- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-09-10
- Bylos Nr.
- 2A-702-275/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Kutrienė (pran.), Neringa Švedienė, Egidijus Žironas
- Atsakovas
- Lietuvos automobilių kelių direkcijos, Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministerijos, VĮ „Automagistralė“
- Ieškovas
- UAB „If draudimas“
- Kategorijos
- 44.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėja Jūratė Gaidytė Procesinio sprendimo kategorija 44.2.; 44.2.4.1.;
73.2.5.5.; 121.21.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2008 m. rugsėjo 10 d.,
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš
dalyvaujant ieškovo atstovui adv. A.Kalyčiui, atsakovo – Lietuvos automobilių kelių direkcijos atstovui A.Budrevičiui,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „If draudimas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2008 m. balandžio 2 d. sprendimo priimto civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „If draudimas“ ieškinį atsakovams Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministerijos ir VĮ „Automagistralė“ dėl nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovas UAB „If draudimas“ kreipėsi į teismą patikslintu ieškiniu, kuriuo prašė priteisti solidariai iš atsakovų Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministerijos ir VĮ „Automagistralė“ 15 094,92 Lt nuostolių atlyginimo, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas UAB „If draudimas“ ir UAB „Veritas ana“ 2007-04-28 sudarė šiai įmonei priklausančių transporto priemonių draudimo sutartį (draudimo liudijimo/poliso serija TP Nr. 039240). 2007-05-08 ieškovas buvo informuotas apie 2007-05-07 dienos įvykį, kurio metu S. A. vairuojant vieną iš apdraustųjų UAB „Veritas ana“ transporto priemonių - automobilį Toyota Corolla, valst. Nr. ADK 951, 20¹⁰ val. Vilnius-Kaunas-Klaipėda kelio 179 kilometre dėl netvarkingos kelio dangos transporto priemonė pateko į autoįvykį. Dėl Vilnius-Kaunas-Klaipėda kelio atkarpoje (179-as km, 800 m), pirmos važiuojamosios juostos dalyje esančios kliūties - krovininio automobilio padangų atplaišų, transporto priemonės vairuotojas persirikiavo į antrąją eismo juostą, tačiau, dėl joje taip pat buvusios nepašalintos kliūties - akmens, apdraustoji transporto priemonė pateko į autoįvykį, kurio metu buvo stipriai apgadinta. Pagal gautą pranešimą ieškovas užregistravo žalos sureguliavimo bylą Nr. VL/TP/001772. Administruojant žalos sureguliavimo procedūras 2007-05-07 autoįvykis buvo pripažintas draudiminiu ir remiantis ieškovo ir UAB „Veritas ana“ 2007-04-28 draudimo sutartimi, draudimo taisyklėmis Nr. 001, sąskaita faktūra 4T2 Nr. 032581 bei 2007-06-27 Žalos skaičiavimo išvada, ieškovas draudėjui UAB „Veritas ana“ išmokėjo 15 094,92 Lt dydžio draudimo išmoką ir CK 6.1015 str. pagrindu įgijo teisę reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Vyriausybės 1999-06-09 nutarimo Nr. 757 „Dėl valstybinės reikšmės automobilių kelių sąrašo patvirtinimo“ (Žin., 1999, Nr. 52-1691) nurodyta, jog A1 numeriu pažymėta Vilnius-Kaunas-Klaipėda automagistralė yra valstybinės reikšmės kelias. Vadinasi, už žalą padarytą dėl valstybinės reikšmės kelio trūkumų (netinkamos priežiūros) atsakyti privalo šio objekto valdytojas, t.y. atsakovas Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministerijos. Minėto atsakovo Generalinio direktoriaus 2006-01-04 įsakymu Nr. V-2 „Dėl tik valstybei nuosavybės teise priklausančio turto priskyrimo VĮ „Automagistralė“, - pavedė aukščiau minimo kelio priežiūrą atsakovui VĮ „Automagistralė“. Iš faktinių aplinkybių bei teisinio reglamentavimo akivaizdu, kad abiejų atsakovų prievolė prižiūrėti valstybinės reikšmės kelius yra nedali (CK 6.6 str. 1 d.), nepaisant to, kad vieno skolininko pareiga pagal jos įvykdymo sąlygas skiriasi nuo kito skolininko pareigos (CK 6.6 str. 2 d.). Atsakovas Lietuvos automobilių kelių direkcija nustato atsakovui VĮ „Automagistralė“ privalomus kelių priežiūros darbus (užduotis) ir vykdo kelių taisymo (remonto) ir priežiūros darbų užsakovo bei kelių taisymo (remonto) ir priežiūros darbų organizavimo funkcijas, o šis atlieka faktinius valstybinės reikšmės kelių taisymo (remonto) ir priežiūros darbus. Taigi atsakovų prievolė atlyginti ieškovo nuostolius yra solidari (CK 6.6 str., 6.265 str., 6.279 str.).
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2008-04-02 sprendimu ieškovo ieškinį atmetė, priteisė iš UAB „If draudimas“ VĮ „Automagistralė“ naudai 750 Lt už advokato padėjėjos pagalbą teisme. Teismas laikė, jog Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos nėra tinkamas atsakovas šioje civilinėje byloje. Motyvavo, kad CK 6.266 str. numatyta, jog žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 str. 1 d. numatytos aplinkybės. Valstybinės reikšmės kelią Vilnius-Kaunas-Klaipėda turto patikėjimo teise valdo, naudoja ir juo disponuoja VĮ „Automagistralė“, todėl ieškinys Automobilių kelių direkcijai nepagrįstas, nes CK 6.266 str. 2 d. prezumpcija šiuo atveju negalioja, už šio kelio būklę Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministerijos neatsako. Teismas atmetė ieškinį šio atsakovo atžvilgiu kaip nepagrįstą. Teismas taip pat nurodė, kad sutinkamai su CK 6.245 str. 1 d. civilinė atsakomybė - tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius ar sumokėti netesybas, o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius ar sumokėti netesybas. Priklausomai nuo civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindo skiriama sutartinė ir deliktinė atsakomybė (CK 6.245 str. 3 ir 4 d.). Ir sutartinė, ir deliktinė civilinė atsakomybė atsiranda, esant tam tikrų juridinių faktų visumai: neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 str.), priežastiniam ryšiui (CK 6.247 str.), kaltei (CK 6.248 str.), žalai ir nuostoliams (CK 6.249 str.). Ieškovas turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi, kaip reikalavimų pagrindu (CPK 178 str.). Ieškovas turi įrodyti civilinės atsakomybės sąlygų buvimą. Teismas konstatavo, kad atsakovas VĮ „Automagistralė“ yra valstybės įmonė, kuriai pavesta kelių priežiūros funkcija. Minėtas atsakovas patikėjimo teisėmis valdo, naudoja, disponuoja ir prižiūri valstybinės reikšmės kelią Nr. A1 Vilnius-Kaunas-Klaipėda. Savo veikloje VĮ „Automagistralė“ vadovaujasi Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministerijos generalinio direktoriaus 2006-04-28 įsakymu Nr. V-103 patvirtinto Kelių priežiūros vadovo 1 dalies „Automobilių kelių priežiūros normatyvai“ KPV PN-05. Šiuo dokumentu vadovaujamasi, nustatant valstybinės reikšmės kelių techninės priežiūros lygius, atliekant darbus bei tikrinant darbų kokybę. Lietuvos automobilių kelių direkcija yra atsakinga už kelių naudojimo priežiūrą. Nuolatines (patrulines) apžiūras atlieka valstybės įmonės struktūrinio padalinio kelių meistrai arba vyresnieji meistrai jiems priskirtuose keliuose tokia tvarka: magistralinius ir jiems prilyginamus krašto kelius apžiūri kiekvieną dieną. Nuolatinių (patrulinių) apžiūrų metu kelių meistrai apvažiuoja kelius ir atitinkamos formos akte fiksuoja atsiradusias pažaidas. Užteršti dangos plotai turi būti nušluojami per 2 savaites. Normatyvuose nurodytas terminas pažaidoms ištaisyti nustatomas nuo jų užfiksavimo momento. Magistralinio kelio Nr. A1 Vilnius-Kaunas-Klaipėda 179 km eismo įvykis įvyko 2007-05-07. Tą dieną Raseinių kelių tarnybos Ariogalos meistrijoje patruliavimo metu nebuvo užfiksuota pažaidų, kurias nurodo kaip avarijos kilimo priežastis ieškovas – padangų atplaišų, akmenų, buvo tvarkoma pakrypusi kelio ženklo atrama 161 km; 2007-05-09 patrulinių apžiūrų akte nurodyta, jog ant kelio (179 km) mėtosi padangų atplaišos, sutvarkyta 2007-05-09. Teismas laikė, kad Kelių apžiūrų metodikoje nustatytas patrulinių apžiūrų periodiškumas bei AKPN nustatyti važiuojamosios dalies priežiūros darbų atlikimo terminai nebuvo pažeisti. Atsakovas VĮ „Automagistralė“ neatliko jokių neteisėtų veiksmų, nepažeidė galiojančių normatyvų, teisės aktų, reglamentuojančių jo veiklą. Ieškovas neįrodė, jog žala jo draudėjui atsirado būtent dėl atsakovo kaltės, jo tinkamo pareigų neatlikimo, neveikimo. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad KET 56 p. nurodyta, jog eismo dalyviai, sudarę ar pastebėję kliūtį kelyje, sukėlę ar pastebėję pavojų, privalo šią kliūtį ar pavojų pašalinti, o negalėdami to padaryti, pranešti policijai, kelio savininkui ar kelią prižiūrinčiai įmonei, pažymėti kliūtį ar pavojingą vietą ir visais įmanomais būdais įspėti apie kliūtį ar pavojų kitus eismo dalyvius. Šiuo gi atveju minėtų KET nuostatų laikytasi nebuvo. Teismas, įvertinęs visus įrodymus, padarė išvadą, jog ieškovo reikalavimai priteisti iš atsakovo VĮ „Automagistralė“ 15 094,92 Lt solidariai nuostolių atlyginimui bei 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme ir iki teismo sprendimo visiško įvykdymo atmestini, kaip nepagrįsti.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą teisiniai argumentai
Ieškovas UAB „If draudimas“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2008-04-02 priimtą sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškovo ieškinį tenkinti ir priteisti solidariai iš atsakovų ieškovo naudai 15 094,92 Lt nuostolių atlyginimui, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad pagal Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministerijos generalinio direktoriaus 2004-06-16 įsakymu Nr. V-103 patvirtinto Kelių priežiūros vadovo KPV PN-05, Automobilių kelių priežiūros normatyvų nuostatas magistralinių kelių važiuojamosios kelio dalies darbams, tame tarpe asfalto ir betono dangų švarumui, iškaitant atsitiktinių daiktų esančių ant važiuojamosios dalies surinkimui, taikomas I - aukštas priežiūros lygis (IV dalis 2 sk.), pagal kurį vykdomi darbai turi užtikrinti gerą techninę ir estetinę kelio būklę bei saugų eismą ištisą parą visais metų laikais (9.1 p.). Teismas nepagrįstai nurodė, jog remiantis minėtu teisės aktu nušluoti užterštus plotus kelių techninę priežiūrą vykdančiam asmeniui privaloma per dvi savaites, kadangi IV skyriaus 2 skirsnio 2.1.1 punkte įtvirtinta, jog ant dangų atsiradęs purvas, nukritę lapai, biriosios ir kitos medžiagos, keliančios pavojų saugiam eismui turi būti nuvalomi, o atsitiktiniai daiktai turi būti surenkami tuoj pat pastebėjus arba patrulinių apžiūrų metu, o šiems priežiūros darbams taikomas I - aukštas priežiūros lygis. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, jog VĮ „Automagistralė“ neatliko jokių neteisėtų veiksmų, nepažeidė galiojančių normatyvų, teisės aktų, reglamentuojančių jos veiklą. Teisės aktai numato imperatyvią pareigą, VĮ „Automagistralė“ patikėto valdyti ir disponuoti valstybinės reikšmės Vilnius-Kaunas-Klaipėda kelio apžiūrą vykdyti kasdien, pagal I - aukštą techninės priežiūros darbų lygį, tokiu būdu užtikrinant saugų eismą šiuo keliu ištisą parą visais metų laikais. Atliekant pareigą kasdien vykdyti techninę kelio priežiūrą vadovaujantis I - aukšto priežiūros lygio darbams taikomu kriterijumi, VĮ „Automagistralė“ meistrai vieną kartą per dieną jį apvažiuodavo. Akivaizdu, kad toks periodiškumas buvo nepakankamas užtikrinti saugų eismą keliu ištisą parą, kadangi ieškovo draudėjui 2007-05-07 20¹⁰ val. važiuojant 179 Vilnius-Kaunas-Klaipėda kelio kilometru ant abiejų važiuojamųjų kelio juostų buvo nepašalintos kliūtys, dėl kurių apdraustoji transporto priemonė patyrė eismo įvykį, o šie pašaliniai, ant kelio važiuojamosios dalies gulintys daiktai buvo pašalinti tik 2007-05-09. Skundžiamame teismo sprendime akcentuojama, jog VĮ „Automagistralė“ veiksmai nelaikomi neteisėtais, kadangi jie atitiko Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministerijos priimtuose normatyvuose bei Sutartyje dėl valstybinės reikšmės kelių techninės priežiūros privalomų darbų 2007 metais Nr. S-57 nurodytus reikalavimus. Šiuo atveju aktualus atsakovų solidariosios atsakomybės klausimas, dėl kurio Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas sprendime nepasisakė, nurodydamas, kad kelio techninė priežiūra pavesta minėta sutartimi buvo pavesta Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministerijos, todėl VĮ „Automagistralė“, nesant kelio valdytoju pareigą atsakyti pagal bendrąsias, deliktinę atsakomybę reglamentuojančias, teisės normas, nekyla. Apeliantas nurodo, kad pareiga, užtikrinti gerą kelio techninę būklę ir saugų eismą magistraliniuose keliuose, dėl savo pobūdžio ir įgyvendinimo tvarkos yra nedali. VĮ „Automagistralė“ yra valstybės įmonė, kuri faktiškai vykdo techninės kelių priežiūros darbus, o Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministerijos, pagal Lietuvos Respublikos Kelių įstatymo 5 str. šiai ir kitoms valstybinės reikšmės kelius prižiūrinčioms valstybės įmonėms nustato privalomus kelių priežiūros darbus (užduotis), jų įgyvendinimo tvarką, vykdo valstybinės reikšmės kelių taisymo (remonto) ir priežiūros darbų organizavimo funkcijas. Taigi akivaizdu, jog nepaisant to, kad Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministerijos ir VĮ „Automagistralė“ pareiga vykdyti kelių priežiūrą taip, kad būtų užtikrintas saugus eismas valstybinės reikšmės keliu visą parą, pagal jos vykdymo pobūdį ir sąlygas skiriasi, atsakovų prievolė užtikrinti saugų eismą yra solidari (CK 6.6. str. 2 d.). Apeliantas taip pat nurodo, kad nustatinėjant civilinės atsakomybės sąlygas teismas nukrypo nuo įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklių reikalavimų, deliktinės civilinės atsakomybės taikymą reglamentuojančių teisės normų. CK 6.266 str. numato pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų įskaitant kelius savininko (valdytojo) atsakomybę be kaltės už sugriuvimu ar kitokiu jų trūkumu žalą. Taigi kaltė šiuo atveju nėra būtinoji civilinės atsakomybės taikymo sąlyga. Vadovaujantis generalinio delikto, įtvirtinto CK 6.263 str. 1 d., doktrina - kaltė ir neteisėti veiksmai yra neišskiriami, todėl kaltės prezumpcija apima ir neteisėtus veiksmus. Taigi tokiu atveju įrodinėjimo procese, sprendžiant dėl civilinės atsakomybės taikymo, galiojant rungimosi principui (CPK 12 str.) ir bendrajai įrodinėjimo pareigos taisyklei (CPK 178 str.), kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų bei atsikirtimų pagrindu, ieškovas pagal aukščiau nurodytas CK nuostatas ir suformuotą teismų praktiką nagrinėjamoje byloje turėjo įrodyti, kad draudėjas patyrė draudimo išmokos dydžio žalą, taip pat tai, kad ji kilo dėl netvarkingos kelio dangos. Žalos faktas nustatytas, jos dydis, kurį sudaro draudimo išmokos suma yra pagrįstas byloje pateiktais dokumentais, ginčo dėl to byloje nėra. Tai, jog apgadinimai, kurių remonto išlaidos sudarė draudimo išmoką kilo dėl nuo magistralės važiuojamosios dalies nepašalinto akmens, byloje patvirtinta Raseinių rajono PK VP VTS VT EPP 2007-05-18 pažyma Nr. 82-S-4776, dėl eismo įvykio administracinėje byloje Nr. 82/0700192, kurioje nurodyta, jog žalą sukėlusio eismo įvykio priežastis yra ant kelio važiuojamosios dalies gulėję pašaliniai daiktai - krovininio automobilio padangos atplaišos ir akmuo, ant kurių užvažiavus buvo apgadinta apdraustoji transporto priemonė. Pirmosios instancijos teismo neatsižvelgę į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, pagal kurią remiantis generalinio delikto doktrina, pats žalos padarymo faktas reiškia neteisėtus veiksmus, jei žala padaroma teise saugomam gėriui, todėl kaltės prezumpcija apima ir neteisėtus veiksmus, pateikta argumentacija ieškinio netenkinti, kadangi ieškovas neįrodė neteistų atsakovų veiksmų, yra teisiškai nepagrįsta, ypatingai atsižvelgiant į tai, kad procesiniuose dokumentuose išdėstytos aplinkybės akivaizdžiai liudija, jog pareiga užtikrinti saugų eismą magistraliniame kelyje, kuriame įvyko eismo įvykis nebuvo tinkamai vykdoma.
Atsiliepimas
Atsakovai Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministerijos ir VĮ „Automagistralė“ atsiliepimais į apeliacinį skundą prašo palikti nepakeistą Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2008-04-02 sprendimą, o ieškovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti iš ieškovo atsakovo VĮ „Automagistralė“ naudai išlaidas už advokato padėjėjo pagalbą rengiant procesinius dokumentus apeliaciniame procese. Nurodo, kad skundžiamas pirmos instancijos teismo sprendimas yra visiškai teisėtas ir pagrįstas, pirmos instancijos teismas tinkamai ištyrė visas bylos aplinkybes ir teisingai pritaikė šiuos santykius reguliuojančias materialinės teisės normas bei nepažeidė procesinių teisės normų. Apeliacinis skundas yra visiškai nepagrįstas, jame išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą teismo sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoj a:
Skundas atmestinas.
Ieškovo reikalavimas buvo pagrįstas tuo, kad už žalą, padarytą dėl valstybinės reikšmės kelio trūkumų, t.y. netinkamos priežiūros, privalo atsakyti šio objekto valdytojas. Byloje reikšminga aplinkybe yra tai, ar žala atsirado dėl kelio trūkumų, ar ieškovo nurodytas ieškinio pagrindas – kelio Vilniaus-Kaunas-Klaipėda 179 kilometre, antroje eismo juostoje buvusi kliūtis - akmuo, nuo kurio ir buvo apgadinta transporto priemonė, vertintina kaip kelio trūkumas. Tai, kad LR CK 6.266 straipsnio 1 dalis numato kelių savininko ir valdytojo atsakomybę už žalą, padarytą dėl keliuose atsiradusių trūkumų, įpareigoja teismą padaryti išvadą, ar akmens buvimas ant kelio yra kelio trūkumu. Kadangi akmuo ar padangų atplaišos galėjo atsirasti ant kelio ne dėl jo konstrukcijos ar eksploatavimo trūkumo, o dėl trečiojo asmens veikos, t.y. šią kliūtį ant kelio galėjo palikti kitos transporto priemonės valdytojas, ar kiti asmenys, pripažintina, kad tai yra ant kelio atsiradusi kliūtis, tačiau ne kelio, kaip statinio, trūkumas. Tokia kliūtis nėra kelio trūkumu, kuris įvardijamas LR CK 6.266 str. 1 d., todėl kelio valdytojui negali atsirasti atsakomybė be kaltės už šio objekto atsiradimą ant kelio.
Be to, LR CK 6.266 str. 1 d. numato, jog kelio savininkas ar valdytojas neprivalo atlyginti žalos tuo atveju, jei įrodo, kad buvo LR CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės, t.y. jei įrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos. Svarstant aplinkybę, ar sprogusios padangos atplaišų ir akmens atsiradimas ant važiuojamosios kelio dalies priskirtina nenugalimai jėgai, atsižvelgtina į Lietuvos Aukščiausiojo teismo teisėjų senato 2000 m. birželio 16 d. nutarimo Nr. 27“ Dėl įstatymų taikymo teismų praktikoje nagrinėjant civilines bylas dėl atlyginimo turtinės žalos, padarytos eismo įvykio metu“ 9 p. esančią nenugalimos jėgos sąvoką. Nenugalima jėga – tai nepaprastos aplinkybės, kurių negalima nei numatyti arba išvengti, nei kuriomis nors priemonėmis pašalinti. Tai, kad ant kelio dangos gali atsirasti tokios kliūtys, kaip pašaliniai daiktai, numatyti galima, tačiau išvengti to yra neįmanoma, nes eismo dalyviai gali palikti dėl nerūpestingumo ar nepakankamo atidumo ant važiuojamosios dalies daiktus, kurie gali būti autoįvykių priežastimi. Reikalauti, kad automagistralę prižiūrinčios įmonės užtikrintų tokių kliūčių neatsiradimą ar nebuvimą, būtų reikalavimas neįmanomo. Ieškovas reikalavimų pagrindu nurodė tai, kad atsakovas VĮ „Automagistralė‘ yra kalta dėl atsiradusios žalos, nes nustatė nepakankamą techninės kelio priežiūros periodiškumą, įmonės meistrai kelią apvažiuodavo 1 kartą per dieną. Ieškovas nenurodė, koks periodiškumas užtikrintų kelio kliūčių pašalinimą nedelsiant. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad Kelių apžiūrų metodikoje nustatytas patrulinių apžiūrų periodiškumas bei AKPN nustatyti važiuojamosios dalies priežiūros darbų atlikimo terminai nebuvo pažeisti, todėl atsakovas VĮ „Automagistralė“ neatliko jokių neteisėtų veiksmų, nepažeidė galiojančių normatyvų, teisės aktų, reglamentuojančių jo veiklą, pagrįsta. Kito atsakovo – Lietuvos automobilių kelių direkcijos atsakomybė būtų galima tuo atveju, jei byloje būtų įrodyta, kad šios direkcijos generalinio direktoriaus 2004-06-16 įsakymu Nr. V-103 patvirtinto Kelių priežiūros vadovo KPV PN-05, Automobilių priežiūros normatyvų nuostatai prieštarauja kurių nors įstatymų nuostatoms, t.y. įrodyta, jog periodiškumas buvo nustatytas netinkamai. Iš bylos medžiagos nėra pagrindo daryti išvadai, kad šiais norminiais aktais teismas neturėjo vadovautis, priimdamas sprendimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d., teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2008 m. balandžio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.