- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2011-09-30
- Bylos Nr.
- II-15-213/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 4-48-3-00300-2011-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Vita Lučkauskaitė
- Kategorijos
- 48.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Trakų rajono apylinkės teismo teisėja Vita Lučkauskaitė, sekretoriaujant Ingai Bagdonavičienei, dalyvaujant J. K., Elektrėnų savivaldybės tarybos administracinės komisijos atstovei Živilei Ščerbavičiūtei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo J. K. skundą dėl Elektrėnų savivaldybės tarybos administracinės komisijos 2011 m. gegužės 31d. nutarimo administracinėje byloje, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. K. 2011 m. kovo 28d. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad 2011 m. kovo 11d. apie 21 val. 30 min. Semeliškių miestelyje, Trakų gatvėje, J. K. priklausantis šuo pribėgęs užpuolė ir įkando J. B. į kairįjį sėdmenį, padarydamas žalą J. B. sveikatai. Protokole taip pat nurodyta, kad J. K. šiais veiksmais pažeidė Elektrėnų savivaldybės tarybos 2004 m. rugpjūčio 11d. sprendimu Nr. TS-169 patvirtintų Gyvūnų laikymo taisyklių III skirsnio 38 p., 51 p., bei padarė pažeidimą, numatytą LR ATPK 110 str. 5d.
Žemesnės instancijos teismas
Elektrėnų savivaldybės administracinės komisijos 2011 m. gegužės 31d. nutarimu Nr. AkN-42 J. K. buvo pripažintas padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 110 str. 5d. ir nubaustas 700 litų bauda.
Šalies argumentai
J. K. pateikė teismui skundą dėl aukščiau minėto nutarimo ir prašė jį apklausti ir priimti teisingą sprendimą. J. K. skunde nurodė, kad š.m. kovo 28d. jo gyvenamosios vietos adresu apsilankė Elektrėnų policijos komisariato pareigūnai ir pareiškė, kad esą š.m. kovo 11d. (t.y. praėjus nuo menamo įvykio 17 dienų), jo šuo įkando piliečiui J. B. į sėdmenis ir suplėšė džinsus ir surašė jam administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame jis pažymėjo, kad su jų teiginiais kategoriškai nesutinka. Skunde taip pat nurodė, kad Elektrėnų savivaldybės tarybos administracinė komisija jį trys kartus kvietė į bylos nagrinėjimo posėdį, kuriuose jis dalyvavo, tačiau įvyko tik du posėdžiai, antrą kartą su liudininkais ir mano, kad įrodė, kad jo šunys (du Kaukazo aviganiai) nuo š.m. vasario mėnesio pabaigos randasi Žiežmariuose ir saugo UAB „Taisonas“, kurios 100 procentų akcininkas yra jis, darbo objektą (lentpjūvę), todėl jie niekam negalėjo įkąsti Semeliškėse.
Atsiliepimas
Elektrėnų savivaldybės tarybos administracinė komisija pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodė, kad komisija su skundu nesutinka. Taip pat nurodė, kad 2011 m. gegužės 17d. vykusiame Komisijos posėdyje buvo apklaustas J. K., jis su pažeidimu kategoriškai nesutiko, taip pat pareiškė, kad neturi pajamų važinėti į Komisijos posėdžius. Komisija išklausė jo paaiškinimus, pasiteiravo, ar komisija gali remtis nukentėjusiojo parodymais, J. K. sutiko. Atsiliepime taip pat nurodyta, kad kitas komisijos posėdis įvyks 2011 m. gegužės 31d. 13 val., nes būtina apklausti nukentėjusįjį ir su juo įvykio metu buvusį liudytoją. Posėdžio metu buvo apklausti J. K. pakviesti liudytojai A. U., V. B., G. R., komisijos nuomone šie liudytojai šališki, nes visi buvę J. K. darbuotojai ir į lentpjūvę užvažiuodavo pasiteirauti, ar atsirastų darbo. Nurodė, kad liudytojai apklausos metu painiojosi, kalba buvo nerišli, negalėjo pasakyti, kokios veislės yra šunys, nors rašytiniame liudijime visi teigė, kad tai Kaukazo aviganiai. Atsiliepime taip pat nurodyta, kad J. K. neturi leidimo laikyti agresyvios veislės šunį Kaukazo aviganį, šiais savo veiksmais jis pažeidžia Elektrėnų savivaldybės tarybos 2004-08-11 sprendimu Nr. TS-169 patvirtintų Gyvūnų laikymo taisyklių 34, 61.9., 62 punktus. Atsiliepime taip pat nurodyta, kad nutarimas nubausti J. K. buvo priimtas išnagrinėjus Vilniaus apskrities VPK Elektrėnų policijos komisariato atsiųstą medžiagą, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymus, nukentėjusiojo bei liudytojo parodymus. Prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Teismo posėdžių metu apklaustas J. K. paaiškino, kad su jam paskirta bauda nesutinka, nes tuo metu pas jį Semeliškėse šunų nebuvo. Žino, kad yra gautas B. skundas, tačiau šio asmens jis nepažįsta, atseit šis asmuo sakė, kad šuo išbėgo iš jo kiemo. Paaiškino, kad Semeliškėse yra daug valkataujančių šunų, jo namo teritorija yra aptverta, tačiau nėra vartų, todėl į jo teritoriją gali įbėgti bet koks valkataujantis šuo. Nurodė, kad įvykio dienai šunų pas jį Semeliškėse nebuvo, nes juos jau vasario mėnesį išvežė į Žiežmarius. Nurodė, kad į sodybą niekas nebuvo atvykęs patikrinti ar pas jį yra šunys ir kokios veislės. Prašė panaikinti sprendimą dėl jam paskirtos baudos, nes komisijos posėdyje apklausti jo liudytojai pateikė argumentuotus paliudijimus. Nurodė, kad ir komisijos posėdyje apklaustas Semeliškių seniūnas pasakė, kad šuo, sukandžiojęs nukentėjusįjį, yra juodas aviganis, nors juodo šuns jis niekada neturėjo. Nurodė, kad jis neginčija tos aplinkybės, kad nukentėjusiajam įkando kažkoks šuo ir netoli jo namų, tačiau tai ne jo šuo. Laiko, kad nukentėjusysis apsipažino, be to, jeigu šuo įkastų, tai nukentėjusysis tikrai be medikų pagalbos neapseitų.
Teismo posėdžio metu institucijos priėmusios nutarimą Elektrėnų savivaldybės tarybos administracinės komisijos atstovė Živilė Ščerbavičiūtė nurodė, kad nukentėjusysis gerai pažinojo jam įkandusį šunį, be to ir raštu nurodė, kad tai J. K. ir jo žmonos šuo. Nurodė, kad komisija priimdama sprendimą J. K. atžvilgiu, vadovavosi liudytojų parodymais, buvo apklaustas seniūnas, kuris parodė, kad tai buvo ne pirmas atvejis. Todėl ir priėmė tokį sprendimą, kad šuo, kuris apkandžiojo nukentėjusįjį, buvo J. K. šuo. Todėl J. K. buvo teisingai nubaustas už padarytą pažeidimą, įvertinus visus surinktus įrodymus, kurie buvo pagrįsti byloje esančia medžiaga ir liudytojų parodymais.
Teismo posėdžio metu apklaustas nukentėjusysis J. B. paaiškino, kad tą vakarą ėjo su draugu pas pažįstamus, ėjo šalikele lygiagrečiai J. K. namų. Ant kelio buvo vilkšunis, jis jo nepuolė, tačiau priėjęs du kartus grybštelėjo jam į sėdmens raumenį. Parodė, kad J. K. šunį žino iš matymo, gal ir tuo metu buvo panašus šuo. Šuo buvo gatvėje, ten ir pasiliko, kai jam grybštelėjo. Parodė, kad jam buvo žinoma apie tai, kad K. turi šunį, tačiau jo palaido neleidžia, laiko voljere. Teko girdėti, kad J. K. šuo buvo užpuolęs žmones, bet oficialiai niekas niekur nesikreipė. Parodė, kad jis iš J. K. nenori jokios kompensacijos.
Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas A. S. parodė, kad jis gyvena Žiežmariuose, J. K. priklausančiose patalpose Žiežmariuose gyveno nuo vasario mėnesio, nes turėjo problemų šeimoje. Parodė, kad tuo metu ten buvo ir du šunys, kurių veislių nežino, bet jie buvo dideli.
Teismo posėdžio metu apklaustas Vytas Barzdaitis parodė, kad yra Semeliškių miestelio seniūnas, K. šeima į Semeliškes atvyko prieš 10 metų, su pačiu J. K. jokių problemų nebuvo, tačiau problemos buvo su jo šunimis, nes laksto be priežiūros. Parodė, kad šeimininkai šunis retai paleidžia, dažniausiai šunys patys nutrūksta. Seniūnas taip pat parodė, kad buvo gavęs žodinių nusiskundimų dėl K šunų. Prisimena, kad J. K. turėjo didelį šunį, tačiau negali teigti, kad būtent šis šuo įkando nukentėjusiajam, nes pats nematė. Nurodė, kad J. K. turėjo didelį šunį – vilkšunį aviganį tamsų, gal tamsiai rudos ar juodos spalvos. Girdėjo, kad J. B. apkandžiojo šuo, išpuolęs iš K. kiemo.
Teismo posėdžio metu apklausta D. K. parodė, kad jų šeima turėjo du Kaukazo aviganius, jie pilkos spalvos, laikė juos voljere, o nuo vasario mėnesio jų sodyboje nėra.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
LR ATPK 110 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad pagal šią dalį atsako asmuo, kuris pažeidė gyvūnų įsigijimo, laikymo, veisimo, dresavimo ir prekybos taisykles bei atskirų rūšių gyvūnų registravimo gyvenamosiose vietovėse taisykles arba agresyvių šunų įvežimo įsigijimo, laikymo, registravimo, veisimo, dresavimo ir prekybos jais taisykles ir dėl to buvo padaryta žala asmens sveikatai ir turtui.
Šioje byloje kaltinimai J. K. paremti tik nukentėjusiojo J. B. ir liudytojo A. S. parodymais.
Kaip matyti, iš byloje esančios medžiagos, J. B. 2011 m. kovo 13d. parašė pareiškimą Elektrėnų policijos komisariato viršininkui, kuriame nurodė, kad 2011 m. kovo 11d. jis kartu su A. S. 21 val. 30 min. ėjo į miestelį (Semeliškes). Einant šaligatviu tarp M. S. ir M. namų iš laukų atbėgo šuo ir puolė kandžiotis, suplėšė jam striukę, perkando džinsus ir padarė kastinę žaizdą kairiojo sėdmens srityje. Pareiškime J. B. nurodė, kad šuns šeimininkė yra D. K., gyv. (duomenys neskelbtini) (b.l. 10).
Iš byloje esančio 2011 m. kovo 28d. paaiškinimo matyti, kad J. B. 2011 m. kovo 11d. apie 21 val. 30 min. kartu su draugu A. S. ėjo Trakų gatve Semeliškių miestelyje. Einant šaligatviu prie jo ir draugo pribėgo šuo, kuris pradėjo urgzti ir įkando jam į kairiojo sėdmens sritį. Nurodė taip pat, kad šunį pažįsta, tai D. J. ir J. K., gyv. (duomenys neskelbtini), šuo. Taip pat nurodė, kad 2011 m. kovo 12d. kreipėsi į Trakų ligoninę (b.l. 11).
Iš byloje esančio 2011 m. kovo 28d. paaiškinimo matyti, kad A. S. 2011 m. kovo 11d. apie 21 val. 30 min. kartu su draugu J. B. ėjo Trakų gatve, Semeliškėse. Einant gatve, prie jų pribėgo D. J. ir J. K., gyv. (duomenys neskelbtini), šuo ir įkando jo draugui J. B. (b.l. 12).
Iš byloje esančio J. B. 2011 m. gegužės 24d. prašymo dėl bylos nagrinėjimo matyti, kad kovo 11d. jis ėjo su draugu vakare ir prie jo pribėgo šuo (išsirinko ne draugą, o jį) ir įkando į kairį didžio sėdmens raumenį. Nurodė taip pat, kad yra įsitikinęs, kad tai J. K. šuo. Šuo yra didelis mišrūnas ilgo (vidutinio) plauko šviesiai rudo. Nurodė, kad tą šunį iš matymo gerai pažįsta, nes apie 8 metus eidavo į mokyklą (b.l. 21).
Iš byloje esančio A. S. 2011 m. gegužės 30d. prašymo dėl bylos nagrinėjimo matyti, kad kovo 11d. 21 val. 30 min. jis kartu su J. B. ėjo Semeliškėse, Trakų gatve. Prie jų pribėgo J. K. šuo ir įkando J.. Šis šuo buvo didelis, rudos spalvos ir ilgo plauko, mano, kad tai buvo Kaukazo aviganis. Nurodė, kad pats gyvena Semeliškėse ir kiekvieną dieną vaikščiodamas matydavo, kad tai jų šuo, jis būdavo voljere ir galėjo iš ten laisvai ištrūkti, po šio įvykio šuns daugiau nematė (b.l. 22).
Iš byloje esančios Kreipimosi dėl pasiutligės kortelės matyti, kad J. B. kreipėsi į Trakų ligoninę (data nenurodyta), šuns veislė nenurodyta, šuns šeimininkė D. K., gyv. (duomenys neskelbtini), nurodyta, kad einant gatve iš kitos gatvės pusės esančio kiemo atbėgo šuo ir įkando, paciento būklė stabili (duomenų apie tai, kokio pobūdžio įkandimas, ar reikalingas gydymas, kortelėje nėra) (b.l. 13).
Iš byloje esančių Elektrėnų savivaldybės tarybos administracinės komisijos posėdžio protokolų matyti, kad nagrinėjant J. K. administracinio teisės pažeidimo bylą, komisija vadovavosi ne J. K. ir liudytojų A. U., V. B., G. R. parodymais, o nukentėjusiojo J. B. (tik rašytiniais parodymais), liudytojo A. S. (tik rašytiniais parodymais) ir Semeliškių seniūno Vytauto Barzdaičio, kuris buvo apklaustas posėdžio metu, parodymais.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas protokolo administracinio teisės pažeidimo byloje esmę, yra nurodęs, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas surašomas, kai: 1) nustatytas administracinio teisės pažeidimo padarymo faktas (vieta, laikas, esmė); 2) žinomas pažeidimą padaręs asmuo; 3) galima konstatuoti būtinus administracinio teisės pažeidimo sudėties elementus (administracinė byla Nr. N16-566/2007). Administracinio teisės pažeidimo protokolas turi dvejopą reikšmę: jis yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, taip pat yra dokumentas, kuriame fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Administracinio teisės pažeidimo protokolu apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos: byla nagrinėjama tik dėl to pažeidimo, kuris buvo nurodytas administracinio teisės pažeidimo protokole (administracinė byla Nr. N17-705/2006). Tad nustatydami nagrinėjamų pažeidimų padarymo faktą, pareigūnai, turintys teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, privalo surinkti įrodymus, kuriuos ištyrusi ir įvertinusi nagrinėjanti administracinio teisės pažeidimo bylą institucija galėtų konstatuoti administracinio teisės pažeidimo padarymo faktą bei nustatyti su juo susijusias aplinkybes.
Šiuo atveju institucija surašiusi Administracinio teisės pažeidimo protokolą, kurio pagrindu J. K. skirta administracinė nuobauda, pažeidė aukščiau nurodytus tokio procesinio dokumento reikalavimus, kadangi nėra nustatytas faktas, kad būtent J. K. šuo įkando nukentėjusiajam J. B.. Surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą J. K., nebuvo patikrinta pati svarbiausia aplinkybė, kokį gi šunį savo sodyboje laikė J. K. incidento dienai. Kadangi tiek Elektrėnų savivaldybės tarybos administracinės komisijos posėdžių metu duoti liudytojų parodymai, tiek bylos nagrinėjimo teisme liudytojų ir nukentėjusiojo parodymai dėl šuns veislės yra prieštaringi, bylos nagrinėjimo metu teismas prieštaravimo negalėjo pašalinti, nes nuo incidento dienos praėjo daug laiko, teismas jais nesivadovauja. Kad J. B. įkando šuo, šios aplinkybės niekas neginčijo, tačiau ar tai padarė J. K. šuo, byloje surinkti visiškai prieštaringi parodymai. Visu pirma, nei Elektrėnų policijos komisariato policijos pareigūnai, nei Elektrėnų savivaldybės tarybos administracinė komisija nesiėmė jokių priemonių patikrinti ir nustatyti tą aplinkybę, kokių veislių šunis laikė incidento dienai ir laiko K. šeima, gyvenanti Semeliškių miestelyje. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių tą aplinkybę, kad J. K. sodyboje Semeliškėse iki 2011 metų vasario mėnesio pabaigos ( kaip nurodo J. K.) ar vėliau – kovo, balandžio, gegužės mėnesiais, buvo laikomi du Kaukazo aviganiai vienas pilkos spalvos, kitas šviesiai rudos spalvos (apie tai nurodo J. K., jo žmona D. K. nurodo, kad abu šunys pilkos spalvos). Apie tai, kad J. B. užpuolė šviesiai rudos spalvos Kaukazo aviganis, nurodo rašytiniame paaiškinime A. S., tačiau nukentėjusysis nurodo, kad jį užpuolė lyg tai vilkšunis mišrūnas, be to, jis nebuvo tikras, kad tai J. K. šuo (nukentėjusiojo parodymai teismo posėdžio metu). Tiek Elektrėnų savivaldybės tarybos administracinės komisijos posėdžio metu, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu apklaustas Semeliškių seniūnas negalėjo įvardinti J. K. šuns veislės tik nurodė, kad tai didelis šuo, lyg vilkšunis aviganis juodos spalvos. Duomenų, patvirtinančių tą aplinkybę, kad J. K. tikrai laikė šunis (arba Kaukazo aviganius arba vilkšunius) savo sodyboje incidento dienai, byloje nėra. Iš to seka, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nėra jokių faktinių pažeidimo aplinkybių, faktiškai nėra nustatytas šuns, kuris įkando nukentėjusiajam J. B., šeimininkas.
Todėl teismas, įvertinęs visumą ištirtų įrodymų, daro išvadą, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas J. K. buvo surašytas nepagrįstai, t.y. nesant byloje pakankamai įrodymų, pagrindžiančių tą aplinkybę, kad jis padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 110 str. 5d., iš to seka, kad ir nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje J. K. atžvilgiu priimtas nepagrįstai, tinkamai neištyrus ir neįvertinus visus įrodymus, todėl jo atžvilgiu priimtas nutarimas yra naikintinas, o administracinio teisės pažeidimo byla yra taip pat nutraukiama nesant J. K. veikoje pažeidimo sudėties.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
J. K. skundą tenkinti.
Panaikinti Elektrėnų savivaldybės tarybos administracinės komisijos 2011 m. gegužės 31d. nutarimą Nr. AkN-42, kuriuo J. K. buvo pripažintas padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 110 str. 5d. ir administracinę bylą jo atžvilgiu nutraukti.
Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui.