Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaiko teisių apsaugos skyriaus vyresniajai specialistei Astai Samoškienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje O. Š. (O. Š.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), azerbaidžianietis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aštuonių klasių išsilavinimą, nevedęs, mokosi ir dirba (duomenys neskelbtini) vidurinėje mokykloje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2010-12-23 Zarasų rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d. – laisvės apribojimu 6 mėnesiams, įpareigojant per 6 mėnesius neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis ir būti namuose nuo 21 val. iki 7 val.,

2) 2011-04-27 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str. 1 d. – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 str. 1 d., 2 d., 82 str. 1 d. 5 p., 87 str. 2 d. 1 p., 2 p., paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą, įpareigojant 9 (devynis) mėnesius būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su mokslu ar darbu, bei tęsti mokslą arba dirbti.

3) 2011-05-04 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str. 1 d. – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 str. 1 d. b) papunkčio taisyklėmis, prie paskirtos bausmės pridėta dalis 2010-12-23 Zarasų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės ir paskirta galutinė bausmė – 1 (vieneri) metai ir 3 (trys) mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 str. 1 d., 2 d., 82 str. 1 d. 5 p., 87 str. 2 d. 1 p., 2 p., paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą, įpareigojant 10 (dešimt) mėnesių būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su mokslu ar darbu, bei tęsti mokslą arba dirbti, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str. 1 d.

G. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aštuonių klasių išsilavinimą, mokosi (duomenys neskelbtini) mokykloje 9 klasėje, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

2011-03-31 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str. 1 d. – laisvės atėmimu 1 metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 str., paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemones – įspėjimą ir elgesio apribojimą 12 mėnesių, įpareigojant nuo 22.00 val. iki 07.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su mokslu ar darbu bei mokytis arba pradėti dirbti;

2) 2011-04-27 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str. 1 d., 180 str. 2 d. vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 4 d., paskirtas bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 9 (devyniems) mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 str. 1 d., 2 d., 82 str. 1 d. 5 p., 87 str. 2 d. 1 p., 2 p., paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, paskirta auklėjamojo poveikio priemonė – elgesio apribojimas, įpareigojant 12 (dvylika) mėnesių būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su mokslu ar darbu, bei mokytis arba dirbti, 2011-06-13 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi subendrintos bausmės, paskirtos 2011-03-31 ir 2011-04-27 nuosprendžiais ir paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 str. 1 d., 2 d., 82 str. 1 d. 5 p., 87 str. 2 d. 1 p., 2 p., paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemones – elgesio apribojimą, įpareigojant 12 (dvylika) mėnesių būti namuose nuo 22.00 val. iki 07.00 val., jei tai nesusiję su mokslu ar darbu, bei mokytis arba dirbti, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustato:

Kaltinamieji O. Š. ir G. J. apiplėšė žmogų: jie, veikdami bendrininkų grupe, 2010-11-10, apie 15.30 val., prie (duomenys neskelbtini) namo, Klaipėdoje, pamatę du mažamečius, iš kurių vienas rankoje laikė mobiliojo ryšio telefoną, G. J. saugant aplinką, kad niekas nesutrukdytų padaryti nusikalstamą veiką, O. Š. priėjo prie mažamečių J. U., gim. (duomenys neskelbtini), ir L. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir taip grasindami panaudoti fizinį smurtą, sudarę bauginančią situaciją, tai yra O. Š. sugriebė J. U. už striukės bei grasindamas kumščiu pareikalavo atiduoti mobiliojo ryšio telefonus, dėl to nukentėjusiesiems išsigandus ir patiems iš kišenių ištraukus mobiliojo ryšio telefonus, O. Š. iš L. S. rankų pagrobė 150 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 2760“ su jame buvusia 5 Lt vertės SIM kortele, priklausančius G. S., o iš J. U. rankų pasikėsino pagrobti 200 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“, priklausantį R. U., tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl aplinkybių nepriklausančių nuo jo valios, nes buvo pastebėtas namo gyventojo E. B. ir šiam pareikalavus grąžinti pagrobtą mobiliojo ryšio telefoną O. Š. grąžino J. U. mobiliojo ryšio telefoną, o su pagrobtu iš L. S. mobiliojo ryšio telefonu „Nokia 2760“ kartu su G. J. iš įvykio vietos pasišalino. Tokiais savo veiksmais O. Š. ir G. J., veikdami bendrininkų grupe, grasindami tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, pagrobė G. S. priklausančio turto už 155 Lt bei pasikėsino pagrobti R. U. priklausančio turto už 200 Lt.

Kaltinamasis O. Š. dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltu prisipažino ir parodė, kad dėl birželio 4 d. įvykusios traumos, kuomet jį važiuojant dviračiu partrenkė automobilis, jis neprisimena įvykio aplinkybių, tvirtina parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Pamena, kad įvykio metu jis priėjo prie vieno berniuko, o kitas berniukas pats prie jo priėjo ir atidavė savo telefoną. Jis berniukams nieko nesakė. Neatsimena, ar kuriam iš berniukų jis sugriebė už rūbų. Vieną berniuko telefoną jis pasiliko sau, o kitą telefoną jis grąžino, nes telefono modelis buvo senas. Po to išbėgo vyriškis ir jis išsigandęs iš įvykio vietos pabėgo. Įvykio metu G. J. stovėjo prie tvoros ir nieko nedarė. Iš pagrobto telefono jis išmetė SIM kortelę ir telefoną „Nokia“ jis naudojo apie dvi savaites. Vėliau jam paskambino policijos darbuotojas ir jis telefoną atidavė policijos pareigūnams. Dėl savo poelgio jis gailisi, atsiprašė nukentėjusiųjų, pasižada nenusikalsti.

Kaltinamasis G. J. dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2010 m. lapkričio mėnesį, tikslios datos neprisimena, dienos metu, einant Vyturio gatve kartu su draugu O. Š., pamatė stovinčius du berniukus, iš kurių vienas rankoje laikė mobiliojo ryšio telefoną. O. Š. nuėjo prie berniukų ir iš vieno berniuko rankų paėmė mobiliojo ryšio telefoną. Jis liko stovėti vietoje ir prie berniukų nebuvo priėjęs. Susitarimo apiplėšti berniukus nebuvo. Jie berniukų nemušė. Po to jis kartu su O. Š. nubėgo už darželio. O. Š. iš pagrobto telefono išėmė kortelę, ją numetė, o telefoną įsikišo į kišenę. Po to jie grįžo į savo kiemą ir nuėjo namo. Tvirtina parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Dėl padarytos nusikalstamos veikos jis gailisi, nori pasitaisyti, baigti mokyklą, atsiprašo nukentėjusiųjų.

Nukentėjusysis J. U. parodė, kad kartu su draugu L. S. einant iš mokyklos, iš už namo kampo prie jų priėjo kaltinamieji. Vienas iš jų – O. Š., priėjęs sugriebė jį, sakė atiduoti mobiliojo ryšio telefoną. Jis išsigando ir telefoną atidavė. Neatsimena, už kurios vietos O. Š. jį sugriebė, taip pat neatsimena, ar kaltinamieji prašė draugo L. S. atiduoti telefoną. Kaltinamieji jų nemušė ir negrasino. Tuo metu per atidarytą langą pradėjo šaukti vyriškis, todėl O. Š. atidavė jam telefoną ir kartu su kitu kaltinamuoju pabėgo. Vyriškis puolė kaltinamuosius vytis. Jis dėl šio įvykio buvo išsigandęs ir parėjęs namo apie tai, kas atsitiko, papasakojo tėvams.

Nukentėjusysis L. S. parodė, jog jam su draugu J. U. einant iš mokyklos namo, iš už namo kampo išėjo du kaltinamieji. Vienas iš jų – O. Š., priėjo prie J. U., sugriebė jį už striukės, rodė kumštį ir sakė atiduoti mobiliojo ryšio telefoną, nes kitaip, sakė, sumuš. Kitas kaltinamasis – G. J., tuo metu nieko nedarė, jis stovėjo už trijų žingsnių nuo O. Š.. J. U. atidavė savo telefoną, jis taip pat išsigando ir savo telefoną „Nokia“, kurį laikė kišenėje, išsitraukė ir atidavė O. Š.. Tuo metu per langą pradėjo šaukti vyriškis, kuris matė įvykį, liepdamas grąžinti paimtus daiktus. O. Š. nubėgdamas telefoną grąžino J. U., o jam negrąžinęs telefono nubėgo kartu su kitu kaltinamuoju.

Nukentėjusysis G. S. parodė, kad grįžęs namo sūnus L. S. papasakojo, kad iš jo atėmė telefoną. Sūnus jam pasakojo, kad prie jo buvo priėjęs vienas vaikinas, o kitas tuo metu saugojo aplinką, sūnus išsigando, todėl atidavė telefoną. L. S. namo grįžo išsigandęs, verkė, buvo pasimetęs. Po įvykio sūnus bijojo nešiotis telefoną. Telefonas buvo „Nokia“ modelio, kurio vertė 150 Lt, jame buvo SIM kortelė – 5 Lt vertės. Reiškia 5000 Lt civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti, kadangi jo sūnus dėl šio įvykio patyrė stresą. Turtinės žalos neprašo priteisti, kadangi telefoną grąžino pareigūnai.

Civilinė ieškovė ir nukentėjusiojo atstovė pagal įstatymą R. U. parodė, kad jos sūnus J. U. papasakojo, kad nepažįstamas vaikinas jį sugriebė už striukės ir atėmė telefoną. Telefonas, kurio vertė yra 200 Lt, grąžintas, tačiau po šio įvykio sūnus bijojo eiti į lauką, į laiptinę, į bažnyčią, jai visur tekdavo sūnų nuvežti, todėl ji reiškia 25000 Lt civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti.

Civilinė atsakovė ir O. Š. atstovė pagal įstatymą O. S. parodė, kad nežino, kodėl jos sūnus taip elgiasi. Jos nuomone, O. Š. įtaką daro draugai. Jam pinigų netrūko, jis visada yra pavalgęs. O. Š. gydėsi, nes buvo partrenktas automobilio, kuomet dviračiu važiavo į Palangą. Su civiliniais ieškiniais nesutinka, nes pati dirba tik puse etato, uždirba 330 Lt, registruojasi darbo biržoje, sūnaus tėvo nėra, jos sugyventinis uždirba 800 Lt.

Atstovas pagal įstatymą V. J. parodė, kad G. J. dėl tokio elgesio įtaką daro draugai. Sūnaus motina dingo prieš tris mėnesius. Jis pats registruojasi darbo biržoje, dirba neoficialiai, mano, kad civilinių ieškinių suma yra per didelė. Sūnus G. J. keičiasi, jis suprato savo elgesio pasekmes.

Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaiko teisių apsaugos skyriaus vyresnioji specialistė Asta Samoškienė parodė, kad G. J. žinomas nuo 2008 metų dėl mokyklos nelankymo. Jo šeima įrašyta į rizikingų šeimų apskaitą. G. J. elgesys po nusikaltimų padarymo pagerėjo, jis prižiūri savo du brolius, vykdo įsipareigojimus būti namuose. G. J. tėvas dirba neoficialiai, namai yra tvarkingi.

Iš teisiamojo posėdžio metu pagarsintų ikiteisminio tyrimo metu duotų O. Š. parodymų matyti, kad jis parodė, jog, 2010-11-10, apie 15.00 val., kartu su G. J. ėjo pro (duomenys neskelbtini) namą, Klaipėdoje. Eidami pamatė stovinčius du berniukus, kuriuos G. J. pasiūlė apiplėšti. Tai pasakydamas G. J., priėjo prie berniukų, o G. J. liko stovėti ir stebėti prie namo kampo. Priėjęs prie vieno iš berniukų, viena ranka sugriebė už striukės, kita ranka rodydamas kumštį, reikalavo atiduoti mobiliojo ryšio telefonus. Abu berniukai išsigando, vienas išsigandęs atidavė mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 2760“, kitas taip pat mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“, tuomet antrasis berniukas padavė jam telefoną tuo metu kažkas sušuko per langą reikalaujančiu balsu, kad atiduotų telefonus, todėl jis išsigando ir atgal antram berniukui į rankas įspaudė paimtą mobiliojo ryšio telefoną, o su iš pirmo berniuko paimtu telefonu „Nokia 2760“ kartu su G. J. pabėgo. Pagrobtu mobiliojo ryšio telefonu naudojosi pats, į telefoną buvo įsidėjęs motinai O. S. priklausančią SIM kortelę (b.l. 60-61, 64-65).

Iš teisiamojo posėdžio metu pagarsintų ikiteisminio tyrimo metu duotų G. J. parodymų matyti, kad jis parodė, jog, 2010-11-10, apie 15.30 val., jam einant kartu su O. Š. pro (duomenys neskelbtini) namą, Klaipėdoje, pamatė stovinčius du berniukus, iš kurių vienas rankoje laikė mobiliojo ryšio telefoną. O. Š. pasiūlė iš to berniuko paimti rankoje laikytą telefoną. Jis neprieštaravo ir liko stovėti, o O. Š. vienas nuėjo prie berniukų. Jis nėjo, kadangi matė, kad berniukai yra mažamečiai ir manė, kad O. Š. vienas su berniukais „susitvarkys“. Jis matė, kad O. Š. vienam berniukui sugriebė už striukės ir kažką pasakė. Kad berniukas, rankoje laikęs mobiliojo ryšio telefoną, labai išsigando, jis suprato iš to, kad berniuko veidas pabalo. Matė, kad abu berniukai O. Š. atidavė mobiliojo ryšio telefonus, o kai per vieno buto langą sušuko vyras, kad grąžintų telefonus, jis pradėjo bėgti. Kai O. Š. jį pasivijo, pasakė, kad vienam berniukui telefoną grąžino. Be to, O. Š. jam pasakė, kad paimtą iš berniuko mobiliojo ryšio telefoną pasiliks sau, nes O. Š. telefonas yra senas (b.l. 90- 91, 94).

Iš 2010-12-20 daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, jog O. Š. tyrimui pateikė mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 2760“, IMEI (duomenys neskelbtini) (b.l. 51).

Iš 2010-12-21 apžiūros protokolo matyti, jog apžiūrėtas O. Š. pateiktas mobiliojo ryšio telefonas „Nokia 2760“, IMEI (duomenys neskelbtini), kuris pagal pakvitavimą grąžintas nukentėjusiajam G. S. (b.l. 52-54, 55).

Iš 2011-03-21 įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje protokolo ir fotolentelių matyti, jog O. Š. parodė vietą – namą, esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, prie kurio kartu su G. J. apiplėšė berniukus (b.l. 68-73).

Iš 2011-03-22 įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje protokolo ir fotolentelių matyti, kad G. J. parodė vietą – namą, esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, prie kurio kartu su O. Š. apiplėšė berniukus (b.l. 95-101).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamųjų O. Š. ir G. J. kaltė dėl jiems inkriminuotos nusikalstamos veikos – įvykdyto plėšimo bendrininkų grupe, pilnai įrodyta byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais aukščiau išdėstytais įrodymais: pačių kaltinamųjų prisipažinimais, nukentėjusiųjų parodymais, daiktų pateikimo, apžiūros, protokolu, parodymų patikrinimo vietoje protokolais. Kaltinamieji O. Š. ir G. J. pripažino, kad jie, veikdami bendrininkų grupe, grasindami panaudoti fizinį smurtą, pagrobė svetimą turtą. Nors O. Š. parodė, kad jis neatsimena, ar kurį iš berniukų sugriebė ranka, tačiau pripažino, kad vieną iš berniuko pagrobtą telefoną jis pasiliko sau, o kitą telefoną jis grąžino, nes telefono modelis buvo senas, be to, jį išgąsdino iš laiptinės išbėgęs vyriškis. Kaip matyti iš ikiteisminio tyrimo metu duotų ir teisiamojo posėdžio metu pagarsintų O. Š. parodymų, jis prisipažino, jog priėjęs prie vieno iš berniukų, viena ranka sugriebė už striukės, o kita ranka rodydamas kumštį, reikalavo atiduoti mobiliojo ryšio telefonus. Nukentėjusysis J. U. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad prie jo priėjęs O. Š., sugriebė jam už rūbų ir liepė atiduoti mobiliojo ryšio telefoną. Nukentėjusysis L. S. patvirtino, kad jis matė, kaip O. Š., priėjęs prie J. U., sugriebė pastarąjį už striukės, rodė kumštį ir liepė atiduoti mobiliojo ryšio telefoną, priešingu atveju žadėjo sumušti. Be to, nukentėjusysis L. S., išsigandęs, jog ir prieš jį gali būti panaudotas smurtas, savo telefoną „Nokia“, kurį laikė kišenėje, išsitraukė ir atidavė O. Š.. Tiek nukentėjusysis L. S., tiek J. U. parodė, kad įvykio metu G. J. stovėjo šalia ir stebėjo aplinką. Kaltinamasis G. J. teisiamojo posėdžio metu dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltu prisipažino ir parodė, kad jis buvo kartu su O. Š., kuomet pastarasis iš berniukų pagrobė mobiliojo ryšio telefonus, po ko jie kartu iš įvykio vietos pabėgo. Kaltinamųjų ir nukentėjusiųjų parodymus patvirtina parodymų patikrinimo vietoje protokolai (b.l. 68-73, 95-101), daiktų, dokumentų pateikimo protokolas (b.l. 51), apžiūros protokolas (b.l. 52-54, 55). Nukentėjusiųjų parodymai nuoseklūs, abejoti jais nėra pagrindo, jie neturi tikslo apkalbėti kaltinamųjų. Aptartų įrodymų pakanka padaryti išvadai, kad kaltinamasis O. Š. ir G. J., veikdami bendrininkų grupėje, bendrais veiksmais, grasindami tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, pagrobė svetimą turtą. O. Š. plėšimo metu atliko aktyvius veiksmus, sugriebė už striukės J. U., grasino panaudoti fizinį smurtą rodydamas kumštį ir žodžiais, sakydamas, kad sumuš, G. J. įvykio metu stovėjo šalia ir saugojo aplinką, kad niekas nesutrukdytų padaryti nusikaltimo. Kaltinamųjų O. Š. ir G. J. bendri veiksmai siekiant pagrobti svetimą turtą ir turto pagrobimas rodo, kad jie veikė bendrai ir siekė vieno bendro tikslo – svetimo turto, ir jį, grasindami panaudoti fizinį smurtą, plėšimo būdu pagrobė. Kaip matyti iš byloje nustatytų aplinkybių, kaltinamieji priėjo prie nukentėjusiųjų, G. J. stovint šalia, O. Š. sugriebė už striukės J. U., taip sudarydami nukentėjusiesiems grėsmingą ir bauginančią situaciją, grasindami tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, po ko, nukentėjusieji išsigandę patys atidavė savo mobiliuosius telefonus, nes nukentėjusieji suprato, kad grasinimas yra realus ir gali būti įvykdytas. Tokiu būdu nukentėjusiesiems buvo sudaryta bauginanti ir grėsminga situacija. Nukentėjusieji yra mažamečiai, 11 metų amžiaus, užpuolikai buvo du, todėl jie išsigando agresyviai atrodančių dviejų užpuolikų. Sugriebimas už rūbų, kumščio rodymas, vertinamas kaip bauginančios situacijos sukūrimas, kaip nurodyta 2005 m. birželio 23 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato nutarime Nr. 52 „Dėl teismų praktikos vagystės ir plėšimo baudžiamosiose bylose“, tokie veiksmai vertinami kaip grasinimas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą. Kaltinime nurodyta, kad kaltinamieji panaudojo fizinį smurtą, tačiau nukentėjusieji nurodė teismui, kad kaltinamųjų veiksmai skausmo jiems nesukėlė. Iš nustatytų bylos aplinkybių matyti, kad kaltinamasis O. Š. sugriebęs J. U. už sriukės bei pagrasinęs kumščiu, sudarė bauginančią situaciją, tai yra grasino tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, todėl kaltinimas tikslinamas, nurodant, kad kaltinamieji, grasindami tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, sudarę bauginančią situaciją, pagrobė svetimą turtą. O. Š. ir J. U. nusikalstama veika kvalifikuotina kaip plėšimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str. 1 d., nes kaltinamieji, veikdami bendrininkų grupėje, grasindami tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, pagrobė svetimą turtą.

Kaltinamojo O. Š. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikaltimą O. Š. padarė mažamečiams bei veikdamas bendrininkų grupėje.

Kaltinamojo G. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamas veikas G. J. padarė mažamečiams bei veikdamas bendrininkų grupėje.

Teismas, skirdamas bausmes kaltinamiesiems, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str., atsižvelgia į bausmių nepilnamečiams skyrimo ypatumus (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 91 str.), atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, kaltininkų asmenybes, į kiekvieno iš kaltinamųjų indėlį nusikalstamų veikų padaryme, į atsakomybę lengvinančias bei atsakomybę sunkinančias aplinkybes.

Skiriant bausmę kaltinamajam O. Š., atsižvelgiama į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą visuomenei – O. Š. padarė vieną apysunkį nusikaltimą, nusikalstama veika yra tyčinė, nusikalto būdamas neteistas, 2010-11-03 Švenčionių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 93 str. numatytais pagrindais. Atsižvelgiama į nusikaltimo pobūdį, į tyčinę kaltę, į padarytos žalos dydį, į kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius bylos duomenis – kaltinamasis yra nepilnametis, yra išlaikomas motinos ir jos sugyventinio, po nusikalstamos veikos padarymo buvo tris kartus teistas. Atsižvelgiama ir į nusikaltimo motyvus, atsakomybę lengvinančią aplinkybę – į tai, kad dėl padarytos nusikalstamos veikos jis gailisi, atsiprašė nukentėjusiųjų, žada pasitaisyti. Teismas taip pat atsižvelgia ir į kaltinamojo atsakomybę sunkinančias aplinkybes. Teismas atsižvelgia ir į O. Š. gyvenimo ir auklėjimo sąlygas, socialinę brandą, į jo elgesį prieš ir po nusikalstamų veikų padarymo. Skiriant bausmę, atsižvelgiama į byloje esančius kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, į tai, kad šiuo metu O. Š. mokosi ir dirba darbininku (duomenys neskelbtini) vidurinėje mokykloje, iš pateiktos charakteristikos matyti, kad jo elgesys mokykloje patenkinamas, mokosi vidutiniškai, pamokų nepraleidinėja ( b.l. 86). Įvertinus visas aplinkybes, atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius bylos duomenis, į bausmės skyrimo nepilnamečiui ypatumus, kaltinamajam už padarytą nusikaltimą skirtina Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str. 1 d. sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, žymiai mažesnė nei sankcijos vidurkis. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., šiuo nuosprendžiu skirtina bausmė dalinio sudėjimo būdu bendrintina su bausmėmis, paskirtomis 2011-04-27 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu ir 2011-05-04 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, kuris subendrintas su 2010-12-23 Zarasų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu. Kaltinamasis šiuo metu mokosi, siekia pakeisti savo gyvenimo būdą, nusikalstamos veikos, už kurių padarymą jis yra nuteistas tesimo nuosprendžiais, padarytos tuo pačiu metu, todėl yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, atidėjus bausmės vykdymą ir paskiriant kaltinamajam auklėjamojo poveikio priemones.

Kaltinamasis G. J. padarė vieną apysunkį nusikaltimą, nusikalstama veika yra tyčinė, nusikalto būdamas neteistas. Nustatant bausmės rūšį ir trukmę kaltinamajam G. J., atsižvelgiama į nusikaltimo pobūdį, į tyčinę kaltę, į kaltinamojo asmenybę: jis yra nepilnametis, mokosi, po nusikalstamos veikos padarymo buvo teistas du kartus, prisipažįsta ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį. Teismas, įvertinęs visas šias aplinkybes, mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti G. J. skiriant už padarytą nusikaltimą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str. 1 d. sankcijose numatytą laisvės atėmimo bausmę, žymiai mažesnę nei sankcijos vidurkis. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., šiuo nuosprendžiu skirtina bausmė dalinio sudėjimo būdu bendrintina su bausmėmis, paskirtomis 2011-03-31 Klaipėdos miesto apylinkės teismo ir 2011-04-27 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiais, ir subendrintomis 2011-06-13 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis pripažino savo kaltę, gailisi padaręs nusikaltimą, atsiprašė nukentėjusiųjų, kas yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jo veiksmai nusikaltimo padaryme nebuvo labai aktyvūs, nusikalstamos veikos, už kurių padarymą jis nuteistas, padarytos tuo pačiu metu, kaip matyti G. J. stengiasi ir nori pakeisti savo gyvenimo būdą ir vertybes, išsiugdyti naujus socialinius įgūdžius ir integruotis į visuomenės gyvenimą, laikytis visuotinai priimtinų elgesio normų. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaiko teisių apsaugos skyriaus vyresnioji specialistė Asta Samoškienė parodė, kad G. J. prastai lanko mokyklą, jo šeima įrašyta į rizikingų šeimų apskaitą, tačiau po nusikalstamų veikų padarymo G. J. elgesys pagerėjo, jis prižiūri savo du brolius, vykdo įsipareigojimus būti namuose. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, atidėjus bausmės vykdymą ir paskiriant kaltinamajam auklėjamojo poveikio priemones.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 str. numatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam arba už kaltinamojo veikas materialiai atsakingam asmeniui civilinį ieškinį.

Nukentėjusysis G. S. pareiškė civilinį ieškinį 5000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Civilinį ieškinį 5000 Lt neturtinei žalai atlyginti G. S. grindžia tuo, kad dėl kaltinamųjų padarytos nusikalstamos veikos sūnus L. S. patyrę išgąstį, stresą, jaučia baimę. Civilinė ieškovė ir J. U. atstovė pagal įstatymą R. U. reiškia 25000 Lt civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti, kurį grindžia tuo, kad jos sūnus J. U. po šio įvykio bijojo eiti į lauką, į laiptinę, į bažnyčią, todėl jai teka sūnų vežti, sūnus patyrė išgąstį ir baimę.

Neturtinė žala pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. 1 d. – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama, kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. 2 d. nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Taigi, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas, turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teisingumo principas įpareigoja, kad asmeniui padaryta žala būtų atlyginta visiškai, tačiau būtinai atsižvelgia ir į žalą padariusio asmens turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir kt. Protingumo principas reiškia, kad asmens veiksmus konkrečioje situacijoje būtina vertinti pagal apdairaus, rūpestingo, atidaus, t. y. racionalaus, protingo, asmens (bonus pater familias) elgesio adekvačioje situacijoje etaloną (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5. str.).

Nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad nukentėjusiojo G. S. sūnus L. S. dėl kaltinamųjų O. Š. ir G. J. padarytos nusikalstamos veikos patyrė baimę, išgąstį, stresą, tai sukėlė tam tikras pasekmes –mažametis L. S. jaučia baimę, bijo išeiti iš namų ir turėti su savimi mobilaus ryšio telefoną. Sprendžiant priteistinos sumos dydžio klausimą civilinei ieškovei ir J. U. atstovei pagal įstatymą R. U., teismas atsižvelgia į tai, kad jos sūnus J. U. dėl kaltinamųjų O. Š. ir G. J. padarytos nusikalstamos veikos patyrė baimę, išgąstį, stresą, tai sukėlė tam tikras pasekmes – mažametis J. U. bijo būti namuose vienas, taip pat eiti į lauką, į laiptinę, į bažnyčią, jai visur tenka sūnų vežti. Nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį nukentėjusiajam L. S., teismas atsižvelgia į padarytos turtinės žalos (155 litų), kuri yra atlyginta, nes pagrobtas turtas grąžintas, dydį, taip pat atsižvelgiama į tai, kad fizinis smurtas abiejų nukentėjusiųjų atžvilgiu nebuvo panaudotas, tačiau dėl neteisėtų kaltinamųjų veiksmų jie patyrė dvasinį sukrėtimą ir išgąstį. Atsižvelgiama ir į tai, kad pasekmės nėra susijusios su asmens sveikatos pakenkimais, sužalojimų sukėlimu, nėra duomenų, kad nukentėjusiųjų mažamečių L. S. ar J. U. sveikatai būtų padaryti ilgalaikiai ir negrįžtami pakitimai. Taip pat atsižvelgiama į kaltinamųjų turtinę padėtį – nepilnamečiai O. Š. ir G. J. mokosi, yra išlaikomi tėvų, kurių gaunamos mėnesinės pajamos nėra didelės, kaltinamieji savo turto neturi. Nukentėjusiojo G. S. prašoma priteisti 5000 Lt neturtinė žala bei R. U. prašoma priteisti 25000 Lt neturtinė žala, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. 2 d. nustatytus kriterijus - į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str. 1 d. nuostatomis saugomų vertybių svarbą, nusikalstamos veikos padarinius, nukentėjusiojo bei kaltinamųjų interesų pusiausvyrą, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus ir į formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką - yra aiškiai per didelė, todėl atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes pareikštas G. S. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos tenkintinas iš dalies, priteisiant solidariai iš kaltinamųjų 500 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Taip pat pareikštas R. U. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos tenkintinas iš dalies, priteisiant iš solidariai iš kaltinamųjų 500 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Kita G. S. ieškinio dalis bei kita R. U. ieškinio dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestina. Tokio dydžio neturtinė žala atitinka Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamą neturtinės žalos dydžio nustatymo praktiką. Nepilnametis savo teises įgyvendina per atstovą pagal įstatymą. Visais atvejais ieškinys dėl žalos atlyginimo tenkinamas atstovaujamojo ( nepilnamečio) naudai.

O. Š. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

G. J. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

O. Š. (O. Š.) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str. 1 d. ir paskirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su bausme, paskirta 2011-04-27 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, ir 2011-05-04 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, subendrintu su 2010-12-23 Zarasų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, subendrinta bausme, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę O. Š. – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 str. 1 d., 2 d., 82 str. 1 d. 5 p., 87 str. 2 d. 1 p., 2 p., paskirtos bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems ) metams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą, įpareigojant 12 (dvylika) mėnesių būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su mokslu ar darbu, bei tęsti mokslą arba dirbti.

O. Š. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

G. J. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str. 1 d. ir paskirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su bausmėmis, paskirtomis 2011-03-31 Klaipėdos miesto apylinkės teismo ir 2011-04-27 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiais, kurie subendrinti 2011-06-13 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 str. 1 d., 2 d., 82 str. 1 d. 5 p., 87 str. 2 d. 1 p., 2 p., paskirtos bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams 3 (trims) mėnesiams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą, įpareigojant 12 (dvylika) mėnesių būti namuose nuo 22.00 val. iki 07.00 val., jei tai nesusiję su mokslu ar darbu, bei mokytis arba dirbti.

G. J. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų civilinius ieškinius dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies. Priteisti solidariai iš O. Š. ir G. J. 500 Lt neturtinės žalos atlyginimą, o nepilnamečiams nuteistiesiems O. Š. ir G. J. neturint turto ir pajamų, išieškoti O. Š. dalį–250 litų, iš jo atstovės pagal įstatymą O. S., o G. J. dalį – 250 litų, iš jo atstovo pagal įstatymą V. J. nukentėjusiajam L. S., o šių lėšų tvarkytoju paskirti jo tėvą G. S.. Kitą ieškinio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

Priteisti solidariai iš O. Š. ir G. J. 500 Lt neturtinės žalos atlyginimą, o nepilnamečiams nuteistiesiems O. Š. ir G. J. neturint turto ir pajamų, išieškoti O. Š. dalį- 250 litų, iš jo atstovės pagal įstatymą O. S., o G. J. dalį – 250 litų, iš jo įstatyminio atstovo V. J. nukentėjusiajam J. U., o šių lėšų tvarkytoju paskirti jo motiną R. U.. Kitą ieškinio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Klaipėdos miesto apylinkės teismui.