Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkas Almantas Padvelskis, kolegijos teisėjai Žydrūnas Bertašius, Audrius Saulėnas, sekretoriaujant Renatai Girdvainytei, dalyvaujant ieškovo atstovui Artūrui Jaskelevičiui, atsakovui R. G., atsakovo atstovui advokatui Maurui Urbonavičiui, žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo R. G. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pagal ieškovo V. G. (V. G.) ieškinį atsakovui R. G. dėl skolos priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

teismas nepagrįstai nustatė, kad tarp šalių susiklostė paskoliniai santykiai. Teigia, kad tokios paskolos visai nebuvo, nes ieškovas jos nedeklaravo Lietuvos Respublikos vienkartinio gyventojų turto deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka. Be to, teismas nevertino aplinkybių, susijusių su pinigų skolinimu M. G.. Teismas nepagrįstai nesivadovavo LR CK 6.36 str., kuris nustato, kad jei piniginė prievolė išreikšta valiuta, kuri negali būti teisėta atsiskaitymo priemonė, tai skolininkas privalo apmokėti prievolę ta valiuta, kuri yra teisėta atsiskaitymo priemonė, pagal valiutų kursą, galiojantį mokėjimo metu prievolės įvykdymo vietoje.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

Atsakovas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad tarp šalių susiklostė paskoliniai santykiai. Savo motyvą grindžia tuo, kad atsakovas ieškovo nurodytos paskolos nėra gavęs, o raštelis buvo surašytas garantuojant už savo brolį, kuris naudojosi ieškovo paskolomis. Kolegija su šiuo apelianto motyvu nesutinka. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovas R. G. iš ieškovo V. G. pasiskolino 11500 JAV dolerių – surašė raštelį, iš kurio turinio galima spręsti, kad buvo suteikta paskola (c. b. Nr. L2-1074-265/2008, b. l. 9). Paskolos sutartimi viena sutarties šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus, o paskolos gavėjas įsipareigoja juos grąžinti (LR CK 6.870 str. 1 d.) Rašytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui (LR CK 871 str. 3 d.). Atsakovo 1999-09-20 surašytas paskolos raštelis atitinka Lietuvos Respublikos CK 6.871 str. 1 d. ir 3 d. numatytą paskolos sutarties, sudarytos tarp fizinių asmenų, formai keliamus reikalavimus, be to, byloje nėra pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių, kad tai galėjo būti garantijos sutartis, o ne paskolos sutartis, todėl kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad tarp šalių buvo susiklostę paskoliniai santykiai.

Apeliantas teigia, kad paskolos negavo ir tai tik garantija už savo brolį. Įstatymas nustato, jog paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento (Lietuvos Respublikos CK 6.870 str. 1 d.). Surašydamas paskolos raštelį, atsakovas nurodė, jog pasiskolina tam tikrą sumą pinigų ir aiškinant šio raštelio turinį galima daryti išvadą, kad atsakovas R. G. raštelyje nurodytą sumą gavo (Lietuvos Respublikos CK 6.193 str.). Ant raštelio žymos, kad sutartis įvykdyta, nėra, skolos dokumento buvimas pas kreditorių taip pat yra pagrindas preziumuoti, kad prievolė nėra įvykdyta (LR CK 6.65 str.), todėl skolininkas, norėdamas šią prielaidą nuginčyti, turėjo įrodyti, kad yra priešingai. Kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išsakyta pozicija, kad paskolos negavimo faktą privalo įrodyti paskolos gavėjas, tai yra šiuo atveju atsakovas (Lietuvos Respublikos CK 6.875 str.). Esant paskolos gavimo faktui ir nustačius, jog prievolė nėra įvykdyta, kitos atsakovo nurodytos aplinkybės paskoliniams santykiams neturi teisinės reikšmės.

Apeliantas taip pat nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė visą ieškovo prašomą sumą, neatsižvelgdamas į tai, kad skolininkas privalo apmokėti prievolę ta valiuta, kuri yra teisėta atsiskaitymo priemonė, pagal valiutų kursą, galiojantį mokėjimo metu prievolės įvykdymo vietoje. Kolegija sutinka su šiuo apelianto argumentu. Paskolos raštelis buvo surašytas 1999 metais, galiojant 1964 metų Civiliniam kodeksui. Paskolos sutarčių sudarymo metu galiojo imperatyvioji Lietuvos Respublikos užsienio valiutos įstatymo 3 str. 3 d. nuostata, nustačiusi subjektus, turinčius teisę atlikti operacijas, įskaitant paskolų teikimą, užsienio valiuta – tokias operacijas turėjo teisę atlikti tik bankai, turintys Lietuvos banko leidimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008-12-09 nutartyje konstatavo, kad fizinių asmenų sudarytos paskolos sutartys tokio imperatyvaus įstatymo reikalavimo neatitiko, o sandoris, neatitinkantis įstatymo reikalavimų, negalioja. Toks pat sandorio negaliojimo pagrindas yra nustatytas ir 2000 m. CK 1.80 str. 1 d., todėl vadovaudamasis CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 9 str. 4 d. ir nurodytais argumentais, teisėjų kolegija konstatavo, kad šalių sudaryta paskolos sutartis yra niekinė ir negalioja nuo jo sudarymo momento (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-12-09 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-595/2008). Remdamasis teismų praktika, teismas daro išvadą, kad tarp šalių 1999 metais sudarytas sandoris yra niekinis ir negalioja nuo jų sudarymo momento. Vadovaujantis CK ĮĮ 9 straipsnio 2 dalimi, sandoriams, pripažintiems negaliojančiais 2000 m. CK įsigaliojus, nepaisant to, kada jie sudaryti, taikomos 2000 m. CK taisyklės dėl sandorio negaliojimo pasekmių. Taigi, pripažinus niekinėmis ir negaliojančiomis šalių sudarytas paskolos sutartis (1999 m. rugsėjo 20 d. sutartį dėl 11500 JAV dolerių), remiantis 2000 m. CK 1.80 straipsnio 2 dalimi ir 6.145 straipsnio 1 dalimi, atsakovas privalo grąžinti ieškovui visą pagal šitą sutartį gautą sumą.

Pagal paskolos raštelį atsakovas gavo 11500 JAV dolerių, todėl taikant restituciją, jis privalo grąžinti ieškovui gautą sumą. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 41 str. 3 d. nustatyta, kad jeigu sutartinė prievolė vykdoma įsigaliojus Civiliniam kodeksui, jos vykdymą reglamentuoja šio kodekso normos. Šio kodekso normos taip pat taikomos atsiskaitymams bei kitokiems veiksmams, kurie atliekami įsigaliojus šiam kodeksui. Taigi grąžinimas turi vykti galiojant šiam Civiliniam kodeksui. LR CK 6.36 str. 3 d. nustatyta, kad kai ieškinys pareikštas Lietuvos Respublikoje dėl užsienio valiuta išreikštos pinigų sumos priteisimo, kreditorius savo pasirinkimu gali reikalauti jam priteisti šią sumą užsienio valiuta arba Lietuvos Respublikos nacionaline valiuta pagal valiutų kursą, galiojantį mokėjimo dieną. Taigi atsakovas, pripažinus šalių sandorį niekiniu ir pritaikius restituciją, turi ieškovui grąžinti gautą sumą – 11500 JAV. Nacionaline valiuta grąžintina suma skaičiuojama remiantis valiutų kursu, galiojančiu mokėjimo dieną. Kadangi ieškovas 2008-02-25 pareiškė rašytinį reikalavimą atsakovui grąžinti skolą, kuris atsakovui buvo įteiktas 2008-02-26, pareigą grąžinti skolą ieškovui atsakovas turėjo įvykdyti per trisdešimt dienų nuo ieškovo reikalavimo gavimo dienos, tai yra iki 2008-03-26, todėl mokėjimo diena yra 2008-03-26. 2008-03-26 Lietuvos banko nustatytas oficialus lito ir JAV dolerio santykis – 2,2334 Lt už vieną JAV dolerį, taigi ieškovui grąžintina suma yra 25 684 Lt (LR CK 1.80 str. 2 d., 6.36 str. 3 d., 4 d.).

Dėl procesinių palūkanų. Kolegija pažymi, kad procesinių palūkanų paskirtis yra operatyvaus teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimas, todėl ir pripažinus šalių sandorius niekiniais ir pritaikius restituciją, t. y. priteisus ieškovui jo perduotus pagal sandorį atsakovui pinigus, vadovaujantis LR CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, priteistinos ir procesinės palūkanos.

Remdamasi išdėstytomis aplinkybėmis, kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas ieškovo nurodytą skolos dydį, pažeidė materialines teisės normas, todėl šiteismo sprendimo dalis keistina (LR CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Iš atsakovo R. G. priteista skola mažintina iki 25 684 Lt (LR CK 6.36 str. 3 d.). Nuo priteistos sumos mokamos ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2008-06-17 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (LR CPK 6.37 str. 2 d. 6.210 str. 1 d.).

Sumažinus iš atsakovo priteistą sumą, mažintinos ir Klaipėdos rajono apylinkės teismo sprendimu priteistos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovo (LR CPK 93 str. 2 d.) Iš atsakovo ieškovui priteistos 3755 Lt bylinėjimosi išlaidos mažintinos iki 1761 Lt, kurias sudaro 431 Lt žyminio mokesčio ir 1330 Lt išlaidos advokato pagalbai apmokėti.

Teismo iš atsakovo priteistos išlaidos valstybei, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, taip pat mažintinos iki 18,68 Lt. Iš ieškovo valstybei priteistina 15,27 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (LR CPK 96 str.).

Iš dalies patenkinus atsakovo apeliacinį skundą iš ieškovo atsakovui priteistina 609 Lt žyminio mokesčio paduodant apeliacinį skundą (LR CPK 93 str. 3 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 4 d. sprendimą pakeisti.

Sumažinti iš atsakovo R. G. priteistą skolą iki 25684 Lt ir priteisti nuo šios sumos 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2008-06-17 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir sumažinti bylinėjimosi išlaidas iki 1761 Lt ieškovui V. G..

Pakeisti sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Iš atsakovo R. G. priteisti 18,68 Lt išlaidų valstybei. Iš ieškovo V. G. valstybės naudai priteisti 15,27 Lt.

Priteisti iš ieškovo V. G. 609 Lt žyminio mokečio paduodant apeliacinį skundą atsakovui R. G..

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.