- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-01-13
- Bylos Nr.
- 1-674-917/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-29537-2020-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Sigita Meškauskienė
- Kaltinamasis
- V. M.
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, teistas:
1. 2004 m. kovo 9 d. Kauno apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 93 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą 12 mėnesių;
2. 2005 m. kovo 24 d. Kauno apylinkės teismo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimu 1 metams, įpareigojant tęsti mokslą bei būti globos namuose;
3. 2006 m. kovo 29 d. Kauno apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 6 mėnesiams, subendrinus bausmes BK 63 straipsnio 4 dalies, 9 dalies, 65 straipsnio 1 dalies tvarka, paskirta bausmė – laisvės atėmimas 7 mėnesiams, pritaikius BK 92 straipsnį, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemones;
4. 2006 m. liepos 3 d. Kauno apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 6 mėnesiams, bausmes subendrinus BK 64 straipsnio 3 dalies, 63 straipsnio 4 dalies, 9 dalies, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams, pritaikius BK 92 straipsnį, bausmės vykdymas atidėtas 3 metams. 2006 m. lapkričio 17 d. nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas;
5. 2006 m. lapkričio 21 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu – laisvės atėmimu 9 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsniu, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su 2005 m. kovo 24 d., 2006 m. kovo 29 d., 2006 m. liepos 3 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiais ir paskirta galutinė bausmė – 1 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo;
6. 2007 m. balandžio 18 d. Kauno apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 9 mėnesiams, bausmes subendrinus BK 64 straipsnio tvarka, paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams;
Žemesnės instancijos teismas
7. 2008 m. gruodžio 22 d. Kauno apygardos teismo pagal BK 181 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 1 metams 4 mėnesiams;
8. 2011 m. gruodžio 13 d. Kauno apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 4 dalį – laisvės atėmimu 1 metams 1 mėnesiui;
9. 2013 m. vasario 19 d. Kauno apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams;
10. 2014 m. kovo 20 d. Kauno apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 4 dalį – laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams 15 dienų;
11. 2014 m. balandžio 22 d. Kauno apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 4 dalį (dvi veikos) – 30 parų arešto. Paskirta galutinė bausmė - 1 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo. 2014 m. birželio 6 d. nutartimi bausmės subendrintos ir paskirta galutinė – 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;
12. 2014 m. birželio 20 d. Kauno apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, paskirta galutinė subendrinta bausmė – 2 metai laisvės atėmimo. Kauno apygardos teismo 2014 m. lapkričio 25 d. nuosprendžiu pakeistas 2014 m. birželio 20 d. nuosprendis ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 1 metai 9 mėnesiai 25 dienos laisvės atėmimo;
13. 2014 m. birželio 9 d. Kauno apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį – galutine 3 metų laisvės atėmimo bausme. Bausmę atlikęs, iš įkalinimo įstaigos paleistas 2014 m. gruodžio 2 d.;
14. 2018 m. vasario 15 d. Kauno apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Nuosprendis įsiteisėjo 2018 m. gegužės 3 d., nuo 2018 m. gegužės 17 d. atlieka laisvės atėmimo bausmę;
15. 2018 m. spalio 3 d. Kauno apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (3 veikos) – 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2018 m. vasario 15 d. nuosprendžiu paskirta bausme, jas iš dalies sudedant, ir paskirta galutinė subendrinta 1 metų 7 septynių mėnesių laisvės atėmimo bausmė;
16. 2018 m. lapkričio 30 d. Kauno apylinkės teismo pagal BK 259 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimas 8 (aštuoniems) mėnesiams;
2019 m. vasario 25 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. lapkričio 30 d. nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 3 d. nuosprendžiu paskirta bausme, ir paskirta galutinė subendrinta 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmė. Į bausmės laiką įskaityta bausmė, atlikta pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 3 d. nuosprendį;
kaltinamas įvykdęs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje (dvi nusikalstamos veikos).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
V. M. 2020 m. liepos 25 d. apie 8.00 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), negavęs reikalaujamų pinigų, sugriebė abiem rankomis močiutei P. M. už rankų riešų ir stipriai spaudė, juos laužė tampydamas ir stumdydamas P. M. po kambarį, taip smurtaudamas sukėlė savo šeimos narei – močiutei fizinį skausmą.
V. M. 2020 m. rugpjūčio 17 d. apie 12.30 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), negavęs reikalaujamų pinigų, rankomis sugriebęs už močiutės P. M. prijuostės kišenėje laikomos piniginės su 10 eurų ir ją ištraukęs, rankomis stipriai ją pastūmė, ko pasėkoje P. M. nukrito ant grindų ir užsigavo kairę koją, tokiu būdu smurtaudamas padarė nukentėjusiajai poodinę kraujosruvą kairės šlaunies srityje nežymiai sutrikdydamas savo šeimos narei sveikatą.
Kaltinamasis V. M. teisme kaltu prisipažino ir parodė, kad kaltinimo neginčija, galisi dėl įvykdytų nusikalstamų veikų. Apklausiamas paaiškino, kad viskas taip ir vyko, kaip prokurorė perskaitė ir parašyta kaltinamajame akte. Labai gailisi dėl įvykių. Savo ateitį sieja tik su laisve. Nuo teismo pažada niekur nesislėpti, suėmimo prašo neskirti, taip pat prašo neskirti realios laisvės atėmimo bausmės, nes nori gydytis priklausomybes.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsniu, teismas balsu perskaitė kaltinamojo V. M. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kur jis parodė, kad savo kaltę pilnai pripažino ir apklausų metu parodė, kad gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini), pas savo močiutę P. M.. Butas nuosavybės teise priklauso močiutei, ten gyvena dviese, V. M. yra vienintelis P. M. anūkas, visi jos vaikai yra mirę. 2020-07-25 ryte, tikslaus laiko neprisimena, bet tai galėjo būti 8 val. ryto tarp V. M. ir P. M. kilo žodinis konfliktas. Dėl ko su močiute susipyko neatsimena, šiaip dėl kažko susirėkavo. Dėl ko kilo konfliktas tiksliai neatsimena, tačiau galėjo būti taip, jog močiutės V. M. prašė pinigų. Konflikto metu, jiems būnant svetainėje P. M. pradėjo šaukti ant V. M. ir tuo metu buvo pakėlusi rankas. V. M. supykęs ant jos, rankomis sugriebiau P. M. už abiejų rankų riešų ir juos suspaudė, jos sužaloti nenorėjo, pasakė kad ji nešūkautų, o prisėstų ant lovos. Bandė P. M. pasodinti ant lovos, taip gal ir pastumdamas, to neneigia. Supranta, jog šitokie jo veiksmai močiutei galėjo sukelti fizinį skausmą. Močiutė pradėjo šaukti, jog kvies policiją ir nenorėdamas nemalonumų V. M. iš buto tiesiog išėjo. Konflikto metu buvau blaivas, narkotinių medžiagų nevartojęs. Mačiau kaip močiutė ėmė telefoną skambinti policijai, ką kalbėjo nežino. Su močiute V. M. dažnai nesipyksta, bet būna, kad ji jam priekaištauja dėl alkoholio ir panašiai, tuomet tarp jų kyla konfliktai. Dėl savo elgesio labai gailisi. Šiuo metu gyvens pas draugą, adresu (duomenys neskelbtini). Prižada su P. M. nebendrauti ir neieškoti ryšių (3 t., b.l. 6-8). V. M. savo kaltę pilnai pripažino ir apklausų metu parodė, kad P. M. yra jo močiutė. Močiutė jį užaugino, juo rūpinosi, kadangi jo tėvai yra mirę. Su močiute gyveno, jai priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tačiau šiuo metu gyvena pas draugą adresu, (duomenys neskelbtini), kadangi jam paskirta kardomoji priemonė neieškoti ryšių su močiute P. M.. Tiesa, močiutė pati V. M. kartais įsileidžia į namus, nes jis jos paprašo išsimaudyti, tačiau šiuo metu su ja negyvena. 2020-08-17 apie 12.30 val. močiutės bute konflikto su P. M. metu V. M. ją rankomis pastūmė, ko pasėkoje ji galėjo nukristi ant grindų ir užsigauti kairę koją, taip padarydamas močiutei sužalojimus. Konfliktas su P. M. kilo taip pat dėl pinigų, kiek prisimena, pradžioje jos prašė paskolinti 3 eurus, močiutės dar paprašius pinigų ji jų duoti atsisakė, todėl pamatęs, jog močiutė piniginę įsidėjo į žiūrstą, V. M. praeidamas piniginę ištraukė. Kiek piniginėje buvo pinigų pasakyti negali, tačiau joje galėjo būti 10 eurų, kaip ir nurodyta pranešime apie įtarimą. Tai padaręs V. M. iš buto išėjo. Paimtus pinigus išleido savo reikmėm, kur padėjo močiutės piniginę neatsimena. Po to įvykio į namus nebuvo grįžęs, kalbėjo su močiute, ji jam leido namuose išsimaudyti, jis jos dėl savo elgesio atsiprašė ir jie susitaikė, dėl savo poelgio labai gailisi. Pinigų iš močiutės V. M. neatėmė, jos piniginės neėmė. Šiuo metu, kol vyks ikiteisminis tyrimas gyvens pas savo draugą adresu, (duomenys neskelbtini) (3 t., b.l. 18-20, 28-30).??
Kaltinamajam V. M. pilnai pripažinus savo kaltę, visi proceso dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems proceso dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius BPK 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo V. M. parodymų, jo kaltė įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme ištirtais žemiau išdėstomais įrodymais:
Dėl fizinio skausmo sukėlimo nukentėjusiajai P. M. 2020 m. liepos 25 d.
-nukentėjusios P. M. apklausos protokolu nustatyta, kad 2020-07-25 apie 8.00 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), svetainės kambaryje kilo žodinis konfliktas tarp jos ir jos anūko V. M. dėl to, jog V. M. pareikalavo duoti 20 eurų, jog galėtų įsigyti vaistų. P. M. nedavė jam reikalaujamų, kadangi anūku nepasitiki ir todėl, kad anūkas yra linkęs į alkoholizmą. V. M. pasiūlė kartu nueiti į parduotuvę ir vaistinę, jog pati jam galėtų nupirkti vaistų. V. M. nurodė, jog bijo eiti į prekybos centrą "IKI", esantį adresu (duomenys neskelbtini), nes minėtame prekybos centre, prieš kelias dienas įvykdė nusikalstamą veiką ir vengia parduotuvėje esančių apsaugos darbuotojų. V. M. nurodė, jog vaistus turi įsigyti Kauno apskrities priklausomybės ligų centre, esančiame (duomenys neskelbtini). P. M. tuomet pasiūlė kartu nuvykti į minėtąjį centrą ir įsigyti vaistų, bet anūkas nesutiko ir griežtai pradėjo reikalauti pinigų. Problema yra tame, jog anūkas nuolat reikalauja iš P. M. pinigų, todėl neapsikentusi P. M. paskambino į bendrąjį pagalbos centrą Nr. 112 ir pranešė apie įvykį. Anūkas pastebėjęs, jog ji kalba telefonu, staiga P. M. griebė už abiejų rankų riešų. Sugriebęs riešus stipriai spaudė ir stumdė ją svetainės kambaryje, jog atimtų iš jos mobilųjį telefoną ir tokiais savo veiksmais rankų riešų srityje sukėlė jai fizinį skausmą. Jie susistumdė, tačiau telefono jam iš jos atimti nepavyko. Kai V. M. ją paleido, P. M. bandė nuskubėti link durų ir jas užrakinti, jog jis nepasišalintų, bet nespėjo. V. M. ją aplenkė, trenkė durimis ir išėjo iš buto. Kur šiuo metu V. M. gali būti ji nežino. Įvykio metu namuose baldų nebuvo sulaužyta, indų nesudaužyta. Įvykio metu namuose buvo tik jie dviese. Anksčiau prieš P. M. yra buvę smurto atvejų, bet įvykiai policijoje nebuvo registruoti. Pareigūnai atvyko greitai, jiems viską papasakojo, vėliau atvyko dar kiti pareigūnai, kurie ją apklausė. Vėliau su P. M. susisiekė ir tyrėja, kuri atliko ikiteisminį tyrimą, į jos namus pastoviai važiavo policijos pareigūnai ir ieškodavo V. M., tačiau jos anūkas arba negrįždavo, arba grįždavo naktimis, o ryte anksti išeidavo kažkur, kur jis būna P. M. niekada nesakydavo, taip pat nesakydavo nei su kuo bendraudavo, nei kur gyvendavo. Jis yra narkomanas, visai neseniai grįžęs iš įkalinimo įstaigos. Po įvykio V. M. jos atsiprašinėjo, tačiau ji netiki jo atsiprašymais, jis atsiprašo, paskui vėl tą patį daro. Jam P. M. neatleido ir taikytis nesutinka, nori, jog jis būtų nubaustas už savo veiksmus. Jai įteiktas pranešimas apie teisę pareikšti civilinį ieškinį, tačiau P. M. civilinio ieškinio nereikš, jai dėl šio įvykio turtinė žala nepadaryta. Ar šiuo metu anūkui yra taikomos kardomosios priemonės, nežino, tik žino, jog V. M. 2020-05-15 grįžo iš įkalinimo įstaigos. Prašo anūkui taikyti poveikio priemones, kad apsaugoti ją nuo jo smurtavimo. Medikų pagalbos atsisako, į gydymo įstaigą nevyks, kadangi jokių akivaizdžių sužalojimų ar odos paraudimų neatsirado, todėl į Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyrių vykti atsisako (1 t., b.l. 44-46);
-liudytojos J. M. apklausos protokolu nustatyta, kad dirba (duomenys neskelbtini) apskr. VPK PR (duomenys neskelbtini)-osios k. (duomenys neskelbtini)- ojo vyriausiąja patrule. 2020-07-25 dirbdama su kolega Ž. J. B. iš Kauno apskr. VPK budėtojo ryte gavo pranešimą vykti adresu (duomenys neskelbtini), kur anūkas galimai smurtavo prieš savo močiutę. Nuvykę minėtu adresu, bute rado senyvo amžiaus moterį P. M., kuri parodė, jog jos anūkas V. M. tą dieną ryte, buvo suėmęs ją už abiejų rankų riešų, juos spaudė, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Kiek atsimena, moteris teigė, jog anūkas iš jos reikalavo pinigų. Atsimena, jog moters klausė, kur anūkas jai suėmė už rankų. P. M. rodė į abiejų rankų riešus, ant jų sužalojimų nebuvo. Savo 2020-07-25 tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodė, jog sužalojimai buvo galimai padaryti ant kairės ir dešinės rankos, tarnybiniame pranešime pažymėjo vietas, kurias parodė moteris, nurodydama, kur jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Moteris sakė, jog ją anūkas griebė už rankų riešų, ten ir buvo sukeltas fizinis skausmas. Pažymėjo tik abiejų rankų riešus iš abiejų pusių, delnų nežymėjo, galbūt iš žymėjimo buvo galima suprasti, jog pažymėti ir delnai, tačiau pažymėti iš tiktųjų riešai. Iš įvykio vietos įtariamasis jiems atvykus jau buvo pasišalinęs (1 t., b.l. 54-55);
-2020-07-25 pareiškimu apie padaryta nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu nustatyta, kad 2020-07-25 apie 8.00 val. namuose adresu (duomenys neskelbtini), svetainės kambaryje kilusio konflikto metu, jos anūkas V. M. tyčia sugriebė P. M. už abiejų rankų riešų, sugriebęs riešus stipriai spaudė ir stumdė svetainės kambaryje, dėl ko jai riešų srityje sukėlė fizinį skausmą. Prašo policijos pradėti ikiteisminį tyrimą, sulaikyti jos anūką V. M. ir pastarajam taikyti baudžiamojo poveikio priemones (1 t., b.l. 23-28);
-2020-07-25 įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad a[žiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini)e, apžiūros metu fotografuota, pridėtos nuotraukos (1 t., b.l. 30-37);
- 2020-07-25 tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nustatyta, kad P. M. paaiškino, kad 2020-07-25 8.20 val. adresu (duomenys neskelbtini)bute jos anūkas V. M. tyčia griebė jai už dešinės ir kairės rankos, tampė, stumdė, taip sukėlė jai fizinį skausmą. Pranešėja nurodė, kad anūkas gyvena kartu su ja. Reagavimo į pranešimą metu V. M. buvo pasišalinęs iš minėto adreso (3 t., b. l.57-60);
-2020-08-03 Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus raštu Nr. 41D(K)-1542 nustatyta, kad centras pateikė ikiteisminiam tyrimui 2020-07-25 8.07 val. pagalbos kvietimo garso įrašą (1 t., b.l. 65);
-2020-08-04 kitų objektų apžiūros protokolu nustatyta, kad P. M. paskambino 2020-07-25 8.07 val. bendrajam pagalbos centrui ir pranešė, kad jos namuose anūkas ją šantažuoja, naudojo fizinį smurtą (1 t., b.l. 66-68);
-2020-08-21 apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėtos į įvykio vietą atvykusių patrulių Body kameros ir jose fiksuoti vaizdo įrašai, padarytas pokalbio su nukentėjusiąja stenograma (1 t., b.l. 70-74, 75).
Faktiniais duomenimis – kaltinamojo V. M. visišku kaltės prisipažinimu, ištirtais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad kaltinime nurodomu laiku ir vietoje, V. M. negavęs reikalaujamų pinigų, sugriebė abiem rankomis močiutei P. M. už rankų riešų ir stipriai spaudė, juos laužė tampydamas ir stumdydamas P. M. po kambarį, taip smurtaudamas sukėlė savo šeimos narei – močiutei fizinį skausmą. Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis padarė tyčinį smurtinį nusikaltimą prieš savo šeimos narį, t.y. močiutę, ir taip pasikėsino į BK 140 straipsnyje ginamą vertybę – žmogaus sveikatą. Neteisėtus veiksmus prieš savo šeimos narį kaltinamasis tyčia atliko siekdamas atitinkamo rezultato ir tokius padarinius sukėlė. Nekyla abejonių, jog dėl kaltinamojo grubių fizinių veiksmų nukentėjusioji patyrė fizinį skausmą. Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia. Kaltinamojo prisipažinimą taip pat patvirtina ikiteisminio tyrimo metu duoti nukentėjusios, liudytojų parodymai. Dėl paminėtų aplinkybių nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį ir įrodyta teisiamojo posėdžio metu ištirtais bei virš aptartais įrodymais.
Dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo nukentėjusiajai P. M. 2020 m. rugpjūčio 17 d.
-nukentėjusios P. M. apklausos protokolu nustatyta, kad 2020-08-17 apie pietus, tai galėjo būti apie 12.30 val. namo grįžo anūkas V. M., kuris P. M. pradėjo prašyti pinigų. P. M. jam pasakė, jog daugiau jokių pinigų neduos, tačiau V. M. įkyriai toliau jos prašė pinigų, darėsi vis agresyvesnis. V. M. net grasino, kad jeigu P. M. jam neduos pinigų, jis iššoks pro langą. Tarp P. M. ir anūko kilo žodinis konfliktas, kurio metu ji jam parodė savo piniginę, kurioje laikydavo centus. Parodė, nes piniginėje tebuvo tik 10 eurų, po 5 eurus. Pasakė V. M., kad tai jos paskutiniai pinigai, kad jai reikia nusipirkti maisto ir vaistų. P. M. žino, kad visus jos duotus pinigus V. M. išleidžia narkotikams. Parodžiusi piniginę P. M. ją įsikišo atgal į žiursto kišenę. Pamatęs, kad piniginėje yra 10 eurų, V. M. čiupo iš žiursto kišenės piniginę su joje buvusiais 10 eurų ir rankomis P. M. stipriai pastūmė. P. M. dėl to nukrito ant grindų ir užsigavo kairę koją. Nugaros ji neužsigavo, galbūt ne taip tyrėjas ją suprato, užsigavo tik kairę koją. Įvykio metu P. M. buvo sukeltas fizinis skausmas, ant kojos buvo didelė mėlynė. Įvykio metu daugiau bute nieko nebuvo. Pagriebęs piniginę V. M. iš buto išbėgo, palikęs ją gulinčia ant grindų. Jis net neatsisuko pažiūrėti ar jai viskas gerai. Viskas vyko svetainės kambaryje. Žino, kad anūkui yra paskirta kardomoji priemonė, jis negali grįžti jos gyvenamu adresu ir su ja bendrauti, tačiau anūkui P. M. atsiprašinėjant, ji vis jo pagaili ir į namus įsileidžia. Po įvykio P. M. paskambino policijai, parašė pareiškimą ir kitą dieną pas ją į namus atvyko jos sūnėnas iš Alytaus, kuris ją parsivežė pas save į namus, t.y. į Alytų. Iš V. M. ji yra atėmusi buto raktus ir be jos leidimo į butą jis patekti negali. Tyrėja su ja buvo susisiekusi telefonu, ji jai paaiškino, jog yra išvykusi iš Kauno ir kad pas teismo medicinos ekspertų nuvykti neturi galimybės, vykti atsisakė, tačiau 21 dieną grįžusi į Kauną, pareigūnams padedant nuvyko pas teismo medicinos ekspertus, kurie ją apžiūrėjo. P. M. parodė mėlynę ant kojos, paaiškino kaip viskas buvo, mėlynė dar nebuvo dingusi. Papildomai pas medikus dėl mėlynės ant kojos nesikreipė. Kitą dieną, t.y. šeštadienį V. M. vėl grįžo į namus, jis jos atsiprašinėjo, sakė, jog pats nuvyks į policiją, P. M. jį į namus įsileido, nes pagailėjo jo, leido jam išsimaudyti, jis jai prisiekinėjo, jog pasitaisys, tačiau P. M. juo netiki. Jai įteiktas pranešimas apie teisę pareikšti byloje civilinį ieškinį, tačiau jokio ieškinio anūkui nereikš, jai iš jo pinigų nereikia. Sutinka, jog jai būtų priskirtas pagalbos iškvietimo mygtukas (1 t., b.l. 94-96);
-2020-08-21 specialisto išvada Nr. G 2032/2020(03) nustatyta, kad P. M. konstatuota poodinė kraujosruva kairės šlaunies srityje. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu paveikus nurodytą sritį. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimas galėjo būti padarytas ir vieno trauminio poveikio pasėkoje. Sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku, t.y. 2020-08-17. Sužalojimas galėjo būti padarytas nugriuvus ir atsitrenkus į kietą buką daiktą (1 t., b.l. 107);
-2020-08-17 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu nustatyta, kad P. M. parašė pareiškimą apie tai, kad 2020-08-17 apie 12.30 val. adresu (duomenys neskelbtini) būnant namuose prie jos priėjo anūkas V. M. ir pradėjo prašyti jos pinigų. Ji jam pasakė, kad jokių pinigų jam neduos. Jis toliau prašė jos pinigų darėsi vis agresyvesnis. Žodinio konflikto metu V. M. pamatė, kad žiursto kišenėje P. M. turi piniginę, kurios viduje buvo 10 eurų. V. M. sugriebė už piniginės, kurią laikė kišenėje ir stipriai pastūmė P. M.. Ji nukrito ant žemės ir susimušė koją ir nugarą. V. M. su pinigine iš jų namų išėjo. Įvykio metu jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Jos anūkas prieš smurtauja ne pirmą kartą. Įvykio vietos apžiūros metu fotografuota, pridėtos nuotraukos (1 t., b.l. 76-88);
-2020-08-25 tarnybiniu pranešimu dėl pagalbos iškvietimo elektroninio įrenginio skyrimo nustatyta, kad P. M. buvo išduotas pagalbos iškvietimo mygtukas (1 t., b.l. 111-112);
-2020-08-17 tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nustatyta, kad 2020-08-17 12 val. 45 min. atvykus adresu, (duomenys neskelbtini), pranešėja P. M. paaiškino, kad tarp jos ir anūko V. M. kambaryje įvyko žodinis konfliktas, dėl prašomų pinigų iš P. M., kurio metu anūkas ją pastūmė. P. M. pargriuvo ant kairiojo šono. Konflikto metu V. M. iš P. M. atėmė 10 eurų ir pasišalino (1 t., b.l. 114-117);
-2020-08-28 Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus raštu Nr. 41D(K)-1713 nustatyta, kad centras pateikė ikiteisminiam tyrimui 2020-08-17 12.37 val. pagalbos kvietimo garso įrašą (1 t., b.l. 120);
-2020-09-28 kitų objektų apžiūros protokolu nustatyta, kad P. M. paskambino 2020-07-25 8.07 val. bendrajam pagalbos centrui ir pranešė, kad jos namuose anūkas griebė kišenėje turėtą piniginę su 10 eurų ir stipriai ją pastūmė. Ji nukritusi susižalojo koją ir ranką (1 t., b.l. 121-123);
-2020-09-28 apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėtos į įvykio vietą atvykusių patrulių Body kameros ir jose fiksuoti vaizdo įrašai, padarytas pokalbio su nukentėjusiąja stenograma (1 t., b.l. 126-129, 130).
Faktiniais duomenimis – kaltinamojo V. M. visišku kaltės prisipažinimu, ištirtais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad kaltinime nurodomu laiku ir vietoje, V. M. negavęs reikalaujamų pinigų, rankomis sugriebęs už močiutės P. M. prijuostės kišenėje laikomos piniginės su 10 eurų ir ją ištraukęs, rankomis stipriai ją pastūmė, ko pasėkoje P. M. nukrito ant grindų ir užsigavo kairę koją, tokiu būdu smurtaudamas padarė nukentėjusiajai poodinę kraujosruvą kairės šlaunies srityje nežymiai sutrikdydamas savo šeimos narei sveikatą. Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis padarė tyčinį smurtinį nusikaltimą prieš savo šeimos narį, t.y. močiutę, ir taip pasikėsino į BK 140 straipsnyje ginamą vertybę – žmogaus sveikatą. Neteisėtus veiksmus prieš savo šeimos narį kaltinamasis tyčia atliko siekdamas atitinkamo rezultato ir tokius padarinius sukėlė. 2020-08-21 specialisto išvada Nr. G 2032/2020(03) nustatyta, kad P. M. konstatuota poodinė kraujosruva kairės šlaunies srityje. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu paveikus nurodytą sritį. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimas galėjo būti padarytas ir vieno trauminio poveikio pasėkoje. Sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku, t.y. 2020-08-17. Sužalojimas galėjo būti padarytas nugriuvus ir atsitrenkus į kietą buką daiktą (1 t., b.l. 107). Todėl teismui nekyla abejonių, jog dėl kaltinamojo grubių fizinių veiksmų nukentėjusiajai P. M. buvo nežymiai sutrikdyta sveikata. Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia. Kaltinamojo prisipažinimą taip pat patvirtina ikiteisminio tyrimo metu duoti nukentėjusios, liudytojų parodymai, specialisto išvada. Dėl paminėtų aplinkybių viseto nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį ir įrodyta teisiamojo posėdžio metu ištirtais bei virš aptartais įrodymais.
Dėl bausmės skyrimo
BK 41 str. nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui.
Teismas skirdamas bausmę taip pat atsižvelgia ir į bausmės tikslus, nustatytus Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnio 2 dalyje, t.y.: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, ir atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį (padarytos dvi tyčinės nesunkios nusikalstamos veikos), kaltės formą (nusikaltimai padaryti veikiant tiesiogine tyčia), nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus (nusikaltimai padaryti siekiant savanaudiškų tikslų), nusikalstamos veikos stadiją (nusikalstamos veikos baigtos), kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
V. M. niekur nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, šeimos nėra sukūręs, teistas, administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas 110 kartų (2 t. b. l. 162-172). Psichiatrinis gydymas, įskaita - neregistruotas (2 t., b.l. 175, 186). Priklausomybės ligų gydymas, įskaita - registruotas dėl psichikos ir elgesio sutrikimų dėl opioidų vartojimo, priklausomybės sindromas (2 t., b.l. 179, 190). Iš 2020-08-19 specialisto išvados Nr. 93TPK-988/2020 matyti, kad V. M. skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (netikslinga) (2 t., b.l. 183). Iš 2020-08-31 specialisto išvados Nr. 93TPK-1033/2020 matyti, kad V. M. skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (netikslinga) (2 t., b.l. 194). Priklausomybės ligų gydymas, įskaita -konsultuotas-gydytas Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filiale nuo 2013-02-14, dėl psichikos ir elgesio sutrikimai dėl opioidų vartojimo, priklausomybės sindromas. Nuo 2018-02-15 priklausomybės ligų centre nesilanko. (2 t., b. l. 179,190). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistu. Atkreiptinas dėmesys, kad V. M. teisiamas ne pirmą kartą, ankstesniais nuosprendžiais paskirtos bausmės rūšys savo tikslų nepasiekė, kas rodo, kad jis linkęs pažeisti įstatymus ir daryti nusikaltimas veikas, naują tyčinį nusikaltimą padarė turėdamas neišnykusį ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą taip pat už tyčinius nusikaltimus, dėl ko paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė. Pažymėtina ir tai, kad V. M. 2020 m. gegužės mėnesį buvo išleistas iš pataisos namų atlikęs realią laisvės atėmimo bausmę, o 2020 m. liepos 25 d. jau naujai nusikalto. Dėl paminėtų aplinkybių kaltinamajam neskirtina inkriminuojamų straipsnių sankcijoje numatyta bausmės rūšis – viešieji darbai arba laisvės apribojimas arba areštas. Atsižvelgiant į tai, bei įvertinus kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes (BK 61 straipsnis), taip pat ir įvertinus nusikalstamos veikos įvykdymo aplinkybes, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, kaltinamajam skirtina bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 straipsnis). Sąlygų taikyti kaltinamajam BK 62 straipsnį ar BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskirti švelnesnę bausmės rūšį nei numatyta sankcijoje, byloje nenustatyta. Nustatydamas bausmės dydį teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį, į kaltinamojo sveikatos būklę dėl priklausomybių ligų, jį kitus charakterizuojančius duomenis. Įvertinus V. M. charakterizuojančius bei nusikalstamų veikų įvykdymo duomenis, teismas pagrįstai mano, kad BK 75 straipsnio nuostatų taikymas nėra galimas. Pažymėtina, kad bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės realizavimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau kilus pagrįstai abejonei šis institutas neturi būti taikomas. Šiuo konkrečiu atveju, įvertinus nusikalstamų veikų pavojingumo pobūdį, laipsnį, kaltinamojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, jo elgesį visuomenėje, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamų veikų padarymo (atliekami dar ir kiti policijoje naujai pradėti ikiteisminiai tyrimai), teismas sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam tik realiai atliekant jam paskirtąją bausmę.
Vadovaujantis BK 64 ¹ straipsnio 1 dalimi, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ir asmeniui pripažinus savo kaltę (BK 64¹ straipsnio 2 dalis), šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė yra sumažintina vienu trečdaliu.
Dėl procesinių išlaidų.
Vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį gali šių išlaidų ir nepriteisti ar jų dydį sumažinti.
Kadangi šioje byloje kaltinamajam gynėjas advokatas privalomai buvo paskirtas BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punktu numatytu pagrindu, tai tokio advokato darbo apmokėjimui valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos išlaidos - 54 eurai, iš principo galėtų būti priteistos iš kaltu pripažinto V. M. šioje byloje vadovaujantis jau minėtomis BPK 106 straipsnio nuostatomis. Tačiau teismas įvertina asmens turtinę padėtį, t.y. tai, jog V. M. jokio turto neturi, nedirba, jam gresia tik realus laisvės atėmimas, kas rodo, kad artimiausiu metu jis neturės finansinių pajamų šaltinio, todėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos išlaidos yra nepriteistinos.
2020 m. lapkričio 30 d. teismo nutartimi V. M. nutarta pakeisti kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą (skirta du kartus2020 m. rugpjūčio 17 d. ir 2020 m. rugpjūčio 24 d. nutarimais) neišvykti į griežčiausią kardomąją priemonę - suėmimą, ir paskelbti jo paiešką (3 t., b.l. 63-65). Bylos duomenimis, V. M. laikinai sulaikytas 2021 m. sausio 11 d. Siekiant įgyvendinti BPK 119 straipsnyje numatytus tikslus - užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese, netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme, užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms, nuosprendžio įvykdymą, įvertinus gautus duomenis apie naujai pradėtus ikiteisminius tyrimus kaltinamojo atžvilgiu, esant nepasikeitusiems suėmimo skyrimo sąlygoms ir pagrindams, numatytiems BPK 122 straipsnyje, kaltinamojo V. M. atžvilgiu kardomoji priemonė – suėmimas paliktina galioti ir nustatytas jos terminas 3 mėnesiams (iki nuosprendžio įsiteisėjimo), o šis laikas įskaitytinas į bausmės trukmę (BK 66 str.).
Daiktai, turintys reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 2 vnt. vokų su juose esančiais kompaktiniais diskais su vaizdo ir garso įrašais, saugomi byloje (1 t., b.l. 75, 130), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti byloje.
Byloje laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Civilinis ieškinys nepareikštas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsniu, 107 straipsniu, 119 straipsniu, 122 straipsniu, 123 straipsniu, 127 straipsniu, 130 straipsniu, 134 straipsniu, 135 straipsniu, 136 straipsniu, 139 straipsniu, 272 straipsniu, 273 straipsniu, 290 straipsniu, 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 6 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi, 6 dalimi, 7 dalimi,
nusprendžia:
V. M. pripažinti kaltu įvykdžius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir jį nuteisti 1 (vienerių metų laisvės atėmimo bausme.
V. M. pripažinti kaltu įvykdžius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir jį nuteisti 1 (vienerių metų laisvės atėmimo bausme.
Šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinti vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, ir subendrintą bausmę V. M. paskirti 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti V. M. galutinę bausmę – 1 (vienerius) metus laisvės atėmimo.
V. M. palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. lapkričio 30 d. nutartimi paskirtą kardomąją priemonę - suėmimą, ir nustatyti šios kardomosios priemonės 3 (trijų) mėnesio terminą, kurį pratęsti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, suėmimo terminą skaičiuojant nuo 2021 m. sausio 11 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, 65 straipsniu, į V. M. paskirtą bausmę įskaityti laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2021 m. sausio 11 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo
Nuosprendžiui įsiteisėjus, V. M. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą, panaikinti.
Bausmės pradžią V. M. skaičiuoti nuo 2021 m. sausio 11 d.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtų išlaidų advokato darbui apmokėti iš V. M. nepriteisti.
Daiktai, turintys reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 2 vnt. vokų su juose esančiais kompaktiniais diskais su vaizdo ir garso įrašais, saugomi byloje (1 t., b.l. 75, 130), nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o kaltinamajam esant suimtam – nuo jo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas apeliacine tvarka skundą paduodant Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus (išaiškinti, kad jei bus teikiamas apeliacinis skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).