pavyzdžiui, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-333/2008). Toks aiškinimas yra aktualus ir administracinių nusižengimų bylose.

10. Šioje byloje 2024 m. vasario 29 d. nutarimu R. K. nubausta pagal ANK 346 straipsnio 1 ir 4 dalį, dėl to, kad pažeidė Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 3 punkto reikalavimus bei 2014 m. kovo 26 d. Skuodo rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A1-229 patvirtintų „Gyvūnų laikymo Skuodo rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklės“ 40 punkto reikalavimus, o būtent tuo, kad 2023 m. rugsėjo 27 d., 18 val., (duomenys neskelbtini), jai priklausantis šuo mišrūnas, ženklintas, vakcinavimo galiojimo laikas pasibaigęs – 2023 m. birželio 16 d, gyvenamojo namo kieme nusitraukė nuo grandinės ir užpuolęs R. Z., gimusią 2015 m., įkando jai į dešinįjį žastą, dešinės pusės sėdmenį, kairį pusės klubą ir kairės pusės šlaunį, tuo padaryta žala R. Z. sveikatai. Aukštesnysis teismas su tokiu apeliantės veikos kvalifikavimu iš dalies nesutinka.

11. Šioje byloje neginčijamai nustatyta, kad 2023 m. rugsėjo 27 d., 18 val. nevakcinuotas nuo pasiutligės mišrūnas šuo (kuriam vakcinacijos laikas pasibaigė dar 2023 m. birželio 16 d.) gyvenamojo namo kieme (duomenys neskelbtini) nusitraukė nuo grandinės – tokiu būdu neabejotinai buvo pažeistas 2014 m. kovo 26 d. Skuodo rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A1-229 patvirtintų „Gyvūnų laikymo Skuodo rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklių“ 40 punkto, numatančio, kad voljeras, narvas ar kita laikymo įranga, kuriuose laikomi šunys, turi būti įrengti taip, kad juose laikomi šunys, priklausomai nuo jų dydžio, negalėtų iš jų iššokti ar kitu būdu pabėgti, reikalavimas. Pažymėtina, kad Gyvūnų laikymo Skuodo rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklėmis, kaip poįstatyminiu teisės aktu yra realizuojamos Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo normos. Pagal šio įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 3 punktą pareiga užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui, tenka gyvūnų laikytojams. Taigi tokia veika (nesant padarinių) būtų kvalifikuojama pagal ANK 346 straipsnio 1 dalį.

12. Tačiau nagrinėjamu atveju dėl aptartos veikos pažeidžiant minėtų teisės aktų reikalavimus kilo ir ANK 346 straipsnio 4 dalyje numatyti padariniai – nevakcinuotas šuo užpuolė mažametę ir įkando jai į dešinįjį žastą, dešinės pusės sėdmenį, kairį pusės klubą ir kairės pusės šlaunį, tokiu būdu padarant žalą R. Z. sveikatai (kilusios žalos faktu neabejotina leidžia įsitikinti administracinio nusižengiu bylos medžiaga, tarp kurios ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pasiutligės epizootinio tyrimo aktas (duomenys neskelbtini), 2023 m. spalio 10 d. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), išrašai iš medicininių dokumentų, asmenų paaiškinimai ir kt.). Taigi esant šiam veiką kvalifikuojančiam požymiui – padarytai žalai asmens sveikatai – toks nusižengimas kvalifikuojama tik pagal ANK 346 straipsnio 4 dalį. Papildomas veikos kvalifikavimas pagal ANK 346 straipsnio 1 dalį šiuo atveju yra perteklinis.

13. Dėl šios priežasties administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 346 straipsnio 1 dalį nutraukiama (ANK 591 straipsnio 1 punktas), taip pat naikinamas sprendimas dėl pagal ANK 346 straipsnio 1, 4 dalis paskirtų nuobaudų subendrinimo ANK 38 straipsnio pagrindu (ANK 653 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 346 straipsnyje, subjekto

14. Vienas iš esminių apeliacinio skundo argumentų yra tai, kad šioje byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog būtent R. K. yra byloje aptariamo šuns savininkė. Šiuo aspektu apeliantė pažymi, kad šuns registracija jos vardu buvo atlikta be jos pačios prašymo ir jai nedalyvaujant, todėl apeliantei, dėl įgaliotos tarnybos aplaidumo Gyvūnų augintinių registre esant įvardintai, kaip šuns savininkei, administracinė atsakomybė, negali kilti. Kitaip tariant, apeliaciniame skunde keliamas administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 346 straipsnyje, subjekto (ne)tinkamumo klausimas.

15. Kaip jau minėta 2024 m. vasario 29 nutarimu administracinio nusižengimo byloje R. K. nubausta ir už 2014 m. kovo 26 d. Skuodo rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A1-229 patvirtintų „Gyvūnų laikymo Skuodo rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklių“ 40 punkto, numatančio, kad voljeras, narvas ar kita laikymo įranga, kuriuose laikomi šunys, turi būti įrengti taip, kad juose laikomi šunys, priklausomai nuo jų dydžio, negalėtų iš jų iššokti ar kitu būdu pabėgti. Šiomis taisyklėmis, kaip poįstatyminiu teisės aktu, yra realizuojamos Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymas, kurio 20 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodyta, kad pareiga užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui, tenka gyvūnų laikytojams.

16. Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo normos pateikia gyvūno savininko sąvoką, pagal kurią – tai asmuo, kuriam nuosavybės teise priklauso gyvūnas (2 straipsnio 12 dalis) ir kiek platesnę – gyvūno laikytojo sąvoką, pagal kurią tai – asmuo, kuris yra gyvūno savininkas ar jį laiko atlygintinai ar neatlygintinai (2 straipsnio 8 dalis).

17. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad aukščiau aptarta Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo apibrėžtis nustato, jog gyvūno laikytojo sąvoka apima ir gyvūno savininko, ir asmens, kuris laiko gyvūną atlygintinai ar neatlygintinai, teisinį statusą, todėl pagal teisės aktus už gyvūno padarytą žalą administracinė atsakomybė taikoma ne tik asmeniui, kuriam gyvūnas priklauso nuosavybės teise, bet ir tokios teisės formaliai neturinčiam jį laikančiam asmeniui (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 8 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-60-697/2020 ir jos 14 punktą).

18. Aukštesnysis teismas remiantis minėtu kasacinės instancijos teismo išaiškinimais ir šioje administracinio nusižengimo byloje pateiktų įstatymų nustatyta tvarka surinktų duomenų, kurie pripažintini įrodymais (ANK 569 straipsnio 1 dalis), visuma, konstatuoja, kad R. K. laikytina 2023 m. rugsėjo 27 d. mažametę užpuolusio šuns (mišrūno) faktine savininke (laikytoja) bei tinkamu administracinių nusižengimų, nustatytų ANK 346 straipsnio 4 dalyje, subjektu.

19. Tokiais duomenimis, visų pirma, yra Gyvūnų augintinių registre (valstybės registre) išviešinta informaciją, pagal kurią 2022 m. kovo 16 d. gimusio rudos spalvos kailio mišrūno, (duomenys neskelbtini), savininke yra įvardinta būtent – apeliantė R. K.. Kartu su skundu apeliantė teikia 2024 m. gegužės 18 d. veterinarijos gydytojo (R. Š.) paaiškinimą apie šio šuns registravimo aplinkybes (paaiškinime nurodoma, kad nepavykus registro sistemoje šuns savininke nurodyti mažametės V. K., kartu atvykusio jos šeimos nario, R. K., prašymo pagrindu, šuo buvo registruotas jo sutuoktinės – R. K., kaip jau turinčios dar vieną šuniuką, vardu (b. l. 53). Tačiau šie paaiškinimai, aukštesniojo teismo vertinimu, neleidžia spręsti, kad R. K. buvo neteisėtai registre nurodyta gyvūno savininke ir (ar) apie tai sužinojo tik jau įvykus tiriamam įvykiui. Pažymėtina, kad apeliantė šio viešo Gyvūnų augintinių registre įrašyto fakto neginčijo, taip pat neteikė prašymo dėl gyvūno augintinio ženklinimo ir (ar) įregistravimo Gyvūnų augintinų registre, duomenų keitimo ir (ar) išregistravimo. Todėl, aukštesniojo teismo vertinimu, apeliantės argumentai, susiję su šuns registravimo procedūros pažeidimais laikytini tik jos, gynybinė pozicija siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Kita vertus, atsižvelgiant į tai, kad administracinei atsakomybė už ANK 346 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą kyla ne vien tik gyvūno savininkui, darytina išvada, kad aplinkybės apie aptariamo šuns registravimo viešame registre procedūrą ir šuns priklausymą nuosavybės teise mažametei apeliantės dukrai šiuo atveju teisinės reikšmės neturi, byloje esant pakankamai kitų duomenų, kad faktinė minėto šuns laikytoja yra apeliantė.

20. Administracinio nusižengimo bylos ROIK: 23222695654, medžiaga nustatyta, kad aptariamas šuo buvo auginamas apeliantės šeimoje, pateikti rašytiniai dokumentai – iš karto po tiriamo įvykio, 2023 m. spalio 3 d. užpildytas Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pasiutligės epizootinio tyrimo aktas Nr. 37PS-157, kuriame šuns mišrūno savininke įvardinta būtent – R. K. (aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį, kad pasirašydama šiame akte ji pati save ir įvardijo gyvūno savininke); Skuodo rajono policijos komisariate 2024 m. sausio 25 d. duoti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Klaipėdos departamento Skuodo teritorinio skyriaus vyresniosios veterinarijos gydytojos inspektorės D. B. paaiškinimai, jog supažindinti su patikrinimo aktu R. ir R. K. su juo sutiko ir būtent R. K. ant patikrinimo akto pasirašė, kaip šuns savininkė, taip pat 2024 m. vasario 15 d. Skuodo rajono policijos komisariate duodama paaiškinimus apie įvykio aplinkybes pati R. K. nurodė, kad nuo metalinė grandinės nusitraukė jai priklausantis šuo. Apygardos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad tarp apeliantės R. K. ir liudytojo R. K. pirminių parodymų bei parodymų, duotų pirmosios instancijos teisme, esama prieštaravimų, leidžiančių spręsti, kad R. K. ir R. K. paaiškinimai nėra nuoseklūs ir nepaneigia, kad apeliantė analizuojamo įvykio metu buvo šuns laikytoja, kaip tai numato Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymas.

21. Aptarti byloje surinkti duomenys ir jų pagrindu padarytos išvados neabejotinai patvirtina, kad skundžiamu institucijos nutarimu R. K., kaip faktinė šuns laikytoja, nubausta pagrįstai, o apeliaciniame skunde dėstomi argumentai priešingos išvados daryti neleidžia.

Dėl provokuojančio nukentėjusiosios elgesio

22. Skunde apeliantei neginčijant šuns įkandimo fakto, keliamas klausimas dėl pačios nukentėjusiosios, atvykusios be tėvų priežiūros, neapdairių veiksmų, kurie galėjo išprovokuoti atitinkamą šuns elgesį. Tačiau ir šie apeliacinio skundo argumentai, susijęs su neatsargiu ir (ar) nerūpestingu mažametės elgesiu, laikytini nepagrįstais.

23. Administracinio nusižengimo byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, jog mažametė R. Z. savo veiksmais išprovokavo (ar galėjo išprovokuoti) šuns elgesį, lėmusį skundžiamame nutarime nurodytas pasekmes. Priešingai, Skuodo rajono policijos komisariate 2024 m. sausio 26 d. užfiksuotais R. K. (įvykio metu buvusio toje teritorijoje) paaiškinimais nustatyta, kad mažametė R. Z., į privačią teritoriją atėjo būtent po paties R. K. paraginimo pasitraukti nuo kelio; R. K. taip pat nurodė, kad abi mergaitės žaisdamos tarpusavyje garsiai kalbėjosi ir „cypavo“; įvykis įvyko prie batuto, šuo buvo nusitraukęs nuo metalinės grandinės, o apžiūrint metalinę grandinę („lenciūgą“) R. K. pastebėjo, jog jis nusidėvėjęs. Tokiu atveju, aukštesnysis teismas vertindamas šiuos parodymus, sprendžia, kad mažametė R. Z. į privačią valdą (duomenys neskelbtini), kurioje buvo laikomas mišrūnas šuo, pririštas metaline grandine pateko su ten tuo pačiu metu buvusio pilnamečio asmens, apeliantės sutuoktinio R. K., žinia ir leidimu. Be to, byloje pateiktas apeliantės sklypo planas leidžia įsitikinti, kad gyvūno laikymo vieta (plane pažymėta Nr. 2) yra visai greta batuto (plane pažymėto Nr. 3), kur ir įvyko aptariamas įvykis. Akivaizdu, kad dviem mažametėms mergaitės aktyviai žaidžiant batuto zonoje, esančioje greta metaline grandine pririšto šuns, pastarasis galėjo siekti nutrūkti nuo grandinės ir be jokių papildomų erzinančio pobūdžio veiksmų.

24. Taigi, aukštesniojo teismo vertinimu, administracinio nusižengimo byloje surinktų ir administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ištirtų įrodymų pagrindu ši administracinėn atsakomybėn patrauktosios versija buvo pagrįstai prižinta siekiu išvengti atsakomybės už savo priešingus teisei veiksmus ir pagrįstai atmesta.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktu, 654 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

R. K. skundą tenkinti iš dalies.

Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2024 m. gegužės 8 d. nutartį panaikinti ir priimti naują nutarimą administracinio nusižengimo byloje:

Panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. vasario 29 d. nutarimo, priimto administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-2288-2024, dalį kuria R. K. nubausta pagal ANK 346 straipsnio 1 dalį, ir šioje dalyje administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

Panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. vasario 29 d. nutarimo, priimto administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-2288-2024, dalį, kuria R. K. pagal ANK 346 straipsnio 1 dalį ir 346 straipsnio 4 dalį paskirtos nuobaudos subendrintos vadovaujantis ANK 38 straipsniu.

Kitą Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. vasario 29 d. nutarimo, priimto administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-2288-2024, dalį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.