Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2014-12-08 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2738-961/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2014-12-08
Bylos Nr.
1-2738-961/2014
Teisminio proceso Nr.
1-15-1-00080-2014-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ilona Mateikienė
Kaltinamasis
I. S.
Nukentėjusysis
I. S.
Advokatai
Boleslovas Ališauskas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1 - 2738-961/2014Teisminio proceso Nr. 1-15-1-00080-2014-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.5.; (S) 1.1.8.1.1.; 1.1.7.2.7.; 1.1.10.1.; 2.1.15.1.; 2.3.6.4.5.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. gruodžio 8 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ilona Mateikienė,sekretoriaujant Aldonai Daudaitei,dalyvaujant prokurorui Linui Silevičiui,kaltinamajam I. S.,jo gynėjui advokatui Boleslovui Ališauskui,nukentėjusiajam I. S.,vertėjui Audriui Krušnai,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje:

I. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, išsiskyręs, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte,

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis I. S. nesunkiai sužalojo savo artimąjį giminaitį, t.y. jis 2014 m. vasario 21 d., apie 17.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (1,04 promilės), buto kambaryje adresu (duomenys neskelbtini) tarpusavio konflikto su savo tėvu I. S. metu, smurtaudamas prieš savo tėvą I. S., vieną kartą ranka trenkė I. S. į veidą, išėjo į virtuvę o kai tėvas jį pavijo, pastūmė tėvą I. S., nuo ko pastarasis nukrito ir atsitrenkė į taburetę, ant kurios stovėjo kibiras su vandeniu, kai I. S. grįžo į kambarį ir bandė iš elektros lizdo ištraukti elektrinės viryklės laidą, medinio šepečio rankena trenkė vieną kartą nukentėjusiajam I. S. per dešinę ranką, tuo padarydamas I. S. dešiniųjų V-VII šonkaulių lūžius, lokalų pneumotoraksą, dešinės plaštakos žaizdą, dešinio II delnakaulio lūžį, kas vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu.

Kaltinamasis I. S. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad konfliktas kilo ne dėl elektros, o dėl dujų baliono. Tada tėvas ištraukė peilį, o kaltinamasis jam trenkė per ranką. Policija gal matė peilį ir užfiksavo. Konfliktas įvyko virtuvėje, tarp kambario ir išėjimo į koridorių. Jie susikibo, jis pirmas tėvui netrenkė, o pastūmė, ir šis krito ant plastmasinio kibiro aštriais kraštais ir susižalojo. Tėvas pašoko, griebė peilį. Tada kaltinamasis trenkė tėvui per ranką ir peilis iškrito. Sutinka, kad ranka galėjo lūžti nuo to smūgio, gailisi, kad nesusilaikė. Dabar su tėvu jau nekonfliktuoja, santykiai geri. Su Vilniaus teritorinės ligonių kasos civiliniu ieškiniu sutinka. Gyvena kartu su tėvu. Nepamena, ar tą dieną trenkė tėvui per veidą, galėjo taip būti. Abu vienas ant kito rėkė. Trenkė tėvui per ranką, nes išsigando peilio. Tėvas krito ant kibiro ir susižalojo, kaltinamasis tuo metu stovėjo. Tėvas griebė peilį, jis buvo tokios psichinės būsenos, kad kaltinamasis išsigando, jog jį sužalos. Tėvui 85 metai. Kartais pykstasi su tėvu, tėvas moka už elektrą. Anksčiau ir jis (kaltinamasis) mokėjo, dabar nedirba, neranda darbo vietoje. Tą dieną, kai vyko konfliktas, buvo šiek tiek išgėręs. Gailisi dėl to, kas įvyko. Mano, kad jie jau susitaikė. Šonkauliai lūžo, kai tėvas griuvo ant didelio, 15 litrų talpos, pilno vandens kibiro. Atsiprašo tėvo.

Ikiteisminio tyrimo metu I. S. savo kaltę taip pat pripažino iš dalies ir parodė, kad gyvena kartu su savo tėvu I. S. bute adresu (duomenys neskelbtini). Butas priklauso jam ir seseriai I., tėvas bute neregistruotas, gyvena jiems su seserimi leidus. Tėvas moka už elektrą, maisto produktus perka kiekvienas sau, name yra du atskiri šaldytuvai. 2014-02-21, apie 17.00 val., tėvas atėjo į jo kambarį ir apkaltino jį dujų baliono vagyste iš jų ūkinio pastato, esančio prie namo. Pradėjo aiškinti, kad baliono neėmė, kad tėvas nerakina sandėliuko, todėl balioną ir pavogė. Tėvas jo negirdėjo, rėkė ant jo, jis nestipriai trenkė tėvui vieną kartą delnu per veidą. Po to išėjo iš kambario ir buvo virtuvėje. Virtuvėje pradėjo stumdytis, kartu nukrito. Kai atsistojo, jis dviem rankomis pastūmė į krūtinę tėvą nuo savęs. Nuo pastūmimo tėvas nukrito ant kibirų su vandeniu, vienas iš kurių stovėjo ant taburetės, visas vanduo išsipylė ant grindų. Atsikėlęs nuo grindų tėvas griebė iš stalčiaus peilį ir su tuo peiliu rankose ėjo link jo, tada jis staigiai griebė už medinio šepečio ir to šepečio rankena trenkė tėvui per dešinę ranką. Peilis iš karto nukrito, o medinė šepečio rankena sulūžo. Tada tėvas nuėjo telefono iškviesti policiją, o jis paėmė skudurą ir pradėjo rinkti išpiltą vandenį. Netrukus atvažiavo policijos pareigūnai ir jį kartu su tėvu pristatė į 4 policijos komisariatą. Komisariate tėvui buvo bloga, todėl buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba. Elektrinė viryklė paprastai stovi jo kambary, neatsimena, ar tą dieną buvo ją įjungęs. Jam gaila tėvo dėl sukelto skausmo, gailisi, kad sužalojo tėvą. Tėvas yra nestabilios psichikos, kaltina jį visokiais nebūtais dalykais. Tėvas dažnai puola, nori muštis. Nedirba, todėl negali apmokėti Vilniaus teritorinei ligonių kasai už suteiktas tėvui medicinines paslaugas (b. l. 73, 77).

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis I. S. kaltę pripažino iš dalies, jo kaltė įrodyta žemiau aptartais teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais ir duomenimis.

Nukentėjusysis I. S. teismo posėdžio metu parodė, kad tą dieną buvo kieme, sūnus buvo namuose su draugu. Įėjęs į namus pamatė, kad įjungta elektrinė viryklė, nors sūnus už nieką nemoka, reikia mokėti nukentėjusiajam. Paklausė sūnaus, ką daro, sūnus paklausė, ko jis čia atėjo, ir trenkė nestipriai į veidą. Pasidarė apmaudu ir jie susikibo. Sūnus griebė jį ir stūmė į tą vietą, kur galėjo gauti traumą. Jis (nukentėjusysis) griuvo ant taburetės ir kibiro, lūžo šonkauliai. Norėjo išjungti elektrinę viryklę, tai sūnus trenkė šepečiu per ranką ir sulaužė. Labai skaudėjo šoną ir ranką, iškvietė policiją. Paaiškėjo, kad lūžo trys šonkauliai ir ranka, kurią sugipsavo. Savaitę gulėjo ligoninėje. Buvo labai įsižeidęs, nes sūnus pasakė, kad tėvas jam yra niekas. Dėl peilio nebuvo nieko panašaus, jo negriebė, tik norėjo iš rozetės ištraukti elektrinės viryklės jungiklį, o sūnus trenkė šepečio kotu per ranką. Šepetys buvo ilgu kotu, nuo smūgio nesulūžo. Nenori sūnui atleisti. Tai nerimtas ir nepatikimas žmogus.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis parodė, kad butas, kuriame gyvena, priklauso sūnui I. S. ir sūnaus buvusiai žmonai. Visas paslaugas apmoka nukentėjusysis iš savo pensijos, nes sūnus niekur nedirba, dažnai vartoja alkoholį. 2014-02-21, apie 17.00 val. sūnus grįžo namo. Nuėjęs į savo kambarį jis įjungė ten stovėjusią elektrinę viryklę. Pradėjo prieštarauti, nes sūnus nemoka už elektrą, patarė jam įjungti dujinę viryklę. Tada I. supyko ir delnu trenkė jam vieną kartą į veidą, sakydamas, kad neaiškintų kaip gyventi. Pradėjo bartis, išėjo iš kambario, buvo virtuvėje, kai pradėjo stumdytis. Susikibę grūmėsi, po ko I. dviem rankomis pastūmė jį į krūtinę. Nuo pastūmimo nukrito ant taburetės su kibiru, pilnu vandens, tada susižalojo veidą, todėl iš po akies bėgo kraujas. Atsikėlęs nuėjo į kambarį ir bandė išjungti elektrinę viryklę, traukdamas dešine ranka viryklės laidą iš elektros lizdo, tada I. trenkė jam medinės šluotos rankena per rankas. Iš kur I. atnešė šluotą, nematė. Paprastai šluota stovi skirtingose vietose – virtuvėje, koridoriuje, kambaryje, todėl nežino, kur stovėjo 2014-02-21. Į veidą su šluotos rankena I. trenkęs nebuvo, iš viso I. jam į veidą trenkė vieną kartą delnu. Neėmė į rankas jokio peilio, nėjo link savo sūnaus su peiliu rankose. Nepuolė su peiliu rankose savo sūnaus, jų konflikto metu iš viso nebuvo paėmęs peilio į rankas (b. l. 14-15).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR TM Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 1930/14 (01) konstatuota, kad I. S. nustatyta dešiniųjų V-VII šonkaulių lūžiai, lokalus pneumotoraksas, dešinės plaštakos žaizda, dešinio II delnakaulio lūžis. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, galimai užduotyje nurodytu laiku (2014-02-21 d. ir aplinkybėmis): šonkauliai ir lokalus pneumotoraksas galėjo būti padarytas nukentėjusiam pargriuvus ant „kibirų“, muštinė žaizda dešinėje plaštakoje bei dešinio II delnakaulio lūžis galėjo būti padarytas sudavus šluota per dešinę plaštaką. Šonkaulių ir delnakaulio lūžiai bei lokalus pneumotoraksas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl jų nukentėjusio sveikata sutriko ilgiau 10 dienų (b. l. 46-48).

Įvykio vietos apžiūros metu paimta medinė šluota su nulūžusios rankenos dalimi, virtuvinis peilis – supakuoti į voką,– saugomi Vilniaus apskrities VPK Logistikos skyriaus daiktų saugojimo patalpose (Buivydiškių g. 20, Vilnius) (b. l. 42-43).

Tarnybinio pranešimo Dėl smurto artimoje aplinkoje duomenimis, smurtą patyręs asmuo I. S. 2014-02-21 paaiškino, kad jį mušė lazda per dešinę ranką ir veidą, kad pastumtas nugriuvo ir trenkėsi dešiniu šonu į suolą; o I. S. nurodė, kad lazda norėjo išmušti iš tėvo rankos peilį (b.l. 4-7).

Byloje pareikštas Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinys 1961,47 Lt sumai, grindžiamas I. S. 2014-02-21 suteiktų gydymo paslaugų apskaitos išrašu, kurio duomenimis, I. S. buvo gydytas dėl didžiosios krūtinės ląstos traumos, pagrindinė diagnozė – dauginiai šonkaulių lūžiai (b.l. 16-18).

Alkotesterio duomenimis, 2014-02-21 18.06 val. I. S. buvo nustatytas 1,04 promilės girtumas (b.l. 54).

Visų pirma kaip nustatyta iš bylos duomenų, t.y. iš Bendrojo pagalbos centro pranešimo apie įvykį registro informacijos (b.l. 3), tarnybinio pranešimo dėl nusikalstamos veikos požymių nustatymo (b.l. 4), tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje fakto (b.l. 5-7), pačių konflikto dalyvių parodymų, konfliktas, kurio metu nukentėjusiajam buvo sutrikdyta sveikata, įvyko 2014-02-21, todėl kaltinime nurodyta data (2014-02-22) laikytina rašymo apsirikimu ir patikslinta.

Taigi, minėta Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR TM Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 1930/14 (01) I. S. konstatuotas nesunkus sveikatos sutrikdymas, kaltinamasis neneigia konflikto metu padaręs tėvui kūno sužalojimus, pripažįsta pastūmęs tėvą, ir šis kritęs ant kibirų, pripažįsta ir sudavęs šluota tėvui per rankas, tačiau teigia, kad šluota sudavė tik dėl to, kad norėjo apsiginti tėvui paėmus peilį. Tačiau iš paties kaltinamojo parodymų, duotų tiek teisme, tiek ir ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad prasidėjus konfliktui tėvas jokių smurtinių veiksmų neatliko, tai kaltinamasis jam sudavė smūgį – delnu į veidą, po to pastūmė tėvą, dėl ko šis nukrito; kaltinamasis matė, kur stumia tėvą, suvokė, kad šis kris ant kibirų ir gali susižaloti, ir norėjo taip veikti, todėl nėra pagrindo spręsti, kad nukentėjusiajam sužalojimai padaryti dėl kaltinamojo neatsargumo. Be to įvertinus šias aplinkybes, konflikto dalyvių amžiaus skirtumą bei nukentėjusiojo amžių (85 metai), darytina išvada, jog nukentėjusiojo elgesys nebuvo toks pavojingas, kad nuo jo reikėjo gintis su šluota. Taigi, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas laiko neginčytinai įrodyta, jog kaltinamasis I. S. tyčia nesunkiai sužalojo savo artimąjį giminaitį.

I. S. pareikštame kaltinime buvo nurodyta, kad konfliktą sukėlė jis. Byloje ši aplinkybė nepasitvirtino. Byloje nustatyta, kad konflikto dalyviai skirtingai nurodo konflikto priežastį, nukentėjusysis – kad dėl įjungtos viryklės, o kaltinamasis – kad dėl dujų baliono vagystės iš ūkinio pastato; tačiau abu patvirtina, kad tai tėvas, t.y. I. S., ėmė priekaištauti kaltinamajam, o šis su tėvo priekaištais nesutiko, dėl to ir kilo ginčas. Kadangi konflikto kilimo metu tik jiedu buvo namuose, nėra galimybės objektyviai nustatyti jo priežasties, tačiau atsižvelgtina į tai, kad abu – ir tėvas, ir sūnus – aktyviai jame dalyvavo, t.y. abu vienas ant kito rėkė ir reiškė pretenzijas, kad pirmas priekaištus išsakė nukentėjusysis, todėl iš kaltinimo šalintina aplinkybė, kad I. S. sukėlė konfliktą, ir konstatuotina, kad yra įrodyta, jog I. S. 2014 m. vasario 21 d., apie 17.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (1,04 promilės), buto kambaryje, adresu (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto su savo tėvu I. S. metu, smurtaudamas prieš savo tėvą I. S., vieną kartą ranka trenkė I. S. į veidą, išėjo į virtuvę, o kai tėvas jį pavijo, pastūmė tėvą I. S., nuo ko pastarasis nukrito ir atsitrenkė į taburetę, ant kurios stovėjo kibiras su vandeniu, kai I. S. grįžo į kambarį ir bandė iš elektros lizdo ištraukti elektrinės viryklės laidą, medinio šepečio rankena trenkė vieną kartą nukentėjusiajam I. S. per dešinę ranką, tuo padarydamas I. S. dešiniųjų V-VII šonkaulių lūžius, lokalų pneumotoraksą, dešinės plaštakos žaizdą, dešinio II delnakaulio lūžį, ir taip nesunkiai sutrikdė artimojo giminaičio sveikatą.

Byloje esanti specialisto išvada patvirtina, kad nukentėjusysis yra kaltinamojo tėvas, jam padarytų sužalojimų visuma vertintina kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Taigi kaltinamojo veiksmai atitinka Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytos nusikalstamos veikos požymius ir kvalifikuoti teisingai.

Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė apysunkį nusikaltimą (BK 11 str. 4 d.), nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia, kaltinamasis neteistas (b.l. 65-67), administracine tvarka buvo baustas, tačiau baustumas yra išnykęs, todėl laikomas nebaustu (b.l. 63), Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas (b.l. 56), į Vilniaus priklausomybės ligų centro narkologinę įskaitą neįrašytas (b.l. 58), VšĮ Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centre nesigydė (b.l. 57). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Už padarytą nusikaltimą įstatymas numato tik laisvės atėmimo bausmę. Taigi esant šioms aplinkybėms teismas laiko, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam paskyrus BK 138 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos bausmės – laisvės atėmimo – trukmę parenkant mažesnę nei bausmės vidurkis (BK 42 str. 1 d. 5 p., 50 str.). Tačiau atsižvelgiant į tai, kad I. S. teisiamas pirmą kartą, darytina išvada, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, jos vykdymą atidedant ir paskiriant kaltinamajam įpareigojimus.

Dėl civilinio ieškinio.

Byloje pareikštas civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinys, kuriuo prašoma priteisti civiliniam ieškovui – Vilniaus teritorinei ligonių kasai 1961,47 Lt žalą už nukentėjusiajam I. S. suteiktas ambulatorines ir stacionarines gydymo paslaugas. Kaltinamasis I. S. dėl civilinio ieškinio neprieštaravo. Gautas civilinio ieškovo prašymas civilinį ieškinį nagrinėti atstovui nedalyvaujant, ieškinį palaiko.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 283 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Pagal CK 6.280 straipsnio 1 dalį, atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio. Teisiamojo posėdžio metu ištyrus Gydymo paslaugų apskaitos išrašą nustatyta, jog nukentėjusysis dėl sveikatos sutrikdymo buvo gydytas asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, stacionare (VšĮ Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje) gulėjo 6 dienas ir buvo gydomas dėl didžiosios krūtinės ląstos traumos. Kadangi jo gydymo išlaidos apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, Vilniaus teritorinė ligonių kasa įgijo reikalavimo teisę į atsakingą dėl padarytos žalos asmenį (CK 6.280 str.).

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, į tai, kad civilinio ieškinio dydis pagrįstas byloje esančiais ir teisiamojo posėdžio metu ištirtais rašytiniais įrodymais, tai, kad sveikatos sutrikdymas I. S. padarytas kaltinamojo I. S. veiksmais, civilinis ieškinys tenkintinas visiškai ir civiliniam ieškovui – Vilniaus teritorinei ligonių kasai priteistina iš kaltinamojo 1961,47 Lt turtinės žalos atlyginimo.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: medinė šluota su nulūžusios rankenos dalimi ir virtuvinis peilis, supakuoti į voką ir saugomi Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Centrinėje daiktinių įrodymų saugojimo saugykloje (2014-07-11 kvitas serija BBB Nr. 4PK000077), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini kaip menkaverčiai (BPK 94 str. 1 d. 4 p.). Teismui perduotas 1 kompaktinis diskas su garso įrašu, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 301- 302 straipsniu, 304 – 305 straipsniu, 307 straipsniu, 308 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

I. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, ir skirti jam bausmę – laisvės atėmimą 10 (dešimčiai) mėnesių.

Į bausmės laiką, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 straipsnio 1, 2 dalimis, įskaityti laikiname sulaikyme išbūtą laiką, t.y. nuo 2014-02-21 iki 2014-02-23 (dvi dienas), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant I. S. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę, – panaikinti.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos (įmonės kodas 188783796, buveinės adresas Ž.Liauksmino g. 6, 01101 Vilnius, atsiskaitomoji sąskaita LT21 7300 0100 0428 4333, „Swedbank“ AB) civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš I. S. 1961,47 Lt (vieną tūkstantį devynis šimtus šešiasdešimt vieną litą 47 ct) turtinės žalos atlyginimo Vilniaus teritorinei ligonių kasai.

Medinę šluotą su nulūžusios rankenos dalimi ir virtuvinį peilį, supakuotus į voką ir saugomus Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Centrinėje daiktinių įrodymų saugojimo saugykloje (2014-07-11 kvitas serija BBB Nr. 4PK000077), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti. Teismui perduotą 1 kompaktinį diską su garso įrašu, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Ilona Mateikienė