Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2015-09-02 · Administracinė byla Nr. I-6698-244/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-09-02
Bylos Nr.
I-6698-244/2015
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00622-2015-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Jolanta Malijauskienė, Liudmila Zaborovska (pran.), Henrikas Sadauskas
Pareiškėjas
S. J.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai
Trečiasis asmuo
Sveikatos priežiūros tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Kategorijos
  • 6.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-6698-244/2015(Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00622-2015-1)Procesinio sprendimo kategorija 6.6.1; 74 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. rugsėjo 2 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Liudmilos Zaborovskos, teisėjų Jolantos Malijauskienės ir Henriko Sadausko, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. J. skundą atsakovėms Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Sveikatos priežiūros tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas S. J. skunde (b. l. 1–6) prašo priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos laikotarpiu nuo 2011-03-01 iki 2013-12-31 neišmokėtą pensijos dalį.

Pareiškėjas paaiškino, kad Vidaus reikalų ministerijos sprendimu jam buvo paskirta 633,37 Lt pareigūnų ir karių valstybinė pensija už tarnybą ir 463 Lt valstybinio socialinio draudimo netekto darbingumo pensijos dydžio priedas. Įsigaliojus Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinajam įstatymui (toliau - Laikinasis įstatymas), kiekvieną mėnesį buvo mokama pagal šio įstatymo 4 straipsnį sumažinta valstybinė pensija. Pareiškėjas mano, kad Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas, kuris Laikinojo įstatymo 15 straipsnio nuostatomis buvo pratęstas nuo 2012-01-01 iki 2013-12-31, pažeidžia pagrindinius teisingumo, teisėtų lūkesčių ir apsaugos principus, asmens teisę gauti užtarnautos pensijos išmokas, nepagrįstai ribojama asmens teisė į nuosavybę. Vadovaujasi Konstitucinio Teismo išaiškinimais, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika ir pažymi, kad yra pažeidžiamas teisėtų lūkesčių principas.

Atsiliepimas

Atsakovė Vidaus reikalų ministerija atsiliepime į skundą (b. l. 23) su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į skundą atsakovė paaiškino, kad Konstitucinis Teismas iš esmės pripažino, jog pareigūnų ir karių valstybinių pensijų ribojimas valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnį galimas. Konstitucinis Teismas Laikinojo įstatymo 4 straipsnio nepripažino prieštaraujančiu Konstitucijai, tik šio straipsnio taikymo pratęsimo konstitucingumas vadovaujantis Laikinojo įstatymo 15 straipsniu, 2012-iems ir 2013-iems metams nagrinėjamas Konstituciniame Teisme. Tokiu būdu nepriemoka, susidariusi taikant Laikinojo įstatymo 4 straipsnį, galėtų būti išmokama tik laikotarpiu nuo 2012 m. sausio mėnesio iki 2013 gruodžio mėnesio ir tik jei Konstitucinis Teismas pripažintų Laikinojo įstatymo 15 straipsnį antikonstituciniu. Mano, jog nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo skundo, kadangi pareiškėjas neįrodo, jog Vidaus reikalų ministerija ar jos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal tuo metu galiojusius ar šiuo metu galiojančius įstatymus ši institucija ar jos darbuotojai privalėjo ar privalo veikti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjui nuo 2011 m. kovo 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. dėl Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo neišmokėtos valstybinės pareigūnų ir karių pensijos dalies priteisimo.

Teisė į teisminę gynybą nėra besąlyginė – ji privalo būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka (ABTĮ 5 str. 1 d.) ir terminais.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) išplėstinė teisėjų kolegija 2013-03-12 nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A552-519/13, konstatavo, kad ginčams dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalies priteisimo pagal analogiją taikytinos panašius teisinius santykius reguliuojančios teisės normos, skirtos valstybinių socialinio draudimo pensijų nepriemokų klausimams spręsti, todėl savo pažeistas teises dėl valstybinės pensijos mokėjimo suinteresuoti asmenys galėjo apginti per trejų metų terminą. Išplėstinė LVAT teisėjų kolegija, nagrinėdama iš esmės analogiško pobūdžio bylą dėl valstybinės pareigūnų ir karių pensijos dalies priteisimo, 2013-11-07 nutartyje (a. b. Nr. A444-2232/2013) konstatavo, kad reikalavimui dėl valstybinės pareigūnų ir karių pensijos dalies priteisimo pareikšti taikomas trejų metų procesinis kreipimosi į teismą terminas, kurio eigos pradžia turi būti skaičiuojama nuo pirmosios sumažintos valstybinės pensijos išmokėjimo dienos.

Pažymėtina, kad nuo 2013-01-01 teisės normos, skirtos valstybinių socialinio draudimo pensijų nepriemokų klausimams spręsti, kurios pagal analogiją taikytinos ir pareiškėjo keliamam ginčui, nustato 6 mėnesių procesinį terminą pažeistoms teisėms apginti.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad dėl laikotarpiu nuo 2011-03-01 iki 2011-12-31 neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalies priteisimo į teismą pareiškėjas turėjo kreiptis per trejų metų laikotarpį, kuris skaičiuotinas nuo 2011 metų balandžio mėnesio, t. y. iki 2013 metų balandžio mėnesio, dėl 2012-01-01 iki 2012-12-31 neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalies priteisimo – per trejų metų laikotarpį, kuris skaičiuotinas nuo 2012 metų vasario mėnesio, t. y. iki 2015 metų vasario mėnesio, o dėl nuo 2013-01-01 iki 2013-12-31 neišmokėtos pensijos dalies per 6 mėnesių laikotarpį, kuris skaičiuotinas nuo 2013 metų vasario mėnesio, t. y. iki 2013 metų rugpjūčio mėnesio. Skundą teismui pareiškėjas padavė 2015-01-27, t. y. akivaizdžiai praleidęs anksčiau nurodytus procesinius terminus dėl laikotarpiu nuo 2011-03-01 iki 2011-12-31 neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalies priteisimo.

Pareiškėjas prašo atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti ir nurodo, kad šis terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo 2012-09-21, t. y. dienos, kada buvo paskelbtas ir įsigaliojo 2012-02-06 Konstitucinio Teismo nutarimas.

Pagal ABTĮ 34 str. 1 d., teismas gali atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą, jeigu bus nustatyta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. LVAT ne kartą yra akcentavęs, kad terminas skundui paduoti asmeniui atnaujinamas tik tada, kai paduoti skundą jam sutrukdė konkrečios aplinkybės, kurios nepriklausė nuo terminą praleidusio asmens valios, konkrečioje teisinėje situacijoje jo pasirinkto elgesio modelio, ir kurios sudarė jam objektyvias kliūtis laiku paduoti skundą bei pateikti atitinkamus dokumentus ar įgyvendinti savo tikslus per atstovą arba turėjo įtakos jo valiai, pasirinktam elgesiui taip, kad jis (elgdamasis protingai) galėjo neteisingai suvokti teisinę situaciją. Savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymais įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumą ir teisinio saugumo principo įgyvendinimą. Apriboti skundų padavimo terminai inter alia susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą. Pažymėtina ir tai, jog griežtu procesinių terminų skaičiavimu yra siekiama skatinti asmenis operatyviai reaguoti į savo teisių pažeidimą ir įstatymu nustatyta tvarka užtikrinti kaip galima greitesnę jo galbūt pažeistų teisių gynybą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-01-06 nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-61/2012; 2011-11-05 nutartis administracinėje byloje Nr. TA858-62/2011).

Įvertinęs pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kurios, jo manymu, sudaro pagrindą atnaujinti skundo teismui padavimo terminą, teismas konstatuoja, kad svarbių ir nuo pareiškėjo valios nepriklausiusių priežasčių, sukliudžiusių jam laiku kreiptis į teismą, nenustatė. Teismas pažymi, kad nuo 2013-11-07 Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuoja nuoseklią praktiką, kad savo teises valstybinių pensijų gavėjai turėjo ginti per trejus metus nuo pirmosios sumažintos pensijos išmokėjimo dienos, o tokiems ginčams pagal analogiją taikytinos teisės normos, skirtos valstybinių socialinio draudimo pensijų nepriemokų klausimams spręsti. Jokių objektyvių aplinkybių, kurios sukliudė pareiškėjui laiku kreiptis į teismą, jis nenurodė. Argumentai, kad apie savo teisių pažeidimą sužinojo tik po to, kai buvo paskelbtas Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimas, prieštarauja nuosekliai administracinių teismų praktikai, todėl atmestini. Teismo vertinimu, pareiškėjas terminą praleido dėl pasirinkto pasyvaus elgesio būdo, todėl pareiškėjo prašymas dėl termino atnaujinimo atmestinas.

Kadangi paaiškėjo, kad pareiškėjo skundas teismui buvo priimtas praleidus nustatytus padavimo terminus, teismas atmetė pareiškėjo prašymą dėl termino atnaujinimo, skundo (prašymo) padavimo termino praleidimas sudaro teisinį pagrindą teismo procesą nutraukti (ABTĮ 101 str. 7 p.). Bylos dalis dėl reikalavimo priteisti iš atsakovės laikotarpiu nuo 2011-03-01 iki 2011-12-31 neišmokėtą pensijos dalį nutrauktina.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjui paskirtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos mokėjimas buvo ribojamas vadovaujantis Laikinojo įstatymo (Žin., 2009, Nr. 152-6820) 4 straipsnio 1 dalies nuostatomis. Atsižvelgiant į tai, kad Sveikatos priežiūros tarnybos 2014-12-19 pažymoje Nr. 11DP(P)-6533 „Apie 2010–2013 m. pensijos dydį“ (b. l. 21-22) pateikti duomenys nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. (imtinai), teisėjų kolegija sprendžia, kad vertintinas pareiškėjo pensijos ribojimas laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d.

Nagrinėjamoje byloje aktualus Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimas, kuriame konstatuota, jog Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Konstitucijai. Ši išvada reiškia, jog minėtoje teisės normoje nurodytu mastu laikinai apribodama valstybinių pensijų dydį, valstybė nenukrypo nuo įstatymais prisiimtų įsipareigojimų valstybinių pensijų gavėjams, todėl pareiškėjui paskirtos ir mokamos pareigūnų ir karių pensijos perskaičiavimas, vadovaujantis Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi, buvo teisėtas ir pagrįstas.

Vidaus reikalų ministerija, apskaičiuodama pareiškėjui mokėtinos valstybinės pensijos dydį, vadovavosi galiojančiais teisės aktais, todėl faktines aplinkybes vertino ir ginčo santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatas taikė tinkamai. Aplinkybė, kad pensija pareiškėjui sumažinta dar iki Konstitucinio Teismo nutarimo dėl priedų ir priemokų dydžio ribojimo taikymą nustatančių teisės aktų pripažinimo prieštaraujančiais Konstitucijai priėmimo, nepaneigia jo teisės į neišmokėtos pensijos priteisimą, tačiau nagrinėjamu atveju Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, kurios pagrindu pareiškėjui perskaičiuota pensija, Konstitucinio Teismo pripažinta neprieštaraujančia Konstitucijai.

Konstitucinis Teismas iš esmės pripažino, kad pareigūnų ir karių valstybinių pensijų ribojimas valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai pagal Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 4 straipsnį galimas. Konstitucinio Teismo 2015 m. gegužės 14 d. nutarimu Nr. KT15-N9/2015 nustatyta, kad Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 4 straipsnio taikymo pratęsimas vadovaujantis Laikinojo įstatymo 15 straipsniu 2012-iems ir 2013-iems metams taip pat neprieštarauja Konstitucijai. Tai reiškia, kad pareiškėjo pensija laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. buvo mažinama teisėtai.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo skundo reikalavimas dėl pensijos nepriemokos priteisimo laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str., 129 str.,

nusprendė:

Atmesti pareiškėjo S. J. prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą.

Bylos dalį dėl reikalavimo priteisti laikotarpiu nuo 2011-03-01 iki 2011-12-31 neišmokėtą pensijos dalį nutraukti.

Kitą pareiškėjo S. J. skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Jolanta MalijauskienėHenrikas SadauskasLiudmila Zaborovska