- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-01-24
- Bylos Nr.
- AN2-54-935/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-04705-2019-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Panaikinti apylinkės teismo nutarimą ir priimti naują nutarimą administracinio nusižengimo byloje
- Teisėjas
- Ugnius Trumpulis (pirm.)
- Institucija
- Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ugnius Trumpulis teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos vyriausiojo specialisto apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 27 d. nutarties.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto 2019 m. spalio 10 d. nutarimu S. R. buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalį 800 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvylikai mėnesių, nes jis 2019 m. rugsėjo 13 d. 19.10 val. kelyje Nemenčinė-Buivydžiai, Nemenčinės seniūnijoje, Vilniaus rajono savivaldybėje, vairavo automobilį Škoda, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kai nustatytas 0,51 promilės girtumo laipsnis.
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 27 d. nutartimi iš dalies tenkino S. R. skundą ir pakeitė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto 2019 m. spalio 10 d. nutarimo dalį, kuria S. R. buvo taikyta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas dvylikai mėnesių, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalimi, neskyrė S. R. administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
3. Apeliaciniame skunde Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos vyriausiojo specialistas (toliau – Institucijos atstovas) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 27 d. nutartį ir palikti galioti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto 2019 m. spalio 10 d. nutarimą.
4. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad S. R. už jo padarytą administracinį nusižengimą netaikant administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, nebus pasiekti ANK 22 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai. Nutarimu, kurį pakeitė pirmosios instancijos teismas, paskirta administracinio poveikio priemonė užtikrins tai, jog asmuo ateityje nedarys naujų administracinių nusižengimų.
5. Institucijos atstovas pažymi, kad S. R. anksčiau jau yra baustas už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam. Jam buvo paskirta bauda, tačiau nebuvo taikytas specialiosios teisės atėmimas, kadangi buvo pritaikytos Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnio nuostatos. Toks faktas neigiamai charakterizuoja S. R., rodo, kad Kelių eismo taisyklių laikymasis ir pagarba kitiems eismo dalyviams jam nėra prioritetai, o anksčiau taikytos teisinės priemonės nepaskatino keisti įpročių bei nedaryti šiurkščių teisės pažeidimų.
6. Atsiliepimo į Institucijos atstovas apeliacinį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
Institucijos atstovo skundas tenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
7. Asmuo, padaręs ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, yra baudžiamas bauda nuo 800 Eur iki 1100 Eur, taip pat tokiam asmeniui, vadovaujantis ANK 422 straipsnio 6 dalimi, yra privalu skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių. Nagrinėjamu atveju Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto 2019 m. spalio 10 d. nutarimu S. R. už jo padarytą teisės pažeidimą buvo paskirta įstatyme numatyta minimalaus dydžio bauda bei nustatytas trumpiausias teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas.
8. ANK 34 straipsnio 3 dalyje yra nurodyta, kad asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal ANK specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, nustatoma ne ilgesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, nustatoma ne trumpesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių, taip pat kitų įstatyme numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.
9. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad S. R. valdė transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jo neblaivumas buvo artimesnis tai ribai, nuo kurios kyla administracinė atsakomybė, taip pat transporto priemonės vairavimo vietą (užmiestis, kur nėra tiek didesnio atidumo reikalaujančių objektų, tačiau yra kitų rizikos veiksnių, pavyzdžiui, didesnis maksimalus leistinas greitis nei gyvenvietėse, kas taip pat reikalauja didesnio atidumo ir gebėjimo operatyviai reaguoti į kelyje susidarančias situacijas bei pan.), laiką (darbo dienos vakaras), tai, jog S. R. manė, kad jis gali valdyti transporto priemonę, nes nuo alkoholio vartojimo buvo praėjęs nemažas laiko tarpas, jį charakterizuojančius duomenis (dirba, darbovietėje charakterizuojamas teigiamai, administracinio nusižengimo padarymo metu buvo baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimą ir kt.), bei tai, kad buvo nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, konstatuoja, jog teisės pažeidėjui iš tikrųjų buvo pagrindas skirti ANK 422 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatytą minimalaus dydžio baudą bei nustatyti trumpiausią teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, nurodytą ANK 422 straipsnio 6 dalyje.
10. ANK 34 straipsnyje buvo ir yra (anksčiau penktoje, o šiuo metu šeštoje aptariamo ANK straipsnio dalyje) nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinio poveikio priemonės neskirti. Teigtina, jog administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė gali būti švelninama arba iš viso neskiriama, t. y. taikomos anksčiau paminėtos ANK 34 straipsnio nuostatos, tik tais atvejais, kai yra nustatoma aplinkybių visuma, kuri leidžia daryti išvadą apie mažesnį teisės pažeidėjo asmenybės ir jo padarytos veikos pavojingumą, taip pat yra susidariusi kokia nors unikali teisinė ar kitokia socialinė situacija, rodanti, kad bendrosios nuobaudų skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai nuobaudai bei administracinio poveikio priemonei paskirti. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog šioje administracinio nusižengimo byloje nėra nustatyta aplinkybių visuma, kuri leistų S. R. už jo padarytą teisės pažeidimą skirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę nei numatyta ANK 422 straipsnio 6 dalyje ar apskritai neskirti administracinio poveikio priemonės.
11. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog skundžiamoje nutartyje bei S. R. skunde apylinkės teismui nurodytos aplinkybės nei kiekviena atskirai, nei visos kartu neleidžia tvirtinti, kad teisės pažeidėjui skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą būtų neproporcinga ir neteisinga, jog nustatytos teisės pažeidimo faktinės aplinkybės rodo mažesnį šio jo ar asmens padariusio pažeidimą pavojingumą. Kaip jau minėta, S. R. neblaivumas buvo artimas minimaliai ribai, nuo kurios kyla administracinė atsakomybė pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį. Vis tik čia būtina pabrėžti ir tai, kad iš S. R. paaiškinimų matyti, jog jis transporto priemonę vairavo praėjus nemažam laiko tarpui po alkoholio vartojimo, o tai leidžia daryti išvadą, kad neblaivumo patikrinimo metu promilių skaičius jo organizme buvo mažesnis nei tuo metu, kai jis nusprendė vairuoti ir vairavo automobilį. Aplinkybė, kad S. R. manė, kad jis neviršys maksimalios leistinos apsvaigimo nuo alkoholio ribos, kai dar galima vairuoti transporto priemones, ženkliai nešvelnina jo atsakomybės, o rodo, kad jis paprasčiausiai nesugeba įvertinti savo būklės. Kita vertus, alkoholio vartojimas dienos metu, kai asmuo žino, jog jis vėliau turės ar galimai turės vairuoti automobilį, rodo neatsakingą jo požiūrį į naudojimąsi turima teise, savo paties bei aplinkinių saugumą. Aplinkybės, kad S. R., valdydamas automobilį neblaivus, nepadarė kitų teisė pažeidimų, automobilis buvo techniškai tvarkingas, S. R. yra patyręs vairuotojas ir ilgą laiką net dirbo vairuotoju, niekaip nelengvina jo atsakomybės bei neleidžia daryti išvados, kad padarytas nusižengimas yra mažiau pavojingas, ypač įvertinus faktus, jog anksčiau jis anksčiau yra baustas už tai, kad nepasirinko saugaus greičio, nuvažiavo nuo kelio ir apsivertė, vairavo automobilį neapsidraudęs privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu.
12. Nepagrįsta skunde apylinkės teismui išsakyta S. R. pozicija, jog ANK 422 straipsnio nuostatos leidžia daryti išvadą, jog vairavimo patirtis mažina administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, pavojingumą. Čia visų pirma pabrėžtina, jog atsakomybė pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį vairuotojui kyla nepriklausomi nuo jo turimos vairavimo patirties, o tiksliau termino, kurį jis turi teisę vairuoti transporto priemones, trukmės. Be to, lyginant ANK 422 straipsnio 5 dalies ir 4 dalies, numatančios pradedančiųjų vairuotojų atsakomybę už transporto priemonių vairavimą neblaiviems, sankcijas yra akivaizdu, kad įstatymo leidėjas būtent penktoje dalyje numatytą administracinį nusižengimą laiko pavojingesniu.
13. Taip pat S. R. skunde pirmosios instancijos teismui nepagrįstai tvirtino, jog jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe turėtų būti pripažinta tai, kad jis sutinka dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, sveikatos priežiūros, resocializacijos, bendravimo su vaikais tobulinimo, smurtinio elgesio keitimo ar kitose programose (kursuose). ANK 30 straipsnio 4 dalyje yra nustatyta, kad įpareigojimas dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, sveikatos priežiūros, resocializacijos, bendravimo su vaikais tobulinimo, smurtinio elgesio keitimo ar kitose programose (kursuose) gali būti skiriamas, kai tai numatyta ANK specialiosios dalies straipsnyje, nustatančiame administracinę atsakomybę už asmens padarytą veiką. Ši administracinio poveikio priemonė skiriama tik asmens sutikimu, todėl ji ir laikoma atsakomybę lengvinančia aplinkybe skiriant administracinę nuobaudą (ANK 30 straipsnio 3 dalis). Aptariama administracinio poveikio priemonė nėra numatyta ANK 422 straipsnio 5 dalies sankcijoje, todėl nepriklausomai nuo to, ar S. R. sutinka ar nesutinka, su tokios administracinio poveikio priemonės taikymu, ji vis tiek negali būti jam skiriama. Taigi sutikimas, kad S. R. būtų skiriama administracinio poveikio priemonė, numatyta ANK 30 straipsnyje, nelengvina jo atsakomybės už padarytą administracinį nusižengimą.
14. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad S. R. suklaidino pirmosios instancijos teismą, nurodydamas, kad jis anksčiau nebuvo baustas už analogiško pobūdžio teisės pažeidimo padarymą. Iš apeliacinės instancijos teismui pateiktoje medžiagoje užfiksuotų duomenų matyti, jog iš tikrųjų S. R. 2007 m. vasario 6 d. buvo patrauktas atsakomybėn už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam. Už šio teisės pažeidimo padarymą jam buvo paskirta bauda, tačiau nebuvo atimta teisė vairuoti transporto priemones. Nuobauda už minėto teisės pažeidimo padarymą nebegaliojo naujo Kelių eismo taisyklių pažeidimo metu, tačiau aptartos aplinkybės neleidžia S. R. charakterizuoti išimtinai teigiamai, jo padarytas teisės pažeidimas nevertintinas kaip visiškai atsitiktinio pobūdžio. Taigi šis faktas dar kartą patvirtina, jog S. R. neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo nėra pagrindo. Tuo pačiu teigtina, jog S. R. nuomonė apie save, kaip apie sąžiningą ir kritiškai savo veiksmus gebantį vertinti asmenį, yra nepagrįsta.
15. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aplinkybes, reikšmingas sprendžiant klausimą dėl administracinio poveikio priemonės paskyrimo tikslingumo, neturi jokio pagrindo nesutikti su apeliaciniame skunde išdėstyta pozicija, jog S. R. už nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą turi būti skiriama administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas. Teigtina, jog Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto 2019 m. spalio 10 d. nutarimu paskirtosios poveikio priemonės terminas buvo nustatytas nepažeidžiant įstatymo reikalavimų ir užtikrins ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatytų tikslų darnų įgyvendinimą.
16. Teisės pažeidėjo pirmosios instancijos teismui nurodytos aplinkybės, susijusios su jo šeiminėmis aplinkybėmis, buitimi, finansine padėtimi, darbine veika bei kitomis teisinėmis pasekmėmis, nėra pagrindas netaikyti jam administracinio poveikio priemonės ar sutrumpinti jos taikymo terminą. Aplinkybė, jog administracinio poveikio priemonė sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų asmeniui, nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo ir protingumo principams.
17. Įvertinus visa, kas buvo aptarta skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 27 d. nutartis yra naikintina ir paliktinas galioti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto 2019 m. spalio 10 d. nutarimas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 27 d. nutartį ir palikti galioti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto 2019 m. spalio 10 d. nutarimą.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.