- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-12-16
- Bylos Nr.
- 1Sk-507
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Danguolė Šiugždinytė (pirm.), Gytis Večerskas, Valdas Vitunskas
- Nuteistasis
- D. D.
- Advokatai
- Vilija Jurčikonienė
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Danguolės Šiugždinytės, teisėjų Gyčio Večersko, Valdo Vitunsko, sekretoriaujant Ingai Levinskienei, dalyvaujant prokurorui Aivarui Alimui, teismo posėdyje nagrinėjo nuteistojo D. D. ir nuteistojo gynėjos advokatės Vilijos Jurčikonienės skundus dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 23 d. nutarties, kuria atmestas Kybartų pataisos namų administracijos teikimas dėl D. D. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. D. nuteistas Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2008-06-25 nuosprendžiu ir atlieka laisvės atėmimo bausmę Kybartų pataisos namuose.
2009-10-16 Vilkaviškio rajono apylinkės teisme gautas Kybartų pataisos namų administracijos teikimas dėl D. D. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2009-11-23 nutartimi atmetė Kybartų pataisos namų administracijos teikimą dėl D. D. lygtinio paleidimo iš pataisos namų. Teismas nurodė, kad nuteistais yra atlikęs 1/3 paskirtos bausmės laiko, neatliktas bausmės laikas 2009-10-16 yra 1 metai 11 mėnesių 12 dienų, per bausmės atlikimo laiką drausmine tvarka nuteistasis baustas 7(septynis) kartus, šešios drausminės nuobaudos galiojančios, vieną kartą skatintas, nėra duomenų apie civilinius ieškinius, pataisos namuose įgijo suvirintojo elektra specialybę, dirbti neatsisako, bet dėl darbo vietų trūkumo neįdarbintas, pataisos įstaigos charakterizuojamas neigiamai, turi tris nepilnamečius vaikus, nuteistajam tėvo valdžia vaikų atžvilgiu neapribota, su D. D. santuoka nutraukta, jis augina sūnų. Teismas nutartyje nurodė, kad lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos yra pataisos priemonė nuteistajam, kuri taikoma atsižvelgiant į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, į asmenybę, taip pat į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą bei pobūdį (LR BVK 8 straipsnio 1 dalis). Teismas atsižvelgė į bausmės paskirtį, nurodė, kad bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, bet ir nubausti jį už padarytą nusikaltimą, atimti bei apriboti jam galimybę daryti naujus nusikaltimus, paveikti nusikaltimą padariusį asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (LR BK 41 straipsnis). Teismas nurodė, kad D. D. tik formaliai atitinka LR BVK 157 straipsnyje numatytus lygtinio paleidimo kriterijus-yra atlikęs 1/3 paskirtos bausmės, turi 3 nepilnamečius vaikus, du iš jų iki 7 metų. Teismas nurodė, kad nors nuteistasis D. D. turi tris nepilnamečius vaikus, kurių atžvilgiu tėvo valdžia neapribota, jam skirtas vienas paskatinimas, tačiau šios aplinkybės nėra pakankamas pagrindas taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Teismas atsižvelgė ir į tai, kad nuteistasis administracijos charakterizuojamas neigiamai, bausmės atlikimo metu jam buvo skirtos septynios drausminės nuobaudos, šešios iš jų galiojančios. Be to, nuteistasis anksčiau yra teismo teistas septynis kartus, praeityje jo atžvilgiu buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau išvadų dėl įstatymo laikymosi nepadarė, darė naujas nusikalstamas veikas, paskutinį kartą nusikalto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Teismas įvertino aplinkybę, kad nuteistajam dar likusi neatlikta didelė teismo paskirtos bausmės dalis. Teismas atsižvelgė į bausmės paskirtį. Įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes teismas padarė išvadą, kad lygtinai paleidus nuteistąjį D. D. iš pataisos įstaigos, nebūtų įgyvendinta individualizuotos bausmės paskirtis, nuteistąjį negalima toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės. Lygtinai paleidus nuteistąjį iš pataisos namų, bus pažeista bausmės paskirtis ir teisingumo principas.
Šalies argumentai
Skunde nuteistojo D. D. gynėja advokatė Vilija Jurčikonienė prašo pakeisti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2009-11-23 nutartį, tenkinti Kybartų pataisos namų administracijos teikimą dėl nuteistojo D. D. lygtinio paleidimo. Nurodo, kad teismo nutartyje nepasisakoma dėl esminių aplinkybių, kad po santuokos nutraukimo jo sūnaus gyvenamoji vieta nustatyta su vaiko tėvu, šiuo metu berniuką globoja močiutė, kuri sunkiai serga, neatsižvelgta į tai, kad D. D. turi realią galimybę įsidarbinti jį paleidus jį iš laisvės atėmimo vietos. D. D. paskirtos nuobaudos nėra susijusios su neleistinų daiktų laikymu ar narkotinėmis medžiagomis. Kybartų pataisos namų administracija drausminių nuobaudų nesureikšmina, teikia teikimą dėl lygtinio D. D. paleidimo, tai rodo, kad nuteistasis pasitaisė ir paleidus jį iš laisvės atėmimo vietos lygtinai, bausmės tikslai bus pasiekti. Be to, nuteistasis ne tik augina vaiką, pagal teismo sprendimą, iš pirmosios santuokos, bet sukūrė naują šeimą, šeimoje yra gimęs vaikas, kurio sveikatos būklė sunki, sąlygota apsigimimo. Nuteistojo veika nėra labai pavojinga visuomenei ir pagal savo pobūdį nesukelia labai neigiamų pasekmių.
Skunde nuteistasis D. D. nurodo, kad prisipažįsta dėl padarytų pažeidimų, tačiau jie nėra piktybiniai, dėl kurių negalėtų būti paleistas iš laisvės atėmimo vietos. Tai, kad teismas atsižvelgė tik į neigiamas jo puses rodo, kad teismas buvo šališkas. Teismas neįvertino aplinkybės, kad mažamečiams vaikams reikalingas tėvas, būdamas laisvės atėmimo vietoje negali padėti šeimai, invalidei mamai, kuriai reikalinga globa. Laisvėje turi darbą, gali dirbti ir išlaikyti šeimą. Pasižada nenusikalsti, dirbti, padėti šeimai.
Teismo posėdžio metu prokuroras prašė skundus atmesti.
Nuteistojo D. D. gynėjos advokatės Vilijos Jurčikonienės, nuteistojo D. D. skundai atmestini.
Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso, patvirtinto 2002m. birželio 27d. įstatymu Nr. IX-994, 157 straipsnio 1 dalis nurodo, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys asmenys, kuriuos įmanoma toliau taisyti neizoliuotus nuo visuomenės, bet prižiūrimus, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Iš įstatymo normos seka, kad lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigų gali būti taikomas asmenims, atliekantiems bausmę laisvės atėmimo vietose, jeigu įmanoma šiuos asmenis toliau taisyti neizoliuotus nuo visuomenės, tačiau prižiūrimus. Ši atleidimo nuo bausmės rūšis gali būti taikoma esant šioms pagrindinėms sąlygoms:1) nuteistasis yra atlikęs įstatymo nustatytą minimalią bausmės dalį; 2) nuteistąjį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, teismas vadovaujasi LR Bausmių Vykdymo Kodekso 8 straipsnyje įtvirtintu bausmės vykdymo individualizavimo principu, kurio esmė yra ta, kad pataisos priemonės nuteistiesiems taikomos atsižvelgiant į jų asmenybę bei elgesį bausmės atlikimo metu, taip pat į nuteistojo pavojingumą bei pavojingumą ir pobūdį nusikalstamos veikos, už kurią atlieka bausmę. Todėl vertinamas ne tik nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, bet taip pat ir kitos aplinkybės, turinčios reikšmės sprendžiant lygtinio paleidimo tikslingumą, jų tarpe ir padarytos veikos, už kurią atlieka bausmę, pavojingumas bei nuteistojo pavojingumas. Teismas taiko lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo įstaigos tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes, galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Be to, taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, o ne pareiga.
Pirmosios instancijos teismas įvertino nuteistojo elgesį per visą bausmės atlikimo laikotarpį, atsižvelgė į skatinimus, nuobaudas. Teismas, priimdamas nutartį, įvertino ir atsižvelgė ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bet ir nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, teistumų skaičių. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodytos aplinkybės pagrįstos, jas patvirtina teismui pateikta medžiaga.
Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl galimybės asmenį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos yra svarbi nuteistojo teigiamo elgesio laisvėje prognozė. Ar galima manyti, kad nuteistasis, būdamas laisvėje, toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, ir nebedarys naujų nusikaltimų, laikysis įstatymų, teismas sprendžia įvertinęs ne tik nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bet ir jo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes. Kaip jau minėta aukščiau, nuteistasis skatintas 1 kartą, drausmine tvarka baustas 7 kartus, nuteistasis anksčiau teistas kelis kartus. Įvertinama aplinkybė, kad nuteistasis nesistengia laikytis nustatytos tvarkos reikalavimų, daug kartų baustas drausmine tvarka. Pagrįsta teismo nurodyta aplinkybė, kad nuteistajam ankščiau buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau ši priemonė teigiamo poveikio nepadarė, nes bausmės vykdymo atidėjimo metu jis padarė naują nusikalstamą veiką. Be to, pataisos namų administracijos nuteistasis yra charakterizuojamas neigiamai. Psichologinės grupės išvadoje nurodoma, kad socialiniai ir bendravimo įgūdžiai silpni, stebimas manipuliatyvus elgesys, negeba prisiimti atsakomybės už savo veiksmus, gebėjimas analizuoti ir vertinti savo elgesio pasekmes apsunkintas dėl socialinių įgūdžių, atsakomybės stokos. Šios aplinkybės neigiamai charakterizuoja nuteistojo asmenybę sprendžiant dėl galimybės taikyti lygtinį paleidimą ir į jas teismas privalo atsižvelgti spręsdamas klausimą ar asmenį galima toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės.
Nuteistojo skunde, nuteistojo gynėjos advokatės skunduose nurodytos aplinkybės, kad nuteistasis turi šeimą, nepilnamečių vaikų, kuriuos išlaikyti padėtų D. D., kad būtų įdarbintas, bei nuteistojo skunde nurodyta aplinkybė, kad invalidei mamai reikalinga globa, nepersveria nuteistąjį neigiamai charakterizuojančių aplinkybių ir nesudaro pagrindo prognozuoti, kad nuteistasis iš tiesų toliau nebenusikals, laikysis įsipareigojimo laikytis įstatymų. Be to, nepateikta duomenų, kad nuteistojo motinai reikalinga globa ir nuteistasis yra vienintelis asmuo, kuris ją gali ar privalo suteikti. Tai, kad priimtas nuteistajam nepalankus sprendimas, nepatvirtina aplinkybės, kad teikimą išnagrinėjo šališkas pirmosios instancijos teismas.
Atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą, nėra pagrindo daryti išvadą, kad D. D. lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos, bus pasiekti bausmės tikslai bei užtikrintas teisingumo principas. Pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodytos aplinkybės pagrįstos, jas patvirtina teismui pateikta medžiaga. Konstatuojama, kad Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 23 d. nutartis teisėta ir pagrįsta. Kybartų pataisos namų administracijos teikimas dėl D. D. lygtinio paleidimo išnagrinėtas tinkamai ir atmestas pagrįstai. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog nuteistasis šiuo metu dar negali būti lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos. Remdamasi išdėstytomis aplinkybėmis, kolegija daro išvadą, kad apylinkės teismas tinkamai įvertino visas aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą, kad nuteistojo atžvilgiu nėra pagrindo taikyti Bausmių Vykdymo Kodekso 157 straipsnį ir jį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Teismo nurodytos išvados motyvuotos ir nurodytos nutartyje, jos pagrįstos byloje esančia rašytine medžiaga ir abejonių teismo kolegijai nekelia. Todėl nėra įstatyminio pagrindo tenkinti nuteistojo, nuteistojo gynėjos advokatės skundus ir naikinti nutartį. Nuteistojo D. D. bei nuteistojo gynėjos advokatės Vilijos Jurčikonienės skundai atmetami, teismo nutartis paliekama galioti.
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Proceso Kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,
nutaria:
Nuteistojo D. D., nuteistojo gynėjos advokatės Vilijos Jurčikonienės skundus atmesti ir palikti galioti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 23 d. nutartį.
Nutartis neskundžiama.