- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2007-12-13
- Bylos Nr.
- II-3122-473/2007
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Violeta Balčytienė
- Pažeidėjas
- G. P.
- Nukentėjusysis
- G. Z.
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Violeta Balčytienė, sekretoriaujant Gintarei Guobytei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui G. P., nukentėjusiajai G. Z., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. P. skundą dėl Vilniaus m. VPK VP EPT nutarimo panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus m. VPK VP EPT pareigūnas 2007-07-10 surašė G. P. administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. E 660500 (b.l. 6), už tai, kad 2007-06-12 apie 12:12 val. vairuodamas automobilį ir sankryžoje sukdamas į kairę nedavė kelio transporto priemonei važiuojančiai lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai, su juo susidūrė ir sugadino kitam asmeniui priklausantį automobilį, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 199 punktą.
Vilniaus m. VPK VP EPT komisaras 2007-09-18 nutarimu dėl administracinio teisės pažeidimo E 660500 (b. l. 5) asmeniui už padarytą pažeidimą, vadovaujantis LR ATPK 127 str. 2 d., 30² str., 30 str. skyrė 150 Lt baudą.
Šalies argumentai
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 2-4), nesutikdamas su 2007-09-18 nutarimu ir prašydamas jį panaikinti. Nurodo, kad 2007-06-12 maždaug apie 12val. 05min. vairavo automobilį OPEL ASTRA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Važiavo Zarasų gatve kraštine kairiąja juosta keturių eismo juostų kelyje. Prie šviesoforo sustojo ir įsijungus žaliam šviesoforo signalui įvažiavo į sankryžą norėdamas sukti į kairę, į Paplaujos gatvę. Sustojo praleisdamas priešpriešinėmis eismo juostomis važiuojančius automobilius. Įsitikinęs, jog priešpriešinėje ketvirtoje juostoje automobilių nėra, o kitose juostose automobiliai sustoję, užbaiginėjo manevrą. Kirtus trečiąją eismo juostą staiga pastebėjo dideliu greičiu atlekiantį automobilį RENAULT 21, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamą G. Z.. Bandydamas išvengti susidūrimo padidino greitį, tačiau ketvirta juosta važiuojantis automobilis RENAULT 21, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) netikėtai pakeitė kryptį, pasuko į dešinę skersai važiavimo juostų ir atsitrenkė į jo automobilio galinį dešinįjį kampą. Nurodo, kad įvykį matė ir paliudijo gatvėje stovėję žmonės T. Š. ir A. T., o policijos apklaustas liudytojas R. D. nebuvo įvykio vietoje ir negalėjo matyti kaip viskas įvyko. Nurodo, kad šis asmuo į įvykio vietą atvažiavo gerokai vėliau ir pradėjo fotografuoti. Mano, kad policijos pareigūnai nepagrįstai priėmė nutarimą remdamiesi vien šio, įvykio nemačiusio, liudytojo parodymais, nes įvykį matę žmonės nurodo visai kitokią versiją.
Nukentėjusioji G. Z. teismo posėdžio metu prašė G. P. skundą atmesti kaip nepagrįstą. Parodė, kad jį važiavo trečia eismo juosta, iš kurios vėliau persirikiavo į ketvirtą juostą, nes ji buvo tuščia ir įvažiavo į sankryžą degant žaliam šviesoforo signalui. Teigia, kad žalias šviesoforo signalas pradėjo mirksėti jai esant sankryžoje. Ji bandė išvengti susidūrimo ir pasuko vairą į dešinę pusę. Liudytojo R. D. nepažįsta ir nematė, ar jis važiavo paskui ją prieš įvykstant eismo įvykiui. Nurodo, kad šis asmuo į eismo įvykio vietą atvažiavo po tam tikro laiko, neatsimena ar ankščiau atvažiavo šis asmuo, ar jos tėvas. R. D. fotografavo eismo vietą, todėl tėvas jo pasiteiravo, kodėl jis tą daro ir taip sužinojo jo pavardę, pagal kurią vėliau internetu atrado šio asmens kontaktinius duomenis.
Institucijos, surašiusios nutarimą atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ABTĮ) 78 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Byla nagrinėjama institucijos atstovui nedalyvaujant.
Konstatuojama.
Administraciniu teisės pažeidimu laikomas priešingas teisei kaltas (tyčinis ar neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę (ATPK 9 straipsnis).
Motyvuojamoji dalis
ATPK 256 straipsnis numato, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.
ATPK 297 straipsnyje nustatyta, jog teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Kartu teismas, nagrinėjantis skundą, turi patikrinti: ar nuobauda paskirta pagal įstatymus ir ar ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, taip pat ar buvo laikomasi nustatytos administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas siejamas su administracine atsakomybe.
Kvalifikuodamas G. P. padarytą administracinį teisės pažeidimą pareigūnas rėmėsi LR ATPK 127 str. 2 d. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ginčija jo atžvilgiu priimtą nutarimą, motyvuodamas tuo, kad dėl jam inkriminuojamo administracinės teisės pažeidimo kaltas ne jis, o kitas eismo įvykio dalyvis – G. Z..
LR ATPK 127 str. 2 d. numatyta sankcija už Kelių eismo taisyklių pažeidimo, nulėmusio kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), padarymą. Ši teisės norma pagal savo raiškos pobūdį yra blanketinė, t.y. elgesio taisyklė yra nustatyta kitame teisės akte. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 patvirtintų LR Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) 199 punktas numato, kad sukdamas į kairę (apsisukdamas), vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai arba į dešinę, o sankryžoje, kur važiavimo kryptimi yra ne daugiau kaip viena eismo juosta, - ir transporto priemonėms, lenkiančioms pagrindiniame kelyje.
Teismo posėdžio metu liudytojas T. Š. parodė, kad stovėjo stotelėje ir laukė autobuso tuo metu kai įvyko įvykis. Nurodo, kad prieš įvykstant įvykiui antroje eismo juostoje automobiliai jau buvo sustoję ir pėstieji buvo pradėję eiti per gatvę. Tuo metu OPEL ASTRA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilis jau buvo bebaigiąs manevrą, kai staigiai atvažiavęs automobilis RENAULT 21, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) manevruodamas tarp juostų trenkėsi į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens automobilį. Nurodė, kad už G. Z. automobilio joks kitas automobilis nevažiavo ir tai jis labai gerai matė, nes žiūrėjo į kelią ir laukė atvažiuojančio autobuso, o susidūrus mašinoms jokios kitos transporto priemonės nepravažiavo.
Teismo posėdžio metu liudytoja R. P. parodė, kad kartu su vyru G. P. važiavo automobiliu kai įvyko eismo įvykis. Į sankryžą jos vyro vairuojamas automobilis įvažiavo degant žaliam šviesoforo signalui, o pradėjus mirksėti žaliam šviesoforo signalui ir sustojus automobiliams jis suko į kairę norėdamas užbaigti manevrą ir jiems bebaigiant išvažiuoti iš sankryžos staiga dideliu greičiu atlėkė automobilis RENAULT 21, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir atsitrenkė į jų automobilį. Iš paskos joks kitas automobilis nevažiavo ir ji tai gerai matė, nes maitino dukrą ir žiūrėjo pro langą.
Byloje esantys liudytojos A. T. (b. l. 27) parodymai patvirtina administracinėn atsakomybėn patraukto asmens nurodomas įvykio aplinkybes, t.y. kad automobilis OPEL ASTRA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo jau beveik baigęs kairiojo posūkio manevrą, kai automobilis RENAULT 21, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas didesniu nei įprasta greičiu ir manevruodamas tarp ketvirtos ir trečios juostų trenkėsi į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens automobilį.
Kaip matyti iš policijos pareigūnų surašyto liudytojo R. D. apklausos protokolo (b. l. 27), asmuo nurodo, kad važiavo paskui RENAULT 21, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilį. Neprivažiavus sankryžos šviesoforo signalas pradėjo mirksėti, tačiau automobilis RENAULT 21 judėjo toliau, jis taip pat judėjo paskui minėtą automobilį. Tuomet jis pamatė priešpriešinėje eismo juostoje stovintį automobilį OPEL ASTRA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris bandė atlikti kairiojo posūkio manevrą. Automobilis OPEL ASTRA pajudėjo iš vietos, po to pristabdė, vėliau vėl pradėjo judėti ir abu automobiliai susidūrė ties antra eismo juosta. Tuo tarpu jis nedarydamas jokių manevrų pravažiavo sankryžą, tačiau po kiek laiko nusprendė apsisukti ir grįžti atgal. Grįžęs padarė keletą įvykio nuotraukų. Nurodo, kad nukentėjusiosios G. Z. nepažįsta ir iš kur ši sužinojo jo kontaktinius duomenis nežino.
Teismas įvertinęs surinktų įrodymų visumą konstatuoja, kad byloje esančių įrodymų nepakanka, kad įrodyti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltę dėl jam inkriminuojamo pažeidimo. Įvykį stebėjusių asmenų T. Š. ir A. T. parodymai nuoseklūs, neprieštaraujantys tarpusavyje. Abu įvykį stebėję asmenys patvirtina administracinėn atsakomybėn patraukto asmens versiją bei nurodo, kad policijos apklaustas liudytojas R. D. nedalyvavo eismo įvykyje, nevažiavo paskui nukentėjusiosios automobilį, todėl negalėjo policijos pareigūnams paliudyti aplinkybių, susijusių su įvykio kilimu. Teismas neturi pagrindo netikėti T. Š. ir A. T. parodymais. Nukentėjusios G. Z. parodymus apie eismo įvykio eigą teismas vertina kritiškai, nes jos parodymai prieštarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms, įvykį mačiusių liudytojų parodymams ir vertintini kaip gynybos priemonė, siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų, kad liudytojas R. D. matė eismo įvykį, todėl teismas vertindamas šio asmens, policijos pareigūnams duotų parodymų teisingumą, daro išvadą, kad jie prieštarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms Byloje surinkti įrodymai nepatvirtina administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius jam inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą, todėl konstatuotina, kad skundžiamas nutarimas, kuriuo jis pripažįstamas pažeidęs LR ATPK 127 str. 2 d., priimtas nesurinkus jo kaltę patvirtinančių įrodymų, todėl naikintinas (ATPK 256 str.).
Esant šioms faktinėms ir teisinėms aplinkybėms, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundas tenkintinas. Vilniaus m. VPK VP EPT 2007-09-18 nutarimas Nr. E 660500, kuriuo asmeniui už padarytą pažeidimą, vadovaujantis LR ATPK 127 str. 2 d., 30² str., 30 str. skirta 150 Lt bauda, naikintinas ir byla nutrauktina.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo prašo sugrąžinti per klaidą sumokėtą žyminį mokestį, nes kreipdamasis į teismą nežinojo kad skundas žyminiu mokesčiu neapmokestinamas.
Prašymas tenkinamas. LR ABTĮ 40 str. 1 d. 10 p. numatyta, kad žyminiu mokesčiu neapmokestinami skundai kreipiantis į teismą dėl administracinių nuobaudų paskyrimo, todėl jo sumokėtas 100 lt žyminis mokestis grąžintinas. Žyminį mokestį pavedama sugrąžinti Valstybinė mokesčių inspekcija (CPK 87 str. 3d.)
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 123 straipsniu, 124 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nutarė:
administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. P. skundą patenkinti.
Panaikinti Vilniaus m. VPK VP EPT 2007-09-18 nutarimą Nr. E 660500, kuriuo G. P. už padarytą pažeidimą, vadovaujantis LR ATPK 127 str. 2 d., 30² str., 30 str. skirta 150 Lt bauda, ir bylą nutraukti.
Pavesti Vilniaus apskrities Valstybinei mokesčių inspekcijai sugrąžinti G. P. 100 Lt (vieną šimtą litų) žyminį mokestį, sumokėtą 2007-09-28 banke AB HANSABANKAS iš sąskaitos (duomenys neskelbtini) pagal mokėjimo nurodymą Nr.11
Nutarimas per 10 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.