- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-04-07
- Bylos Nr.
- 2A-611-173/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-09-3-00535-201-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Leonas Jachimavičius
- Atsakovas
- UAB „Dovitra“
- Ieškovas
- UAB „Grantus“
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Leonas Jachimavičius, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą atsakovo UAB „Dovitra“ apeliacinį skundą dėl Druskininkų miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-758-418/2015 pagal ieškovo UAB „Grantus“ ieškinį atsakovui UAB „Dovitra“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovas UAB „Grantus“ pateikė teismui ieškinį atsakovui UAB „Dovitra“, kuriuo prašė iš atsakovo priteisti 459,08 Eur skolą už suteiktas paslaugas, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško prievolės įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas (b.l. 2-3). Nurodė, kad 2014 metais į UAB „Grantus“ kreipėsi UAB „Dovitra“ atstovė interjero Dizainerė A. S. dėl spaudos darbų atlikimo, lipdukų pagaminimo. Atlikus paslaugas 2014-07-31 išrašyta PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) 459,08 Eur sumai. Sąskaita nusiųsta atsakovo vadovui K. K., kuris elektoriniu paštu 2014-08-06 parašė, jog sąskaitą apmokės. Atsakovas už suteiktas paslaugas neatsiskaitė.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į ieškinį atsakovas UAB „Dovitra“ prašė ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas (b.l 27-29). Nurodė, kad UAB „Dovitra“ jokių santykių su ieškovu neturėjo, produkcijos ir darbų neužsakinėjo. A. S. UAB „Dovitra“ nedirbo, jai nebuvo suteikti įgaliojimai veikti UAB „Dovitra“ vardu. Su A. S. buvo derinamas UAB „Dovitra“ veiklos vykdymo vietos-restorano „(duomenys neskelbtini)“ interjero dizainas, tačiau bendradarbiavimas nurauktas. Ieškovas buvo atsiuntęs 2014-07-31 PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau ji buvo pasirašyta E. S.. Sąskaitos faktūros išrašymas nepatvirtina paslaugų suteikimo fakto. Atsakovas ieškovui nėra mokėjęs jokio avanso, tuo tarpu iš ieškovo pateikto susirašinėjimo matyti, jog ieškovas už atliktus darbus reikalavo avansinio apmokėjimo. Nepagrįstas ir reikalavimas priteisti 157,73 Eur už teisinę UAB „Ordinalis“ pagalbą rengiant ieškinį.
II. Pirmos instancijos teismo sprendimo esmė
Druskininkų miesto apylinkės teismas 2015 m. spalio 21 d. sprendimu ieškinį tenkino (b.l. 74-76). Iš atsakovės UAB „Dovitra“ ieškovės UAB ,,Grantus“ naudai priteisė 459,08 Eur skolą, 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 459,08 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2015 m. liepos 7 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 297,30 Eur bylinėjimosi išlaidas. Valstybei iš atsakovės priteisė 6,57 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.
Teismas nustatė, kad 2014 metais liepos pabaigoje atsakovei UAB „Dovitra“ priklausančiose patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), buvo atlikti interjero dizaino darbai. Interjero dizainerė A. S., suderinusi su UAB ,,Dovitra“ direktoriumi K. K. užsakė UAB ,,Grantus“ trafaretus, lipdukus, logotipus ir spaudos darbus. Darbus reikėjo įvykdyti skubiai, todėl K. K. labai prašė užsakyti ir padaryti visus darbus kuo skubiau. Avansas nebuvo sumokėtas. Pats UAB ,,Grantus“ direktorius M. V. padėjo atlikti darbus, nes laiko buvo labai mažai. Restoranas buvo atidarytas 2014 m. liepos 31 d. PVM sąskaita faktūra buvo išrašyta 2014 m. liepos 31 d. ir pateikta UAB ,,Dovitra“ direktoriui K. K., kuris pažadėjo sąskaitą apmokėti. Sutartis nebuvo sudaryta.
2014 metų liepos pabaigoje UAB ,,Grantus“ atliko spaudos darbus restorane, esančiame (duomenys neskelbtini), padarė trafaretus, lipdukus ir logotipus. Ieškovė išrašė atsakovei 2014 m. liepos 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) 1585,10 Lt sumai (b.l.9). 2014 m. rugpjūčio 6 d. atsakovės atstovas K. K. parašė A. S. el. laišką, kuriame nurodė ,,sumokėsim šią savaitę tikrai. Jaučiu, kad savaitgalį“ (b.l. 10).
Visus darbus reikėjo padaryti labai skubiai, A. S. tiesiog išprašė UAB ,,Grantus“ atlikti visus darbus kuo skubiau. Netgi pats UAB ,,Grantus“ direktorius padėjo visus darbus užbaigti laiku, t.y. liepos 30 d., nes liepos 31 d. vakare buvo šio restorano atidarymas. Liudytoja A. S. patvirtino, kad siekiant kuo greičiau atlikti darbus, UAB ,,Grantus“ atliko darbus be avanso, nes tai buvo kelių dienų klausimas. Be to, liudytoja A. S. patvirtino, kad ir pats UAB ,,Dovitra“ direktorius padėjo purkšti dažus pagal trafaretus, bet tai buvo tik pagalba, nes buvo labai skubama, o trafaretai buvo pagaminti UAB ,,Grantus“. Visus darbus ir kainas su UAB ,,Grantus“ ir UAB ,,Dovitra“ derino ji.
Teismas sprendė, kad nurodytos aplinkybės suteikia pakankamą pagrindą spręsti, kad ieškovė atsakovės restorane atliko darbus, atsakovės atstovui buvo žinoma apie šių darbų atlikimą, jų kainą, jis sutiko, kad jie būtų atliekami, juos priėmė, todėl privalo už juos apmokėti.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė
Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Dovitra“ prašo panaikinti Druskininkų miesto apylinkės teismo 2015-10-21 sprendimą ir priimti naują sprendimą-ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas (b.l. 86-87).
Žemesnės instancijos teismas
Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė faktines aplinkybes, neteisingai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą. Nepagrįsta teismo išvada, jog ieškovė atsakovės restorane atliko darbus, atsakovės atstovui buvo žinoma apie šių darbų atlikimą, jų kainą, jis sutiko, kad darbai būtų atliekami, juos priėmė. Nurodo, kad UAB „Dovitra“ santykių su ieškovu neturėjo, neužsakinėjo darbų, produkcijos. UAB „Dovitra“ nedirbo interjero dizainerė A. S.. UAB „Dovitra“ nėra suteikusi jokių įgaliojimų A. S. veikti jos vardu. Su A. S. buvo derinamas restorano „(duomenys neskelbtini)“ interjero dizainas, tačiau bendradarbiavimas buvo nutrauktas. Kam ieškovas gamino lipdukus, su kuo derinti darbai atsakovas nežino, nes atsakovo naudojamose patalpose nėra ieškovo gamintų lipdukų. Su ieškovu nebuvo nei tartasi dėl paslaugų teikimo, nei pasirašyta rangos sutartis. Todėl teismas nepagrįstai nustatė tarp šalių buvusius teisinius santykius ir nepagrįstai konstatavo, kad ieškovas atsakovui atliko darbus, kad darbai buvo priimti. Priimdamas sprendimą teismas rėmėsi tik žodiniais ieškovo atstovo teiginiais, liudytojos A. S., kuri suinteresuota bylos baigtimi ieškovo naudai, parodymais. Atsakovo santykiai su A. S. yra konfliktiški. Vien tik PVM sąskaitos faktūros išrašymas nepatvirtina paslaugų suteikimo fakto. Ieškovas nepateikė prekių ar atliktų darbų priėmimo-perdavimo akto, kas patvirtintų reikalavimo pagrįstumą. Iš ieškovo pateikto susirašinėjimo su A. S. matyti, kad ieškovas reikalavo avansinio apmokėjimo. Avansinio mokėjimo UAB „Dovitra“ ieškovui nėra atlikusi. Be to, teismas nevertino byloje esančių rašytinių įrodymų (susirašinėjimo), kurie paneigia ieškovo argumentus, kad tarp ieškovo ir atsakovo buvo susiklostę rangos ar pirkimo-pardavimo santykiai.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo apeliacinio skundo netenkinti, palikti nepakeistą Druskininkų miesto apylinkės teismo 2015-10-21 sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidas (b.l. 100-102). Nurodo, kad teismo posėdžio metu liudytoja A. S. bei UAB „Grantus“ direktorius M. V. patvirtino ieškinyje nurodytas aplinkybes, kad 2014 metais liepos mėnesį į UAB „Grantus“ kreipėsi UAB „Dovitra“ atstovė-interjero dizainerė A. S. su skubiu prašymu atlikti spaudos darbus bei pagaminti UAB „Dovitra“ lipdukus, trafaretus, logotipus ir spaudos darbus, kurie bus naudojami restorano „(duomenys neskelbtini)“ interjero dizaine. UAB „Dovitra“ vadovas taip pat patvirtino, kad su A. S. buvo derinamas restorano „(duomenys neskelbtini)“ interjero dizainas. Kad A. S. atstovavo atsakovo interesus patvirtina ir elektroniniai susirašinėjimai tarp ieškovo, A. S. ir atsakovo atstovo K. K.. Todėl ieškovui nebuvo pagrindo abejoti A. S. įgaliojimais. Vien nebuvimas darbų perdavimo-priėmimo akto, nepaneigia vykdytojo (ieškovo) teisės į atliginimą už atliktus darbus, jei darbų perdavimą galima nustatyti kitais įrodymais. Darbų įvykdymą patvirtina byloje pateiktos fotografijos, sąskaitos faktūros pateikimas atsakovui, atsakovo atstovo K. K. el.laiškas, kad sumokės. Be to, pareiga mokėti už atliktus darbu atsiranda ir pradėjus faktiškai naudotis jais. Druskininkų miesto apylinkės teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą ir motyvuotą sprendimą. Atsakovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jo teiginius.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Remiantis apeliaciniu skundu matyti, kad apeliaciniu skundu atsakovas nesutinka su teismo atliktu įrodymų vertinimu. Apeliacinio skundo argumentai iš esmės yra susiję su įrodinėjimą reglamentuojančių proceso teisės normų pažeidimu, netinkamu civilinio proceso normų taikymu.
CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas, remdamasis nurodyta įstatymo norma. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Dėl to teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą.
Remdamasis byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, šalių bei liudytojos paaiškinimais pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovui UAB „Dovitra“ priklausančiose patalpose , esančiose (duomenys neskelbtini), buvo atlikti interjero dizaino darbai, kuriuos atliko A. S.. Interjero dizainerė A. S. iš ieškovo užsakė trafaretus, lipdukus, logotipus, spaudos darbus. Užsakymas atliktas suderinus su UAB „Dovitra“ direktoriumi K. K.. Sutartis nebuvo sudaryta. Darbus UAB „Grantus“ atliko ir 2014-07-31 išrašė atsakovui PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovo direktorius 2014-08-06 laiške nurodė „sumokėsim šią savaitę tikrai. Jaučiu, kad savaitgalį“. Darbus reikėjo atlikti labai skubiai, todėl darbai atlikti be avanso. Apeliaciniu skundu nesutinkama su teismo nustatytomis aplinkybėmis, atliktu įrodymų vertinimu ir padarytomis išvadomis.
Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs byloje esančius duomenis sprendžia, kad pirmos instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, išanalizavo visus byloje esančius įrodymus, nurodė, kuriais įrodymais vadovaujasi priimdamas sprendimą, kurie įrodymai patvirtina ieškovo pareikštą reikalavimą. Teismas, išanalizavęs pirmos instancijos teismo sprendimą, argumentaciją, susijusią su visų byloje surinktų įrodymų vertinimu, turinį, apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog būtų pažeistos procesinės įrodymų vertinimo taisyklės. Pirmos instancijos teismas detaliai išanalizavo byloje esančius įrodymus, jų įrodomąją reikšmę, todėl nepagrįstu laikytinas apeliacinio skundo argumentas, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė faktines aplinkybes, neteisingai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą.
Pažymėtina, kad byloje nekilo ginčo, jog A. S. atliko dizaino darbus atsakovui priklausančiose patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), kur buvo atidarytas restoranas „(duomenys neskelbtini)“. Restoranas atidarytas 2014-07-31. Teismo posėdžio, vykusio 2015-10-21, metu atsakovo atstovas K. K. nurodė, kad darbus atsakovui A. S. atliko žodinio susitarimo pagrindu. Atsakovo priklausančiose patalpose ant sienų, baro, stalų yra logotipai, puošybos elementai, nuotraukos (b.l. 49-54).
Ieškovas pateikė įrodymus, kad A. S. kreipėsi į juos dėl trafaretų, lipdukų, logotipų pagaminimo, spaudos darbų. Derinimas dėl šių darbų užsakymo, atlikimo, kainos vyko 2014-07-28-2014-07-30. Šias aplinkybes patvirtina kartu su ieškiniu pateikti elektroniniai laiškai, kur vyko susirašinėjimas tarp A. S., UAB „Grantus“ (b.l. 5-8). 2014-07-31 buvo siunčiama sąskaita, kurią 2014-08-06 laišku K. K. įsipareigojo apmokėti (b.l. 10). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad ieškovas atliko atsakovui darbus, už kuriuos atsakovas privalo apmokėti. Pažymėtina, kad atsakovas, teigdamas, jog atsakovo naudojamose patalpose nėra ieškovo gamintų lipdukų, nepateikia įrodymų kas atsakovui pagamino lipdukus, trafaretus, kurie yra atsakovui priklausančiose patalpose. Teismo posėdžio metu teigdamas, kad pats atsakovo atstovas purškė dažais trafaretus, negalėjo pasakyti kas pagamino trafaretus, pagal kuriuos buvo purškiami elementai, esantys ant sienų, baro, stalų ar kas pagamino kitą ginčo produkciją. Tuo tarpu tiek ieškovo atstovas, tiek liudytoja A. S. nurodo, kad reikiamus trafaretus pagamino būtent ieškovas UAB „Grantus“. Šiuos teiginius patvirtina byloje pateikti elektoriniai laiškai, 2014-07-31 PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 30). Pažymėtina, kad byloje nėra neigiama aplinkybė, kad atsakovo atstovas prieš restorano „(duomenys neskelbtini)“ atidarymą padėjo atlikti baigiamuosius interjero dizaino užbaigimo darbus. Atsižvelgiant į tai, kad logotipų, trafaretų ir kt. užsakymas ir jų atlikimas įvyko per trumpą laiko tarpą, atmestini apeliacinio skundo argumentai, kad aplinkybė, jog avansinis mokėjimas nebuvo atliktas, patvirtina, jog šalių jokie santykiai nesiejo.
Kiti apeliacinio skundo argumentai pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui įtakos neturi, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
Teismas, vadovaudamasis išdėstytu, sprendžia, kad pirmos instancijos teismas tinkamai vertino byloje esančius įrodymus, tinkamai išaiškino ir taikė materialines bei procesines teisės normas, padarė išvadas, dėl ko priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. Teismas konstatuoja, kad apeliacinis skundas atmetamas, o Druskininkų miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 21 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atmetus apeliacinį skundą atsakovui bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.
Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro išlaidos advokato padėjėjo pagalbai už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimu, kurios pateiktais duomenimis sudaro 157,12 Eur (b.l. 104-105).
Lietuvos advokatūros įstatymo 34 straipsnio 2 dalis nustato, kad advokato padėjėjas gali atstovauti tik pirmosios instancijos teismuose ir ne anksčiau kaip po vienerių metų nuo advokato padėjėjo praktikos pradžios. Lietuvos apeliacinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, jog „...advokatų padėjėjų suteiktos teisinės paslaugos nevertintinos pagal CPK 98 straipsnio nuostatas, kurios imperatyviai nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, turi būti priteistos išlaidos už advokato pagalbą rengiant procesinius dokumentus. <...> rengimas procesinių dokumentų, teikiamų apeliacinės instancijos teismui, nors juos pasirašo ir teismui pateikia atstovaujamasis, o ne advokato padėjėjas, reiškia atstovaujamojo vardu atliekamus procesinius veiksmus, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Taigi įstatymas draudžia advokato padėjėjui atstovauti byloje dalyvaujančiam asmeniui apeliacinės instancijos teisme, todėl konstatuotina, kad advokato padėjėjas neturi teisės atstovaujamojo vardu apeliaciniame procese atlikti jokio procesinio veiksmo, už kurį turėtų būti atlyginama pagal CPK 98 straipsnį“ (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugsėjo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-797-178/2015).
Atsižvelgiant į tai kas nurodyta, netenkintinas ieškovo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
apeliacinį skundą atmesti. Druskininkų miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.