- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-12-06
- Bylos Nr.
- A-442-1670-10
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Stasys Gagys (pirm.), Dainius Raižys (pran.), Skirgailė Žalimienė
- Atsakovas
- Elektrėnų savivaldybės administracijos
- Pareiškėjas
- Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje
- Kategorijos
- 4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 35.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Elektrėnų savivaldybės administracijos direktoriaus apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. gruodžio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje prašymą atsakovui Elektrėnų savivaldybės administracijos direktoriui dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas prašymu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą ir prašė įpareigoti Elektrėnų savivaldybės administracijos direktorių įgyvendinti Žemės įstatymo 46 straipsnio 3 dalį bei Vyriausybės 2005 m. rugpjūčio 25 d. nutarimu Nr. 924 patvirtintų Žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių 6 punktą ir pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto rengimo procedūrą.
Pareiškėjas nurodė, kad Elektrėnų savivaldybės taryba 2007 m. kovo 14 d. sprendimu Nr. TS-35 nusprendė prašyti Vilniaus apskrities viršininko paimti žemę visuomenės poreikiams iš privačios žemės savininkų, kurių žemės sklypai patenka į statomo Vilniaus regioninio buitinių atliekų sąvartyno Kazokiškėse sanitarinę apsaugos zoną. Vilniaus apskrities viršininkas 2007 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr. 2.3-4116-42 pradėjo žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą. Tačiau Elektrėnų savivaldybės administracijos direktorius nepradėjo rengti žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto, nors nuo apskrities viršininko įsakymo priėmimo dienos praėjo daugiau nei vieneri metai. Todėl pareiškėjas 2008 m. birželio 25 d. reikalavimu Nr. 1R-49 pareikalavo, kad Elektrėnų savivaldybės administracijos direktorius pradėtų žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto rengimo procedūrą. Elektrėnų savivaldybės administracijos direktorius 2008 m. liepos 8 d. raštu Nr. 03.2-13-759 paaiškino, kad jis negali atlikti reikalaujamų veiksmų, kol neišspręstas žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrų finansavimo klausimas. Tai reiškia, kad Elektrėnų savivaldybės administracijos direktorius nepagrįstai atsisakė atlikti reikalaujamus veiksmus.
Atsiliepimas
Atsakovas su pareiškėjo prašymu nesutiko.
Atsakovas nurodė, kad įpareigojimo rengti žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektą ir atlyginti žemės savininkams nuostolius nustatymas tik Elektrėnų savivaldybei yra neteisingas. Šiuo atveju prie projekto organizatoriaus turėtų prisidėti ir projektą turėtų finansuoti visos Vilniaus apskrities savivaldybės. Atsakovas nurodė, kad žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto parengiamasis etapas šiuo atveju užsitęsė dar ir dėl to, kad Elektrėnų savivaldybės taryba 2008 m. kovo 26 d. sprendimu Nr. TS-33 pakeitė savo 2007 m. kovo 14 d. sprendimą Nr. TS-35, o Vilniaus apskrities viršininkas 2008 m. balandžio 24 d. įsakymu Nr. 2.3-4798-(42) pakeitė savo 2007 m. balandžio 26 d. įsakymą Nr. 2.3-4116-42, kuriuo ir buvo pradėtas žemės paėmimo visuomenės poreikiams procesas. Be to, ne visi Elektrėnų savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 14 d. sprendime Nr. TS-35 ir 2008 m. kovo 26 d. sprendime Nr. TS-33 nurodyti sklypai patenka į sąvartyno sanitarinę zoną, o patenkančių į sanitarinę zoną žemės sklypų savininkams nuostoliai, patiriami dėl žemės sklypų papildomų specialiųjų naudojimo sąlygų nustatymo, turėtų būti atlyginti pagal Žemės įstatymo 22 straipsnį.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. gruodžio 10 d. sprendimu pareiškėjo prašymą patenkino ir įpareigojo Elektrėnų savivaldybės administracijos direktorių įgyvendinti Žemės įstatymo 46 straipsnio 3 dalį bei Vyriausybės 2005 m. rugpjūčio 25 d. nutarimu Nr. 924 patvirtintų Žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių 6 punktą ir pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto rengimo procedūrą per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Teismas nurodė, kad Elektrėnų savivaldybės taryba 2007 m. kovo 14 d. sprendimu Nr. TS-35 nusprendė prašyti Vilniaus apskrities viršininko paimti žemę visuomenės poreikiams iš privačių žemės savininkų, kurių žemės sklypai patenka į statomo Vilniaus regiono buitinių atliekų sąvartyno Kazokiškėse sanitarinę apsaugos zoną ir numatomo naujai nutiesti privažiavimo prie šio sąvartyno kelio teritoriją. Vilniaus apskrities viršininkas 2007 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr. 2.3-4116-42 patvirtino žemės paėmimo visuomenės poreikiams (Kazokiškių komunalinių atliekų tvarkymo objektui (sąvartynui) statyti ir eksploatuoti Elektrėnų savivaldybėje) projekto teritoriją pagal pridedamą schemą; patvirtino laisvus valstybinės žemės sklypus, kuriais numatoma atlyginti už paimamą visuomenės poreikiams žemę, pagal pridedamas schemas; nusprendė pradėti šio įsakymo priede (schemose) nurodytų žemės sklypų, reikalingų Kazokiškių komunalinių atliekų tvarkymo objektui (sąvartynui) statyti ir eksploatuoti Elektrėnų savivaldybėje, paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą; nustatė, kad žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto rengimą organizuoja suinteresuota institucija, paėmus žemę visuomenės poreikiams, suinteresuota institucija atlygina nuostolius, patirtus dėl žemės sklypo ir ant jo statomų ar jau pastatytų statinių, žemės sklype esančių sodinių paėmimo visuomenės poreikiams, taip pat kitus nuostolius privačios žemės savininkams tarpusavio sutartyje nustatytomis sąlygomis ir terminais pagal patvirtintą žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektą. Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje 2008 m. birželio 25 d. reikalavimu Nr. 1R-49 pareikalavo nedelsiant įgyvendinti Žemės įstatymo 46 straipsnio 3 dalį bei Vyriausybės 2005 m. rugpjūčio 25 d. nutarimu Nr. 924 patvirtintų Žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių 6 punktą ir pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto rengimo procedūrą. Elektrėnų savivaldybės administracija 2008 m. liepos 8 d. raštu Nr. 03.2-13-759 pranešė, kad galėtų pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto rengimo procedūrą, tačiau negali to padaryti, kol neišspręstas šios procedūros finansavimo klausimas. Teismas nurodė, kad prašymą paimti žemę visuomenės poreikiams pateikė Elektrėnų savivaldybės taryba. Tai reiškia, kad, priėmus Vilniaus apskrities viršininko 2007 m. balandžio 26 d. įsakymą Nr. 2.3-4116-42, Elektrėnų savivaldybės administracija turėjo atlikti Žemės įstatymo 46 straipsnio 3 dalyje ir Vyriausybės 2005 m. rugpjūčio 25 d. nutarimu Nr. 924 patvirtintų Žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių 6 punkte nurodytus veiksmus: nustatyti projekto tikslus ir uždavinius, parengti ir patvirtinti projekto darbų programą, viešai informuoti visuomenę apie projekto rengimo pradžią ir jo tikslus, Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka parinkti projekto rengėją, sudaryti su juo projekto rengimo darbų sutartį ir pateikti reikiamus dokumentus. Kaip matyti iš byloje esančių dokumentų, Elektrėnų savivaldybės administracija neatliko teisės aktų nustatytų, jos kompetencijai priskirtų veiksmų tam, kad būtų įgyvendintas Elektrėnų savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 14 d. sprendimas Nr. TS-35 ir Vilniaus apskrities viršininko 2007 m. balandžio 26 d. įsakymas Nr. 2.3-4116-42, todėl Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje 2008 m. birželio 25 d. reikalavimu Nr. 1R-49 teisėtai ir pagrįstai pareikalavo pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą. Elektrėnų savivaldybės administracija 2008 m. liepos 8 d. raštu Nr. 03.2-13-759 atsisakė įvykdyti Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje reikalavimą. Esant tokioms aplinkybėms, yra pagrindas tenkinti šioje byloje paduotą Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje prašymą.
III.
Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. gruodžio 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo prašymą atmesti.
Atsiliepimas
Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinė dalis yra neaiški ir nekonkreti. Sprendimas įpareigoti atsakovą pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektų rengimo procedūrą negali būti tinkamai įgyvendintas, nes nėra aišku, kokios konkrečiai žemės (žemės, kaip grunto, ar žemės sklypų) paėmimas numatytas sprendimo rezoliucinėje dalyje. Jeigu teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje yra kalbama apie sklypus, tuomet nėra aišku, kam jie priklauso, kokie jų adresai, unikalūs numeriai, plotai ir pan.. Kokia žemė turi būti paimta, teismas nekonkretizuoja ir kitose savo sprendimo dalyse. Dėl tokių teismo sprendimo neaiškumų nei geranoriškas, nei priverstinis teismo sprendimo įvykdymas yra negalimas. Atsakovas nurodo, kad iš Elektrėnų savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 14 d. sprendimo Nr. TS-35 ir jį pakeitusio 2008 m. kovo 26 d. sprendimo Nr. TS-33 formuluočių matyti, jog prašoma paimti visuomenės poreikiams tik tuos išvardytus sklypus, kurie patenka į statomo Vilniaus regiono buitinių atliekų sąvartyno Kazokiškėse sanitarinę apsaugos zoną ir (ne „ar“) numatomo naujai nutiesti privažiavimo prie šio sąvartyno kelio teritoriją. Taigi minėtuose savivaldybės tarybos sprendimuose kalbama tik apie tuos sklypus, kurie atitinka visus šiuos kriterijus: 1) priklauso tik tarybos sprendimuose išvardytiems asmenims; 2) yra tarybos sprendimuose nurodyto ploto ir įregistruoti nurodytais registro numeriais; 3) patenka į Vilniaus regiono buitinių atliekų sąvartyno Kazokiškėse sanitarinę apsaugos zoną; 4) patenka į numatomo naujai nutiesti privažiavimo prie šio sąvartyno kelio teritoriją. Tuo tarpu iš 2009 m. gruodžio 22 d. parengtos žemės sklypų ir sąvartyno sanitarinės apsaugos zonos išdėstymo ant ortofotografinio pagrindo schemos matyti, kad nėra nei vieno sklypo, atitinkančio visus keturis savivaldybės tarybos sprendimuose nurodytus kriterijus, nes nei vienas iš sklypų nepatenka į numatomo naujai nutiesti privažiavimo prie sąvartyno kelio teritoriją. Be to, į Vilniaus regiono buitinių atliekų sąvartyno Kazokiškėse sanitarinę apsaugos zoną patenka tik dviejų sklypų dalys, tačiau, kaip matyti iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo, vienas iš šių žemės sklypų 2009 m. gruodžio 18 d. priklausė tik akcinei bendrovei Vievio paukštynui, kuri nėra minima minėtuose savivaldybės tarybos sprendimuose. Todėl žemės, kurios paėmimo visuomenės poreikiams projekto rengimo procedūrą įpareigojo pradėti pirmosios instancijos teismas, nėra. Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismui buvo pateiktas VĮ Valstybinio žemėtvarkos instituto Žemės skyrimo ir geodezijos skyriaus 2009 m. liepos 8 d. raštas Nr.-SG-5-73, patvirtinantis, kad ne visi Elektrėnų savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 14 d. sprendime Nr. TS-35 ir 2008 m. kovo 26 d. sprendime Nr. TS-33 nurodyti sklypai patenka į sąvartyno sanitarinę zoną. Teismas į šį įrodymą nepagrįstai neatsižvelgė. Iš minėto VĮ Valstybinio žemėtvarkos instituto Žemės skyrimo ir geodezijos skyriaus rašto matyti, kad minėtus Elektrėnų savivaldybės tarybos sprendimus mėgino įgyvendinti UAB „VAATC“, sudarydama 2009 m. kovo 30 d. sutartį Nr. 47 „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto parengimo“, tačiau projekto dėl prieš tai nurodytų aplinkybių parengti nepavyko. Atsakovas nurodo, kad Elektrėnų savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 14 d. sprendimo Nr. TS-35 ir 2008 m. kovo 26 d. sprendimo Nr. TS-33 turinį reikėtų aiškinti taip, kad savivaldybės taryba nusprendė prašyti Vilniaus apskrities viršininko paimti žemę visuomenės poreikiams su sąlyga, kad Vilniaus apskrities viršininkas teisės aktų nustatyta tvarka spręs kompensavimo už paimamus objektus klausimus. Pirmosios instancijos teismas į šią aplinkybę savo sprendime neatsižvelgė. Atsakovas nurodo, kad patenkančių į sanitarinę zoną žemės sklypų savininkams nuostoliai, patiriami dėl žemės sklypų papildomų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nustatymo, turėtų būti atlyginti pagal Žemės įstatymo 22 straipsnį. Šiuo atveju žemė visuomenės poreikiams neimama. Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas įpareigojo jį pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektų rengimo procedūrą per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Tačiau, kaip matyti iš nekilnojamojo turto registro duomenų, minėtuose Elektrėnų savivaldybės tarybos sprendimuose nurodytų žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams procedūra pradėta 2007 m. gegužės 15 d.. Vadinasi, teismas šiuo atveju įpareigojo atsakovą pradėti tai, kas jau seniausiai pradėta.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą pareiškėjas prašo apeliacinį skundą atmesti.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodo, kad Administracinių bylų teisenos įstatyme nėra numatyta, jog teismo sprendimo neaiškumas gali būti pripažintas sprendimo panaikinimo ar pakeitimo pagrindu. Tais atvejais, kai teismo sprendimas yra neaiškus, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 94 straipsnio 3 dalimi, teismas turi teisę išaiškinti savo priimtą sprendimą. Be to, atsižvelgiant į šio ginčo esmę, akivaizdu, jog pirmosios instancijos teismo sprendime yra kalbama apie žemės sklypus. Nors teismas sprendimo rezoliucinėje dalyje ir nenurodė, dėl kokių konkrečių žemės sklypų turi būti rengiamas žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektas, tačiau iš bylos matyti, jog yra kalbama apie sklypus, nurodytus Vilniaus apskrities viršininko 2007 m. balandžio 26 d. įsakyme Nr. 2.3-4116-42 ir jį pakeitusiame 2008 m. balandžio 24 d. įsakyme Nr. 2.3-4798-(42). Pareiškėjas nurodo, kad pareiškėjo nurodytame VĮ Valstybinio žemėtvarkos instituto Žemės skyrimo ir geodezijos skyriaus rašte yra išdėstyta nuomonė dėl projekto rengimo galimybės, kuri nėra pagrįsta jokiais teisinę galią turinčiais dokumentais, todėl teismas pagrįstai šiuo raštu nesivadovavo. Pareiga rengti žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektą yra siejama su apskrities viršininko įsakymo priėmimu. Todėl, kol Vilniaus apskrities viršininko 2007 m. balandžio 26 d. įsakymas Nr. 2.3-4116-42 bei 2008 m. balandžio 24 d. įsakymas Nr. 2.3-4798-(42) yra galiojantys ir nenuginčyti, nėra pagrindo teigti, kad atsakovas neturi pareigos atlikti atitinkamus veiksmus. Pareiškėjas nurodo, kad teisės aktuose numatytos žemės paėmimo visuomenės poreikiams ir žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto rengimo procedūros yra skirtingos. Žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto rengimo procedūra yra pradedama tik po to, kai apskrities viršininkas priima sprendimą pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą (Žemės įstatymo 46 straipsnio 3 dalis, 48 straipsnis), ir už tai yra atsakingos konkrečios savivaldybių institucijos. Todėl pareiškėjo nurodomi nekilnojamojo turto registro duomenys apie žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros pradėjimą negali būti laikomi įrodymu, jog yra parengtas ar pradėtas rengti žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektas. Teismas šiuo atveju įpareigojo atsakovą pradėti ne žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, o žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto rengimo procedūrą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Šiuo atveju ginčas byloje kilęs dėl pareiškėjo reikalavimo atsakovui tęsti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą.
Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad, nustatęs, kad savivaldybės administravimo subjektas neįgyvendina įstatymų, nevykdo Vyriausybės sprendimų, Vyriausybės atstovas: 1) atitinkamam savivaldybės administravimo subjektui pateikia rašytinį reikalavimą neatidėliojant įgyvendinti įstatymą, vykdyti Vyriausybės sprendimą. Vyriausybės atstovo reikalavimą savivaldybės kolegialus administravimo subjektas turi apsvarstyti artimiausiame posėdyje (bet ne vėliau kaip per 1 mėnesį), o kiti savivaldybės administravimo subjektai per savaitę nuo reikalavimo gavimo dienos. Apie priimtą sprendimą Vyriausybės atstovui turi būti pranešta per 10 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos; 2) per 10 dienų nuo pranešimo apie atsisakymą įvykdyti reikalavimą gavimo dienos (jei savivaldybės administravimo subjektas, apsvarstęs šios dalies 1 punkte nurodytą Vyriausybės atstovo reikalavimą, atsisako jį vykdyti) Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka kreipiasi į teismą dėl šio savivaldybės administravimo subjekto neveikimo.
Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje 2008 m. birželio 25 d. pateikė reikalavimą Nr.1R-49 atsakovui Elektrėnų savivaldybės administracijos direktoriui ir pareikalavo, kad atsakovas nedelsiant įgyvendintų Žemės įstatymo 46 straipsnio 3 dalį bei Vyriausybės 2005 m. rugpjūčio 25 d. nutarimu Nr. 924 patvirtintų Žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių 6 punktą ir pradėtų žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto rengimo procedūrą (b. l. 5-6). Atsakovas 2008 m. liepos 8 d. raštu Nr.03.2-13-759 atsakė į reikalavimą ir šiuo raštu paprašė pareiškėją pakeisti 2008 m. birželio 25 d. reikalavimą Nr.1R-49 ir įpareigoti visas Vilniaus apskrities savivaldybes spręsti reikalavime nurodytus klausimus (b. l. 19). Tokiu būdu atsakovas atsisakė vykdyti pareiškėjo Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje reikalavimą, todėl pareiškėjas įgijo teisę kreiptis į teismą dėl atsakovo atsisakymo vykdyti Vyriausybės atstovo reikalavimą.
Žemės paėmimo visuomenės poreikiams klausimus detaliai reguliuoja Žemės įstatymo VIII skyrius. Šio įstatymo nuostatų, susijusių su žemės paėmimu visuomenės poreikiams, įgyvendinimo tvarką reglamentuoja Vyriausybės 2005 m. rugpjūčio 25 d. nutarimu Nr. 924 patvirtintos Prašymų paimti žemę visuomenės poreikiams pateikimo ir nagrinėjimo taisyklės bei Žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklės.
Žemės įstatymo 46 straipsnio 1 dalis (2006 m. gruodžio 14 d. įstatymo Nr. X-982 redakcija) nustatė, kad apskrities viršininkas, išnagrinėjęs valstybės institucijos ar savivaldybės tarybos prašymą paimti žemę visuomenės poreikiams, priima motyvuotą sprendimą pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą arba prašymo netenkinti ir žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros nepradėti.
Elektrėnų savivaldybės taryba 2007 m. kovo 14 d. sprendimu Nr. TS-35 nusprendė prašyti Vilniaus apskrities viršininko paimti žemę visuomenės poreikiams (komunalinių atliekų tvarkymo objektams (sąvartynams) statyti (įrengti ir eksploatuoti) iš konkrečių žemės savininkų (b. l. 24).
Vilniaus apskrities viršininkas, atsižvelgdamas į šį Elektrėnų savivaldybės tarybos sprendimą, 2007 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr. 2.3-4116-42 (iš dalies pakeistu Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. balandžio 24 d. įsakymu Nr. 2.3-4798-(42)) pradėjo šio įsakymo priede (schemose) nurodytų žemės sklypų, reikalingų Elektrėnų savivaldybėje Kazokiškių komunalinių atliekų tvarkymo objektui (sąvartynui) statyti ir eksploatuoti, paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą (b. l. 25-26, 31).
Žemės įstatymo 46 straipsnio 3 dalis (2004 m. sausio 27 d. įstatymo Nr. IX-1983 redakcija) nustatė, kad, apskrities viršininkui priėmus sprendimą pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, šio Įstatymo 48 straipsnyje nustatyta tvarka rengiamas žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektas. Žemės įstatymo 48 straipsnio 1 dalis (2004 m. sausio 27 d. įstatymo Nr. IX-1983 redakcija) numatė, kad žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektų rengimą ir įgyvendinimą savo lėšomis organizuoja valstybės ar savivaldybių institucijos, kai šią žemę reikia naudoti visuomenės poreikiams. Identiškos nuostatos, kiek tai susisiję su atsakovo įsipareigojimais rengti žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektą, yra įtvirtintos ir šiuo metu galiojančiose Žemės įstatymo 46 straipsnio 3 dalies ir 48 straipsnio 1 dalies redakcijose (2010 m. birželio 18 d. įstatymo Nr. XI-912 redakcija).
Atsižvelgiant į tokį teisinį reguliavimą, Vilniaus apskrities viršininkui priėmus sprendimą pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, atsakovui atsirado pareiga organizuoti žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto rengimą.
Teisės aktuose įtvirtintas žemės paėmimas visuomenės poreikiams yra sudėtingas, pakankamai ilgas, susidedantis iš kelių etapų procesas. Nors Žemės įstatyme bei Vyriausybės 2005 m. rugpjūčio 25 d. nutarimu Nr. 924 patvirtintose Žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklėse nėra nustatytas terminas, per kurį savivaldybės institucija privalo pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto rengimą, tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, tokio projekto rengimas turi būti pradėtas per protingą, įmanomai trumpiausią terminą. Joks delsimas pradėti žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams projekto rengimą negali būti pateisinamas, nes, visų pirma, žemės paėmimu visuomenės poreikiams yra patenkinamas viešasis interesas. Antra vertus, žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros pradėjimas yra susijęs su asmenų, kurių žemę rengiamasi paimti visuomenės poreikiams, nuosavybės teisių suvaržymu. Žemės įstatymo 46 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad po to, kai yra priimtas sprendimas pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą ir apie šį sprendimą žemės savininkui pranešta raštu, žemės savininkas neturi teisės jos perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti daiktinių teisių į žemės sklypą, taip pat pertvarkyti (padalyti, atidalyti, sujungti, atlikti perdalijimą) žemės sklypą.
Nagrinėjamu atveju nėra pateisinamas atsakovo delsimas pradėti minėtos žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto rengimą. Todėl pareiškėjas pagrįstai pareikalavo, kad atsakovas įgyvendintų Žemės įstatymo 46 straipsnio 3 dalį bei Vyriausybės 2005 m. rugpjūčio 25 d. nutarimu Nr. 924 patvirtintų Žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių 6 punktą bei pradėtų žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto rengimo procedūrą.
Atsakovas, atsisakydamas vykdyti pareiškėjo reikalavimą dėl Žemės įstatymo 46 straipsnio 3 dalies įgyvendinimo, nurodė, kad Elektrėnų savivaldybė galėtų pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto rengimo procedūrą, tačiau, kol neišspręstas šios procedūros finansavimo klausimas, negali to padaryti (b. l. 19).
Teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus (Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 2 dalis).
Vadovaujantis paminėta nuostata, teismas negali vertinti, ar pagrįstas atsakovo atsisakymas vykdyti pareiškėjo reikalavimą dėl finansavimo, nes tai būtų atsakovo veiksmų vertinimas ekonominio tikslingumo požiūriu.
Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodė naujus argumentus, dėl ko negali būti įvykdytas pareiškėjo reikalavimas. Tačiau atsakovas, apeliaciniame skunde nurodydamas aplinkybes dėl planuojamų paimti visuomenės poreikiams žemės sklypų, dėl Vilniaus regiono buitinių atliekų sąvartyno Kazokiškėse sanitarinės zonos ribų, iš esmės kvestionuoja minėtų Vilniaus apskrities viršininko įsakymų dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros pradėjimo teisėtumą ir pagrįstumą. Tačiau šių Vilniaus apskrities viršininko įsakymų teisėtumo ir pagrįstumo klausimas nėra šios administracinės bylos nagrinėjimo dalykas, todėl teisėjų kolegija šių atsakovo apeliaciniame skunde nurodytų argumentų nevertina.
Iš dalies yra pagrįsti atsakovo apeliaciniame skunde nurodyti motyvai dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinės dalies neaiškumo, tuo aspektu, kad teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nėra nurodyta, kokios konkrečios žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto rengimo procedūrą įpareigojamas pradėti atsakovas. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistinas naujai išdėstant jo rezoliucinę dalį.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. gruodžio 10 d. sprendimą pakeisti ir šio pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Įpareigoti atsakovą Elektrėnų savivaldybės administracijos direktorių per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įgyvendinti Žemės įstatymo 46 straipsnio 3 dalį bei Vyriausybės 2005 m. rugpjūčio 25 d. nutarimu Nr. 924 patvirtintų Žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių 6 punktą ir pradėti žemės, nurodytos Vilniaus apskrities viršininko 2007 m. balandžio 26 d. įsakyme Nr. 2.3-4116-42 ir Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. balandžio 24 d. įsakyme Nr. 2.3-4798-(42), paėmimo visuomenės poreikiams projekto rengimo procedūrą“.
Nutartis neskundžiama.