Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2007-05-17 · Byla Nr. N-502-1025-07

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-05-17
Bylos Nr.
N-502-1025-07
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Ričardas Piličiauskas (pirm.), Antanas Ablingis, Artūras Drigotas (pran.)
Administracinė byla Nr. N5 – 1025/2007Procesinio sprendimo kategorija 35 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2007 m. gegužės 17 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Artūro Drigoto (pranešėjo) ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininko),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo A. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 28 d. nutarimo A. J. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato 6-ojo policijos komisariato Viešosios policijos Fabijoniškių policijos nuovados pareigūnas A. J. 2005 m. rugsėjo 9 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodė, kad ši 2005 m. rugpjūčio 3 d. apie 23.50 val. iš savo balkono iš chuliganiškų paskatų apmėtė automobilį ,,BMW“, v.n. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso R. A. . A. J. veika kvalifikuota pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 174 straipsnį.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2005 m. gruodžio 8 d. nutarimu A. J. administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 174 straipsnyje, bylą nutraukė, nesant pažeidimo sudėties. Teismas konstatavo, kad viešoji tvarka A. J. veiksmais nebuvo pažeista. Teismas pažymėjo, kad konfliktas tarp A. J. ir R. A. kilo dėl asmeninių paskatų, žala nukentėjusiajai nepadaryta, ji į policiją kreipėsi prašydama įspėti A. J. , jog ši daugiau taip nesielgtų.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2006 m. birželio 30 d. nutartimi R. A. apeliacinį skundą patenkino, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2005 m. gruodžio 8 d. nutarimą panaikino, grąžino bylą iš naujo nagrinėti Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme. Teismas nurodė, kad nors byloje esantys įrodymai patvirtina, jog tarp nukentėjusiosios vyro ir A. J. tėvo vyksta nuolatiniai konfliktai, tačiau vien šių aplinkybių pagrindu negalima konstatuoti, kad asmens veikoje nėra ATPK 174 straipsnyje numatyto teisės pažeidimo sudėties. ATPK 174 straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė už necenzūrinius žodžius ar gestus viešosiose vietose, įžeidžiamą kibimą prie žmonių ar kitus panašius veiksmus, pažeidžiančius viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Šio straipsnio dispozicijos analizė leidžia daryti išvadą, kad jame numatyta objektyvi veika gali būti padaroma tiek tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia, o tikslas pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį nėra būtinas šio administracinio teisės pažeidimo sudėties požymis. Teismas nurodė, kad tarp asmenų esant konfliktui dėl atitinkamų asmeninių santykių, veikos teisinį įvertinimą kaip nedidelį chuliganizmą lemia asmens pasirinkta tokių santykių aiškinimosi vieta bei nepriimtinas visuomenei tokių santykių aiškinimosi būdas, kuriais asmuo netiesiogiai parodo savo nepagarbą visuomenei bei joje priimtinoms elgesio taisyklėms. Tokiu atveju kaltininkas viešąją tvarką pažeidžia netiesiogine tyčia. Teismas nustatė, kad nukentėjusiosios, liudytojų G. Š. ir V. D. parodymai leidžia daryti išvadą, kad A. J. iš savo buto balkono išpylė nenustatyto turinio skystį ant R. A. automobilio, dėl ko įsijungė automobilio garsinė signalizacija. Tokie veiksmai, teismo vertinimu, nelaikytini priimtinais ir atitinkančiais visuomenėje nustatytas bendras elgesio taisykles. Teismas konstatavo, kad A. J. veiksmų pasėkoje buvo sutrikdyta aplinkui gyvenančių žmonių rimtis ir viešoji tvarka. Teismas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai byloje esančių įrodymų, kaip to reikalauja ATPK 257 straipsnio nuostatos, nevertino, A. J. administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė nepagrįstai.

II.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas, iš naujo išnagrinėjęs A. J. administracinio teisės pažeidimo bylą, 2006 m. gruodžio 28 d. nutarimu A. J. skyrė įspėjimą. Teismas konstatavo, kad A. J. 2005-08-03 apie 23 val. 50 min. iš savo balkono iš chuliganiškų paskatų apmėtė automobilį BMW, v.n. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso R. A. , t. y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 174 straipsnyje.

Apklausta teisme A. J. kalta neprisipažino ir parodė, kad automobilio neapmėtė, R. A. ją apkalba, keršija dėl nuolat vykstančių konfliktų tarp jų. Teismo vertinimu, nors A. J. kalta neprisipažino, jos kaltė įrodyta liudytojų G. Š. ir V. D. parodymais. Liudytojai V. D. ir G. Š. davė parodymus, iš kurių seka, kad matė kai A. J. pro balkoną išpylė kažkokį skystį ant mašinos. Teismas nurodė neturįs pagrindo netikėti šių liudytojų parodymais. Nukentėjusioji R. A. parodė, kad matė, kai A. J. pro balkoną išpylė kažkokį skystį ant mašinos. Teismo manymu, nežiūrint itin didelio priešiškumo tarpusavyje, R. A. šiuo atveju A. J. neapkalba, o sako tiesą, nes jos parodymai sutampa su liudytojų V. D. ir G. Š. parodymais. Be to, ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2006 m. birželio 30 d. nutartyje padarė išvadą, kad A. J. iš savo buto balkono išpylė nenustatyto turinio skystį ant R. A. automobilio, dėl ko įsijungė automobilio garsinė signalizacija, o bylą grąžino dėl jos nepagrįsto nutraukimo. Teismas konstatavo, kad A. J. veiksmai atitinka ATPK 174 straipsnio sudėtį, kadangi jų pasėkoje buvo sutrikdyta aplinkui gyvenančių žmonių rimtis ir viešoji tvarka. A. J. advokato pateiktos fotonuotraukos, kad R. A. negalėjo matyti apačioje balkone esančio žmogaus dėl papildomai įrengto stogelio ir kad ant to stogelio buvo pėdsakai tokio pat skysčio turinio ir kaip ant automobilio, teismo vertinimu, nepašalina A. J. kaltės nes jį įrodyta ne vien R. A. parodymais. Skysčio sudėtis nebuvo nustatinėjama.

A. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažino tai, kad pažeidimą ji padarė dėl susiklosčiusių priešiškų tarpusavio asmeninių santykių, dėl kurių kaltos abi pusės, kas matyti iš esamos medžiagos. Abi pusės nerodo jokių pastangų šiems santykiams sureguliuoti. Pažeidimo motyvas nėra chuliganiškas, nors viešoji tvarka buvo pažeista. Sunkinančių A. J. atsakomybę aplinkybių teismas nenustatė. Teismas, skirdamas nuobaudą, atsižvelgė į bylos aplinkybes, pažeidėjos asmenybę, kad ji ankščiau administracinė tvarka nebausta, pažeidimas atsitiktinio pobūdžio. Teismas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, manė, kad yra pagrindas taikyti ATPK 30¹ straipsnį ir skirti A. J. švelnesnę nuobaudos rūšį.

III.

A. J. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 28 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Apeliantė neigia padariusi jai inkriminuojamą veiką.

2. Apeliantės teigimu, R. A. paaiškinimai, kad ji, apeliantė, apipylusi automobilį neaiškios kilmės skysčiu, melagingi, duoti siekiant atkeršyti už tai, kad tarp A. ir jos, apeliantės, tėvų vyksta nuolatiniai buitinio pobūdžio konfliktai, kurie tęsiasi jau kelerius metus.

3. Nei R. A. , nei byloje apklausti liudytojai negalėjo paaiškinti, kokiu turiniu buvo tariamai apipiltas automobilis.

4. Iš fotonuotraukų matyti, kad virš balkono yra gan didelis skardinis stogelis, o tai reiškia, kad R. A. iš savo buto niekaip negalėjo matyti žmogus, buvusio balkone.

5.R. A. paaiškinimai prieštarauja kitų liudytojų parodymams. Liudytojas V. D. , priešingai R. A. paaiškinimams, nurodė, kad kol jis tariamai rūkė balkone, ji, apeliantė, visą laiką buvo balkone, o nukentėjusiosios tuo metu balkone nematė.

6. Liudytojų parodymai neatitinka tikrovės, byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumos. Mažai tikėtina, kad liudytojai galėjo apskritai kažką matyti, nes buvo tamsus paros metas, prie jų buto nėra apšvietimo. Liudytojas G. Š. parodė, kad jis net neįsidėmėjo, kaip buvo apsirengęs asmuo, kažką užpylęs ant automobilio, kadangi balkone nieko nematė.

7. An. J. iš karto po įvykio iškvietus policiją, matėsi, kad nenustatyto turinio skysčiu buvo apipiltas ir jų balkonas, o tai paneigia, kad skystis buvo pilamas iš jų balkono.

8. Niekas netyrė, ar nukentėjusios automobilyje yra įdiegta garso signalizacija. Apeliantė nurodo, kad jai žinoma, jog signalizacijos nėra, šias aplinkybes patvirtino ir buvęs apylinkės inspektorius A. F. , kuris surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą.

9. Teismas neįvertino aplinkybės, kad nuo jos balkono iki nukentėjusios automobilio atstumas yra apie dešimt metrų. Tai reiškia, kad iš tokio atstumo iš antro aukšto neįmanoma apipilti automobilio.

10. Ilgas bylos nagrinėjimas pažeidžia senaties terminus. Teismas grubiai pažeidė terminui nuobaudai skirti pratęsimo tvarką.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliantė neigia padariusi jai inkriminuojamą veiką, t. y. neigia 2005 m. rugpjūčio 3 d. apie 23.50 val. iš savo balkono iš chuliganiškų paskatų apmėčiusi automobilį, kuris priklauso R. A. . Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutarimu įrodymų įvertinimo aspektu, tačiau, kolegijos manymu, teismas surinko visus bylai reikšmingus įrodymus, juos tinkamai įvertino.

Teismas pagrįstai atsižvelgė į bylos duomenis, menkinančius nukentėjusiosios R. A. paaiškinimų patikimumą, iš kurių matyti, kad tarp kaimynų A. ir J. vyksta konfliktai, taigi, R. A. keršto motyvais gali būti suinteresuota nepagrįstai apkaltinti apeliantę nebūto teisės pažeidimo padarymu. Tačiau teismas visiškai teisingai įvertino, kad R. A. paaiškinimus atitinka liudytojų G. Š. ir V. D. parodymai, kita byloje surinkta medžiaga.

Kad R. A. automobilis buvo apmėtytas (apipiltas) nenustatytu skysčiu, įrodo fotonuotraukos.

Kaimynas V. D. 2005-08-24 užfiksuotame paaiškinime nurodė matęs, kaip panašiu R. A. nurodomam paros metu namo Nr. 47 antrame aukšte gyvenanti mergina išėjo į balkoną ir kažką išmetė ant mašinos, nuo ko suveikė signalizacija. Kaimynas G. Š. 2005-09-06 užfiksuotame paaiškinime nurodė matęs, kaip panašiu R. A. nurodomam paros metu (apie 24 val.) pastebėjo, kaip kaimynų iš 5 buto dukra išėjo į balkoną ir kažką išpylė ar išmetė ant automobilio ir suveikė signalizacija. Tiek R. A. , tiek G. Š. ir V. D. teisme patvirtino savo paaiškinimus, tarp jų esminių prieštaravimų nėra, jie nuoseklūs, tarpusavyje sutapantys, pakankamai detalūs. Kiemas buvo apšviestas, todėl jie galėjo matyti esmines įvykio aplinkybes.

Liudytojai V. D. ir G. Š. parodė nematę R. A. balkone, tuo tarpu pastaroji aiškino, kad ji tuo metu buvo balkone ir pagal plaukus atpažino J. dukrą. Tačiau R. A. balkonas yra įstiklintas, buvo tamsus paros metas, liudytojai galimai buvo sukoncentravę savo dėmesį į įvykio esmę, t. y. antrojo aukšto balkoną, todėl tai, kad jie nematė trečiame aukšte buvusios R. A. , lengvai paaiškinama ir nesudaro pagrindo liudytojų parodymų savaime vertinti kaip neteisingų.

Liudytojas V. D. , pakartotinai duodamas parodymus, patikslino anksčiau duotus parodymus, aiškiai nurodė, kad matė, kaip apeliantė, išpylusi skystį, išėjo iš balkono, o ne jame buvo tol, kol jis rūkė.

Byloje nenustatyta jokių aplinkybių, kad G. Š. ir V. D. būtų suinteresuoti nepagrįstai apkaltinti apeliantę, būtų iš anksto nusistatę prieš ją. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi šių asmenų parodymais kaip teisingais ir atitinkančiais tikrovę.

Apeliantės paaiškinimas, kad R. A. negalėjo matyti, kas išmetė ar išpylė skystį, nes virš balkono yra stogelis, objektyviais duomenimis nepagrindžiamas. R. A. logiškai nurodė persisvėrusi per balkoną ir pagal plaukus pažinusi apeliantę.

Tiek apeliantės, tiek jos tėvo An. J., apkausto liudytoju, parodymai prieštarauja minėtiems nukentėjusiosios paaiškinimams, G. Š. ir V. D. parodymams. An. J. parodymų, iš kurių galima suprasti, kad jis pirmas dėl įvykio kreipėsi į apylinkės inspektorių, nepatvirtina nei byloje surinkti rašytiniai įrodymai, nei liudytojas, buvęs apylinkės inspektorius, A. F. . Be to, šis liudytojas paneigė, kad apžiūrėjo balkono stogelį, nurodė nepamenantis, ar rado ant stogelio tokį pat skystį. Iš byloje esančių fotonuotraukų negalima daryti išvados, kad ant stogelio yra toks pat skystis, kokiu buvo apipiltas nukentėjusiosios automobilis.

Liudytojo A. F. parodymai, kad praėjus savaitei po įvykio, nukentėjusiosios automobilyje garso signalizacija neveikė, nepaneigia R. A. paaiškinimų, kad apeliantei išpylus skystį, įsijungė jos automobilio garso signalizacija, nes automobilio garso signalizacija praėjus savaitei po įvykio galėjo būti išjungta, išsiderinti, sugesti ar pan. Iš liudytojo A. F. parodymų matyti, kad R. A. jam paaiškino, kad signalizaciją reikia suderinti.

Taigi, byloje surinktų įrodymų visuma pirmosios instancijos teismą įgalino pagrįstai konstatuoti, kad apeliantė atliko inkriminuojamus veiksmus. Teismas ATPK 257 straipsnyje įtvirtintų įrodymų įvertinimo taisyklių nepažeidė. Apeliantės veika buvo teisingai kvalifikuota kaip ATPK 174 straipsnyje numatytas administracinis teisės pažeidimas.

Apeliantės argumentai dėl termino nuobaudai skirti, numatyto ATPK 35 straipsnyje, pasibaigimo, nepagrįsti. Nors pripažintina, kad teismo nutarime, kuriuo apeliantei paskirta nuobauda, termino pratęsimo klausimas išspręstas be teisinio pagrindo, pati nuobauda apeliantei skirta nepažeidžiant ATPK 35 straipsnyje nustatyto termino. Pirmą kartą byla buvo išnagrinėta nepažeidžiant šešių mėnesių nuo teisės pažeidimo padarymo dienos termino, 2005 m. gruodžio 8 d., tačiau apylinkės teismo nutarimas buvo panaikintas apeliacine tvarka 2006 m. birželio 30 d. Todėl pagal ATPK 35 straipsnio 4 dalį šešių mėnesių terminas nuobaudai skirti pradedamas skaičiuoti iš naujo nuo 2006 m. birželio 30 d. (apeliacinės instancijos sprendimo įsiteisėjimo dienos). Teismo nutarimas priimtas 2006 m. gruodžio 28 d., nesibaigus šešių mėnesių terminui nuobaudai skirti.

Pagrindo naikinti ar keisti teismo nutarimą nėra, todėl apeliacinis skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

A. J. apeliacinį skundą atmesti, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 28 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas AblingisArtūras DrigotasRičardas Piličiauskas