- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-10-22
- Bylos Nr.
- 1A-436-511-2008
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Eligijus Gladutis, Sigitas Bagdonavičius, Ričardas Gilys
- Nuteistasis
- V. Š.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš kolegijos pirmininko Eligijaus Gladučio (pranešėjas), teisėjų Ričardo Gilio ir Sigito Bagdonavičiaus,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. Š. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008-05-30 nuosprendžio, kuriuo V. Š. nuteistas pagal LR BK 135 str. 1 d. laisvės atėmimu šešeriems, pagal BK 233 str. 1 d. laisvės atėmimu vieneriems metams. Vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 2 p. paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu ir skirta galutinė bausmė laisvės atėmimas šešeriems metams. Vadovaujantis BK 64 str. 1, 3 d., paskirta bausmė subendrinta dalinio bausmių sudėjimo būdu su 1997-09-29 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu paskirtos neatliktos bausmės dalimi ir V. Š. skirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė laisvės atėmimas aštuoneriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
V. Š. nuteistas už tai, kad 2007-07-22 apie 02 val., (duomenys neskelbtini) kaimo teritorijoje, tyčia vieną kartą peiliu smogė į krūtinės sritį E. J., padarydamas nukentėjusiajam kiauryminę durtinę – pjautinę žaizdą dešinėje krūtinės ląstos pusėje su kraujo susikaupimu dešinėje krūtinplėvės ertmėje, dėl ko buvo sunkiai sutrikdyta E. J. sveikata.
Be to, V. Š. nuteistas už tai, kad turėdamas tikslą paveikti nukentėjusįjį E. J., liudytoją R. Š. ir liudytoją A. S. dėl nukentėjusiojo E. J. sunkaus sveikatos sutrikdymo, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje ir laiku, per savo žmoną Z. Š. siekė paveikti nukentėjusįjį E. J., kad šis ikiteisminio tyrimo metu duotų melagingus parodymus, t.y., kad nukentėjusysis pakeistų duotus parodymus dėl pastarojo sužalojimo aplinkybių, be to, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, taip pat tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje ir nenustatytu laiku, siekė paveikti liudytoją R. Š., kad šis ikiteisminio tyrimo metu duotų melagingus parodymus, t.y. pastarajam liepė sakyti, kad įvykio vakarą liudytojo kartu nebuvo, nieko šis nematė, įvykio dieną liudytojas įtariamojo automobiliu nevažinėjo, o taip pat nurodė, kad liudytojas sakytų, jog įtariamasis pats buvo užpultas nukentėjusiojo E. J. ir jis nuo jo turėjo gintis, be to, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, taip pat ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje ir nenustatytu laiku siekė paveikti liudytoją A. S., kad ši ikiteisminio tyrimo metu duotų melagingus parodymus, t.y. nurodė sakyti, kad viskas įvyko kieme.
V. Š. skundžia Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008-05-30 nuosprendį, nurodo, kad jis nepagrįstas ir prašo nuosprendį panaikinti ir baudžiamąją bylą nutraukti. Apeliantas prašo teismo, sankcionuoti telefoninių pokalbių įrašymą su E. J., E. Š., jo sugyventine O., ir apelianto žmona Z. Š.. Prašo atlikti tyrimą atliekant imitacinius E. J. užpuolimo veiksmus, E. J. nurodytoje vietoje ir sąlygomis. Apeliantas prašo apklausti kaip liudytojus R. Š. tėvą E. Š., B. P., E. Š. sugyventinę O., nes šie žmonės gyveno pas jį, apeliantą, apie du mėnesius ir galėtų teismui suteikti informacijos apie tai, koks yra R. Š., apie tai, kad kiti liudytojai yra suinteresuoti, meluoja.
Šalies argumentai
Apeliantas nurodo, 2007-07-22 apie 2 val. nakties, jam būnant savo sodyboje, išgirdo šuns cypimą ir išėjo į kiemą pažiūrėti. Tuomet, asmuo, kurio neatpažino, smogė jam su pagaliu. Jis ant žemės apgraibomis radęs kažkokį daiktą paleido į užpuoliką. Ikiteisminio tyrimo metu paaiškėjo, kad jį užpuolė šioje byloje nukentėjęs E. J.. Jis, apeliantas, buvo sužalotas ir tą pačią naktį jam buvo nustatytas kairės rankos lūžis. Apeliantas nurodo, kad pagal šias aplinkybes jis turėjo pilną teisę į būtinąją gintį.
Apeliantas mano, kad tai, jog jis jau buvo teistas už analogišką nusikaltimą, teismas nevisiškai gilinosi į šioje byloje esančius priešingus faktus, įrodymus, liudytojai šioje byloje yra suinteresuoti, todėl jų parodymai melagingi. Nurodo, kad jo sūnėnas R. Š. ir jo draugė A. S. jį apkalba, nes vengia atsakomybės už apelianto ir jo žmonos sodyboje įvykdytą vagystę. Nurodo, kad nukentėjusysis E. J. praeityje buvo daug kartų teistas, todėl jis supranta, kokia įstatymo sankcija numatyta už žmogaus užpuolimą ir sužalojimą – reali laisvės atėmimo bausmė, ir jį apkalba. Nurodo, kad jo sodybą apvogti galėjo ir E. J., R. M..
Apeliantas kelia prielaidas, kad jį užpulti galėjo ir R. M. už jų susistumdymą, įvykusį kuomet R. M. apgadino jo, apelianto, automobilį, taip pat galėjo užpulti ir apelianto sūnėnas R. Š. dėl įtarimų savo draugei A. S. dėl neištikimybės su apeliantu, nurodo, kad jį užpulti galėjo ir A. J. įtardamas jį neištikimybe su jo žmona, bei kiti asmenys, tačiau šios versijos nebuvo tirtos. Mano, kad didžiausias priežastis jį užpulti turėjo E. J.
Šalies argumentai
Apeliantas nurodo, kad R. Š. parodymai yra prieštaringi nurodant įvykio vietą, apeliantui kelia abejonių tai, kaip R. Š. sėdėdamas automobilyje prie vairo, esant kliūtims - nakties metu, pro užtemdytus langus, pro dviratį, atvirą bagažinę, galėjo matyti, kaip jis, apeliantas, papurškė E. J. į akis ašarinių dujų, po ko, anot R. Š., E. J. pasileido bėgti per laukus. Nurodo, kad R. Š. ir A. S. per dvejas uždarytas duris ir atskirą koridorių negalėjo girdėti, kada jis grįžo namo, o apie savo ranką ir įvykio aplinkybes sodybos kieme, jis jiems papasakojo grįžęs iš Pasvalio r. policijos komisariato 2007-07-22 rytą, bet pasakojo R. Š. ne tai, ką šis papasakojo A. J., A. J., R. M.. Nurodo, tai, kad R. Š. gėrė bare su nukentėjusiuoju ir R. M., 2008-04-28 teisiamajame posėdyje parodė nukentėjusysis, todėl apeliantas mano, kad tai įrodo, jog jis bendravo su liudytoju R. Š. ir galėjo susitarti dėl parodymų.
Apeliantas nurodo, kad nukentėjusysis nėra įsitikinęs, kad jį sužalojo būtent apeliantas, o 2008-04-26 teisiamajame posėdyje apeliantui uždavus klausimą nukentėjusiajam, ar jis galėtų konkrečiai pasakyti, kas jį užpuolė ir sužalojo, nukentėjusysis atsakė, kad negalėtų.
Apeliantas nurodo, kad policijos pareigūnai 2007-07-22, 2 val. nakties, jo sodyboje, asfaltuotame kieme, ieškojo grumtynių žymių, o ryte, jau buvo nulyta, nedarė kratos, nedarė kratos ir kitą dieną, nustatyti, ar jo namuose buvo dujų balionėlis, nusikaltimo įrankis, jam priklausantys kruvini rūbai, batai. Nurodo, kad E. J. nurodytoje vietoje, taip pat nebuvo rasta kraujo dėmių, nusikaltimo įrankio.
E. J. nurodytoje įvykio vietoje nėra jokių krūmų, tai matyti iš įvykio vietos apžiūros protokole esančios nuotraukos, nors visuose dokumentuose rašoma, kad E. J. užpuolęs asmuo iššoko iš krūmų.
Nurodo, jeigu jis, apeliantas, prieš tai būtų papurškęs E. J. dujomis ir pataikęs į akis, tai nukentėjusysis nebūtų galėjęs matyti kokias 30 min., tačiau E. J. matė kur bėga, kur nuvažiuoja automobilis, matė neva, jis, apeliantas vejasi, nustatė jį užpuolusio žmogaus ūgį, rūbų spalvą, po to ieškojo savo šlepečių. Nurodo, kad liudytoja Z. T. netvirtino, kad E. J. skundėsi akių skausmu ar blogu regėjimu.
Apeliantas nurodo, kad liudytojas R. Š., apklausos metu 2007-09-03 Pasvalio rajono apylinkės teisme nurodė, kad 2007-07-22 ryte, nieko neprašomas, savo susidomėjimo vedamas, su sugyventine ėjo ieškoti peilio. Taip pat, būtent R. Š., policijos pareigūnams nurodė vandens telkinį, kur neva jis, apeliantas, įmetė peilį. Apeliantas nurodo, kad toje teritorijoje yra ne vienas vandens telkinys, ir jam kyla klausimas iš kur R. Š. žinojo kuriame vandens telkinyje nusikaltimo įrankis, kai pats R. Š. tvirtino, kad iš nuogirdų.
Apeliantas mano, kad E. J. kažką slepia, nurodydamas , kad įvykio dieną su apeliantu važinėjosi ieškodami pigesnio kuro, nes R. Š. nurodo, kad važinėjo norėdami parduoti E. J. dviratį.
Apeliantas nurodo, kad buvo paleistas iš pataisos namų už gerą elgesį, sukūrė šeimą, užsiregistravo darbo biržoje, su žmona gavo banko paskolą ir nusipirko sodybą, ten planavo ūkininkauti ir ramiai gyventi. Nusikaltimo nepadarė, nes jį daryti tikslo neturėjo. Žalos atlyginti niekaip negalėtų, o E. J., reikalaudamas žalos atlyginimo, bando užsidirbti.
Taip pat apeliantas nurodo, jog jokio poveikio liudytojams dėl jų parodymų pakeitimo nedarė. Priešingai, E. J. jį su savo draugais gaudė, tai patvirtino liudytojai R. Š. ir A. S. 2008-04-26 teisiamajame posėdyje.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Apelianto prašymai išspęsti kolegijos protokolinėmis nutartimis.
Nesutiktina, su skundo argumentu, kad teismas nepakankamai gilinosi į bylos medžiagą, kad teismo sprendimą lėmė apelianto teistumas už analogišką nusikaltimą. Asmens teistumas yra asmenį apibūdinanti aplinkybė, ši aplinkybė taip pat sukuria papildomas įstatymų numatytas teisines pasekmes - pvz., yra reikšminga paskiriant bausmę ( BK 56 str. 1d., 54 str. 2d. 5p.) ir kt. Todėl teismas į šią aplinkybę privalėjo atsižvelgti ir atsižvelgė taip, kaip to reikalauja įstatymas. Teismas apeliantą pripažino kaltu dėl E. J. sveikatos sunkaus sutrikdymo bei neteisėto poveikio liudytojams ne apelianto ankstesnių teistumų pagrindu, tačiau išsamiai ištyręs visumą byloje surinktų įrodymų, kurie pakankamai plačiai ir išsamiai išdėstyti nuosprendyje.
R. Š. ir E. J. parodymai patvirtina, jog įvykio dieną V. Š. ir E. J. ir R. Š. kartu gėrė alų, kelis kartus važiavo į Mikoliškį pirkti svaigalų. R. Š. parodymai patvirtina, jog taip bevažinėjant, baigėsi V. Š. pinigai. Tuomet E. J. parsivarė nuo baro dviratį, įdėjo į automobilį, tada kartu automobiliu važinėjo bandydami dviratį parduoti. E. J. ikiteisminio tyrimo metu taip pat nurodė, kad įvykio dieną nuo alaus baro buvo paėmęs savo pažįstamo dviratį, kurį norėjo parduoti, tačiau nepardavė. Iš R. Š. parodymų matyti, jog dviračio parduoti nepavykus, V. Š. supyko ant E. J., kad be reikalo sudeginta daug degalų, o dviratis neparduotas, bei užsipuolė E. J., jam papurkšdamas į veidą dujų balionėliu. Sutampantys R. Š. ir E. J. parodymai kartu su parodymų patikrinimo vietoje ikiteisminio tyrimo metu protokolų duomenimis patvirtina, jog šis konfliktas vyko V. Š. ir E. J. išlipus iš automobilio, ant kelio, vietoje, esančioje maždaug 200 m atstumu nuo V. Š. namų. V. Š. papurškus dujomis E. J. į veidą, šis šokdamas nuo kelkraščio per griovį, pametė šlepetes ir nubėgo per krūmus į kviečių lauką. Iš R. Š. parodymų matyti, jog V. Š. liepė R. Š. važiuoti link Mikoliškio. R. Š. su automobiliu nuvažiavo, o V. Š. liko. Iš E. J. parodymų matyti, jog pamatęs, kad automobilis nuvažiavo, E. J. nusprendė vėl grįžti pasiimti šlepečių, tačiau grįžęs į tą pačią vietą išgirdo kažką pribėgant, grįžtelėjęs pamatė žmogaus siluetą ir pajuto smūgį į krūtinę, pasidarė šilta, pajuto bėgant kraują. Smūgį sudavęs žmogus nubėgo V. Š. namų pusėn, o nukentėjusysis skubiai ėjo ieškoti pagalbos.
Teismas pagrįstai padarė išvadą, jog E. J. peiliu sužalojo V. Š.. Nors teisiamajame posėdyje E. J. kategoriškai neteigė, kad jį sužalojo V. Š., tačiau iš teisiamojo posėdžio protokolo matyti, jog teismo posėdyje apklausiamas nukentėjusysis patvirtino perskaitytų ikiteisminio tyrimo protokolo duomenų teisingumą, kad asmuo, sudavęs smūgį, buvo V. Š.. Pastarąjį nukentėjusysis atpažino iš ūgio, įvykio metu vilkėtos V. Š. aprangos, kūno sudėjimo ( T.1, b.l. 129-130, 128-139). Kad E. J. atpažino užpuolusį asmenį rodo ir tai, kad po įvykio jis pasakė D. Č., kad jį sužalojo “naujokas”, t.y., V. Š.. Byloje niekur nėra duomenų, jog V. Š. purkštos dujos E. J. būtų taip pakenkę regėjimui, kad grįžęs į įvykio vietą, jis nebūtų galėjęs matyti. Kad E. J. sužalojo V. Š., netiesiogiai patvirtina ir kiti bylos duomenys. Iš medicinos specialisto išvados matyti, jog sužalojimas E. J. padarytas galimai peiliu ( T.1, b.l. 93), ir tai atitinka R. Š. parodymus, jog sekančią dieną V. Š. nurodymu R. Š. su kaltinamojo žmona Z. Š. pakelėje ieškojo peilio, ką patvirtina ir liudytojo A. J. parodymai. Be to, V. Š. pats ir per savo žmoną Z. Š. mėgino paveikti nukentėjusįjį E. J., liudytojus R. Š. ir A. S., kad šie ikiteisminio tyrimo metu duotų V. Š. palankius parodymus, rodančius, kad V. Š. E. J. sužalojo savo kieme, neva, nuo jo gindamasis. Tai matyti iš ikiteisminio tyrimo metu surinktos medžiagos, E. J., R. Š. ir A. S. apklausų protokolų ( T.1. b.l. 137-138, 148, 167, 175-176, 183), kurių duomenų teisingumą jie patvirtino apklausti teisiamojo posėdžio metu.
Parodymų patikrinimo vietoje protokolai ir nuotraukos prie jų patvirtina, jog ties E. J. parodyta vieta, iš kur jis nubėgo, kai buvo užpultas V. Š. purškiant dujų balionėliu, o vėliau grįžęs į tą pačią vietą buvo sužalotas peiliu iš bruzgynų išlindusio V. Š., yra bruzgynų bei krūmų ( t.1, b.l. 140-147). Ši vieta sutampa su liudytojo R. Š. parodyta vieta, kur V. Š. papurškė dujų balionėliu E. J. ir šis nubėgo ( T.1, b.l. 177-180).
Nukentėjusiojo bei liudytojų duoti parodymai dėl V. Š. veiksmų iš esmės nuoseklūs, atitinka kitas byloje surinktais įrodymais nustatytas faktines įvykio aplinkybes, todėl jais netikėti teismas neturi pagrindo. Nėra pagrindo manyti, kad nukentėjusysis E. J., R. Š., A. S. ir kiti apelianto nurodyti liudytojai būtų jį apkalbėję. Nenustatyta, kad iki įvykio tarp jų būtų buvę rimtų nesutarimų. Bylos duomenimis ir įvykio dieną jie bendravo, V. Š. su R. Š. ir E. J. dargi kartu gėrė alų. Kratų neatlikimas ar nepakankamai išsamus apžiūrų atlikimas tuoj po įvykio nusikaltimo padarymo vietoje, prie V. Š. namų ir juose, įkalčių nesuradimas ar nepaėmimas nėra pagrindas kitaip vertinti nukentėjusiojo, liudytojų parodymus ir jais nesivadovauti. Be to, iš liudytojos Z. T., kuri teikė E. J. greitąją pagalbą, matyti, jog E. J. rūbai buvo kruvini, bet žaizda nekraujavo, todėl nukentėjusiojo kraujo pėdsakų įvykio vietoje galėjo nelikti, kaip ir dėl to, jog naktį prieš apžiūrą lijo.
Apelianto skunde nurodytos aplinkybės, kad jis gynėsi nuo kieme užpuolusio bei apeliantą sužalojusio E. J., teismo atmestos pagrįstai. Tai tėra prielaidos, nepagrįstos bylos duomenimis. Be to, ir pats apeliantas nenurodo konkretaus jį sužalojusios asmens, teigdamas, kad dėl asmeninių priežasčių jį galėjo sužaloti tiek E. J., tiek kiti asmenys – R. Š., R. M., A. J., t.y., nukentėjusysis ir tie liudytojai, kurių parodymai nepatvirtina apelianto gynybinės versijos, tačiau jų parodymais grindžiamas apkaltinamasis nuosprendis. Tokie apelianto prielaidų forma išdėstyti samprotavimai negali būti vertinami kaip įrodymai, be to, šios apelianto išdėstytos prielaidos nesumenkina minimų liudytojų parodymų įrodomosios vertės. Iš R. Š. parodymų, matyti, kad konfliktuoti pradėjo ne E. J., o V. Š.. Be to, E. J. apibūdinamas, kaip ramaus būdo asmuo, o V. Š. – kaip konfliktiška, impulsyvi asmenybė. Be to, iš 2007-07-26, 2007-11-06 teismo medicinos specialisto išvadų matyti, jog kairioje dilbio apatinio trečdalio – riešo sąnario minkštųjų audinių sumušimas ir alkūnkaulio skersinis lūžis galėjo būti padarytas pačiam V. Š. staigiu judesiu trenkiant kairiuoju dilbiu į kietus atsikišusius daiktus (namo sienos kampą, medį ir kt.). Neatmestina, kad V. Š. galėjo sužaloti ir kitas asmuo, ką nurodo ir pats apeliantas, tačiau byloje nesama duomenų, kad tą būtų padaręs E. J..
Rezoliucinė dalis
NUTARĖ:
Nuteistojo V. Š. apeliacinį skundą atmesti.