- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-03-19
- Bylos Nr.
- 1-174-659/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-33-1-00803-2013-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Violeta Balčiūnienė
- Nukentėjusysis
- V. Ž.
- Kaltinamasis
- M. Ž.
- Advokatai
- Rimvydas Paulauskas, Mindaugas Martinaitis
- Kategorijos
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Violeta Balčiūnienė, sekretoriaujant Linai Beniušienei, dalyvaujant prokurorei Ritai Ušinskienei, nukentėjusiajai V. Ž., jos atstovui advokatui Rimvydui Paulauskui, kaltinamojo gynėjui advokatui Mindaugui Martinaičiui, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
M. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, LR pilietis, išsituokęs, gyv. (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
jis, 2013 m. gegužės 10 d., apie 11.15 val., buto, (duomenys neskelbtini), koridoriuje, konflikto su sutuoktine V. Ž. metu, vieną kartą spyrė nukentėjusiajai į dešinę koją, grumtynių metu Baltijos pr. 47 namo laiptinėje, sugriebdamas V. Ž. krūtinės srityje, ją pastūmė, ko pasekoje nukentėjusioji nukrito nugara ant laiptų. Tokiu būdu V. Ž. padarė poodinę kraujosruvą su odos nubrozdinimu dešinio dilbio užpakaliniame paviršiuje, linijinius odos nubrozdinimus krūtinės ląstos dešiniajame priekiniame paviršiuje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamasis M. Ž. kaltės nepripažino ir parodė, kad 2013-05-10 jam paskambino V. Ž. ir pasakė, kad atvažiuos pasiimti daiktus. V. Ž. mama buvo už vairo, norėjo priparkuoti automobilį, bet jai sunkiai sekėsi. Kai moteris sustojo, jis paėmė iš mašinos vaiką, tada išlipo V. Ž., su kuria jis prie laiptinės pradėjo konfliktuoti – jis kaltino ją neištikimybe. Tuo metu V. Ž. mama kaip tik priparkavo mašiną ir visi nuėjo į butą. V. Ž. atėjo su dideliais juodais maišais, nuėjo į kambarį pasiimti daiktų, o jis liko kitame kambaryje su vaiku ant rankų, V. Ž. mama buvo šalia jo. Nors V. Ž. buvo kitame kambaryje, tačiau kol ji rinko daiktus, jie visą laiką konfliktavo. V. Ž. mama liepė baigti konfliktą, pagrasindama, kad iškvies policiją. Tada jis nutarė išeiti iš namų, bet žmona buvo jam už nugaros, o žmonos mama - priekyje ir neleido jam išeiti. Vaikas buvo jo rankose, kai jis pajuto, kad iš už nugaros tempia vaiką. Pasisukus, V. Ž. išplėšė vaiką, spardė jam į kojas. V. Ž. mama buvo šone, kvietė policiją. Grumtynių bute nebuvo, bet laiptinėje triukšmas buvo, V. Ž., plėšdama iš jo rankų vaiką, pati paslydo ir nukrito. Tuo viskas ir baigėsi. Jis išėjo į lauką laukti policijos. Sužalojimai ant V. Ž. kūno galėjo atsirasti dėl to, kad mosikuojant netyčia galėjo ją užgauti. Tačiau tyčia jokio smūgio nebuvo. Vaiką norėjo pasiimti, nes buvo jo ilgai nematęs ir norėjo su juo nueiti iki savo tėvų, kurie netoliese gyveno. Su V. Ž. santuoką nutraukė, yra įsiteisėjęs teismo sprendimas.
Nukentėjusioji V. Ž. parodė, kad 2013-05-10 atvažiavo su mama į butą pasiimti daiktus. Tame bute ji jau nebegyveno, apie savaitę laiko iki įvykio gyveno pas mamą, bet skyrybų proceso dar nebuvo. Kai atvažiavo daiktų, su M. Ž. susitiko lauke. Kai ji išlipo iš automobilio, M. Ž. ėmė ją kolioti, buvo neblaivus. Prie laiptinės buvo daugiau žmonių. Kaimynai girdėjo, kaip kaltinamasis ją lauke koliojo. Nuėjus į butą, ji pradėjo rinkti savo daiktus, o M. Ž. toliau ją koliojo ir spyrė jai į koją. Tada jos mama liepė jam nusiraminti. Jis būdamas bute čiupo vaiką ir bėgo lauk. Ji paėmė iš jo vaiką ir tada M. Ž. bandė vaiką iš jos rankų išplėšti ir ją pastūmė. Ji su visu vaiku nugriuvo ant nugaros. Tuo metu jos mama iškvietė policiją. Atvykę pareigūnai M. Ž. išsivežė. Dėl šio įvykio ji pareiškė 3000 Lt civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti.
Liudytoja E. M. parodė, kad kaltinamasis yra jos buvęs žentas. Prieš įvykį buvo dar vienas incidentas - kaltinamasis išmetė dukters rūbus, liepė išeiti lauk. Dukra grįžo į jos namus, bet nenorėjo kalbėti apie tai, kas įvyko. Po to žentas paskambino jos dukrai, norėjo susitikti su vaiku. Jie susitiko. Kai dukra atvažiavo pasiimti vaiko, jis atėmė iš dukros nuo buto raktus. Būnant jos namuose, dukrai reikėjo daiktų, tada dukra su kaltinamuoju susiskambino, susitarė, kad atvažiuos pasiimti daiktų. Kai jos atvažiavo, M. Ž. griebė vaiką, pradėjo kolioti V. Ž.. Vaikas sėdėjo automobilio gale, M. Ž. pasigrobė vaiką, pasakė, kad jos dukra būna su bernais. Jos atėjo į butą su maišais, tada M. Ž. pradėjo vaiką tampyti, koliojosi, keikėsi, spyrė jos dukrai į koją ir norėjo pabėgti su vaiku, tačiau jos M. Ž. sulaikė tarpduryje, norėjo paimti vaiką. Matė, kaip M. Ž. jos dukrai trenkė ir stūmė kumščiu į krūtinę ir V. Ž. nukrito. Smūgis buvo vienas. Nuo griuvimo V. Ž. susitrenkė nugarą. Dukra bandė išplėšti vaiką. Vaikas drebėjo, verkė. Triukšmą girdėjo ir kaimynė.
Liudytoja M. P. parodė, kad pažįsta tiek kaltinamąjį, tiek nukentėjusiąją. Pora nusipirko butą prieš du metus. Jų namas yra prie pat mokyklos ir mokiniai po pamokų ateina į jų laiptinę parūkyti, todėl ji nuolat juos vaiko. Tą dieną eilinį kartą išėjo iš buto, pažiūrėti, ar nėra tų mokinių. Atidariusi duris, laiptinėje pamatė jauną kaimynę ir jos mamą, kuri rankoje laikė telefoną ir sakė, kad kviečia policiją. Moteris sakė „Kiek jis gali prikaišioti, kad dukra eina su kavalieriais“, sakė, kad jis durnius. Ji ir jaunieji kaimynai gyvena pirmame namo aukšte. Abi moterys stovėjo šalia, todėl ji pasakė, kad už nieką policijos niekas nekviečia. Siūlė joms susėsti, ramiai pasikalbėti. Bet moterys nereagavo. Jaunoji kaimynė tylėjo, nieko nesakė. Ji nematė, kad kaimynė būtų išsidarkiusi ar sumušta. Kaimynas tuo metu vaikščiojo kieme ir kalbėjo telefonu. Vaikutis tuo metu buvo kaimynės rankose, norėjo pas tėtį, bet jaunoji kaimynė neleido jam eiti pas tėtį. Du metus buvo graži šeima, netriukšmavo, ji su kita kaimyne jais džiaugėsi, priekaištų jiems neturėjo. Prieš tai nebuvo jokio triukšmo. Į koridorių ji išėjo rūkorių patikrinti, o ne dėl triukšmo. Kaimyną dažnai matydavo su vaikeliu. Kai nebeliko tos jaunos kaimynės, du mėnesius ji neleido kaimynui matytis su vaiku. Kaimynas buvo labai laimingas, kai jam buvo vėl leista pasimatyti su vaikučiu.
Liudytojas K. S. parodė, kad yra policijos pareigūnas. 2013-05-10 galėjo būti įvykis. Buvo gautas pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje Baltijos pr. Kaltinamąjį pamena, jis jį sulaikė ir pristatė į 2-ajį policijos komisariatą. Bute nebuvo, tik sulaikė asmenį ir buvo su juo tarnybiniame automobilyje. Nepamena, ar teko bendrauti su nukentėjusiąja. Jo kolega užėjęs į vietą pildė dokumentus.
Liudytojas R. K. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kuriuose parodė, kad 2013-05-10 apie 11.25 val., patruliuojant kartu su K. S., iš Klaipėdos AVPK budėtojo gavo pranešimą, kad bute, (duomenys neskelbtini), vyksta konfliktas. Atvykus nurodytu adresu, vyriškį – M. Ž. rado lauke, buvo matyti, jog jis susierzinęs. Jei gerai prisimena, laiptinėje buvo minėto vyriškio žmona – V. Ž. su mažamečiu sūnumi ir jos mama. V. Ž. nurodė, kad sutuoktinis prieš ją smurtavo, ji parodė mėlynę ant dešinės kojos bei matėsi paraudimas ant krūtinės, ar dar moteris skundėsi, jog kur nors skauda ar yra sužalota, neprisimena. V. Ž. buvo susijaudinusi, išsigandusi, vaikas taip pat išsigandęs, verkė. Ar V. Ž. mama kuo nors skundėsi, neprisimena. V. Ž. nurodė, kad tai ne pirmas kartas kai sutuoktinis prieš ją smurtauja, vadina necenzūriniais žodžiais, grasina, tačiau ankščiau į policiją nesikreipė. Kiek prisimena, nukentėjusioji nurodė, jog konfliktas įvyko dėl to, jog sutuoktinis ją kaltina neištikimybe. Kadangi buvo gautas pranešimas dėl smurto, V. Ž. pristatė į Klaipėdos m. antrojo policijos komisariato budėtojų dalį. Prie jų M. Ž. nukentėjusiajai lyg ir nieko nebesakė, kaltinamąjį įsodino į tarnybinį automobilį, atskyrė nuo nukentėjusiosios. Pastaroji nuėjusi į jų bendrą butą pasiėmė savo daiktus. Kiek prisimena, V. Ž. skundėsi, kad sutuoktinis smurtavo tik prieš ją, dėl smurtavimo prieš vaiką, niekas nieko nesakė (b. l. 20-21).
2013-05-10 tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto matyti, kad buvo gautas pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje, adresu Baltijos pr. 47-26, Klaipėda. Nukentėjusioji buvo susijaudinusi, ant krūtinės matėsi paraudimas. Aplinka, kurioje gyvenama tvarkinga, moteris blaivi (b. l. 1-5).
2013-05-13 specialisto išvadoje Nr. G 944/13 (03) V. Ž. konstatuoti šie sužalojimai: poodinė kraujosruva su odos nubrozdinimo dešinio dilbio užpakaliniame paviršiuje, poodinė kraujosruva dešinės šlaunies srityje, linijinis odos nubrozdinimas krūtinės ląstos dešiniame priekiniame paviršiuje. Nurodyti sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą ( b. l. 9).
Iš asmens blaivumo patikrinimo pažymos matyti, kad M. Ž. nustatytas 0,37 ‰ promilės girtumas (b. l. 24).
Išanalizavęs ir įvertinęs įrodymų visumą teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis M. Ž. nežymiai sutrikdė V. Ž. sveikatą. Nors M. Ž. dėl padaryto nusikaltimo kaltės nepripažino, tačiau neneigė, jog grumtynių dėl vaiko metu galėjo sužaloti V. Ž.. Tai, kad M. Ž. nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios sveikatą patvirtina specialisto išvada, kurioje konstatuoti sužalojimai – poodinė kraujosruva su odos nubrozdinimu dešinio dilbio užpakaliniame paviršiuje, linijinis odos nubrozdinimas krūtinės ląstos dešiniame priekiniame paviršiuje (b. l. 9) - atitinka V. Ž. nurodytas įvykio aplinkybes. Liudytoju apklaustas policijos pareigūnas taip pat parodė, kad atvykęs į įvykio vietą matė paraudimą ant V. Ž. krūtinės (b. l. 135). Taigi teismas, vertindamas tiek nukentėjusiosios, tiek liudytojos E. M. parodymus, neturi pagrindo abejoti, kad grumtynių metu M. Ž. pastūmė V. Ž., todėl kaltinamojo veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį. Nors M. Ž. buvo kaltinamas ir tuo, kad konflikto metu spyrė nukentėjusiajai į koją, tačiau byloje nėra surinkta neabejotinų įrodymų, jog kaltinamasis būtų padaręs šį sužalojimą. Teismas negali besąlygiškai remtis vien nukentėjusiosios ir liudytojos E. M. parodymais, nes tarp jų ir kaltinamojo santykiai yra konfliktiški. Be to, tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto užfiksuotas sužalojimas - kraujosruva blauzdikaulio priekinėje dalyje (b. l. 2) neatitinka specialisto išvadoje konstatuoto sužalojimo - kraujosruva dešinės šlaunies srityje (b. l. 9). Atsižvelgdamas į nurodytą aplinkybę, teismas negali konstatuoti, kad poodinė kraujosruva V. Ž. dešinės šlaunies srityje atsirado dėl kaltinamojo M. Ž. neteisėtų veiksmų, ir todėl ši kaltinimo dalis šalintina.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo M. Ž. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nors kaltinamajam buvo nustatytas lengvas girtumo laipsnis (b. l. 24), tačiau teismas atsižvelgia į tai, kad girtumas labai nežymus, o byloje nėra duomenų, kad toks apsvaigimo nuo alkoholio laipsnis būtų turėjęs įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Ši aplinkybė šalintina iš kaltinimo.
Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje.
Teismas atsižvelgia į veikos pavojingumo laipsnį - padarytas nesunkus nusikaltimas, į nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus - veika padaryta netiesiogine tyčia, t.y. M. Ž. veiksmai nebuvo tiesiogiai nukreipti į V. Ž. sveikatos sužalojimą, tačiau grumiantis su nukentėjusiąja dėl vaiko, kilo Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje numatyti padariniai, į tai, kad nusikaltimas yra baigtas, į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Taip pat atsižvelgiama į kaltininko asmenybę – nusikalto pirmą kartą, dirba, UAB „Mars“. Darbdavio pateiktoje charakteristikoje M. Ž. apibūdinamas kaip darbštus, stropus, pareigingas darbuotojas, lengvai bendraujantis su kolegomis, greitai įsisavinantis naujoves. Už 2012 m. M. Ž. buvo skirtas įvertinimas „Pranoksta lūkesčius“ (b. l. 44).
Įvertinus šių aplinkybių visumą, teismo nuomone, bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam laisvės apribojimo bausmę, nustatant minimalų terminą, per kurį kaltinamasis įpareigotinas būti namuose nuo 23-6 val. ir dalyvauti smurtinį elegsį keičiančiose programose.
Kardomosios priemonės – įpareigojimas periodiškai reigstruotis policijos įstaigoje ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikintinos.
Nukentėjusioji V. Ž. pareiškė ir teisiamojo posėdžio metu palaikė civilinį ieškinį, reikalaudama atlyginti 3 000 Lt neturtinę žalą bei 800 Lt advokato atstovavimo išlaidas. Neturtinės žalos dydį ji grindžia tuo, kad dėl šio įvykio nukentėjo morališkai ir psichologiškai, vaikui buvo sukelta daug skausmo.
Civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio l dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas neturtinės žalos dydį nustato, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. V. Ž. reikalavimas dėl neturtinės žalos yra pagrįstas. Teismas neabejoja, kad nukentėjusioji patyrė fizinį skausmą, išgyveno kitokius nepatogumus. Tai patvirtina ir BĮ Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centro pažyma (b. l. 132). Nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į kaltinamojo nusikalstama veika padarytas pasekmes – į tai, kad nukentėjusiajai padarytas nežymus sveikatos sužalojimas ir jokių rimtesnių padarinių jis nesukėlė. Be to, pažymėtina ir tai, kad kaltinamojo veiksmai nebuvo tiesiogiai nukreipti į nukentėjusiosios sveikatos sutrikdymą, į tai, kad konfliktas buvo abipusis. Be to, teismo vertinimu, kaltinamąjį pripažinus kaltu ir paskyrus jam bausmę, bausmės tikslai - nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bus pasiekti ir, teismo nuomone, pakankamai griežtai bus įvertintas kaltinamojo nusikalstamas elgesys, kaip atpildas nukentėjusiajam asmeniui už padarytą skriaudą. Taigi įvertinus visas aplinkybes, teismas mano, kad prašomi priteisti 3 000 litų neturtinei žalai atlyginti šiuo atveju yra aiškiai per didelė suma ir neatitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijų, todėl ji mažintina ir nukentėjusiosios naudai iš M. Ž. priteistini 300 litų neturtinės žalos atlyginimui.
Nukentėjusiosios V. Ž. pareikštas reikalavimas dėl atlyginimo už advokato atstovavimo paslaugas pagrįstas, pripažintinas proceso išlaidomis, todėl tenkintinas priteisiant iš M. Ž. 800 Lt V. Ž. naudai.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-307 str., str.,
nusprendė:
M. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir paskirti trijų mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per šį terminą būti namuose nuo 23 val. iki 06 val., jei tai nesusiję su darbu, ir dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Kardomąsias priemones - įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Nukentėjusiosios civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš kaltinamojo V. Ž. naudai 300 litų neturtinei žalai bei 800 Lt advokato atstovavimo paslaugoms atlyginti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Klaipėdos miesto apylinkės teisme.