Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2020-11-10 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2814-1034/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-11-10
Bylos Nr.
1-2814-1034/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-28475-2020-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ramūnas Keidūnas
Kaltinamasis
J. V.
Nukentėjusysis
Č. I.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2814-1034/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-28475-2020-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.3; 1.2.4.6.2.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. lapkričio 10 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Keidūnas,sekretoriaujant Gretai Krukauskaitei,dalyvaujant prokurorui Kęstučiui Karalkevičiui,kaltinamajai J. V.,nukentėjusiajam Č. I.,

viešajame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, vidurinio išsilavinimo, išsiskyrusi, gyvenanti (duomenys neskelbtini), dirbanti UAB „(duomenys neskelbtini)“, neteista, kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. V. smurtaudama prieš sugyventinį Č. I. sukėlė jam fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė sveikatą, o būtent: ji 2020 m. liepos 18 d., apie 15.30 val., virtuvėje, (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio (nustatytas 1,64 prom. girtumo laipsnis), žodinio konflikto metu, laikydama dešinėje rankoje peilį įpjovė juo sugyventiniui Č. I. į dešinę ranką, po ko dūrė vieną kartą peiliu sugyventiniui Č. I. į pilvą, tokiais savo veiksmais nežymiai sutrikdė jam sveikatą, padarydama pilvo kairės pusės ir dešinės alkūnės sąnario srities žaizdas.

Šiais savo veiksmais J. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji J. V. pripažino savo kaltę ir parodė, kad nukentėjusysis jai sudavė vieną kartą, tuomet ji nuėjo į virtuvę daryti salotų. Po to jis atėjo į virtuvę ir kaip tik tuo metu pasisukdama jam prapjovė ranką ir pilvą. Konfliktas kilo dėl to, kad nukentėjusysis niekur nedirba. Tą dieną gėrė alų, bendrai suvartojo 3 l. Sugyventinio tėvas buvo balkone, nematė šio įvykio. Siūlė kviesti greitąją, sakė sugyventinio tėvui, kad nukentėjusysis atsisako kviesti greitąją. Tuomet sugyventinio tėvas paėmė pats ir paskambino greitajai. Tai pirmas tokio pobūdžio konfliktas tarp jos ir sugyventinio. Po šio įvykio atsiprašė sugyventinio, jis pretenzijų neturi. Pripažįsta savo kaltę, kad nežymiai sutrikdė sveikatą nukentėjusiajam. Konfliktas nebūtų kilęs, jeigu ne alkoholio poveikis.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis Č. I. patvirtino, jog susitaikė su kaltinamąja ir jai atleido. Sutinka, kad baudžiamoji byla būtų nutraukta.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai, teismo posėdyje kaltinamajai ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama, išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka:

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas Č. I. (gim. (duomenys neskelbtini).) parodė, kad gyvena adresu, (duomenys neskelbtini). Kartu gyvena sūnus Č. I., gim. (duomenys neskelbtini), ir jo sugyventinė J. V. 2020 m. liepos 18 d., nuo pat ryto sūnus kartu su savo sugyventine vartojo įvairius alkoholinius gėrimus. Apie 15 val jis buvo namie, aukščiau nurodytu adresu, sėdėjo bute esančiame balkone ir skaitė knygą. Jo sūnus Č. I. su savo sugyventine J. V. sėdėjo kambaryje ir žiūrėjo televizorių. J. V. pradėjo priekaištauti sūnui Č. I., kad jis niekur nedirba, nuolat vartoja alkoholį. Tarp jų kilo žodinis konfliktas, kurio metu J. V. jo sūnui Č. I. pasakė, kad jeigu jis toliau gers, neieškos darbo ir ją stumdys, tai jį papjaus. Po įvykusio žodinio konflikto sūnus kartu su savo sugyventine nuėjo į virtuvę. Jis tuo metu buvo balkone. Maždaug apie 15.35 val. Išgirdo sūnaus prašymą, kad ateitų į virtuvę ir iškviestų greitąją medicinos pagalbą. Atėjęs į virtuvę pastebėjo, kad sūnus su dešine ranka laikosi už pilvo. Pro jo ranką pamatė kaip liejasi raudonos spalvos skystis. Tuo metu virtuvėje buvo ir sūnaus sugyventinė J. V., kuri pasakė, kad tegul jis (Č. I.) miršta, nes to nusipelnė. Padavė savo sūnui rankšluostį ir paskambino į bendrąjį pagalbos centrą ir pranešė apie įvykį (b. l. 34-36).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas nukentėjusysis Č. I., gim. (duomenys neskelbtini), parodė, kad gyvena adresu (duomenys neskelbtini), su sugyventine J. V., pas tėvą Č. bute. 2020 m. liepos 18 d., apie 13.00 val., buvo namuose su J. ir išgėrė butelį alaus. J. išgėrė apie 100 gramų brendžio alkoholinio gėrimo, kartu sėdėjo buto virtuvėje, o tuo metu tėvas Č. buvo buto balkone. Kol sėdėjo su J. virtuvėje, kalbėjo, nekonfliktavo. Staiga J. pasakė keletą nepagarbių žodžių ir tuo metu jis jai atsakė tuo pačiu. Tada J. paėmė peilį, iš kurios vietos ji jį paėmė, nematė. J. dešinėje rankoje laikė peilį ir jis norėdamas jį iš jos atimti, priėjo prie jos. Tada tarp jų vyko grumtynės ir grumtynių metu, kai norėjo iš jos paimti peilį, ji minėtu daiktu perbraukė per dešinę ranką ir po to per pilvo sritį. Jis pamatė, jog iš rankos, alkūnės srities ir pilvo srities, pradėjo bėgti raudonos spalvos skystis. Po šių veiksmų, paėmė peilį iš J. ir padėjo į virtuvės kriauklę, kurioje vandeniu peilį nuplovė, nes ant jo buvo raudonos spalvos skysčio dėmės. Pastebėjo, jog J. staiga išsigando ir išėjo iš virtuvės. Kadangi pradėjo stipriai kraujuoti, paprašė tėvo Č., jog iškviestų greitąją medicinos pagalbą. Kai jį greitoji medicinos pagalba nuvežė į Lazdynų ligoninę, buvo diagnozuota durtinė priekinės pilvo sienos žaizda ir pjautinė alkūnės žaizda. Dėl šio įvykio J. pretenzijų neturi ir daugiau apie šį įvykį jis papasakoti negali (b. l. 17-19).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip įtariamoji J. V. parodė, kad neprisipažįsta dėl nusikalstamos veikos, kurios padarymu yra įtariama. Nuolat gyvena (duomenys neskelbtini), su sugyventiniu Č. I., gim. (duomenys neskelbtini), ir jo tėvu Č. I., gim. (duomenys neskelbtini). 2020 m. liepos 18 d. buvo namuose aukščiau minėtu adresu. Kartu su ja namuose buvo jos sugyventinis ir jo tėvas. Jiems būnant namuose, dienos metu jie išgėrinėjo alkoholinius gėrimus. Bendrai išgėrė apie 3 litrus alaus. Tikslios valandos ji pasakyti negali, jiems būnant kambaryje tarp jos ir sugyventinio kilo žodinis konfliktas, dėl to, kad jos sugyventinis niekur nedirba, sugyventinio tėvas tuo metu sėdėjo balkone. Žodinio konflikto metu jiems būnant kambaryje sugyventinis priėjo prie jos ir vieną kartą sudavė į smakro sritį. Ji labai supyko ir išėjo į virtuvę, kad apsiramintų, tačiau jų konfliktas tęsėsi. Jai būnant virtuvėje ji stovėjo, pjaustė salotas, dešinėje rankoje laikė virtuvinį peilį. Ji pamatė, kaip jos sugyventinis artinasi link jos, išsigando, kad jis vėl nori suduoti ir tiesiog norėjo pasisukti. Ji nelabai atsimena, kaip jį galėjo užkabinti, viskas įvyko labai greitai. Jos sugyventinis ranka griebėsi už pilvo ir staigiai išėjo iš virtuvės į kambarį. Ji nuėjo paskui jį, nes nesuprato, kas įvyko. Ji užėjusi į kambarį pamatė, kad jam kraujuoja pilvas. Jis pradėjo valytis kraują. Sugyventinis sakė, kad jam nereikia greitosios, tačiau jo tėvas Č. I. paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Ji labai apgailestauja dėl minėto įvykio, tačiau tai įvyko netyčia, ji neturėjo tikslo sužeisti savo sugyventinio (b. l. 52-54). Papildomos apklausos metu J. V. parodė, kad vyrui tyčia jokių sužalojimų nepadarė, kaip ir pasakojo, jis atėjo į virtuvę ir artinosi prie jos. Kadangi konfliktavo ir jis prieš tai jai buvo sudavęs, ji pagalvojo, kad vėl muš ir greitai atsisuko nuo spintelės, kad spėtų sureaguoti. Tuo metu pjaustė salotas ir rankoje laikė peilį. Tuo peiliu jį vienu kartu ir užkabino, tiek ranką, tiek pilvą, ji nedūrė jam specialiai. Viskas gavosi netyčia, kai ji atsisuko. Apie įvykį kalbėjosi, jo atsiprašė, jie susitaikė, vyras nuo pat pradžių neturėjo pretenzijų (b. l. 62-63).

2020 m. liepos 18 d. įvykio vietos apžiūros protokolu užfiksuota įvykio vietos apžiūra, adresu (duomenys neskelbtini). Apžiūros objektas yra butas, esantis penkių aukštų daugiabučiame gyvenamajame name, penktame aukšte. Laiptinė, kur yra apžiūrimas butas, yra (duomenys neskelbtini) iš namo kairiojo krašto. Laiptinės duris yra metalinės su telefonspyne, apžiūros metu atidarytos. Buto įėjimo duris yra medinės su viena įleidžiamąja spyna. Ant buto įėjimo durų ir spynos akivaizdžių išorinių pažeidimų neaptikta. Už buto įėjimo durų yra prieškambaris, kuriame stovi skalbimo mašina ir drabužių spinta. Prieškambario gale, priešais įėjimo duris, yra virtuvė, kurioje stovi suolas, stalas, virtuvės baldai ir virtuvės technika. Ant suolo, grindų ir praustuvo yra pėdsakai, panašūs į kraują. Nuo minėtų pėdsakų, esančių ant grindų, paimta viena nuoplova, kuri supakuota į voką Nr.1. Ant magneto plokštelės, pritvirtintos virš praustuvo, kaba 6 peiliai. Ant peilio, kuris kaba pirmas iš dešinės pusės aptikti pėdsakai panašūs į kraują. Minėto peilio geležtės ilgis yra 19 cm., pilnas peilio ilgis - 29 cm. Peilis paimtas ir supakuotas į dėžutę Nr.2. Prieškambario dešinėje pusėje nuo buto įėjimo durų yra kambarys, kuriame stovi 2 sofos-lovos, sekcija, foteliai ir spintelės. Kambaryje ant grindų aptikti pėdsakai, panašūs į kraują, nuo kurių padaryta 1 nuoplova, kuri supakuota į voką Nr.3. Iš kambario yra praėjimas į balkoną, kuriame stovi 2 kėdės. Kitų pėdsakų ar objektų, turinčių reikšmės tyrimui, neaptikta. Įrengtų vaizdo stebėjimo kamerų nepastebėta. Prie protokolo pridėta fotolentelė (b. l. 6-14).

2020 m. liepos 21 d. kitų objektų apžiūros protokolu užfiksuota pateiktos moteriškos suknelės su margais raštais, šlepečių, peilio su pėdsakais, panašiais į kraują, apžiūra. Apžiūrėtas buitinis peilis, supakuotas į rudos spalvos tam skirtą dėžutę. Peilis buitinis, 29 cm ilgio, geležtės ilgis – 19 cm. Geležtė lygi šviesiai pilko metalo spalvos, peilio kriauna spalvota,10 cm ilgio. Ant peilio geležčių, nuo 11 cm, skaičiuojant nuo geležtės krašto ties kriauna, iki 15 cm, iš abiejų pusių priekyje matomos rudos spalvos (galimai kraujo) dėmės. Prie protokolo pridėta fotolentelė (b. l. 39-43).

2020 m. liepos 18 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu užfiksuota, kad Č. I., gim., (duomenys neskelbtini), savanoriškai pateikė medicinos dokumentų išrašą, 2 lapai (b. l. 23-24).

2020 m. liepos 18 d. medicinos dokumentų išraše/siuntime užfiksuota, kad pacientui Č. I., gim. (duomenys neskelbtini), nustatyta diagnozė pilvo sienos žaizda, alkūnės žaizda, buitinio konflikto metu, paciento teigimu, peiliu sužalojo sugyventinė. Pacientas atvežtas iš namų dėl pjautinės-durtinės alkūnės ir pilvo žaizdos. Pacientas neadekvatus savo būklės atžvilgiu, nesuvokia rimtumo, veido ir sklerų hiperemija, nerišli kalba, rankų tremoras, sutrikę smulkieji judesiai, koordinacija. Pjautinė pilvo, kairiau dambos, žaizda apie 6 cm ilgio, tiek pat gylio, nueina tarp raumenų. Būtinosios pagalbos kategorija atitinka 4.6. Pilvo durtinė žaizda. Atliktas pirminis žaizdos sutvarkymas. Pacientas atsisako stacionarinio gydymo chirurgijos skyriuje, savo valią išreiškia pasirašytinai (b. l. 25).

Apžiūros protokolu Vilniaus teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus vyresnysis teismo medicinos ekspertas Jonas Mindaugas Paliulis, apžiūrėjęs Č. I., gim. (duomenys neskelbtini), asmens medicinos dokumentų medicininius dokumentus, kompaktinę plokštelę, pateiktą ekspertui ir nurodytas įvykio aplinkybes, pateikė išvadą, kad Č. I. nustatytos dvi pjautinės: pilvo kairės pusės ir dešinės alkūnės sąnario srities žaizdos. Žaizdos padarytos pjaunančių savybių daiktu ar įrankiu prieš kreipiantis medicininės pagalbos ir kvalifikuojamos nežymaus masto sveikatos sutrikdymu (b. l. 26-27).

Alkotesterio kvitu nustatyta, kad tikrinimo metu J. V. nustatytas 1,64 prom. neblaivumas (b. l. 65).

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Ši nusikalstama veika padaroma veikiant tiesiogine ar netiesiogine tyčia.

Teismas, įvertinęs pirmiau išdėstytus kaltinamosios teisminio nagrinėjimo metu duotus parodymus bei kitus rašytinius baudžiamosios bylos įrodymus konstatuoja, kad kaltinamosios J. V. kaltė, padarius jai inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė.

Kaltinamoji J. V. teisiamajame posėdyje savo kaltę pripažino ir parodė, kad nukentėjusysis jai sudavė vieną kartą, tuomet ji nuėjo į virtuvę daryti salotų. Po to jis atėjo į virtuvę ir kaip tik tuo metu pasisukdama jam prapjovė ranką ir pilvą. Tą dieną gėrė alų, bendrai suvartojo 3 l. Sugyventinio tėvas buvo balkone, nematė šio įvykio. Pripažįsta savo kaltę, kad nežymiai sutrikdė sveikatą nukentėjusiajam. Konfliktas nebūtų kilęs, jeigu ne alkoholio poveikis.

J. V. kaltę taip pat patvirtina ikiteisminio tyrimo metu apklausto nukentėjusiojo Č. I. bei liudytojo Č. I. parodymai, tarnybiniai pranešimai, apžiūros protokolai, alkotesterio kvito rodmenys, specialisto išvada bei kita rašytinė bylos medžiaga. Įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad J. V. smurtaudama prieš sugyventinį Č. I. sukėlė jam fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė sveikatą, o būtent: ji 2020 m. liepos 18 d., apie 15.30 val., virtuvėje, (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio (nustatytas 1,64 prom. girtumo laipsnis), žodinio konflikto metu, laikydama dešinėje rankoje peilį įpjovė juo sugyventiniui Č. I. į dešinę ranką, po ko dūrė vieną kartą peiliu sugyventiniui Č. I. į pilvą, tokiais savo veiksmais nežymiai sutrikdė jam sveikatą, padarydama pilvo kairės pusės ir dešinės alkūnės sąnario srities žaizdas. Kaltinamosios padaryta veika atitinka BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamos veikos sudėtį.

Kaltinamosios J. V. atsakomybę lengvina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jos atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Dėl BK 38 straipsnio nuostatų taikymo J. V.

BK 38 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, esant šioms būtinoms sąlygoms: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu; 4) yra pagrindo manyti, jog jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Kaltinamoji J. V. padarė BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą, kuris savo pobūdžiu laikytinas nesunkiu (BK 11 straipsnis). Teisiamojo posėdžio metu J. V. kaltę dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo pripažino, atsiprašė nukentėjusiojo. Nukentėjusysis Č. I. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, jog atleido kaltinamajai, sutinka, kad kaltinamajai baudžiamoji byla būtų nutraukta. Be to, nukentėjusysis Č. I. ikiteisminio tyrimo metu ar bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nepareiškė civilinio ieškinio dėl padarytos turtinės arba neturtinės žalos atlyginimo. J. V. nei prieš, nei po įvykdytos nusikalstamos veikos nebuvo smurtavusi sugyventinio atžvilgiu, nebuvo teista. Nukentėjusysis Č. I. atleido sugyventinei J. V. ir nei turtinė, nei neturtinė žala kaltinamosios nusikalstamais veiksmais jai nebuvo padaryta. J. V. anksčiau neteista, administracine tvarka bausta ne už šiurkščius nusižengimus (b. l. 69), dirbanti, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, duomenų apie psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą ar įskaitą nėra. Taigi, jokių duomenų, kurie leistų spręsti, kad kaltinamoji ateityje darys naujas nusikalstamas veikas, byloje taip pat nėra, vertintina, kad padarytoji nusikalstama veika yra labiau atsitiktinio pobūdžio. Įvertinęs visas šias aplinkybes teismas daro išvadą, jog yra pagrindo manyti, kad kaltinamoji J. V. nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Nors valstybinį kaltinimą byloje palaikęs prokuroras siūlė skirti kaltinamajai laisvės apribojimo bausmę, teismo vertinimu, šis baudžiamasis procesas pats savaime turės įtakos J. V. elgesiui kaip auklėjamoji ir prevencinio pobūdžio priemonė, todėl atsižvelgus į anksčiau nurodytas aplinkybes yra pagrindo manyti, kad ji nedarys naujų nusikalstamų veikų ir yra galimybė atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiuoju. Šių aplinkybių visuma leidžia spręsti, jog yra teisinis pagrindas J. V. taikyti BK 38 straipsnio 1 dalies nuostatas ir atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiam asmeniui susitaikius.

BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš tokių priemonių yra dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programos. BK 72² straipsnyje nustatyta, kad teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamoji J. V. nusikalstamą veiką – nežymų sveikatos sutrikdymą – padarė šeimos nariui (sugyventiniui), teismas vertina, kad šiuo atveju tikslinga, vadovaujantis BK 72² straipsniu, J. V. skirti įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje.

Kaltinamajai paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo (b. l. 55).

Vadovaujantis BPK 94 straipsniu, daiktai turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – įvykio vietoje paimtos dvi nuoplovos, buitinis peilis, moteriška suknelė ir šlepetės, perduoti saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus Centrinę daiktinių įrodymų saugyklą, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini (b. l. 44-45).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 301-305 straipsniais, 307 straipsniu,

nusprendžia:

J. V. padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalimi, kaltinamajai susitaikius su nukentėjusiuoju Č. I., ir baudžiamąją bylą J. V. atžvilgiu nutraukti.

J. V. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, J. V. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant šį įpareigojimą įvykdyti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu, daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – įvykio vietoje paimtas dvi nuoplovas, buitinį peilį, moterišką suknelę ir šlepetes, saugomus Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus Centrinėje daiktinių įrodymų saugykloje, (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Išaiškinti J. V., kad tuo atveju:

1. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padaro baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padaro naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Ramūnas Keidūnas