Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Eduardas Maškevičius apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn traukiamos D. L. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020-08-27 nutarimo administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

1. Administracinio nusižengimo protokolas D. L. surašytas dėl to, kad ji 2020-02-22 8.22 val. Klaipėdos m., (duomenys neskelbtini), suprasdama, kad policijos pagalba nereikalinga ir būdama įspėta dėl bereikalingo policijos kvietinėjimo, iškvietė policiją adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, pranešdama, kad kaimynai bute rūko ir smarvė eina į jos butą. Atvykusių policijos pareigūnų D. L. neįsileido. D. L. ne kartą yra kvietusi policiją dėl iš kaimyno buto sklindančių cigarečių dūmų ir visais atvejais D. L. būdavo išaiškinta, kad įstatymas nedraudžia rūkyti privačioje gyvenamojoje patalpoje, tačiau D. L. vis tiek kviečia policiją dėl iš kaimynų buto sklindančių cigarečių dūmų, nors jos iškvietimai nepasitvirtina.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis). Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 1 dalies nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 569 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Dėl to paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

6. Susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga ir apeliacinio skundo argumentais, apygardos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas byloje esančius duomenis vertino nepažeisdamas ANK 569 straipsnio reikalavimų ir pagrįstai apeliantę pripažino kalta padarius ANK 493 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą bei skyrė minėto straipsnio sankcijoje numatytą administracinę nuobaudą. Patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, skundą nagrinėjantis teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nagrinėjamu atveju apeliantės padarytas administracinis nusižengimas neabejotinai įrodytas.

7. Apeliantė 2019-04-18 buvo įspėta, kad, jeigu ateityje kvies policiją, be kita ko, ir dėl iš kaimynų buto sklindančių tabako dūmų ar kitų kvapų, ji bus traukiama administracinėn atsakomybėn už specialiųjų tarnybų iškvietimą žinant, kad pagalba nereikalinga. Apeliantė šios aplinkybės neginčija. Todėl, apygardos teismo vertinimu, apeliantė, žinodama, jog bus baudžiama administracine tvarka dėl nepagrįsto spec. tarnybų iškvietimo, vis tiek sąmoningai pasirinko tokį veikimo būdą – 2020-02-22 8.22 val. Klaipėdos m., (duomenys neskelbtini), suprasdama, kad policijos pagalba nereikalinga, iškvietė policiją adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, pranešdama, kad kaimynai bute rūko ir smarvė eina į jos butą. Dar daugiau, į iškvietimą reagavusių ir pas apeliantę atvykusių pareigūnų ji į butą dėl informacijos patikrinimo (pagrįstumo nustatymo) neįsileido. Iš administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų nustatyta, kad būnant laiptinėje prie buto durų jokio dūmų kvapo nesijautė. Būnant prie (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėto buto (pasak apeliantės, tai kaimynų butas, iš kurio jai sklinda rūkalų dūmai) durų nesijautė jokių dūmų kvapas (b. l. 17). Teismo vertinimu, nelogiška, kad apeliantei tariamai į jos butą iš minėto kaimynų buto sklinda rūkalų dūmai, tačiau nei laiptinėje, nei tų pačių kaimynų bute rūkalų kvapo nesijaučia. Priešingai, intensyviausias rūkalų kvapas jaustųsi tame bute, kuriame yra rūkoma. Tačiau, kaip minėta, į iškvietimą reagavę policijos pareigūnai nurodė, kad nei laiptinėje prie apeliantės buto durų, nei prie kaimynų buto jokių dūmų kvapo nesijautė. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad apeliantės pareiškimo pagrindu dėl tariamo rūkalų dūmų iš kaimynų buto smarvės buvo pradėta administracinio nusižengimo teisena, kuri 2020-02-28 priimtu nutarimu nutraukta (b. l. 22), apeliantė šio nutarimo neskundė. Apygardos teismo vertinimu, asmuo, manantis, kad pagrįstai kvietė spec. tarnybas (nagrinėjamu atveju ­– policiją), nutarimą, kuriuo kaimynams nutraukta administracinio nusižengimo teisena dėl jo teisių pažeidimo, tikrai nutarimą skųstų. Tačiau šiuo atveju apeliantės pasirinktas neveikimas (nutarimo neapskundimas), teismo vertinimu, tik patvirtina, kad apeliantė suprato, kad ji 2020-02-22 policijos pareigūnus iškvietė be pagrindo, t. y. žinodama, kad pagalba nereikalinga.

8. Apibendrindamas išdėstytas aplinkybes apygardos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju apeliantės veiksmuose yra ANK 493 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis, t. y. apeliantė, aiškiai suprasdama, kad pagalba jai nereikalinga, iškvietė policijos pareigūnus, todėl konstatuotina, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020-08-27 nutarimas, kuriuo D. L. pripažinta padariusi ANK 493 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, yra teisėtas ir pagrįstas.

9. Apeliaciniame skunde keliamas reikalavimas panaikinti apeliantei už ANK 493 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą skirtą administracinę nuobaudą – 300 Eur baudą.

10. Išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą šio kodekso XXXIII ir XXXV skyriuose nustatyta tvarka, administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis). Baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą (ANK 34 straipsnio 2 dalis).

11. ANK 493 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bauda nuo dviejų šimtų iki dviejų tūkstančių eurų. Administracinio nusižengimo bylos tyrimo ir nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta jokių D. L. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, todėl nagrinėjamu atveju D. L. skirta 300 Eur bauda, t. y. vos didesnė už ANK 493 straipsnio 2 dalyje numatytos nuobaudos minimumą bauda. Taigi nuobauda paskirta laikantis įstatyme numatytų reikalavimų. Pažymėtina, jog apeliantė teikdama apeliacinį skundą nenurodė, dėl kokių priežasčių yra pagrindas jai paskirtą beveik minimalią ANK 493 straipsnio 2 dalyje numatytą baudą mažinti, tokių pagrindų nenustatė ir administracinio nusižengimo bylą išnagrinėjęs apygardos teismas. Atkreiptinas apeliantės dėmesys į tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

12. Esant išdėstytiems argumentams konstatuotina, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020-08-27 nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, apeliantės apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo teisėtą ir pagrįstą nutarimą keisti ar naikinti, todėl skundžiamas nutarimas paliktinas nepakeistas, o D. L. apeliacinis skundas netenkinamas (ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020-08-27 nutarimą administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir D. L. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.