- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-04-18
- Bylos Nr.
- eI2-3804-1114/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00646-2023-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Gediminas Užubalis, Indrė Pukanasytė-Biekšė, Sigita Fomičiova
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,TOP SPORT”
- Atsakovas
- Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- L. A.
- Advokatai
- Šarūnas Vegys, Saulius Urbonavičius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Fomičiovos, Indrės Pukanasytės-Biekšės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Gedimino Užubalio,
dalyvaujant pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės ,,TOP SPORT” atstovui advokatui Sauliui Urbonavičiui,
atsakovės Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovėms Dianai Dirgėlienei ir Inesai Baciuškienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės ,,TOP SPORT” skundą atsakovei Lošimų priežiūros tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo L. A., dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja UAB ,,TOP SPORT” (toliau ir – pareiškėja, Bendrovė) teismui pateikė skundą prašydama: 1) panaikinti Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau ir – Tarnyba, atsakovė) direktoriaus 2022-12-29 įsakymą Nr. DIE-986 „Dėl atlikto UAB „TOP SPORT“ neplaninio specialiojo patikrinimo pagal 2022-04-12 pavedimą atlikti patikrinimą Nr. PT-14“ (toliau ir – Sprendimas); 2) priteisti pareiškėjos naudai iš Tarnybos bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
2. Pareiškėja nurodo, kad nuo 2002 m. vykdo azartinių lošimų veiklą Lietuvoje. Bendrovė turi licenciją organizuoti lažybas ir licenciją organizuoti lošimus B kategorijos automatais, taip pat leidimus organizuoti šiuos azartinius lošimus ir leidimą organizuoti nuotolinius lošimus.
3. Bendrovė buvo informuota Tarnybos apie trečiojo asmens (lošėjo) pateiktą skundą, kuriame pastarasis asmuo nurodė, kad jis yra pateikęs prašymą neleisti lošti, tačiau vis tiek yra įleidžiamas į Bendrovės lažybų punktą, adresu: (duomenys neskelbtini), ir jam leidžiama lošti. Minėtame pranešime pagal trečiojo asmens pateiktą informaciją buvo išskirti epizodai (su datomis ir laiko intervalais), dėl kurių buvo prašoma pateikti lažybų punkte konkrečiai nurodytais laiko intervalais užfiksuotus vaizdo įrašus.
4. Tarnyba trečiojo asmens pateikto skundo pagrindu 2022-04-12 pradėjo Bendrovės neplaninį specialųjį patikrinimą. Patikrinimo metu buvo tiriama, ar Bendrovė, organizuodama lošimų veiklą, laikėsi Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo (toliau ir – ALĮ) 10 straipsnio 21 dalies nuostatų, t. y. dėl draudimo įleisti asmenis, pateikusius prašymus neleisti lošti į lošimų organizavimo vietas bei kitų teisės aktų, reglamentuojančių azartinių lošimų organizavimo tvarką.
5. Viena iš sričių, kurios atitiktis teisiniam reguliavimui buvo vertinama patikrinimo metu, buvo skaitmeninio vaizdo įrašymo sistemos įdiegimas / funkcionavimas lažybų punkte ir automatų salone, adresu: (duomenys neskelbtini) (ALĮ 15 str. 2 d., 3 d.). Patikrinimo eigoje, Tarnybai pareikalavus Bendrovės pateikti vaizdo įrašus dėl tų epizodų (laiko intervalų) konkrečiomis datomis (t. y. 2022-01-05, 2022-02-19), kurie nebuvo nurodyti trečiojo asmens pateiktame skunde (jų anksčiau nebuvo reikalaujama tikslinantis Pareiškėjo nurodytas aplinkybes), ir Bendrovei objektyviai negalint jų pateikti dėl to, kad senesni nei 180 dienų įrašai automatiškai sistemos buvo ištrinti, Bendrovės vykdomoje veikloje buvo įžvelgtas netinkamas reikalavimo dėl vaizdo įrašų saugojimo įgyvendinimas (ALĮ 15 str. 5 d.).
Atsiliepimas
6. Užbaigusi patikrinimą, Tarnyba 2022-10-19 surašė patikrinimo aktą Nr. PT1-38 (toliau ir – Patikrinimo aktas). Nesutikdama su Patikrinimo akto išvadomis, bendrovė pateikė atsiliepimą į Patikrinimo aktą. Tarnybos direktorius savo įsakymu konstatavo Patikrinimo akte nurodytus galimus ALĮ 15 straipsnio 2, 3 ir 5 dalių pažeidimus bei nutarė neplaninio specialiojo patikrinimo medžiagą perduoti Tarnybos Patariamajai komisijai (toliau ir – Komisija). 2022-12-16 įvyko Komisijos posėdis, kuriame dalyvavo ir pareiškėjos atstovas. Tarnybos direktorius 2022-12-29 priėmė Sprendimą.
Pareiškėjos argumentai dėl Sprendimo neteisėtumo ir nepagrįstumo
7. Pareiškėja teigia, kad Bendrovės lažybų punkte ir automato salone skaitmeninio vaizdo įrašymo sistema buvo įdiegta pagal nustatytus reikalavimus.
7.1. Sprendime nurodyta, kad Bendrovė pažeidė ALĮ 15 straipsnio 2, 3 dalis. Pirma, ALĮ 15 straipsnio 2, 3 dalių įgyvendinimo tvarką reglamentuoja Lošimų priežiūrai reikalingų skaitmeninio vaizdo įrašymo sistemos vaizdo įrašų reikalavimai, patvirtinti Tarnybos direktoriaus 2018-09-24 įsakymu Nr. DI-491, (toliau ir – Reikalavimai). Pareiškėja pabrėžia, kad bendrovėje skaitmeninio vaizdo fiksavimo (įrašymo) sistema buvo įdiegta įgyvendinant visus Reikalavimuose apibrėžtus kriterijus. Pareiškėjos nuomone, atitiktis Reikalavimų nuostatoms yra ta esminė aplinkybė, pagal kurią turi būti sprendžiam, jog Bendrovė laikėsi ir tinkamai įgyvendino ALĮ 15 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytus įpareigojimus.
7.2. Antra, Tarnybos teigimu, Bendrovės pateikti vaizdo įrašai iš lažybų punkto ir automatų salono adresu: (duomenys neskelbtini), nėra suderinami su ALĮ 15 str. 2 d., 3 d., nes vaizdas yra neryškus. Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad Bendrovės patikrinimas buvo vykdytas konkretaus asmens (t. y. L. A.) pateikto skundo pagrindu. Lažybų punkto ir automatų salono, adresu: (duomenys neskelbtini), vaizdo įrašai buvo pateikti, siekiant ištirti būtent šio asmens lankymosi lošimų organizavimo vietoje faktą. Vaizdo įrašai leido identifikuoti konkretų asmenį (t. y. L. A. save atpažino), todėl Tarnybos teiginiai apie nepakankamą vaizdo ryškumą yra neteisingi ir nepagrįsti.
7.3. Trečia, tiek Patikrinimo akte, tiek Sprendime Bendrovės atžvilgiu yra formuluojamas abstraktaus pobūdžio kaltinimas dėl pateiktų lažybų punkto ir automatų salono adresu: (duomenys neskelbtini), vaizdo įrašų tariamo neryškumo. Tačiau nė viename iš šių dokumentų nėra nurodyta, dėl kuriuo konkrečiai momentu (laikotarpiu) iš visų nurodytomis dienomis fiksuotų vaizdo įrašų (kadrų) Tarnyba turėjo kažkokių pastabų. Taip pat Tarnyba nenustatė, kad iš vaizdo įrašų negalima buvo identifikuoti konkrečių juose užfiksuotų asmenų. Taigi, nei surašant Patikrinimo aktą, nei vėliau jo pagrindu priimant Sprendimą Tarnyba tinkamai nesuformulavo kaltinimo Bendrovei. Todėl nėra aišku, už kokius konkrečiai pažeidimus pareiškėjai buvo taikyta poveikio priemonė. Tarnyba pažeidė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau ir – VAĮ) 10 str. nuostatas, nes Sprendimo motyvai yra neaiškūs, neadekvatūs ir nepakankami. Šie šiurkštūs pažeidimai sudaro savarankišką pagrindą panaikinti Sprendimą.
7.4. Ketvirta, Tarnyba Sprendime ALĮ 15 str. 2 d., 3 d. tariamą pažeidimą grindė ir tuo, kad pateiktuose vaizdo įrašuose iš lažybų punkto ir automatų salono, adresu: (duomenys neskelbtini), ne visada matosi, kokia suma yra priimama ir / ar išmokama. Pareiškėjos įsitikinimu, Tarnyba ydingai (plečiamai) aiškina ALĮ 15 str. 2 d., 3 d. turinį. Priešingai nei tą bando pateikti Tarnyba, ALĮ 15 str. 2 d., 3 d. neįtvirtinta reikalavimo, kad automatų salone ar lažybų punkte fiksuojamuose vaizdo įrašuose privalo matytis sumokamos ar išmokamos pinigų kupiūros (ar sumos). Šiuo atveju įstatyme yra nurodyta, jog vaizdo įrašuose turi būti matomi, be kita ko, aptarnaujančių darbuotojų (įskaitant lažybų tarpininkus), kuriems yra priskirta funkcija atlikti operacijas su pinigais, veiksmai. Pažymi, kad visuose vaizdo įrašuose iš lažybų punkto ir automatų salono adresu: (duomenys neskelbtini), tiek lošėjo, tiek aptarnaujančių darbuotojų veiksmai yra matomi, tačiau įstatymas nekelia reikalavimo identifikuoti konkrečių sumų (perduodamų kupiūrų / sumų). Akivaizdu, kad toks reikalavimas būtų perteklinis, nes tokia informacija tiksliai atsispindi iš konkrečios lošimų organizavimo vietos kasos (apskaitos) duomenų. ALĮ patalpų vaizdo fiksavimui, kuriose vykdoma skirtinga azartinių lošimų veikla, nustato skirtingus reikalavimus. Pvz., patalpų, kuriose veikia lošimo namai (kazino) ar bingo salonai, vaizdo įrašymas turi būti vykdomas (organizuojamas) taip, kad būtų aiškiai matyti lošėjų ir lošėjus aptarnaujančių darbuotojų, atliekančių operacijas su pinigais, veiksmai (tarp jų ir pinigų keitimas į žetonus, o žetonų – į pinigus) (ALĮ 15 str. 1 d. 2 p.). Kaip matyti, lošimų namų (kazino) ar bingo salonų veiklai įstatymas tiesiogiai išskiria atskirą kategoriją veiksmų, kurie turi būti fiksuojami vaizdo įrašu, t. y. pinigų keitimą į žetonus, ir atvirkštinį procesą. Tuo tarpu analogiško pobūdžio reikalavimo dėl automatų salone ar lažybų ir totalizatoriaus punkte priimamų ir išmokamų sumų fiksavimo vaizdo įrašu ALĮ 15 str. 2 d., 3 d. neišskiria. Vadinasi, pareiškėjos vykdomai veiklai, kiek tai susiję su automatų salono ar lažybų punkto patalpų vaizdo fiksavimu, tokie reikalavimai nėra taikomi. Tarnyba, darydama savo išvadą dėl poreikio automatų salone bei lažybų punkte vaizdo įrašu fiksuoti priimamas ir išmokamas sumas / kupiūras, nepagrįstai ir neteisėtai plečiamai aiškina ALĮ 15 str. 2 d., 3 d. turinį – išplečia reikalavimus skaitmeninio vaizdo įrašymo sistemai. Tokiu būdu Tarnyba iš esmės sukuria naują (papildomą) reikalavimą ir už jį mėgina taikyti Bendrovei atsakomybę. Net ir tuo atveju, jei būtų laikomasi pozicijos, kad ALĮ 15 str. 2 d., 3 d. turinys turėtų būti aiškinamas plačiau nei šių teisės normų tekstinė išraiška, visi neaiškumai turėtų būti vertinami pareiškėjos naudai. Pareiškėjos veiksmuose, kuomet Bendrovė lažybų punkte ir automatų salone adresu: (duomenys neskelbtini), buvo įdiegusi skaitmeninio vaizdo įrašymo sistemą pagal Reikalavimus ir šiose patalpose vykdė vaizdo filmavimą, nėra ALĮ 15 str. 2 d., 3 d. pažeidimo sudėties, todėl Tarnyba nepagrįstai sprendė dėl poveikio priemonės (baudos) taikymo Bendrovei šioje dalyje. Net ir tuo atveju, jei ALĮ 15 str. 2 d., 3 d. būtų taikomos plečiamai, būtina atsižvelgti į tai, kad pareiškėjos veiksmuose nėra kaltės, kas taip pat yra viena iš sąlygų administracinei atsakomybei taikyti (kilti). Pareiškėja buvo įdiegusi lažybų punkte ir automatų salone skaitmeninio vaizdo įrašymo sistemą, įgyvendinant tuos kriterijus, kurie yra nustatyti Reikalavimuose. Todėl Bendrovė visuomet buvo įsitikinusi, jog visi reikalavimai, susiję su lažybų punktų ir automatų salonų veiklos organizavimu (įskaitant vaizdo fiksavimą), yra tinkamai įgyvendinami. Bendrovė po to, kai patikrinimo metu buvo gautos indikacijos iš Tarnybos dėl vaizdo fiksavimo, geranoriškai ėmėsi priemonių, kaip vaizdo įrašymą dar labiau suefektyvinti, kad bet kokios galimos interpretacijos šiais klausimais būtų pašalintos (nors ir iki tol Bendrovės taikytos priemonės, kiek tai buvo susiję su vaizdo įrašymu lažybų punkto ir automatų salono patalpose, atitiko teisės aktų nustatytus reikalavimus). Į pastarąją aplinkybę (t.y. jokios formos kaltės nebuvimą) Tarnyba visiškai neatsižvelgė, kas ir šiuo aspektu lėmė nepagrįstą administracinės atsakomybės dėl tariamo ALĮ 15 str. 2 d., 3 d. pažeidimo pritaikymą.
8. Pareiškėja teigia, kad Bendrovės vaizdo įrašų iš lažybų punkto ir automatų salono saugojimą vykdė pagal įstatymo reikalavimus.
8.1. Pareiškėja paaiškina, kad Tarnyba kaltina Bendrovę pažeidus ir ALĮ 15 str. 5 d. Minėto pažeidimo tariama sudėtis yra grindžiama tuo, neva Bendrovė neišsaugojo 2022-01-05 ir 2022-02-19 visos paros vaizdo įrašų iš lažybų punkto ir automatų salono adresu: (duomenys neskelbtini), vykstant Bendrovės patikrinimui. Pareiškėja su tuo nesutinka. ALĮ 15 str. 5 d. bendruoju atveju įpareigoja lošimus organizuojančią bendrovę vaizdo įrašus saugoti 180 dienų. Įstatymas išskiria šios taisyklės išimtį – vaizdo įrašai privalo būti saugojami ilgiau, jei nagrinėjama lošėjo pretenzija ar atliekamas lošimus organizuojančios bendrovės patikrinimas (tuomet įrašai turi būti saugomi iki pretenzijos išnagrinėjimo ar patikrinimo pabaigos). Bendrovės patikrinimas buvo pradėtas lošėjo pateikto skundo pagrindu. Minėtas asmuo įvardino konkrečius laikotarpius su laiko intervalais, kuomet jis buvo atėjęs į lažybų punktą ir automatų saloną adresu: (duomenys neskelbtini). Pvz., trečiasis asmuo nurodė, kad minėtame lažybų punkte ir automatų salone 2022-01-05 lankėsi 22 – 23 val. o 2022-02-19 – 23.20 val. Pagal trečiojo asmens pateiktą informaciją ir buvo renkami pirminiai duomenys. Aiškinantis minėtas aplinkybes, Tarnyba iš karto (t. y. 2022-03-22) pareikalavo Bendrovės pateikti lažybų punkto ir automatų salono, adresu (duomenys neskelbtini), vaizdo įrašus, be kita ko, apimančius šiuos laikotarpius – 2022-01-05 nuo 22 val. iki 23 val., 2022-02-19 nuo 23 val. iki 24 val. Būtent šių laikotarpių vaizdo įrašai galėjo patvirtinti arba paneigti trečiojo asmens skunde nurodytas aplinkybes (t. y. lankymąsi ar nesilankymą lošimų organizavimo vietoje nurodytu laiku), todėl jie, vykdant Tarnybos reikalavimą, buvo perduoti Tarnybai bei tuo pačiu Bendrovėje buvo saugomi iki patikrinimo pabaigos. Pagal Bendrovei nurodytų aplinkybių tyrimo ribas, Bendrovė užtikrino, jog vaizdo įrašai nurodytomis datomis ir laiko intervalais būtų saugomi ilgiau nei 180 dienų (t. y. jie buvo perkelti / išeksportuoti į atskirą saugyklą). Pagal Bendrovei pateiktą informaciją apie trečiojo asmens skundą, Bendrovė neturėjo pagrindo manyti, kad kitų laiko intervalų vaizdo įrašai taip pat turi būti saugomi ilgiau nei tą nustato bendra ALĮ 15 str. 5 d. taisyklė.
8.2. Tarnyba Bendrovės vykdomo patikrinimo metu tik 2022-09-20 nurodė pareiškėjai pateikti lažybų punkto ir automatų salono, adresu (duomenys neskelbtini), vaizdo įrašus už kitus konkrečių datų laiko intervalus (t. y. 2022-01-05 vaizdo įrašą nuo 18 val. iki 22 val., 2022-02-19 vaizdo įrašą nuo 18 val. iki 23 val.). Pažymi, kad trečiasis asmuo savo skunde niekuomet nebuvo nurodęs kažkokių epizodų, kurie būtų susiję su jo dalyvavimu lošimuose, minėtais laiko intervalais. Be to, Tarnyba ankstesniu laikotarpiu neprašė Bendrovės pateikti vaizdo įrašų už kitus laiko intervalus, kurie skirtųsi nuo 2022-03-22 pranešime įvardintų laikotarpių.
8.3. Bendrovė užtikrino vaizdo įrašų, kurių buvo pareikalauta pagal nagrinėjamą trečiojo asmens skundą dėl konkrečių lošėjo nurodytų laikotarpių išsaugojimą viso patikrinimo metu (tie vaizdo įrašai buvo išeksportuoti į atskirą saugyklą). Kadangi Tarnyba vaizdo įrašų už kitus laiko intervalus (t. y. tuos, kurie nebuvo įvardinti lošėjo pateiktame skunde) pareikalavo tik 2022 m. rugsėjo mėn., tuo metu jau buvo pasibaigęs vaizdo įrašų (neišeksportuotų į atskirą saugyklą) 180 dienų saugojimo laikotarpis, dėl ko dėl Bendrovėje pritaikytų algoritmų anksčiau padaryti vaizdo įrašai (įskaitant apimantys laikotarpius 2022-01-05 nuo 18 val. iki 22 val. bei 2022-02-19 nuo 18 val. iki 23 val.) buvo automatiškai ištrinti. Pažymi, kad vaizdo stebėjimas bei įrašymas yra priskiriamas asmens duomenų tvarkymui, kuris privalo būti vykdomas suderinamai su 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau ir – BDAR) reikalavimais. Vienas iš esminių asmens duomenų tvarkymo principų yra saugojimo trukmės apribojimas (BDAR 5 str. 1 d. E p.). Jis reiškia, kad įmonė (organizacija) turi užtikrinti, kad asmens duomenys būtų saugomi ne ilgiau nei būtina tais tikslais, kuriais jie buvo surinkti. Bendrovė, vykdydama įpareigojimus dėl asmens duomenų apsaugos, net ir negalėjo ilgiau nei 180 dienų saugoti tų vaizdo įrašų, kurie nebuvo susiję su tomis aplinkybėmis, dėl kurių buvo pradėtas patikrinimas (t. y. epizodų, kurie nebuvo nurodyti lošėjo skunde). Priešingas Bendrovės veikimas, nesunaikinant (neištrinant) tokio pobūdžio duomenų po įstatyme apibrėžto laikotarpio (t. y. 180 dienų), savaime būtų reiškęs duomenų tvarkymą be teisėto pagrindo. Tarnyba Sprendimu faktiškai siekė primesti reikalavimą Bendrovei nesilaikyti BDAR nuostatų, įtvirtinančių asmens duomenų tvarkymo esminius principus.
8.4. Taigi Bendrovė, vykdydama ALĮ 15 str. 5 d. reikalavimus, ilgesnį nei 180 dienų laikotarpį tinkamai išsaugojo tuos vaizdo įrašus, kurių buvo pareikalauta pagal trečiojo asmens pateiktą skundą dėl konkrečių lošėjo nurodytų laikotarpių (t.y. dėl tų laiko intervalų, kurie buvo įvardinti ir galėjo tapti ginčo objektu). Šiuo atveju Bendrovė neturėjo pareigos saugoti (ji to daryti net ir negalėjo dėl BDAR reikalavimų) visos dienos 2022-01-05 ir 2022-02-19 vaizdo įrašų iš lažybų punkto ir automatų salono, adresu (duomenys neskelbtini). Kadangi Tarnyba vaizdo įrašų už naujus laikotarpius (laiko intervalus) pareiškėjos pareikalavo pateikti esant jau jiems ištrintiems (t. y. dėl Bendrovėje pritaikytų algoritmų automatiškai ištrynus senesnius nei 180 dienų vaizdo įrašus), Bendrovė tokio nurodymo objektyviai negalėjo įvykdyti, tačiau tai jokiu būdu nereiškia ALĮ 15 str. 5 d. pažeidimo.
9. Bendrovės vykdomas patikrinimas tęsėsi ilgiau nei tą leidžia teisės aktai, todėl jis turėjo būti nutrauktas.
9.1. Tarnybos direktorius 2020-10-28 įsakymu Nr. DIE-803 patvirtino Ūkio subjektų, organizuojančių azartinius lošimus, didžiąsias, mažąsias loterijas ir žaidimus žaidimų automatais patikrinimo taisykles (toliau ir – Patikrinimo taisyklės), pagal kurių 57 punktą neplaninio specialaus patikrinimo atlikimo terminas – 2 mėnesiai; numatyta galimybė patikrinimo terminą pratęsti dėl objektyvių aplinkybių (negavus patikrinimui būtinų dokumentų, paaiškinimų ar patikrinimo pabaigoje paaiškėjus naujoms aplinkybėms, kurios nebuvo žinomos patikrinimo metu), kurios nurodomos tikrintojo tarnybiniame pranešime. Bet kuriuo atveju neplaninis specialusis patikrinimas negali tęstis ilgiau nei 6 mėnesius.
9.2. Tarnybos vykdyto Bendrovės neplaninio specialiojo patikrinimo trukmė viršijo maksimalią galimą trukmę (jis buvo pradėtas 2022-04-12, Patikrinimo aktas atsiųstas 2022-10-24, o poveikio priemonė pritaikyta tik 2022-12-29). Sprendimas yra grindžiamas Patikrinimo akto, kuris buvo įformintas pažeidžiant teisės aktuose įtvirtintus imperatyvius terminus, išvadomis, todėl ir šiuo aspektu Sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.
10. Tarnyba nepagrįstai skyrė Bendrovei baudą.
10.1. Tarnyba Bendrovei skyrė maksimalią įmanomą baudą – 15 000 EUR. Bendrovei sankcija apskritai neturėjo būti taikoma, nes ji nepadarė ALĮ 15 str. 2 d., 3 d. ir 5 d. įtvirtintų pažeidimų, o Tarnybos vykdytas patikrinimas truko ilgiau nei tą leidžia Patikrinimo taisyklės. Be to, sankcijų taikyti už aiškiai nenustatytus reikalavimus nėra galima. Tačiau net ir Tarnybai manant, kad pažeidimai buvo padaryti, ji neturėjo teisės taikyti Bendrovei jokios baudos kaip poveikio priemonės.
10.2. Bendrovė remiasi ALĮ 29 (1) straipsnio 6 dalimi, Tarnybos direktoriaus 2020-10-28 įsakymu Nr. DIE-803 patvirtintomis Mažareikšmių azartinius lošimus ir loterijas reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimų kriterijais (toliau ir – Mažareikšmių pažeidimų kriterijai), jų 5.7 papunkčiu. Pažymi, kad tariami Bendrovės pažeidimai, jeigu jie būtų laikomi padarytais, galėtų būti traktuojami tik kaip mažareikšmiai. Akcentuoja, kad Tarnyba Sprendime konstatavo, kad ji nenustatė jokių sunkinančių aplinkybių ir nustatė tik Bendrovės atsakomybę lengvinančias aplinkybes. Taip pat Tarnyba nenustatė, kad dėl skaitmeninio vaizdo sistemos veikimo (funkcionavimo) bei visos paros 2022-01-05 ir 2022-02-19 vaizdo įrašų neišsaugojimo būtų padaryta kažkokios žalos (įskaitant ir skundą pateikusiam asmeniui). Apskritai, vaizdo įrašymas lažybų punkto patalpose nebuvo ta priemonė, kuri skirta dalyvaujančių lošimuose asmenų tapatybės patikrinimui, įvertinant, ar konkretus asmuo nėra apribojęs teisės dalyvauti lošimuose realizavimo (kas buvo esminis prieš Bendrovę pateikto skundo pagrindas). Joks Bendrovės gautos naudos faktas taip pat nenustatytas, Bendrovė neveikė tyčia. Bendrovė savo veikloje, kiek tai susiję su asmens duomenų tvarkymu, nuosekliai laikėsi BDAR įtvirtinto reguliavimo. Be to, Bendrovė, vos tik gavusi indikacijas iš Tarnybos apie naudojamos vaizdo įrašymo sistemos galimai netinkamą funkcionavimą, pati geranoriškai įgyvendino priemones šiai sričiai efektyvinti ir atsižvelgė į gautas pastabas, siekdama eliminuoti bet kokias galimas interpretacijas šiuo klausimu (nors ir anksčiau vaizdo įrašymas buvo vykdomas suderinamai su ALĮ 15 str. 2 d., 3 d. nuostatomis). Taigi, jokia žala lošėjams ir jų interesams nebuvo ir negalėjo būti padaryta. Taip pat toks formalus pažeidimas nekėlė jokios grėsmės Bendrovės veiklos tęstinumui, vykdomų lošimų skaidrumui ir viešajam interesui.
10.3. Daro išvadą, kad Tarnyba, vadovaudamasi ALĮ 29¹ str. 6 d. ir Mažareikšmių pažeidimų kriterijų nuostatomis, turėjo neskirti Bendrovei jokios poveikio priemonės už tariamus pažeidimus, o pasielgė priešingai – skyrė maksimalią baudą.
11. Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas advokatas Saulius Urbonavičius prašė naikinti Tarnybos Sprendimą visa apimtimi, rėmėsi skunde pateiktais argumentais. Paaiškino, kad Tarnyba nenustatė, jog pareiškėjos naudojama vaizdo įrašymo įranga neatitinka Reikalavimų. Pabrėžė, kad dėl ALĮ 15 straipsnio 2 dalies aiškinimo yra svarbus lingvistinis aiškinimas; ALĮ 15 straipsnis nenustato pareigos fiksuoti konkrečias kupiūras; ALĮ nustato, kad turi būti fiksuojami veiksmai: keitimas, pinigų priėmimas, išdavimas pinigų, pinigų skaičiavimas, žetonų išdavimas. Jeigu įstatymų leidėjas norėjo, kad matytųsi pinigų vertė (kokios kupiūros), tai turėjo būti aiškiai įtvirtinta įstatyme. Iš įrašų aiškiai matosi personalo veiksmai. Atliekant neplaninį patikrinimą, nebuvo nustatyta, kad pareiškėja nesaugojo įrašų 180 dienų. Paaiškino, kad byloje kyla teisės aiškinimo klausimas; ALĮ neaiškumas negali būti subjekto, kuriam jis taikomas, problema; trečiasis suinteresuotas asmuo buvo identifikuotas pagal vaizdo įrašą, vadinasi pažeidimo nėra. Problema, kad Tarnyba ALĮ nuostatas aiškina plečiamai.
Atsiliepimas
12. Atsakovė atsiliepime paaiškina, kad su skundu nesutinka, prašo atmesti kaip nepagrįstą. Teigia, kad Tarnyba pagrįstai Sprendimo 2.1 papunktyje nustatė, jog Bendrovės 2022-01-05, 2022-02-04, 2022 m. vasario 19-20 d. ir 2022-02-22 vaizdo įrašuose, fiksuojančiuose lažybų punkto ir automatų salono, adresu (duomenys neskelbtini), kasą, vaizdas yra neryškus, aiškiai nėra matomi darbuotojų atliekami veiksmai, asmenų paduodami pinigai, vaizdo kameros įrengtos tokiu būdu, jog peržiūrint vaizdo įrašus, ne visada matėsi, kokia pinigų suma yra priimama ir / ar išmokama, todėl Bendrovė pažeidė ALĮ 15 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtintą reikalavimą – vaizdo įrašuose atliekami veiksmai su pinigais turi aiškiai matytis. Bendrovė, nesutikdama su Tarnybos įsakymo Nr. DIE-986 2.1 papunkčiu, ALĮ 15 straipsnio 2 ir 3 dalis interpretuoja pernelyg siaurinamai ir jas vertina formaliai.
Šalies argumentai
13. Tarnybos nuomone, siekiant užtikrinti efektyvesnę pinigų plovimo prevenciją, grynųjų pinigų apskaitą ir kontrolę, Bendrovė privalo pasirūpinti, jog lošimų patalpose įrengus skaitmeninio vaizdo įrašymo sistemą, vaizdo įrašuose aiškiai matytųsi ne tik lošėjų ir lošėjus aptarnaujančio personalo, atliekančio operacijas su pinigais, veiksmai, tačiau ir patys pinigai, priešingu atveju, nebus pasiekti ALĮ 15 straipsnio 2 ir 3 dalių tikslai. Pinigai yra lošėjo ir lošėjus aptarnaujančio personalo atliekamų operacijų objektas, todėl akivaizdu, kad pinigai, kaip objektas, yra neatsiejami nuo lošėjus aptarnaujančio personalo (lažybų tarpininko) ir lošėjo atliekamų veiksmų ir jie privalo matytis vaizdo įrašuose tam, kad būtų galima tinkamai identifikuoti lažybų tarpininko ir lošėjo atliekamas operacijas bei būtų įgyvendinti ALĮ 15 straipsnio 2 ir 3 dalių keliami tikslai. Neidentifikavus pinigų, kuriuos lošėjas bei lažybų tarpininkas paduoda vienas kitam, nebus įmanoma identifikuoti ir jų su pinigais atliekamos operacijos, kas yra esminis dalykas, siekiant užtikrinti efektyvią lošimų organizavimo priežiūrą, pinigų plovimo prevenciją, grynųjų pinigų apskaitą ir kontrolę.
14. ALĮ 15 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad skaitmeninio vaizdo įrašymo sistema turi veikti taip, kad vaizdo įrašuose būtų aiškiai matyti į automatų salono/lažybų ir totalizatoriaus punktą įeinantys asmenys, lošėjų, lažybų ir totalizatoriaus tarpininkų, atliekančių operacijas su pinigais, veiksmai. Bendrovė privalėjo užtikrinti šį reikalavimą tokiu būdu, jog nekiltų jokių abejonių dėl į automatų saloną/lažybų punktą įeinančių asmenų matomumo, lošėjų, lošėjus aptarnaujančio personalo, atliekančio operacijas su pinigais, veiksmų, tačiau to neįvykdė. ALĮ 15 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas reikalavimas „aiškiai matyti“ numato, kad visi asmenys ir veiksmai, numatyti ALĮ 15 straipsnio 2 ir 3 dalyse, turi būti nedviprasmiškai suprantami, lažybų tarpininko priimamos lošėjų statomos sumos ir išmokami pinigai lengvai identifikuojami, įeinančių į automatų saloną/lažybų punktą asmenų vaizdas turi būti gerai matomas, ryškus, nesusiliejęs, asmuo turi būti lengvai atpažįstamas iš matomo vaizdo įrašo. Tarnybos vertinimu, esant tokiems ALĮ 15 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtintiems reikalavimams, kuomet vaizdo įrašuose privalo aiškiai matytis tiek lošėjas, tiek lošėjus aptarnaujantis personalas (lažybų tarpininkas), tiek pinigai ir su jais atliekamos operacijos, Tarnyba skundžiamu Sprendimu teisėtai ir pagrįstai padarė išvadą, kad ALĮ 15 straipsnio 2 ir 3 dalių pažeidimą iš esmės lėmė tai, kad vaizdo kamera, fiksuojanti bendrą lažybų punkto ir automatų salono, esančio (duomenys neskelbtini), kasą, buvo įrengta netinkamoje vietoje, dėl ko Bendrovės pateiktuose vaizdo įrašuose ne visada matosi, kokia pinigų suma yra priimama ir / ar išmokama, nesimato dalies veiksmų su pinigais, kadangi lošėjus aptarnaujančio personalo darbuotojo atliekami veiksmai su pinigais, yra užstojami jo paties. Pažymi, kad Bendrovė, siekdama įgyvendinti ALĮ 15 straipsnio 2 ir 3 dalies reikalavimus, privalo imtis visų tam reikalingų veiksmų, t. y. sureguliuoti lošimų organizavimo vietos apšvietimą, užtikrinti, kad lošėjus aptarnaujančio personalo darbuotojo darbo vieta būtų įrengta taip, kad jo veiksmai, atliekant operacijas su pinigais, būtų aiškiai matomi, neužstojami jo paties ar kitų objektų, įrengti vaizdo kamerą tokiu kampu, iš kurio aiškiai matytųsi lošėjo ir lošėją aptarnaujančio personalo darbuotojo atliekamos operacijos su pinigais. Bendrovė, atsakinga už tinkamą ALĮ nuostatų įgyvendinimą, privalo tam skirti maksimalias galimas pastangas ir priemones, taip pat įsitikinti, ar pasirinktos taikomos priemonės bus pakankamos, siekiant užtikrinti ALĮ nuostatų įgyvendinimą. Šiuo atveju Bendrovė pasielgė pernelyg atsainiai, kadangi nepasirūpino vaizdo kameras įrengti taip, kad lošėją aptarnaujančio personalo darbuotojo, atliekančio operacijas su pinigais, veiksmai aiškiai matytųsi ir savo atliekamų veiksmų neužstotų, taip pat kasoje aiškiai matytųsi lošėjo ir lošėją aptarnaujančio personalo darbuotojo paduodamos/priimamos piniginės kupiūros. Bendrovė nagrinėjamu atveju tinkamai neįvertino veiksnių, galinčių įtakoti vaizdo kameros fiksuojamą vaizdą ir jo kokybę, t. y. neužtikrino, jog vaizdo kamera būtų įrengta tinkamu kampu, neįvertino atstumo nuo įrengtos vaizdo kameros iki vietos, kurioje yra atliekamos lošėjo ir lošėjus aptarnaujančio personalo darbuotojo operacijos su pinigais, neskyrė tam maksimalių galimų pastangų ir dėl to neužtikrino tinkamo ALĮ 15 straipsnio 2 ir 3 dalių įgyvendinimo. Tarnybos vertinimu, Bendrovės argumentai, kad Tarnyba nepagrįstai plečiamai aiškina ALĮ 15 straipsnio 2 ir 3 dalių reikalavimus, laikytini nepagrįstais, prieštarauja įstatymo leidėjo ALĮ 15 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytiems tikslams, t. y. užtikrinti efektyvią lošimų organizavimo priežiūrą, įrengiant skaitmeninio vaizdo įrašymo sistemą, kuri fiksuotų į lošimo vietas įeinančius asmenis, lošėjų ir lošėjus aptarnaujančio personalo veiksmus su grynaisiais pinigais.
15. Tarnybos vertinimu, Bendrovės skundo argumentai, kad Bendrovės automatų salone/lažybų punkte, adresu: (duomenys neskelbtini), skaitmeninio vaizdo įrašymo sistema buvo įdiegta pagal Lošimų priežiūrai reikalingų skaitmeninio vaizdo įrašymo sistemos vaizdo įrašų reikalavimus, šiuo atveju nėra teisiškai reikšmingi, kadangi Bendrovė buvo nubausta ne dėl vaizdo įrašymo sistemų neatitikimo šiems techniniams reikalavimams, o dėl to, kad išpildant šiuos Reikalavimuose apibrėžtus kriterijus, nebuvo užtikrinta, kad lošimų patalpose įrengus skaitmeninio vaizdo įrašymo sistemą, vaizdo įrašuose aiškiai matytųsi ne tik lošėjų ir lažybų tarpininkų, atliekančių operacijas su pinigais, veiksmai, tačiau ir patys pinigai, priešingu atveju, nebus pasiekti ALĮ 15 straipsnio 2 ir 3 dalių tikslai.
16. Bendrovė skunde nurodė, kad tiek Patikrinimo akte, tiek Sprendime Bendrovės atžvilgiu yra formuluojamas abstraktaus pobūdžio kaltinimas dėl pateiktų lažybų punkto ir automatų salono, adresu: (duomenys neskelbtini), vaizdo įrašų tariamo neryškumo, todėl Bendrovei nėra aišku, už kokius konkrečiai pažeidimus Bendrovei buvo taikyta poveikio priemonė. Tarnyba pažymi, kad Sprendimo 2.1 papunktyje yra aiškiai nurodyta, kokių konkrečiai datų vaizdo įrašuose yra padaryti pažeidimai ir nurodyta pažeidimo padarymo vieta (2022 m. sausio 5 d., 2022 m. vasario 4 d., 2022 m. vasario 19-20 d. ir 2022 m. vasario 22 d. vaizdo įrašuose, fiksuojančiuose lažybų punkto ir automatų salono, adresu (duomenys neskelbtini), kasą), aiškiai nurodyta pažeidimo esmė. Peržiūrėjus nurodytų datų vaizdo įrašus, akivaizdžiai matomi pažeidimai, kurie pasireiškė tuo, kad vaizdas yra neryškus, aiškiai nėra matomi darbuotojų atliekami veiksmai, asmenų paduodami pinigai, vaizdo kameros įrengtos tokiu būdu, jog peržiūrint vaizdo įrašus, ne visada matėsi, kokia pinigų suma yra priimama ir / ar išmokama. Priežiūros tarnybos vertinimu, Bendrovei kaltinimas suformuluotas tinkamai, todėl skundo argumentai dėl neaiškaus kaltinimo laikyti nepagrįstais. Be to, tai, kad Bendrovei buvo aiškus kaltinimas, patvirtina ir ta aplinkybė, kad iki patikrinimo pabaigos Bendrovė Priežiūros tarnybai pateikė 2022 m. rugpjūčio 25 d. vaizdo įrašus, kurie yra ne trumpesni nei 1 valandos trukmės, juose gerai ir aiškiai matosi asmuo, įeinantis į lažybų punktą bei prieinantis prie kasos, asmens tapatybės patikra, kasos darbuotojai 10:15 val. paduodami pinigai ir atliekamos operacijos su pinigais 10:24 val. Todėl Bendrovės pateikti šie vaizdo įrašai atitinka ALĮ 15 straipsnio 2 ir 3 dalies nuostatų reikalavimus (Įsakymo Nr. DIE-812 2.4 papunktis), kas akivaizdžiai rodo, kad Bendrovė suprato pažeidimo esmę ir pažeidimus - vaizdo įrašų trūkumus - pašalino.
17. Vertinant, ar Bendrovė pažeidė ALĮ 15 straipsnio 5 dalies reikalavimą dėl vaizdo įrašų tinkamo saugojimo termino, vykstant Bendrovės patikrinimui, svarbu atsižvelgti į tai, ar nagrinėjamu atveju Bendrovė buvo tinkamai informuota apie patį patikrinimą, patikrinimo laiką, dalyką ir, ar prašomi pateikti vaizdo įrašai yra susiję su Bendrovės atliktu patikrinimu. Iš neplaninio specialiojo patikrinimo medžiagos matyti, kad Bendrovė apie patikrinimą buvo informuota tinkamai, t. y. Bendrovei buvo išsiųsta 2022 m. balandžio 12 d. pavedimo patikrinti Nr. PT-14 kopija, kurioje yra nurodytas numatytas patikrinimo laikotarpis - nuo 2022 m. sausio 1 d. iki patikrinimo pabaigos, taip pat nurodyta patikrinimo vieta - Bendrovės buveinė ir lošimų organizavimo vietos, bei objektas - patikrinti kaip UAB ,,Top Sport“ laikosi ALĮ 10 straipsnio 21 dalyje nustatytų, o taip pat kitų teisės aktų, reglamentuojančių azartinių lošimų organizavimo tvarką, reikalavimų (pagal Priežiūros tarnybos Kontrolės skyriaus 2022 m. balandžio 11 d. tarnybinį pranešimą Nr. IVL-622 „Dėl L. A. 2022-03-15 pranešimo įvertinimo“). Taigi, apie atlikto patikrinimo pabaigą Bendrovė buvo informuota taip pat tinkamai, t. y. 2022 m. spalio 24 d. Bendrovei buvo išsiųstas 2022 m. spalio 19 d. patikrinimo akto Nr. PT1-38 nuorašas. Patikrinimo metu 2022 m. rugpjūčio 17 d. raštu Nr. 2E-1253, 2022 m. rugpjūčio 26 d. raštu Nr. 2E-1272 ir 2022 m. rugsėjo 20 d. raštu Nr. 2E-1425 buvo kreiptasi į Bendrovę su prašymu pateikti papildomus visos paros 2022 m. sausio 5 d. ir vasario 19 d. vaizdo įrašus, kuriuose būtų užfiksuotas Pareiškėjo įėjimo momentas į Bendrovės lažybų punktą, esantį (duomenys neskelbtini), siekiant tiksliai nustatyti Pareiškėjo įėjimo momentą į lažybų punktą 2022 m. sausio 5 ir vasario 19 dienomis. Tarnybos vertinimu, atsižvelgiant į atlikto patikrinimo tikslus ir esmę, prašomi pateikti minėti 2022 m. sausio 5 d. ir vasario 19 d. vaizdo įrašai yra susiję su Bendrovės atliktu patikrinimu ir jo apimtimi. Šiuo atveju svarbu atsižvelgti ir į tai, kad viena iš pagrindinių ALĮ 15 straipsnio 2 ir 3 dalių, nustatančių reikalavimą lošimo Bendrovėms filmuoti įėjimą į lošimo vietą, paskirčių yra ta, jog lošimo vietose įrašyti vaizdo įrašai yra skirti padėti greičiau ir objektyviau spręsti ginčus dėl apribojusių savo galimybę lošti asmenų įleidimo į lošimo vietas. Todėl Tarnybos Kontrolės skyriaus specialistai, siekdami patikrinimo metu surinkti visus reikalingus įrodymus, kurie padėtų tiksliai ir objektyviai išsiaiškinti visas patikrinimo metu nagrinėjamas aplinkybes bei pašalinti bet kokias esamas abejones, turėjo teisinį ir faktinį pagrindą patikrinimo metu Bendrovės prašyti pateikti minėtus vaizdo įrašus, nes kaip jau nurodyta anksčiau, numatytas patikrinimo laikotarpis - nuo 2022 m. sausio 1 d. iki patikrinimo pabaigos, todėl Bendrovė privalėjo saugoti visus vaizdo įrašus nuo 2022 m. sausio 1 d. iki patikrinimo pabaigos. Taigi, nors, Bendrovė teigia, kad prašymas pateikti papildomus visos paros 2022 m. sausio 5 d. ir vasario 19 d. vaizdo įrašus, kuriuose būtų užfiksuotas Pareiškėjo įėjimo momentas į Bendrovės lažybų punktą, esantį (duomenys neskelbtini), yra perteklinis, kad Bendrovė patikrinimo metu privalo saugoti ilgiau nei 180 dienų būtent tuos vaizdo įrašus, kurie minimi lošėjo pretenzijoje ar atliekamo Bendrovės patikrinimo aprašyme, todėl Bendrovė nemanė, kad papildomai prašomi pateikti vaizdo įrašai apėmė atliktą patikrinimą, todėl prašomų vaizdo įrašų ilgiau nei 180 dienų nesaugojo, Priežiūros tarnyba pažymi, kad Bendrovė buvo tinkamai informuota apie patikrinimo laiką, dalyką ir tai, kad prašomi pateikti vaizdo įrašai yra susiję su Bendrovės atliktu patikrinimu, todėl minėtus Bendrovės argumentus vertina kritiškai, kaip siekį išvengti atsakomybės už padarytą pažeidimą. Vykstant Bendrovės patikrinimui, inicijuotam lošėjo pretenzijos pagrindu, Bendrovė turėjo žinoti ALĮ 15 straipsnio 5 dalies reikalavimą ir jį užtikrinti, t. y. išsaugoti vaizdo įrašus ilgiau nei 180 dienų, nuo 2022 m. sausio 1 d. ir ne trumpiau kaip iki lošimus organizuojančios bendrovės patikrinimo pabaigos ir juos pateikti Tarnybai, tačiau šios pareigos neįvykdė ir taip pažeidė ALĮ 15 straipsnio 5 dalies reikalavimus.
18. Tarnyba pažymi, kad Bendrovės neplaninio specialiojo patikrinimo trukmė neviršijo maksimalaus 6 mėnesių patikrinimo termino. Tai patvirtina šios aplinkybės: Bendrovės neplaninis specialusis patikrinimas buvo pradėtas 2022 m. balandžio 12 d. Pavedimu patikrinti Nr. PT-14. Tarnybos 2022 m. balandžio 12 d. raštu Nr. 2E-559 „Dėl pradėto UAB „Top Sport“ neplaninio specialiojo patikrinimo pagal 2022 m. balandžio 12 d. pavedimą patikrinti Nr. PT-14“ Bendrovė buvo informuota apie pradėtą neplaninį specialųjį patikrinimą. 2022 m. birželio 10 d. Tarnybiniu pranešimu Nr. IVL-975 „Dėl 2022 m. balandžio 14 d. pavedimo patikrinti Nr. PT- 14 termino pratęsimo“, patvirtintu Tarnybos direktoriaus, buvo pratęstas patikrinimo terminas iki 2022 m. rugpjūčio 10 d. 2022 m. rugpjūčio 10 d. Tarnybiniu pranešimu Nr. IVL-1296 „Dėl 2022 m. balandžio 14 d. pavedimo patikrinti Nr. PT-14 termino pratęsimo“, patvirtintu Tarnybos direktoriaus, buvo pratęstas patikrinimo terminas iki 2022 m. spalio 10 d. Taigi, Bendrovės neplaninis specialusis patikrinimas buvo baigtas 2022 m. spalio 10 d. ir jokie patikrinimo veiksmai nuo tos datos nebebuvo atliekami. Vadovaujantis Patikrinimo taisyklių 71.2 papunkčiu, patikrinimo aktas surašomas ir pateikiamas registruoti ne vėliau kaip per 9 darbo dienas nuo neplaninio patikrinimo pabaigos. Iš patikrinimo medžiagos matyti, kad patikrinimas buvo baigtas 2022 m. spalio 10 d., Patikrinimo aktas surašytas, pasirašytas ir pateiktas registruoti 2022 m. spalio 18 d. Nr. PT1-38, t. y. Patikrinimo aktas buvo surašytas per 6 darbo dienas, t. y. dar net nesuėjus maksimaliam 9 darbo dienų nuo patikrinimo pabaigimo terminui. Pasirašytas ir užregistruotas 2022 m. spalio 18 d. Patikrinimo aktas Nr. PT1-38 2022 m. spalio 24 d. Tarnybos raštu Nr. 2E-1664 „Dėl atlikto patikrinimo“ buvo išsiųstas Bendrovei. Taigi, Bendrovės skundo argumentai, kad Bendrovės neplaninio specialiojo patikrinimo trukmė viršijo maksimalią galimą trukmę, laikytini nepagrįstais.
19. Tarnyba taip pat nesutinka su skundo argumentais, kad Bendrovei nepagrįstai buvo paskirta 15 000 Eur bauda, ir kad pažeidimas, Bendrovės vertinimu, jei jis tikrai buvo, turėjo būti pripažintas mažareikšmiu pažeidimu. Tarnybos vertinimu, Bendrovės padarytą pažeidimą pripažinti mažareikšmiu teisės pažeidimu, nebuvo pagrindo, kadangi Bendrovė nepripažino pažeidusi ALĮ 15 straipsnio 2 ir 3 dalių reikalavimus, pernelyg siaurai interpretuodama šios įstatymo normos taikymą. Taip pat Bendrovė nesutiko ir su ALĮ 15 straipsnio 5 dalies pažeidimu, savaip interpretuodama pažeidimo padarymo aplinkybes, kad Bendrovė patikrinimo metu privalo saugoti ilgiau nei 180 dienų būtent tuos vaizdo įrašus, kurie minimi lošėjo pretenzijoje ar atliekamo Bendrovės patikrinimo aprašyme, todėl Bendrovė nemanė, kad papildomai prašomi pateikti vaizdo įrašai apėmė atliktą patikrinimą, todėl prašomų vaizdo įrašų ilgiau nei 180 dienų nesaugojo. Bendrovės nesutikimo su konstatuotais pažeidimais aplinkybės ir argumentacija leido pagrįstai manyti, kad Bendrovė nesijaučia kalta ir neprisiima atsakomybės už netinkamai vykdomus reikalavimus, susijusius su ALĮ 15 straipsnio 2, 3 ir 5 dalių tinkamu vykdymu, todėl Tarnyba neturėjo jokio pagrindo taikyti Mažareikšmių azartinius lošimus ir loterijas reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimų kriterijus, nustatytus Tarnybos direktoriaus 2020 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. DIE-486 (toliau ir – Pažeidimų kriterijai), juolab, kad Pažeidimų kriterijų 3 punkte nustatyta, kad nė vienas iš Mažareikšmių pažeidimų kriterijų neturi iš anksto nustatytos lemiamos įtakos sprendimui dėl pažeidimo pripažinimo mažareikšmiu, o sprendžiant iš Pažeidimų kriterijų 2 punkto, spręsdami, ar pažeidimas gali būti pripažintas mažareikšmiu, tikrintojai, kiekvienu atveju vadovaudamiesi Pažeidimų kriterijais, atlieka konkrečių faktinių aplinkybių vertinimą bei atsižvelgia į pažeidimo pobūdį, padarytos žalos dydį, mastą ir kitas nustatytas aplinkybes. Nagrinėjamu atveju, Tarnyba, įvertinusi Bendrovės padarytų pažeidimų pobūdį, mastą, kitas aplinkybes, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatyme nustatytų baudų apskaičiavimo aprašo, patvirtinto Priežiūros tarnybos direktoriaus 2020 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. DIE-257 (toliau ir – Aprašas), 5 punktu, apskaičiavo baudos dydį nuosekliai trimis etapais Aprašo II skirsnyje nustatyta tvarka. Tarnyba Bendrovei baudos dydžius apskaičiavo atskirai už ALĮ 15 straipsnio 2 ir 3 dalių pažeidimus bei ALĮ 15 straipsnio 5 dalies pažeidimą nuosekliai trimis etapais Aprašo nustatyta tvarka, ir atsižvelgusi į Bendrovės atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad Bendrovė patikrinimo metu bendradarbiavo su Priežiūros tarnyba, teikė informaciją, paaiškinimus, Bendrovė ar jos darbuotojai anksčiau nėra bausti už analogiškus pažeidimus, Bendrovei už ALĮ 15 straipsnio 2 ir 3 dalių pažeidimus ir už ALĮ 15 straipsnio 5 dalies pažeidimą skyrė atitinkamai 35 918 Eur ir 43 615 Eur baudą. Pagal Aprašo 15¹ punktą Bendrovei skiriama bauda už ALĮ 15 straipsnio 2, 3 ir 5 dalies pažeidimus buvo subendrinta baudų apėmimo būdu, didesnę baudą apimant mažesne. Šiuo atveju bauda už ALĮ 15 straipsnio 5 dalies pažeidimą - 43 615 Eur apima mažesnę baudą už ALĮ 15 straipsnio 2 ir 3 dalies pažeidimą - 35 918 Eur. Subendrinus baudas apėmimo būdu, baudos dydis už ALĮ 15 straipsnio 2, 3 ir 5 dalies pažeidimus nustatyta 43 615 Eur. Įvertinus tai, kad ALĮ 29² straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog Tarnyba Bendrovei skiria baudą nuo 0,1 iki 0,5 procento praėjusių kalendorinių metų bendrųjų metinių pajamų (nuo sumos, gautos iš lošėjų statomų sumų atėmus lošėjams faktiškai išmokėtų laimėjimų sumą), bet ne mažiau kaip 6 000 eurų ir ne daugiau kaip 15 000 eurų, o Aprašu apskaičiuotas baudos dydis (43 615 Eur) viršija ALĮ 29² straipsnio 3 dalyje nustatytą maksimalų baudos dydį, todėl Bendrovei už ALĮ 15 straipsnio 2, 3 ir 5 dalies nuostatų pažeidimus pagrįstai buvo paskirta 15 000 Eur bauda.
Atsiliepimas
20. Atsakovės atstovės teismo posėdžio metu prašė pareiškėjos skundą atmesti, rėmėsi atsiliepime pateiktais argumentais. Pabrėžė, kad ALĮ 15 straipsnio 2 ir 3 dalyse aiškiai nustatyta, kad turi būti užfiksuoti, aiškiai matomi visi veiksmai, įskaitant pačius pinigus, nes kitaip nebus pasiekti įstatymo tikslai.
21. Trečiasis suinteresuotas asmuo L. A. atsiliepime su pareiškėjos skundu nesutinka, prašo: 1) pareiškėjos skundą atmesti; 2) priteisti iš pareiškėjos trečiojo suinteresuoto asmens naudai bylinėjimosi išlaidas.
21.1. Paaiškina, kad pareiškėjos padaryti pažeidimai nėra mažareikšmiai ar atsitiktiniai – priešingai, pareiškėjos veiksmai, kuriais siekiama maksimaliai apsunkinti teisės aktų reikalavimų įgyvendinimą ir potencialius jo neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo procesus. ALĮ reikalavimai yra labai konkretūs ir nekeliantys abejonių - įtvirtintas reikalavimas pareiškėjai duomenis saugoti tokiu būdu, kad vėliau būtų galim atsekti lošėjų ir lošėjus aptarnaujančių darbuotojų veiksmus bei atliekamas operacijas, įskaitant finansines. Šiuo atveju pareiškėja ne tik neišsaugojo/sunaikino aktualius duomenis, tačiau ir tie, kurie buvo pateikti, yra netinkami. Sprendimas priimtas būtent pagal asmens apribojusio savo galimybę lošti (L. A.) skundą dėl to, jog jis neteisėtai įleistas lošti, bei kad praloštos lėšos turi būti grąžintos.
21.2. Pareiškėja privalo pasirūpinti, jog lošimų patalpose, įrengus skaitmeninio vaizdo įrašymo sistemą, vaizdo įrašuose aiškiai matytųsi ne tik lošėjų ir lošėjus aptarnaujančio personalo, atliekančių operacijas su pinigais, veiksmai, tačiau ir patys pinigai, kadangi pinigai yra lošėjo ir lošėjus aptarnaujančio personalo atliekamų operacijų objektas. Akivaizdu, kad pinigai, kaip objektas, yra neatsiejami nuo lošėjus aptarnaujančio personalo ir lošėjo atliekamų veiksmų ir jie privalo matytis vaizdo įrašuose, tam, kad būtų galima tinkamai identifikuoti lošėjus aptarnaujančio personalo ir lošėjo atliekamas operacijas.
21.3. Pareiškėjos neteisėtas veikimas sudaro prielaidas jai išvengti civilinės atsakomybės, kadangi apsunkinamos arba padaromos neįmanomomis galimybės apskaičiuoti neteisėtai į lošimo namus įleistų asmenų pareiškėjai perduotas grynųjų pinigų sumas.
21.4. Šiuo konkrečiu atveju trečiasis suinteresuotas asmuo reiškė pretenzijas dėl lošimų organizavimo tvarkos, ne tik dėl konkrečių epizodų tam tikrais pareiškėjos nurodomais laiko intervalais, pareiškėjai trečiojo suinteresuoto asmens skundo turinys buvo žinomas. Pareiškėjai, kaip verslininkui profesionalui keliami didesni nei vidutiniai atidumo ir rūpestingumo standartai, dėl to ji privalėjo išsaugoti visus ginčui reikšmingus duomenis nepaisant teisės aktuose numatytų minimalių terminų. Gavusi duomenų apie galimus pažeidimus pareiškėja pati turėjo imtis priemonių visų reikšmingų duomenų išsaugojimui.
21.5. Apibendrinant, pareiškėjos neteisėti veiksmai, nevykdant imperatyvių ALĮ 15 straipsnio 2 dalies reikalavimų ir sudarant prielaidas asmenų teisių pažeidimui, turi didelės reikšmės sprendžiant ne tik dėl pažeidimo nustatymo fakto, tačiau ir dėl sankcijos pareiškėjai dydžio.
22. Trečiojo suinteresuoto asmens atstovas advokatas Šarūnas Vegys teismo posėdžio metu prašė skundą atmesti, paaiškino, kad pritaria atsakovės pozicijai. Pažymėjo, kad kyla ginčas dėl ALĮ 15 straipsnio 2 dalies aiškinimo. Pagal ALĮ 15 straipsnio 2 dalį, turi būti fiksuojami pinigai ir operacijos su pinigais. Akivaizdu, kad piniginė operacija yra tai, kokios vertės operacija yra atliekama. Šiuo atveju nėra galimybės identifikuoti net ir to, kokie dokumentai paduodami – ar vairuotojo pažymėjimas, ar pasas. Galima ALĮ nuostatas pradėti taip interpretuoti, kad būtų fiksuojami siluetai, kai nieko negalima įžiūrėti; operacija su pinigais – ne silueto, o konkrečių faktinių aplinkybių fiksavimas. ALĮ paskirtis – lošėjų interesų apsauga.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
23. Administracinėje byloje ginčas kilo dėl Tarnybos Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėja prašo: 1) panaikinti Tarnyba Sprendimą; 2) priteisti pareiškėjos naudai iš Tarnybos bylinėjimosi išlaidas.
24. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad:
24.1. 2022-03-15 Tarnyboje gautas trečiojo suinteresuoto asmens L. A. pranešimas, kuriame L. A. nurodė, jog jis yra pateikęs prašymą neleisti lošti, bet vis tiek yra įleidžiamas į Bendrovės lažybų punktą adresu: (duomenys neskelbtini), ir jam leidžiama lošti. L. A. nurodė, kad lažybų punkte lankėsi 2022-01-05 tarp 22-23 val., 2022-02-04 22.40 val., 2022-02-19 23.20 val., 2022-02-22 23.30 val.
24.2. Tarnyba 2022-04-12 priėmė pavedimą patikrinti Nr. PT-14 (toliau ir – Pavedimas patikrinti), kuriuo Tarnybos valstybės tarnautojams pavesta atlikti Bendrovės neplaninį specialųjį patikrinimą Bendrovės buveinėje ir lošimų organizavimo vietose laikotarpiu nuo 2022-01-01 iki „patikrinimo pabaigos“; patikrinimą pradėti 2022-04-12 d., patikrinimą baigti 2022 m. birželio 10 d.; patikrinimo objektas – patikrinti kaip Bendrovė laikosi ALĮ 10 straipsnio 21 dalyje nustatytų, kitų teisės aktų, reglamentuojančių azartinių lošimų organizavimo tvarką.
24.3. Tarnybos 2022-04-12 raštu Nr. 2E-559 „Dėl pradėto UAB „TOP SPORT“ neplaninio specialiojo patikrinimo pagal 2022 m. balandžio 12 d. pavedimą patikrinti Nr.PT-14“ pareiškėja buvo informuota, kad Tarnyba priėmė sprendimą pradėti Bendrovės neplaninį specialųjį patikrinimą (pagal Pavedimą patikrinti), kurio metu siekiama patikrinti, ar Bendrovė, organizuodama lošimų veiklą, laikėsi ALĮ 10 straipsnio 21 dalies nuostatų, kitų teisės aktų, reglamentuojančių azartinių lošimų organizavimo tvarką. Bendrovei buvo pateiktas Tarnybos Pavedimas patikrinti.
24.4. Tarnyba, atlikusi patikrinimą, 2022-10-19 surašė Patikrinimo aktą Nr. PT1-38, kurį 2022-10-24 raštu Nr. 2E-1664 „Dėl atlikto patikrinimo“ išsiuntė ir pareiškėjai, paaiškindama, kad Bendrovė iki 2022-11-03 turi teisę pateikti atsiliepimą į Patikrinimo aktą. Bendrovė 2022-11-03 pateikė atsiliepimą į Patikrinimo aktą.
24.5. Tarnybos direktorius 2022-11-07 priėmė įsakymą Nr. DIE-812 „Dėl atlikto UAB „Top Sport“ neplaninio specialiojo patikrinimo pagal 2022 m. balandžio 12 d. pavedimą patikrinti Nr. PT-14“ (toliau ir – Įsakymas Nr. DIE-812), kurio 2.4 papunktyje konstatavo, kad Bendrovės 2022-01-05, 2022-02-04, 2022 m. vasario 19-20 d. ir 2022-02-22 vaizdo įrašuose, fiksuojančiuose kasą ir įeinančius asmenis į Bendrovės lažybų punktą, vaizdas yra neryškus, aiškiai nėra matomi darbuotojos atliekami veiksmai, asmenų paduodamos kortelės, dokumentai ir pinigai, vaizdo kameros įrengtos tokiu būdu, jog peržiūrint vaizdo įrašus, ne visada matėsi, kokia pinigų suma yra priimama ir / ar išmokama, kokia kortelė, dokumentas yra pateikiami. Bendrovė galimai pažeidė ALĮ 15 straipsnio 2 ir 3 dalyje įtvirtintą reikalavimą – vaizdo įrašuose atliekami veiksmai su pinigais turi aiškiai matytis. Iki patikrinimo pabaigos Bendrovė Tarnybai pateikė vaizdo 2022-08-25 įrašus (vaizdo įrašo dokumento pavadinimas „(duomenys neskelbtini)“), kurie yra ne trumpesni nei 1 valandos trukmės, juose gerai ir aiškiai matosi asmuo, įeinantis į lažybų punktą bei prieinantis prie kasos, asmens tapatybės patikra, kasos darbuotojai 10.15 val. paduodami pinigai ir atliekamos operacijos su pinigais 10.24 val. Bendrovės pateikti vaizdo įrašai atitinka ALĮ 15 straipsnio 2 ir 33 dalies nuostatų reikalavimus. Įsakymo Nr. DIE-812 2.5 papunktyje konstatuota, kad Bendrovė, neišsaugodama visos paros 2022-01-05 ir 2022-02-19 vaizdo įrašų, kurie susiję su asmens pranešime nurodytu laikotarpiu, galimai pažeidė ALĮ 15 straipsnio 5 dalies reikalavimus dėl vaizdo įrašų tinkamo saugojimo termino, vykstant Bendrovės patikrinimui; Bendrovė apie pradėtą specialųjį patikrinimą buvo įspėta išsiunčiant 2022-04-12 pavedimo patikrinti Nr. PT-14 kopiją, kurioje nurodytas numatytas laikotarpis, už kurį atliekamas patikrinimas. Įsakymo Nr. DIE-812 3.4 papunkčiu nutarta Bendrovės neplaninio specialiojo patikrinimo medžiagą dėl šio įsakymo 2.4. ir 2.5. papunkčiuose nurodytų galimų ALĮ pažeidimų perduoti Komisijai, sudarytai vadovaujantis 2020-04-28 Tarnybos direktoriaus įsakymu Nr. DIE-256 „Dėl Patariamosios komisijos sprendimui dėl baudos skyrimo ir jos dydžio nustatymo priimti darbo tvarkos aprašo patvirtinimo“, sprendimui dėl baudos skyrimo ir jos dydžio nustatymo priimti. Įsakymo Nr. DIE-812 4.1.1. papunktyje nurodyta informuoti Bendrovę, kad šis įsakymas yra tarpinis, nesukeliantis teisinių pasekmių, procedūrinio pobūdžio teisės aktas, kuriuo nutarta surašyti administracinio nusižengimo protokolus.
25.5. Už ALĮ pažeidimus Tarnyba bendrovėms taiko šias poveikio priemones: 1) įspėja apie galimą licencijos galiojimo sustabdymą ir skiria šio įstatymo 29² straipsnyje nustatytą baudą, jeigu sprendimo taikyti poveikio priemonę priėmimo dieną pažeidimas tęsiamas; 2) skiria baudą, jeigu sprendimo taikyti poveikio priemonę priėmimo dieną bendrovės padarytas pažeidimas nutrauktas; 3) sustabdo licencijos organizuoti lošimus galiojimą, jeigu yra šio įstatymo 7² straipsnio 4 dalyje nustatyti pagrindai; 4) panaikina licencijos organizuoti lošimus galiojimą, jeigu yra šio įstatymo 7² straipsnio 8 dalies 1, 5 ir 6 punktuose nustatyti pagrindai (29(1) straipsnio 1 dalis).
25.9. Tarnyba, svarstydama, ar taikyti šio įstatymo numatytas poveikio priemones, atsižvelgdama į ALĮ 29(1) straipsnio straipsnio 3 dalyje nurodytas aplinkybes ir į tai, kad nėra šio straipsnio 4 dalyje nustatytų atsakomybę sunkinančių aplinkybių, vadovaudamasi teisingumo, protingumo kriterijais, gali netaikyti poveikio priemonių, jeigu pažeidimas yra mažareikšmis, nedarantis esminės žalos įstatymų saugomiems interesams, ir jeigu turi pagrindo manyti, kad nustatytų reikalavimų nesilaikymas ar netinkamas laikymasis gali būti pašalintas ir kitomis priemonėmis, ne tik taikant poveikio priemones (29(1) straipsnio 6 dalis).
25.10. Už ALĮ 15 straipsnio pažeidimus Tarnyba bendrovei skiria baudą nuo 0,1 iki 0,5 procento praėjusių kalendorinių metų bendrųjų metinių pajamų (nuo sumos, gautos iš lošėjų statomų sumų atėmus lošėjams faktiškai išmokėtų laimėjimų sumą), bet ne mažiau kaip 6 000 eurų ir ne daugiau kaip 15 000 eurų (29(2) straipsnio 3 dalis).
25.11. Skiriant baudą vertinama: 1) nustatytų ALĮ pažeidimų pobūdis ir trukmė; 2) dėl ALĮ pažeidimų bendrovės gautos pajamos, kitokia turtinė nauda, išvengtų nuostolių ar padarytos žalos dydis, jeigu jį įmanoma nustatyti; 3) bendrovės kaltė; 4) bendrovės padaryti ankstesni ALĮ pažeidimai ir jai taikytos poveikio priemonės; 5) ALĮ nustatytos atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės; 6) kitos svarbios aplinkybės (29(2) straipsnio 5 dalis).
25.12. Skiriamos baudos dydis nustatomas pagal minimalios ir maksimalios baudų vidurkį. Kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis bauda, o kai yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų skaičių ir reikšmingumą. Baudos dydžio apskaičiavimo tvarką nustato Tarnyba (29(2) straipsnio 6 dalis).
25.13. Tarnybos direktorius, skirdamas baudą, įvertina sudarytos patariamosios komisijos siūlymus (29(2) straipsnio 7 dalis).
26. Tarnybos direktoriaus 2018-09-24 įsakymu Nr. DI-491 patvirtintuose Lošimų priežiūrai reikalingų skaitmeninio vaizdo įrašymo sistemos vaizdo įrašų reikalavimuose nustatyta, kad:
26.1. Reikalavimai nustato reikalavimus lošimus organizuojančių bendrovių skaitmeninio vaizdo įrašymo sistemų vaizdo įrašams, kuriuose fiksuojami ALĮ 15 straipsnyje nurodyti vaizdai (1 punktas).
26.2. Vaizdo įrašas į sistemą privalo būti įrašomas spalvotai: 4.1. ne mažesniu nei 20 kadrų ir ne didesniu nei 30 kadrų per sekundę greičiu; 4.2. ne mažesne nei 1920x1080 ir ne didesne nei 2560x1440 skiriamąja geba (4 punktas).
26.3. Vaizdo įrašas gali būti glaudinamas bet kuriuo vaizdo įrašo glaudinimo standartu. Suglaudintas vaizdo įrašas privalo atitikti Reikalavimų 4 punkte nurodytus minimalius reikalavimus (5 punktas).
26.4. Kiekvienas vaizdo įrašo kadras turi būti titruojamas datos ir laiko žymėmis (6 punktas).
26.5. Vaizdo įrašas sistemoje privalo būti saugomas taip, kad būtų galimybė jį peržiūrėti visuotinai prieinamu vaizdo bylų formatu, perduoti jį kompiuteriniu tinklu arba įrašyti į kompiuterinę laikmeną, išsaugant vaizdo įrašo kokybę (7 punktas).
27. Patikrinimo taisyklėse (redakcija, galiojusi nuo 2022-02-12 iki 2023-01-01) buvo nustatyta:
27.1. Ūkio subjekto veiklos patikrinimas pradedamas pavedimo patikrinti surašymu (5 punktas).
27.2. Viena iš neplaninio patikrinimo rūšių – specialusis patikrinimas, kurio metu Tarnybos iniciatyva arba pagal gautus lošėjų, žaidėjų, institucijų, piliečių ir kt. pranešimus tiriami faktai ir aplinkybės dėl ūkio subjektų galimai padarytų ar daromų jų veiklą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų (44.1 papunktis).
27.3. Neplaninio specialaus patikrinimo atlikimo terminas – 2 mėnesiai; neplaninio pakartotinio patikrinimo atlikimo terminas – 1 mėnuo. Neplaninio patikrinimo terminas gali būti pratęsiamas dėl objektyvių aplinkybių (negavus patikrinimui būtinų dokumentų, paaiškinimų ar patikrinimo pabaigoje paaiškėjus naujoms aplinkybėms, kurios nebuvo žinomos patikrinimo metu), kurios nurodomos tikrintojo tarnybiniame pranešime. Neplaninis specialusis patikrinimas negali tęstis ilgiau nei 6 mėnesius, o neplaninis pakartotinis patikrinimas – ilgiau nei 3 mėnesius. Neplaninio patikrinimo terminas pratęsiamas Tarnybos direktoriaus sprendimu, pagal tikrintojo tarnybinį pranešimą. Apie šį sprendimą ūkio subjektas informuojamas teisės aktų nustatyta tvarka (57 punktas).
27.4. Patikrinimas laikomas baigtu: 1) surašius patikrinimo aktą; 2) pasibaigus nustatytam patikrinimo atlikimo terminui (62 punktas).
27.5. Patikrinimo aktas surašomas ir pateikiamas registruoti ne vėliau kaip per 7 darbo dienas nuo neplaninio patikrinimo pabaigos (66.2 papunktis).
28.1. Spręsdami, ar pažeidimas gali būti pripažintas mažareikšmiu, tikrintojai, kiekvienu atveju vadovaudamiesi Mažareikšmių pažeidimų kriterijais, atlieka konkrečių faktinių aplinkybių vertinimą bei atsižvelgia į pažeidimo pobūdį, padarytos žalos dydį, mastą ir kitas nustatytas aplinkybes (2 punktas).
28.2. Mažareikšmiais pažeidimai gali būti pripažįstami kiti 5 punkto papunkčiuose nenurodyti formalūs ir nereikšmingi pažeidimai, kurie nesukėlė žalos lošėjams ir žaidėjams, arba padaryta žala neviršija 3 BSID (bazinės socialinės išmokos dydžių). Formaliais ir nereikšmingais pažeidimais laikytini tokie pažeidimai, kurių nesilaikymas nekelia grėsmės prižiūrimo ūkio subjekto veiklos tęstinumui, vykdomų lošimų ar loterijų skaidrumui, lošėjų ar žaidėjų interesams, kitiems viešiesiems interesams. Vertinant padarytos žalos dydį, atsižvelgiama į subjekto pajamas, gautas tiesiogiai dėl pažeidimo padarymo (5.7 papunktis).
Dėl skaitmeninio vaizdo įrašymo sistemos atitikimo teisės aktų reikalavimams
29. Pareiškėja skunde nurodo, kad: 1) Bendrovėje skaitmeninio vaizdo fiksavimo (įrašymo) sistema buvo įdiegta įgyvendinant visus Reikalavimuose apibrėžtus kriterijus; pareiškėjos nuomone, atitiktis Reikalavimų nuostatoms yra ta esminė aplinkybė, pagal kurią turi būti sprendžiama, jog Bendrovė laikėsi ir tinkamai įgyvendino ALĮ 15 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytus įpareigojimus; 2) Lažybų punkto ir automatų salono, adresu: (duomenys neskelbtini), vaizdo įrašai buvo pateikti, siekiant ištirti būtent trečiojo suinteresuoto asmens L. A. lankymosi lošimų organizavimo vietoje faktą; vaizdo įrašai leido identifikuoti konkretų asmenį (t. y. L. A. save atpažino), todėl Tarnybos teiginiai apie nepakankamą vaizdo ryškumą yra neteisingi ir nepagrįsti; 3) Sprendime Bendrovės atžvilgiu yra formuluojamas abstraktaus pobūdžio kaltinimas dėl pateiktų lažybų punkto ir automatų salono, adresu: (duomenys neskelbtini), vaizdo įrašų tariamo neryškumo; nėra nurodyta, dėl kuriuo konkrečiai momentu (laikotarpiu) iš visų nurodytomis dienomis fiksuotų vaizdo įrašų (kadrų) Tarnyba turėjo kažkokių pastabų; Tarnyba nenustatė, kad iš vaizdo įrašų negalima buvo identifikuoti konkrečių juose užfiksuotų asmenų; 4) Tarnyba Sprendime ALĮ 15 str. 2 d., 3 d. tariamą pažeidimą grindė ir tuo, kad pateiktuose vaizdo įrašuose iš lažybų punkto ir automatų salono, adresu (duomenys neskelbtini), ne visada matosi, kokia suma yra priimama ir / ar išmokama; pareiškėjos įsitikinimu, Tarnyba ydingai (plečiamai) aiškina ALĮ 15 str. 2 d., 3 d. turinį; priešingai nei tą bando pateikti Tarnyba, ALĮ 15 str. 2 d., 3 d. neįtvirtinta reikalavimo, kad automatų salone ar lažybų punkte fiksuojamuose vaizdo įrašuose privalo matytis sumokamos ar išmokamos pinigų kupiūros (ar sumos).
30. Šie pareiškėjos argumentai atmestini kaip nepagrįsti remiantis žemiau pateiktais motyvais.
31. Sprendime konstatuota, kad Bendrovės 2022-01-05, 2022-02-04, 2022 m. vasario 19-20 d. ir 2022-02-22 vaizdo įrašuose, fiksuojančiuose lažybų punkto ir automatų salono, adresu (duomenys neskelbtini), kasą, vaizdas yra neryškus, aiškiai nėra matomi darbuotojų atliekami veiksmai, asmenų paduodami pinigai, vaizdo kameros įrengtos tokiu būdu, jog peržiūrint vaizdo įrašus, ne visada matėsi, kokia pinigų suma yra priimama ir / ar išmokama, todėl Bendrovė pažeidė ALĮ 15 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtintą reikalavimą – vaizdo įrašuose atliekami veiksmai su pinigais turi aiškiai matytis (Sprendimo 2.1 papunktis).
32. Tarnyba į bylą pateikė vaizdo įrašus iš automatų salono/lažybų punkto adresu: (duomenys neskelbtini), įskaitant 2022-01-05, 2022-02-04, 2022-02-19, 2022-02-22, 2022-08-25, 2022-09-13 (kompaktiniuose diskuose, aktyvią nuorodą, kurioje patalpinti visi su konstatuotu pažeidimu susiję vaizdo įrašai iš automatų salono/lažybų punkto adresu: (duomenys neskelbtini)). Pareiškėja byloje neginčija pateiktų vaizdo įrašų tikrumo, teisingumo.
33. Teismas pažymi, kad pareiškėjos lažybų punkto, automatų salono, nagrinėjamu atveju adresu: (duomenys neskelbtini), skaitmeninio vaizdo įrašymo sistema turi būti tokia, kad užtikrintų įstatyme – ALĮ 15 straipsnio 2 ir 3 dalyse – nustatytų reikalavimų dėl skaitmeninio vaizdo įrašymo sistemos veikimo įgyvendinimą. Pareiškėjos argumentai, kad ji laikėsi žemesnės galios teisės akte (šiuo atveju Tarnybos direktorius įsakyme) nei įstatymas nustatytų reikalavimų atmestinas kaip nepagrįstas. Įstatymų nesilaikymas negali būti grindžiamas argumentu, kad buvo laikytasi poįstatyminio teisės akto. Be to, byloje nekyla ginčas, kad Reikalavimai neatitikties ALĮ. Taip pat pažymėtina, kad, kaip nurodyta Sprendime, vaizdo kamera, fiksuojanti bendrą lažybų punkto ir automatų salono adresu: (duomenys neskelbtini),kasą, buvo įrengta netinkamoje vietoje, dėl ko Bendrovės pateiktuose vaizdo įrašuose ne visada matosi, kokia pinigų suma yra priimama ir/ar išmokama, nesimato dalies veiksmų su pinigais, kadangi lošėjus aptarnaujančio personalo atliekami veiksmai su pinigais, yra užstojami jo paties. Teismas pažymi, kad šių aplinkybių pareiškėja neginčija. Taigi, skaitmeninio vaizdo fiksavimo (įrašymo) sistema gali būti įdiegta taip, kad bus įgyvendinti Reikalavimuose nustatyti reikalavimai skaitmeninio vaizdo įrašymo sistemų vaizdo įrašams, tačiau skaitmeninio vaizdo įrašymo sistema neveiks taip, kaip to reikalauja ALĮ 15 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtintas reguliavimas, nes, pavyzdžiui, vaizdo kamera bus įrengta netinkamoje vietoje. Taigi, teismas pritaria Sprendime išdėstytai pozicijai, kad Bendrovė, siekdama įgyvendinti ALĮ 15 straipsnio 2 ir 3 dalių reikalavimus, privalo imtis visų tam reikalingų veiksmų, t. y. sureguliuoti lošimo organizavimo vietų apšvietimą, užtikrinti, kad lošėjus aptarnaujančio personalo darbuotojo darbo vieta būtų įrengta taip, kad jo veiksmai, atliekant operacijas su pinigais, būtų aiškiai matomi, neužstojami jo paties ar kitų objektų, įrengti vaizdo kamerą tokiu kampu, iš kurio aiškiai matytųsi lošėjo ir lošėją aptarnaujančio personalo darbuotojo atliekamos operacijos su pinigais.
34. Tai, kad lažybų punkto ir automatų salono adresu: (duomenys neskelbtini), vaizdo įrašai leido identifikuoti trečiąjį suinteresuotą asmenį L. A., nes jis save atpažino, kad iš vaizdo įrašų galima identifikuoti konkrečius juose užfiksuotus asmenis, savaime nereiškia, kad vaizdo ryškumas yra pakankamas, nes ALĮ 15 straipsnio 2 ir 3 dalys skaitmeninio vaizdo įrašymo veikimą sieja ne vien tik su aplinkybe, ar iš vaizdo įrašų galima identifikuoti į lažybų punktą, automatų saloną atėjusį asmenį, konkrečius vaizdo įrašuose užfiksuotus asmenis.
35. Teismas, vertindamas ALĮ 15 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtintas nuostatas, kad automatų salone, lažybų ar totolizatoriaus punktuose skaitmeninio vaizdo įrašymo sistema turi veikti taip, kad vaizdo įrašuose būtų aiškiai matyti į atitinkamai automatų saloną, lažybų, totalizatoriaus punktą įeinantys asmenys, lošėjų ir lošėjus aptarnaujančių darbuotojų, atliekančių operacijas su pinigais kasoje, veiksmai, lažybų ir totalizatoriaus tarpininkų, atliekančių operacijas su pinigais, veiksmai, pritaria Tarnybos Sprendime išdėstytai pozicijai, kad, siekiant užtikrinti efektyvesnę pinigų plovimo prevenciją, grynųjų pinigų apskaitą ir kontrolę, Bendrovė privalo pasirūpinti, jog lošimų patalpose įrengus skaitmeninio vaizdo įrašymo sistemą, vaizdo įrašuose aiškiai matytųsi ir patys pinigai, nes pinigai yra lošėjo ir lošėjus aptarnaujančio personalo atliekamų operacijų objektas; pinigai kaip objektas, yra neatsiejami nuo lošėjus aptarnaujančio personalo ir lošėjo atliekamų veiksmų ir jie privalo matytis vaizdo įrašuose tam, kad būtų galima identifikuoti lošėjus aptarnaujančio personalo ir lošėjo atliekamas operacijas; neidentifikavus pinigų, kuriuo lošėjas bei lošėjus aptarnaujančio personalo darbuotojas paduoda vienas kitam, nebus įmanomo identifikuoti ir jų su pinigais atliekamos operacijos, kas yra esminis dalykas, siekiant užtikrinti efektyvią lošimų priežiūrą, pinigų plovimo prevenciją, grynųjų pinigų apskaitą ir kontrolę. Teismas pažymi, kad ALĮ 15 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtintas reguliavimas negali būti savitikslis. ALĮ 15 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad skaitmeninio vaizdo įrašymo sistema turi veikti taip, kad vaizdo įrašuose būtų „aiškiai matyti“ lošėjų ir lošėjus aptarnaujančių darbuotojų, „atliekančių operacijas su pinigais kasoje, veiksmai“, lošėjų, lažybų ir totolizatoriaus tarpininkų, „atliekančių operacijas su pinigais, veiksmai“. Teismo vertinimu, ALĮ 15 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtintas reguliavimas, atsižvelgiant į vartojamas sąvokas „aiškiai matyti“, „atliekančių operacijas su pinigais kasoje, veiksmai“, „atliekančių operacijas su pinigais, veiksmai“, į ALĮ reglamentuojamų santykių pobūdį, į atliekamų veiksmų pobūdį, negali būti aiškinamos abstrakčiai kaip aiškina pareiškėja, nes toks aiškinimas nereikštų efektyvaus ir tinkamo ALĮ 15 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtintų nuostatų įgyvendinimo, ALĮ nuostatos būtų savitikslės, būtų fiksuojami ne realūs veiksmai, o jų dalis.
Dėl vaizdo įrašų saugojimo trukmės
36. Pareiškėja paaiškina, kad Tarnyba kaltina Bendrovę pažeidus ALĮ 15 str. 5 d., o pažeidimo tariama sudėtis yra grindžiama tuo, neva Bendrovė neišsaugojo 2022-01-05 ir 2022-02-19 visos paros vaizdo įrašų iš lažybų punkto ir automatų salono, adresu (duomenys neskelbtini), vykstant Bendrovės patikrinimui. Pareiškėja su tuo nesutinka. Bendrovės patikrinimas buvo pradėtas lošėjo pateikto skundo pagrindu. Minėtas asmuo įvardino konkrečius laikotarpius su laiko intervalais, kuomet jis buvo atėjęs į lažybų punktą ir automatų saloną, adresu (duomenys neskelbtini). Būtent šių laikotarpių vaizdo įrašai galėjo patvirtinti arba paneigti trečiojo asmens skunde nurodytas aplinkybes, todėl jie, vykdant Tarnybos reikalavimą, buvo perduoti Tarnybai bei tuo pačiu Bendrovėje buvo saugomi iki patikrinimo pabaigos. Pagal Bendrovei nurodytų aplinkybių tyrimo ribas, Bendrovė užtikrino, jog vaizdo įrašai nurodytomis datomis ir laiko intervalais būtų saugomi ilgiau nei 180 dienų (t .y. jie buvo perkelti / išeksportuoti į atskirą saugyklą). Pagal Bendrovei pateiktą informaciją apie trečiojo asmens skundą, Bendrovė neturėjo pagrindo manyti, kad kitų laiko intervalų vaizdo įrašai taip pat turi būti saugomi ilgiau nei tą nustato bendra ALĮ 15 str. 5 d. taisyklė. Bendrovė užtikrino vaizdo įrašų, kurių buvo pareikalauta pagal nagrinėjamą trečiojo asmens skundą dėl konkrečių lošėjo nurodytų laikotarpių išsaugojimą viso patikrinimo metu (tie vaizdo įrašai buvo išeksportuoti į atskirą saugyklą). Kadangi Tarnyba vaizdo įrašų už kitus laiko intervalus (t. y. tuos, kurie nebuvo įvardinti lošėjo pateiktame skunde) pareikalavo tik 2022 m. rugsėjo mėn., tuo metu jau buvo pasibaigęs vaizdo įrašų (neišeksportuotų į atskirą saugyklą) 180 dienų saugojimo laikotarpis, dėl ko dėl Bendrovėje pritaikytų algoritmų anksčiau padaryti vaizdo įrašai (įskaitant apimantys laikotarpius 2022-01-05 nuo 18 val. iki 22 val. bei 2022-02-19 nuo 18 val. iki 23 val.) buvo automatiškai ištrinti. Pareiškėja remiasi BDAR, kad įmonė (organizacija) turi užtikrinti, kad asmens duomenys būtų saugomi ne ilgiau nei būtina tais tikslais, kuriais jie buvo surinkti. Bendrovė, vykdydama įpareigojimus dėl asmens duomenų apsaugos net ir negalėjo ilgiau nei 180 dienų saugoti tų vaizdo įrašų, kurie nebuvo susiję su tomis aplinkybėmis, dėl kurių buvo pradėtas patikrinimas (t. y. epizodų, kurie nebuvo nurodyti lošėjo skunde). Taigi Bendrovė, vykdydama ALĮ 15 str. 5 d. reikalavimus, ilgesnį nei 180 dienų laikotarpį tinkamai išsaugojo tuos vaizdo įrašus, kurių buvo pareikalauta pagal trečiojo asmens pateiktą skundą dėl konkrečių lošėjo nurodytų laikotarpių (t. y. dėl tų laiko intervalų, kurie buvo įvardinti ir galėjo tapti ginčo objektu). Šiuo atveju Bendrovė neturėjo pareigos saugoti (ji to daryti net ir negalėjo dėl BDAR reikalavimų) visos dienos 2022-01-05 ir 2022-02-19 vaizdo įrašų iš lažybų punkto ir automatų salono, adresu (duomenys neskelbtini). Kadangi Tarnyba vaizdo įrašų už naujus laikotarpius (laiko intervalus) pareiškėjos pareikalavo pateikti esant jau jiems ištrintiems (t. y. dėl Bendrovėje pritaikytų algoritmų automatiškai ištrynus senesnius nei 180 dienų vaizdo įrašus), Bendrovė tokio nurodymo objektyviai negalėjo įvykdyti, tačiau tai jokiu būdu nereiškia ALĮ 15 str. 5 d. pažeidimo.
37. Teismas, atmeta kaip nepagrįstus šiuos pareiškėjos argumentus dėl vaizdo įrašų saugojimo trukmės remdamasis toliau nurodytais motyvais.
38. Kaip minėta, ALĮ 15 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad lošimus organizuojanti bendrovė privalo vaizdo įrašus saugoti 180 dienų, o kai nagrinėjama lošėjo pretenzija ar atliekamas lošimus organizuojančios bendrovės patikrinimas, ilgiau – iki pretenzijos išnagrinėjimo ar lošimus organizuojančios bendrovės patikrinimo pabaigos.
39. Kaip matyti iš bylos medžiagos, Tarnybos 2022-04-12 raštu Nr. 2E-559 Bendrovė buvo informuota, kad Tarnyba priėmė sprendimą pradėti Bendrovės neplaninį specialųjį patikrinimą, kad 2022-03-15 Tarnyboje gauta lošėjo (trečiojo suinteresuoto asmens L. A.) pretenzija; Bendrovei su Tarnybos 2022-04-12 raštu buvo pateiktas ir Tarnybos Pavedimas patikrinti, kuriame buvo nurodyta, jog Tarnybos valstybės tarnautojams pavesta atlikti Bendrovės neplaninį specialųjį patikrinimą Bendrovės buveinėje ir lošimų organizavimo vietose laikotarpiu nuo 2022-01-01 iki „patikrinimo pabaigos“; patikrinimą pradėti 2022-04-12 d., patikrinimą baigti 2022 m. birželio 10 d.; patikrinimo objektas – patikrinti kaip Bendrovė laikosi ALĮ 10 straipsnio 21 dalyje nustatytų, kitų teisės aktų, reglamentuojančių azartinių lošimų organizavimo tvarką. Patikrinimo terminą Tarnybos direktorius tęsė kelis kartus iki 2022-08-10, vėliau iki 2022-10-10; byloje nekyla ginčas, kad Bendrovė nežinojo apie Patikrinimo termino pratęsimus. Patikrinimo aktas Tarnyba Bendrovei išsiuntė 2022-10-24 raštu; Bendrovė pateikė atsiliepimą į Patikrinimo aktą.
40. Remiantis bylos medžiaga, matyti, kad Bendrovė buvo tinkamai informuota, žinojo, jog Tarnyba pradėjo Bendrovės neplaninį specialųjį patikrinimą, kad gauta lošėjo pretenzija dėl Bendrovės veiklos, Tarnyba prašė pateikti 2022-01-05 ir 2022-02-19 visos paros vaizdo įrašus iš konkretaus Bendrovės lažybų punkto ir automatų salono – adresu: (duomenys neskelbtini), dėl kurio pretenziją Tarnybai parašė lošėjas (trečiasis suinteresuotas asmuo L. A.), o ne pateikti vaizdo įrašus iš kitų Bendrovės lažybų punktų ir automatų salonų. Atsižvelgiant į išdėstytą, į ALĮ 15 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą reguliavimą, teismo vertinimu, Sprendime pagrįstai konstatuota, jog Bendrovė, neišsaugodama visos paros 2022-01-05 ir 2022-02-19 vaizdo įrašų, kurie susiję su asmens pranešime nurodytu laikotarpiu, pažeidė ALĮ 15 straipsnio 5 dalies reikalavimus dėl vaizdo įrašų tinkamo saugojimo termino, vykstant Bendrovės patikrinimui. Teismo vertinimu, ALĮ 15 straipsnio 5 dalyje aiškiai ir nedviprasmiškai nustatyta, kad kai nagrinėjama lošėjo pretenzija ar atliekamas lošimus organizuojančios bendrovės patikrinimas, lošimus organizuojanti bendrovė privalo vaizdo įrašus saugoti ilgiau nei 180 dienų – iki pretenzijos išnagrinėjimo ar lošimus organizuojančios bendrovės patikrinimo pabaigos. BDAR 5 straipsnio 1 dalies b punkte nustatyta, kad asmens duomenys turi būti renkami nustatytais, aiškiai apibrėžtais bei teisėtais tikslais ir toliau netvarkomi su tais tikslais nesuderinamais būdais; BDAR 5 straipsnio 1 dalies e punkte nustatyta, kad asmens duomenys turi būti laikomi tokia forma, kad duomenų subjektų tapatybę būtų galima nustatyti ne ilgiau, nei tai yra būtina tais tikslais, kuriais asmens duomenys yra tvarkomi; pagal BDAR 4 straipsnio 2 punktą, duomenų tvarkymas apima ir asmens duomenų saugojimą. Teismo vertinimu, BDAR įtvirtintas reguliavimas nepaneigia ALĮ 15 straipsnio 5 dalyje įtvirtinto reguliavimo ir nesudaro prielaidų jo netaikyti.
Dėl Bendrovės vykdyto patikrinimo termino
41. Pareiškėja paaiškina, kad Tarnybos vykdyto Bendrovės neplaninio specialiojo patikrinimo trukmė viršijo maksimalią galimą trukmę (jis buvo pradėtas 2022-04-12, Patikrinimo aktas atsiųstas 2022-10-24, o poveikio priemonė pritaikyta tik 2022-12-29).
42. Teismas šiuos pareiškėjos argumentus atmeta kaip nepagrįstus remdamasis toliau pateiktais motyvais.
43. Kaip minėta, Tarnyba Pavedimą patikrinti priėmė 2022-04-12, kuriame buvo nurodyta, kad patikrinimą pradėti 2022-04-12, baigti 2022-06-10. Patikrinimo terminas buvo pratęsti iki 2022-08-10; vėliau iki 2022-10-10. Ginčo byloje dėl patikrinimo termino pratęsimo iki 2022-10-10 nekyla. Patikrinimo akte nurodyta, kad patikrinimas pradėtas 2022-04-12, baigtas 2022-10-10. Iš bylos medžiagos matyti, kad Patikrinimo aktas surašytas 2022-10-19. Remiantis 2022 m. kalendoriumi, 2022-10-10 buvo pirmadienis, 2022-10-19 – trečiadienis (t. y. Patikrinimo aktas surašytas praėjus 7 darbo dienoms, skaičiuojant nuo 2022-10-10). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, Patikrinimo taisyklių 57, 62 punktuose, 66.2 punkte įtvirtintą teisinį reguliavimą, vertinant jį sistemiškai, teismas daro išvadą, kad patikrinimo trukmė neviršijo Patikrinimo taisyklių 57punkte nustatyto maksimalaus 6 mėnesių termino.
Dėl paskirtos baudos
44. Pareiškėja paaiškino, kad Tarnyba Bendrovei skyrė maksimalią įmanomą baudą – 15 000 Eur. Bendrovei sankcija apskritai neturėjo būti taikoma, nes ji nepadarė ALĮ 15 str. 2 d., 3 d. ir 5 d. įtvirtintų pažeidimų, o Tarnybos vykdytas patikrinimas truko ilgiau nei tą leidžia Patikrinimo taisyklės. Be to, sankcijų taikyti už aiškiai nenustatytus reikalavimus nėra galima. Tačiau net ir Tarnybai manant, kad pažeidimai buvo padaryti, ji neturėjo teisės taikyti Bendrovei jokios baudos kaip poveikio priemonės. Paaiškina, kad Bendrovės pažeidimai, jeigu jie būtų laikomi padarytais, galėtų būti traktuojami tik kaip mažareikšmiai. Akcentuoja, kad Tarnyba Sprendime konstatavo, kad ji nenustatė jokių sunkinančių aplinkybių ir nustatė tik Bendrovės atsakomybę lengvinančias aplinkybes; Tarnyba nenustatė, kad dėl skaitmeninio vaizdo sistemos veikimo (funkcionavimo) bei visos paros 2022-01-05 ir 2022-02-19 vaizdo įrašų neišsaugojimo būtų padaryta kažkokios žalos (įskaitant ir skundą pateikusiam asmeniui); nebuvo nustatytas joks Bendrovės gautos naudos faktas; Bendrovė, vos tik gavusi indikacijas iš Tarnybos apie naudojamos vaizdo įrašymo sistemos galimai netinkamą funkcionavimą, pati geranoriškai įgyvendino priemones šiai sričiai efektyvinti ir atsižvelgė į gautas pastabas, Tarnyba, vadovaudamasi ALĮ 29¹ str. 6 d. ir Mažareikšmių pažeidimų kriterijų nuostatomis, turėjo neskirti Bendrovei jokios poveikio priemonės už tariamus pažeidimus, o pasielgė priešingai – skyrė maksimalią baudą.
45. Teismo vertinimu, Bendrovė padarė ALĮ 15 straipsnio 2, 3 ir 5 dalyse nurodytus pažeidimus, Tarnybos patikrinimas neviršijo teisės aktuose nustatytos maksimalios trukmės. Teismas sutinka su atsakovės vertinimu, kad Bendrovės padarytų pažeidimų pripažinti mažareikšmiais nebuvo pagrindo, teismo vertinimu, paskirta bauda yra proporcinga padarytiems teisės pažeidimams, yra adekvati, paskirta remiantis ALĮ ir Aprašo nuostatomis. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes, ginčui aktualų teisinį reguliavimą, pareiškėjos skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo vertinti, kad Bendrovei bauda paskirta pažeidžiant ALĮ, Aprašo, Mažareikšmių pažeidimų kriterijus, paskirta nepagrįstai ar per didelė.
46. Tarnybos Sprendimas yra teisėtas bei pagrįstas, atitinkantis VAĮ 10 straipsnyje įtvirtintus administraciniam aktui keliamus reikalavimus.
47. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas pareiškėjos skundą atmeta kaip nepagrįstą.
48. Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl teisėjų kolegija jų nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011).
49. Pareiškėja prašo priteisti iš Tarnybos pareiškėjai jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
50. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą (40 straipsnio 1 dalis); proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (40 straipsnio 5 dalis); atstovavimo išlaidų klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (40 straipsnio 5 dalis); dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu (41 straipsnio 1 dalis); teismas taip pat turi teisę nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių (40 straipsnio 4 dalis).
51. Pareiškėjos skundas atmestas kaip nepagrįstas, todėl nėra pagrindo priteisti pareiškėjos naudai iš Tarnybos pareiškėjos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
52. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime prašė priteisti iš pareiškėjos trečiojo suinteresuoto asmens naudai bylinėjimosi išlaidas, tačiau iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė jas pagrindžiančių dokumentų, todėl trečiojo suinteresuoto asmens prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nėra pagrindo tenkinti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsniu, 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132, 133 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjos UAB „TOP SPORT“ skundą atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.