Kauno apylinkės teismo nutarimas

Administracinių teisės pažeidimų byla Nr. A2.8.-319-358/2016

NUTARIMAS

2016 m. sausio 26 d.

Kauno apylinkės teismo teisėja Audronė Levinskienė, sekretoriaujant Ramunei Bulavaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam N. S., institucijos Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovei I. M. J. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje N. S., a. k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini) traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos ATPK 163 ⁵ str. 1 d., 41 ³ str. 1 d., 41 ⁴ str. 3 d., 124 str. 6 d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Prieš UAB (duomenys neskelbtini) patikrinimą kavinėje (duomenys neskelbtini) užsisakius patiekalų "Suši", padavėja G. K. už patiekalus pateikė laisvos formos ranka užpildytą sąskaitą, tačiau sumokėtų 9,5 € neapskaitė Elektroniniu kasos aparatu (toliau-EKA), neišdavė EKA kvito. Direktorius N. S. neužtikrino, kad išankstinės sąskaitos klientams būtų įteikiamos tik atspausdintos EKA, kurio kontrolinėje juostoje saugomi išankstinių sąskaitų duomenys. Patikrinimo metu kavinėje dirbo, t. y. gamino patiekalus "Suši" M. D. (LR vizos Nr. (duomenys neskelbtini)), su kuriuo direktorius N. S. darbo sutarties sudaręs nebuvo, apie jo įdarbinimą nepranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai. Tuo N. S. pažeidė Kasos aparatų, prekybos (paslaugų teikimo) automatų ir taksometrų spausdintuvų techninių reikalavimų, patvirtintų VMI prie LR finansų ministerijos viršininko 2004-01-06 įsakymu (2014-09-26 įsakymo Nr. VA-78 redakcija), 56 p.; Lietuvos Respublikos darbo kodekso 99 straipsnio 2, 3 ir 6 d.

Tuo N. S. padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 163 ⁵ str. 1 d., 41³ str. 1 d.

Be to, N. S. 2015 m. rugpjūčio 16 d. apie 22.14 val. Utenos r. sav., kelyje Kaunas-Zarasai-Daugpilis, 138,50 km., vairuodamas automobilį BMW X6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo 110 km/h greičiu, kai leistinas maksimalus greitis 50 km/h, t. y. viršijo leistiną greitį 56 km/h. Tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 127 p. reikalavimus, t. y. padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 124 str. 6 d.

N. S. savo kaltę pripažino iš dalies. Paaiškino, kad pripažįsta, jog viršijo greitį. Važiavo nakties metu, buvo pavargę. Teisė vairuoti jam būtina, nes gyvena naujame kvartale, kuriame nėra viešojo transporto. Augina du mažamečius vaikus, kurie lanko darželį Šilainių mikrorajone. Be to, jo tėvas A. S. yra neįgalus, netekęs kojos. Padeda tėvą slaugyti, vežti į gydymo įstaigas. Darbo pobūdis taip pat susijęs su teise vairuoti, pristatant prekes į jo įmonę. Dėl greičio viršijimo nuoširdžiai gailisi, prašo neatimti teisės vairuoti. Pripažįsta institucijos VMI pateiktus kaltinimus, išskyrus tai, kad buvusiam darbuotojui G. S. mokėjo neoficialų darbo užmokesčio dalį. Paaiškino, kad su šiuo darbuotoju įvyko konfliktas, prieš tai darbuotojas buvo parašęs prašymą atleisti iš darbo, šiuo metu nebedirba.

Institucijos atstovė paaiškino, kad 2015-10-10 atliktas operatyvus patikrinimas UAB (duomenys neskelbtini) Buvo rasti pažeidimai, kurie yra fiksuoti operatyvaus patikrinimo pažymoje ir faktų fiksavimo pažymoje ir kitais surinktais byloje įrodymais. Dėl pažeidimo 163⁵ str. 1 d. ir 41³ str. 1 d. ginčas nekilo. Ginčas kilo tik dėl 41⁴ str. 3 d. Patikrinimo metu VMI darbuotojams užsukus į kavinę ir užsisakius pietus, darbuotojams atsiskaitant nebuvo išduotas kvitas. Rasti po kasos aparatu pinigai leidžia daryti išvadą, kad įmonėje buvo mokamas neapskaitytas darbo užmokestis. Taip pat VMI darbuotojų liudytojų duoti parodymai buvo išsamūs ir atitiko surinktą medžiagą. Taip pat G. S. duoti parodymai. Todėl remiantis surinkta byloje medžiaga ir liudytojų duotais parodymais, teismo prašo skirti sankcijoje numatytas baudas.

Motyvuojamoji dalis

Pagal ATPK 256 straipsnio nuostatas įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, jog įrodinėjimo procesas negali būti begalinis – įrodymų turi būti surenkama tiek, kad jų pakaktų atsakomybėn traukiamo asmens kaltei pagrįsti.

Teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju surinkti įrodymai yra pakankami neabejotinai išvadai, kad padarė teisės pažeidimus, numatytus 163 ⁵ str. 1 d., 41 ³ str. 1 d., 124 str. 6 d.

Dėl administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 163 ⁵ str. 1 d., 41 ³ str. 1 d.

Liudytoja D. P. parodė, kad 2015-10-10 su kolega G. U. atliko operatyvų patikrinimą UAB (duomenys neskelbtini) restorane. Užsisakė patiekalų. Padavėja, paėmusi pinigus, jų neapskaitė kasos aparatu. Tolimesnio patikrinimo metu buvo suskaičiuoti pinigai kasos aparate ir kasos operacijų atlikimo vietoje. Rastas perteklius virš 300 eurų. Patikrinimo metu restorane dirbo 5 darbuotojai. Nustatyta, kad su Kinijos piliečiu M. D. nebuvo sudaryta darbo sutartis. UAB (duomenys neskelbtini) direktorius neužtikrino, kad jis būtų įdarbintas nustatyta tvarka. Patikrinimo pagrindas buvo gautas asmens pranešimas.

Liudytojas G. U. parodė, kad operatyvaus patikrinimo metu padavėja atnešė laisvos formos sąskaitą, jų apmokėti pinigai kasos aparate nebuvo apskaityti. Kasos operacijų atlikimo vietoje rasti neapskaityti pinigai apie 300 eurų. Tolimesnio patikrinimo metu nustatyta, kad vienas darbuotojas, t.y. virtuvėje dirbęs Kinijos pilietis, nėra įdarbintas ir Sodrai nepranešta. Buvo iškviesti kiti darbuotojai dėl atlyginimų mokėjimo „vokeliuose“. Vienas darbuotojas G. S. paaiškino, kad jis gavo atlyginimą 165 eurus per mėnesį papildomai neapskaityto atlyginimo. Jis surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl šio pažeidimo, duomenų šiam faktui užteko. Buvo visos prielaidos mokėti neapskaitytą mokestį, nes rastas nelegaliai dirbantis asmuo, buvo neapskaityti pinigai, nepateiktas darbuotojų darbo grafikas, darbuotojai įforminti 0,25 ar 0,5 etato. Mano, kad galima pasitikėti G. S. parodymais, nes jis jaunas ir supratingas asmuo.

Liudytoja G. K. parodė, kad ir šiuo metu dirba padavėja. Atvykus VMI darbuotojams, tuo metu ji aptarnavo klientus, žmonių buvo daug. Gautų pinigų nespėjo įmušti į kasą, todėl prie kasos padėjo čekį. Dirba 0,5 etato, nes mokosi.

Liudytoja K. P. parodė, kad dirba UAB (duomenys neskelbtini) administratore. Darbo užmokestį išmoka direktorius. Nežino jokių aplinkybių, susijusių su atlyginimo mokėjimu G. S.. Po baru nelaikė grynų pinigų. Tos dienos pinigus būtų įmušusi į kasą vėliau.

Liudytoja I. S. parodė, kad ji dirba UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus pavaduotoja. G. S. yra konfliktiška asmenybė, buvo kilęs konfliktas darbuotojų ir klientų akivaizdoje. Darbo užmokestį išmoka direktorius.

N. S. kaltė ir pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos ATPK 163 ⁵ str. 1 d., 41 ³ str. 1 d. faktas įrodytas ir byloje surinktais įrodymais : administracinio teisės pažeidimo protokolo duomenimis (I t., b. l. 3), 2015-10-26 operatyvaus patikrinimo pažyma (I t., b. l. 4-6), N. S. paaiškinimu (I t., b. l. 7, 13), G. K. paaiškinimu (I t., b. l. 9), darbo užmokesčio apskaičiavimo žiniaraščiu (I t., b. l. 14-20), faktų fiksavimo pažyma (I t., b. l. 21-27), sąskaitų fotokopijomis (I t., b. l. 29-31), kasos operacijų atlikimo vietoje rastų grynųjų pinigų suskaičiavimo aktu (I t., b. l. 33-34).

Dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 41 ⁴ straipsnio 3 dalyje padarymo

ATPK 41⁴ straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad Tyčinis darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos, nustatytos Lietuvos Respublikos darbo kodekse, kolektyvinėje arba darbo sutartyje, pažeidimas arba darbo užmokesčio bei kitų su darbo santykiais susijusių išmokų, neįtrauktų į buhalterinės apskaitos dokumentus, išmokėjimas –užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims nuo dviejų tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt šešių iki penkių tūkstančių septynių šimtų devyniasdešimt dviejų eurų.

Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad patikrinimo metu pagal G. S., kuris UAB (duomenys neskelbtini) dirbo nuo 2014-09-16 iki 2015-08-04, paaiškinimą ir pateiktus bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentus nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) direktorius N. S. mokėjo G. S. papildomą neoficialų darbo užmokestį, kuris nebuvo apskaitytas Bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentuose. G. S., kuriam darbo sutartyje buvo nurodytas mokėti 1/4 LR Vyriausybės nustatyto minimalaus mėnesinio atlygio, paaiškinime nurodė, kad kiekvieną mėnesį nuo 2015 m. sausio mėn. iki 2015 m. birželio mėn. direktoriaus N. S. nurodymu jam papildomai prie darbo sutartyje nustatyto darbo užmokesčio išmokėdavo 165 € neapskaityto darbo užmokesčio. Patikrinus bendrovės pateiktus darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščius nustatyta, kad G. S. per 2015 m. sausio - birželio mėn. išmokėta oficiali 409,5 € (68,25 € x 6 mėn.) darbo užmokesčio suma. Papildomai G. S. grynais pinigais išmokėta 990 € (165 € x 6 mėn.) neoficialaus darbo užmokesčio suma, kuri UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentuose neapskaityta, nuo šios sumos nesumokėtas gyventojų pajamų mokestis bei įmokos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai.

N. S. šių aplinkybių nepripažino. Liudytojas G. S. parodė, kad buvo įvykęs konfliktas su N. S. sutuoktine, nes norėjo išeiti iš darbo. Galimai ją įžeidė. Kitą dieną atėjęs į restoraną (duomenys neskelbtini) norėjo pasirašyti dokumentus dėl atleidimo ir gauti atlyginimą už rugpjūčio mėnesį. Darbo užmokesčio negavo, buvo įžeidinėjamas necenzūriniais žodžiais. Minėtoje įmonėje dirbo apie metus laiko formaliai 0,25 etato , tačiau faktiškai pilną etatą. Oficiali alga buvo 58 eurai, papildomai gaudavo darbo užmokestį grynais pinigais, už kuriuos niekur nepasirašydavo. Kitiems darbuotojams taip pat buvo mokamas neoficialus atlyginimas. Be to, jam nebuvo įteiktas antras darbo sutarties egzempliorius. Buvo renkami neapskaityti pinigai, laikomi po baru. Darbo užmokestį dažniausiai išmokėdavo administratorė K. P.. Teismo posėdyje apklaustas liudytoju institucijos vyresnysis specialistas G. U. parodė, kad jam pakako duomenų surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal ATPK 41 ⁴ str.1 d., nes buvo visos prielaidos mokėti neapskaitytą mokestį, t.y. rastas nelegaliai dirbantis asmuo, buvo neapskaityti pinigai, nepateiktas darbuotojų darbo grafikas, darbuotojai įforminti 0,25 ar 0,5 etato.

Administracinio teisės pažeidimo teisena pagal ATPK 41 ⁴ straipsnio 3 dalį N. S. atžvilgiu nutrauktina, nesant teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 str.1p.).

Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Be to, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr.N575-310/2012, 2012 m. rugpjūčio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N575-718/2012, 2012 m. rugpjūčio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N444-1254/2012 ir kt.).

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Nagrinėjamojoje byloje aplinkybė dėl darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos pažeidimo grindžiama vieno asmens liudytojo G. S. parodymais. Jo nurodytos aplinkybės nėra pagrįstos kitų aplinkybių visuma, o grindžiama prielaidomis - rastas nelegaliai dirbantis asmuo, buvo neapskaityti pinigai, nepateiktas darbuotojų darbo grafikas, darbuotojai įforminti 0,25 ar 0,5 etato.

Šių aplinkybių nepatvirtino institucijos apklausti kiti įmonės darbuotojai A. Ž. (b.l.10), M. V. (b.l.11), E. J. (b.l.12) bei teismo posėdyje apklausti liudytojai G. K., G. P..

Liudytojas G. S. patvirtina aplinkybę, kad tarp N. S. sutuoktinės I. S. ir jo buvo įvykęs konfliktas, po kurio jis kreipėsi į Kauno apskrities VMI. Vertinant šio liudytojo parodymus patikimumo prasme, jie abejotini ir nepakankami konstatuoti N. S. kaltę padarius teisės pažeidimą numatytą ATPK 41 ⁴ straipsnio 3 dalyje.

Dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 124 str. 6 d

N. S. prisipažinimas pagrįstas ir kitų įrodymų visuma, t.y. administracinio teisės pažeidimo protokolo duomenimis (II t., b. l. 1), kelių eismo taisyklių pažeidimo duomenų protokolu (II t., b. l. 2), N. S. paaiškinimu, kad jis 2015-08-16 vairavo automobilį ir viršijo leistiną nustatytą greitį, nes nepastebėjo greičio ribojimo ženklo (II t. b. l. 3).

Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į pažeidimų padarymo aplinkybes, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, į atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes.

N. S. administracine tvarka baustas. Lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta, kad nuoširdžiai gailisi, sunkinančios aplinkybės – per metus padarytas tokios pat rūšies pažeidimas, už kurį buvo skirta administracinė nuobauda (KET pažeidimas).

Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis ir vadovaujantis ATPK 30 str., administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui skirtinos nuobaudos, numatytos Lietuvos Respublikos ATPK 163 ⁵ str. 1 d., 41 ³ str. 1 d., 124 str. 6 d. sankcijose, o galutinė subendrinta nuobauda skirtina sunkesniojo iš pažeidimų sankcijos ribose (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 str.). Manytina, kad pritaikius būtent tokias nuobaudas, bus pasiekti Lietuvos Respublikos ATPK 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai – auklėti administracinį pažeidimą padariusį asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles ir nepadarytų naujų teisės pažeidimų.

ATPK 30¹ str. 1 d. nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 str. 2 d., taip pat į šio kodekso 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą, nei sankcijoje numatyta minimali, arba paskirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo, yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (pvz.: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N17‑103/2007, 2007 m. rugpjūčio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N1‑1396/2007, 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N444-3096/2010). Įvertinęs bylos medžiagą, teismas tokių aplinkybių šioje byloje dėl ATPK 124 str.6 d. numatyto pažeidimo nenustatė. Administracine nuobauda siekiama nubaudimo ir prevencinių tikslų (ATPK 20 str.), o vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios administracinės nuobaudos paskyrimas šiuo atveju akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Teismas, individualizuodamas ir skirdamas nuobaudą N. S., atsižvelgė į tai, kad jis savo kaltę dėl greičio viršijimo pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi, teismas tai pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe ir skiria minimalią nuobaudą numatytą ATPK 124 str. 6 d. straipsnio sankcijoje. Teismas sutinka, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas sankcijoje numatytam laikotarpiui, tikrai gali sukelti neigiamas pasekmes, nes, netekęs teisės vairuoti administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo gali nepilnai atlikti savo darbines funkcijas, šeimos poreikius, tačiau tai išimtinėmis aplinkybėmis, turinčiomis lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N16-1756/2006, N62-3678/2011 ir kt.), nelaikytinos, nes neigiamų pasekmių kilimas yra neišvengiama administracinės nuobaudos dalis. Darydamas tokį pažeidimą, N. S. pats prisiėmė galimų neigiamų pasekmių kilimo riziką. Jis, žinodamas, kad administracinės nuobaudos taikymas pakenktų jo darbui ir šeimai kiltų papildomų nepatogumų, turėjo būti ypač suinteresuotas nedaryti pažeidimo, kuris galėtų lemti teisės vairuoti transportą atėmimą nuobaudos taikymą, tačiau taip nesielgė. Neigiamų pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, jog šioje byloje ATPK 30 ¹ straipsnis N. S. atžvilgiu padarius ATPK 124 str.6 d. numatytą pažeidimą, netaikytinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30² str., 33 str., 250 str. 1 p., 286 - 288, 293 str.,

nutaria:

N. S., a. k. (duomenys neskelbtini), pripažinti padarius pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 163 ⁵ str. 1 d., 41 ³ str. 1 d., 124 str. 6 d. ir skirti:

už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 163 ⁵ str. 1 d. – 72 EUR (septyniasdešimt dviejų eurų) baudą;

už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 41 ³ str. 1 d. – 868 EUR (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) baudą;

už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 124 str. 6 d. – 360 Eur (trijų šimtų šešiasdešimties eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 str. 2 d. skirti galutinę subendrintą nuobaudą – 868 EUR (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trims) mėnesiams.

Administracinio teisės pažeidimo teiseną pagal ATPK 41 ⁴ straipsnio 3 dalį N. S. a.k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu nutraukti, nesant teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300 AB banke ,,Swedbank“, (banko kodas 73000), įmokos kodas 1001, mokėjimo pavedime būtina nurodyti administracinio teisės pažeidimo identifikacinį kodą : ROIK 15052696893 ir ROIK: 15051564100.

Atsižvelgdamas į traukiamo ar patraukto administracinėn atsakomybėn asmens turtinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens rašytiniu prašymu organas (pareigūnas), priimdamas nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį. Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimus sprendžia Valstybinė mokesčių inspekcija Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Jeigu pažeidėjas nesumoka baudos per šio kodekso 313 straipsnyje nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 str. 1 d.).

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.