- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-01-13
- Bylos Nr.
- 2S-962-431/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-33698-2014-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Gerasičkinienė
- Atsakovas
- J. M.
- Ieškovas
- E. M.
- Kategorijos
- 77.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės J. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 27 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo E. M. ieškinį atsakovei J. M. dėl vaiko bendravimo su tėvu tvarkos nustatymo, išvadą byloje teikiant Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui ir Trakų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovas prašė nustatyti bendravimo su vaiku tvarką. Taip pat prašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti laikiną jo ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarką, t.y. nustatyti, kad ieškovas iki teismo sprendimo priėmimo dienos bendrauja su vaiku kiekvieną savaitę po dvi dienas, paimant nepilnametį vaiką 10.00 val. iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinant jį iki kitos dienos 20.00 val., apie susitikimą prieš dvi dienas įspėjant atsakovę. Nurodė, kad nuo 2014 m. rugsėjo 25 d. atsakovė nesuteikia galimybės pasimatyti su nepilnamete dukra. Siekiant, kad nebūtų prarastas tėvo ir nepilnamečio vaiko emocinis ryšys bei įgyvendinant tėvų lygiateisiškumą vaiko atžvilgiu, prašė teismo nustatyti laiką bendravimo tvarką. Prašė nenustatyti, kokiomis savaitės dienomis vyks bendravimas, atsižvelgiant į slenkantį darbo grafiką.
Išvadą teikianti institucija, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, nurodė, kad atsakovė šiuo metu augina vaiką iki trejų metų. Pati atsakovė teigė, kad iš namų išėjo dėl nuolatinio psichologinio smurto. Skyrius neprieštarauja, kad ieškovo prašoma laikina bendravimo tvarka butų nustatyta, tačiau nurodo, kad vaiko motina turi žinoti, kada dukra bendraus su tėvu, kad galėtų tinkamai suruošti rūbus ir daiktus. Darbo grafikas sudaromas kiekvieną mėnesį, todėl turi būti pateikiamas atsakovei. Motina, pasikeitus aplinkybėms ar vaikui susirgus, privalo informuoti tėvą dėl bendravimo negalimumo.
Išvadą teikianti institucija, Trakų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, nurodė, kad tėvo namuose yra sudarytos geros socializacijos sąlygos. Skyrius neturi duomenų apie ieškovo tėvo valdžios ribojimą bei duomenų, įrodančių, kad ieškovas elgtųsi priešingai dukros interesams. Skyrius neturi pagrindo prieštarauti ieškovo prašomai laikinai bendravimo tvarkai.
Atsakovė nepateikė atsiliepimo į ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. spalio 27 d. nutartimi patenkino ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nustatė tokią ieškovo laikiną bendravimo su nepilnamete dukra tvarką iki teismo sprendimo priėmimo dienos:
Ieškovas bendrauja su nepilnamete dukra kiekvieną savaitę po dvi dienas, paimant nepilnametę dukrą iš jos gyvenamosios vietos 10.00 val. ryte ir grąžinant į jos gyvenamąją vietą motinai iki kitos dienos 20.00 val., apie galimą bendravimo laiką pranešant atsakovei prieš dvi dienas elektroninio ryšio priemonėmis.
Teismas padarė išvadą, kad siekiant apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus, tikslinga taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti laikinąją vaiko bendravimo tvarką su tėvu.
Teismas pažymėjo, kad tas iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikai, turi didesnes galimybes auklėti juos, tačiau tai nesumažina kito tėvo teisės dalyvauti vaikų auklėjime ir neatleidžia jo nuo šios pareigos (CK 3.170 straipsnis). Tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, o kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 1 ir 4 dalys).
Teismas atsižvelgiė į tai, kad atsakovė nepateikė prieštaravimo dėl laikinos ieškovo siūlomos jo ir nepilnametės dukros bendravimo tvarkos. Ieškovas pateikė įrodymus apie tai, kad jo darbo grafikas yra slenkantis. Teismas mano, kad, atsakovę įspėjus apie galimą vaiko paėmimą bendravimui prieš dvi dienas, yra pakankamas laiko tarpas suruošti dukrą bendravimui su tėvu. Teismas neturi duomenų apie tai, koks bus ieškovo darbo grafikas po Naujųjų metų, todėl nustatant, kad tėvas su nepilnamete dukra gali bendrauti tik atitinkamomis savaitės dienomis gali pažeisti tėvų lygiateisiškumo principą. Be to, nepilnametė dukra gyvena su motina, kuri turi didesnes galimybes kasdieną matytis ir bendrauti su vaiku. Teismas neturi duomenų apie tai, kad ieškovas netinkamai įgyvendintų jo, kaip tėvo, valdžią vaiko atžvilgiu, todėl jo prašymą tenkino ir nustatė jo prašomą laikiną bendravimo tvarką iki teismo sprendimo priėmimo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Atskiruoju skundu atsakovė J. M. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – nustatyti tokią laikiną ieškovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką: 1) ieškovas kiekvieną savaitę po dvi dienas paima nepilnametę dukrą iš jos gyvenamosios vietos 10:00 val. ryte ir grąžina į jos gyvenamąją vietą motinai iki 20:00 val. Apie galimą bendravimo laiką elektroninio ryšio priemonėmis praneša atsakovei iki kiekvieno mėnesio 3 d., atsižvelgiant į ieškovo darbo grafiką; 2) įpareigoti kiekvieno mėnesio 1 ir 3 svaitę paimti vaiką iš jo gyvenamosios vietos 7:00 val., nuvežti į lankomą ugdymo įstaigą, iš šios įstaigos pasiimti apie 17:30 val. ir iki 19:30 val. pristatyti į jo gyvenamąją vietą; 3) nustatyti, kad pirmą Kalėdų dieną ieškovas pasiima dukrą iš jos gyvenamosios vietos nuo 10:00 val. ir parveža į gyvenamąją vietą iki tos pačios dienos 20:00 val. Naujųjų metų sutikimą (gruodžio paskutinę dieną) pasiima dukrą iš gyvenamosios vietos nuo 10:00 val. ir parveža ją į gyvenamąją vietą iki tos pačios dienos 20 val. Pirmą Šv. Velykų dieną paima dukrą iš jos gyvenamosios vietos 10:00 val. ir parveža į gyvenamąją vietą iki tos pačios dienos 20:00 val; 4) vaiko tėvų susitarimu, vaiko tėvas gali bendrauti su dukra ir kitu laiku.
Teismo nustatyta bendravimo su vaiku tvarka yra nepagrįsta ir pažeidžia nepilnamečio vaiko interesus. Ši tvarka taip pat pažeidžia ir atsakovės teisę bendrauti su vaiku, planuojant išvykas kartu, užsiimant dukters ugdymu. Tarp šalių esant konfliktinei situacijai, ieškovui yra sudaroma galimybė piktnaudžiauti teise, tai yra prieš dvi dienas pranešant elektroninio ryšio priemonėmis apie gaimą bendravimą su vaiku ir taip atimant teisę atsakovei planuoti prieš keletą dienų išvykas bei užsiimti vaiko ugdymu. Toks teismo sprendimo vykdymas yra apsunkinamas ir gali dar labiau paaštrinti šalių konfliktinius santykius. Ieškovas dirba pagal slenkantį darbo grafiką, todėl turi galimybę konkrečiai kiekvieną mėnesį nurodyti bendravimo su vaiku dienas, įspėdamas atsakovę ne prieš dvi dienas, o mėnesio pradžioje.Šalių nepilnametis vaikas yra tik 2 metų 4 mėnesių amžiaus, prisirišusi prie atsakovės, negalinti be jos užmigti. Todėl vaiko atskyrimas nuo motinos net dviems dienoms neigiamai paveiks jos emocijas ir psichinę būklę. Teismo nustatyta tvarka neatitinka mažamečio vaiko interesų ir juos pažeidžia. Dukros palikimas nakčiai be motinos sukeltų jai didelį stresą, neigiamas emocijas, todėl turėtų būti nustatoma, kad ieškovas kiekvieną savaitę po dvi dienas paima nepilnametę dukrą iš jos gyvenamosios vietos 10:00 val. ryte ir grąžina į jos gyvenamąją vietą motinai iki 20:00 val.Nepilnametį vaiką nuo 2014 m. gruodžio 1 d. planuojama leisti į vaikų darželį, todėl teismo nutatyta bendravimo su vaiku tvarka dėl objektyvių priežasčių negalės būti vykdoma. Todėl bendravimo tvarkoje turėtų būti numatytos ir ieškovo pareigos dukrai, tai yra vaikui pradėjus lankyti ugdymo įstaigą, teismas turėtų ieškovą įpareigoti kiekvieno mėnesio 1 ir 3 svaitę paimti vaiką iš jo gyvenamosios vietos 7:00 val. ir nuvežti į lankomą ugdymo įstaigą, iš šios įstaigos pasiimti apie 17:30 val. ir iki 19:30 val. pristatyti į jo gyvenamąją vietą. Taip būtų sudaryta galimybė ir užtikrintas ieškovo maksimalus dalyvavaimas auklėjant dukrą. Taip pat būtų tikslinga nustatyti ir laikiną bendravimo su vaiką tvarką švenčių dienomis.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atsakovės J. M. atskirąjį skundą ieškovas E. M. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių palikti nepakeistą. Nurodo, jog atsakovė gali nevaržomai planuoti savo laisvą laiką su vaiku bei išvykas, prisiderindama prie ieškovo preliminaraus darbo grafiko. Atsakovei norint būti su vaiku ieškovo laisvomis nuo darbo dienomis, reikėtų įspėti ieškovą ir suderinti, kada jis galės kompensuoti su vaiku nebūtą laiką. Ieškovas neturi objektyvios galimybės įspėti apie bendravimą su vaiku mėnesio pradžioje, nurodant tikslias dienas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo nustatyta laikina bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).
Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis) nėra nustatyta, byloje paduodant atskirąjį skundą nėra ginamas viešasis interesas, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas, todėl apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 27 d. nutarties, remiasi skundo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių institutu, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai panaikinti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro.
Laikinąsias apsaugos priemones reglamentuoja CPK 144–152 straipsniai. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių poreikį nulemia grėsmė, kad dėl kokių nors atsakovo veiksmų arba neveikimo, taip pat dėl objektyvių aplinkybių galimo teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Atskirasis skundas yra pateiktas šeimos byloje, kurioje yra sprendžiamas tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo klausimas. Lietuvos Respublikos CK 3.65 straipsnio 2 dalies 2 punktas papildomai suteikia teismui teisę, atsižvelgus į vaikų interesus, nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų. Ši laikinoji apsaugos priemonė iš esmės apima ir teismo įgaliojimus nustatyti kito tėvo bendravimo su vaiku tvarką.
Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad nepilnametis vaikas nuo pat gimimo dvejus metus gyveno kartu su abiems tėvais, tačiau šiuo metu gyvena kartu su motina, atsakove. Vaikas šiuo metu yra dvejų metų su puse amžiaus. Vaiko teisių apsaugos skyrius nurodė, kad ieškovo gyvenamojoje vietoje yra tinkamai įrengtas vaiko kambarys (b.l. 34-35).
Pažymėtina, kad pagal CK 3.170 straipsnio 1-3 dalis tėvas, negyvenantis su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Motina, pas kurią gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti tėvui bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Taikant laikinąsias apsaugos priemones, tarp šalių kilęs ginčas nėra išsprendžiamas iš esmės. Šiuo atveju teismas nustato tik laikiną bendravimo su vaiku tvarką, kuri gali būti pakeista galutiniu teismo sprendimu. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis yra siekiama tik užtikrinti, kad iki bylos išnagrinėjimo ir teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nebūtų pažeistos nepilnamečio vaiko teisės bendrauti su abiem tėvais, taip pat ieškovo teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Iš dalies sutiktina su atsakovės skundu, kad pirmos instancijos nustatytoji tvarka nėra pakankamai detali ir nenumato visų galimų atvejų (atsakovės suorganizuota vaiko išvyka ar kitos lavinimo priemonės, šventinės bei nedarbo dienos), kada ši tvarka negalės būti tiksliai vykdoma. Tačiau tai yra tik laikinai nustatyta tvarka. Būtent šios tvarkos vykdymo metu bus galima teismui nurodyti visus kilusius nesklandumus, kuriuos bus galima išspręsti galutiniu teismo sprendimu.
Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad dviejų dienų informavimo apie vaiko paėmimą terminas yra pakankamas, kad atsakovė galėtų paruošti vaiko rūbus ir kt. Planuojamos išvykos atveju atsakovė taip pat galėtų apie tai informuoti ieškovą iš anksto ir susitarti dėl galimo bendravimo su vaiku dienų kompensavimo kitu metu. Pažymėtina, kad atsakovė nepateikė jokių duomenų, galinčių patvirtinti jos nurodomą ieškovo piktnaudžiavimo nustatyta bendravimo tvarka galimybę. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad vaikas, būdamas su ieškovu, nakvotų tame pačiame kambaryje, kuriame ir anksčiau gyveno su abiem tėvais. Taigi vaikas bus jam pažįstamoje aplinkoje, prie kurios jis jau buvo įpratęs. Todėl, nesant kitų duomenų, negalima sutikti su atsakovės prielaida, kad vaikas, likdamas nakvoti tėvo gyvenamojoje vietoje, patirtų didelį stresą bei neigiamas emocijas.
Sutiktina su atsakove, kad ieškovas turi ne tik teisę bendrauti su vaiku, bet ir pareigas, dalyvaujant jo auklėjime. Tačiau vaiko nuvežimo į ugdymo įstaigas tvarka galės būti išspręsta tik nagrinėjant bylą iš esmės, turint duomenis apie parinktą ugdymo įstaigą, ieškovo galimybes, atsižvelgiant į jo darbo laiką, bei į visus alternatyvius būdus, kuriais ieškovas gali prisidėti prie vaiko ugdymo.
Atsakovei išaiškintina, kad apie visus teismo nustatytus bendravimo su vaikos tvarkos vykdymo nesklandumus ji galinti pranešti teismui bei argumentuotai ir pagrįstai prašyti šios tvarkos pakeitimo ar detalizacijos.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesinės teisės normas, todėl apskųstoji nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o atsakovės atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo jai panaikinti (CPK 320 straipsnis).
Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 10 Lt sumą, todėl pagal CPK 92 str. ir 96 str. 6 d. bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str., teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.