Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2008-04-30 · Administracinė byla Nr. I-323-554/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2008-04-30
Bylos Nr.
I-323-554/2008
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Algis Markevičius
Atsakovas
Kazlų Rūdos policijos komisariato
Pareiškėjas
R. M., R.
Trečiasis asmuo
Policijos departamento prie LR VRM
Kategorijos
  • 16.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. 1-323-554/2008Procesinio sprendimo kategorija: 16.5., 61. (S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. balandžio 30 d.Kaunas
Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas Algis Markevičius,sekretoriaujant Renatai Vasaitienei,

dalyvaujant atsakovo - Kazlų Rūdos policijos komisariato įgaliotai atstovei Ingai Narbutienei,

nedalyvaujant pareiškėjui R. M. ,trečiojo suinteresuoto asmens Policijos departamento prie LR VRM įgaliotam atstovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. M. prašymą atsakovui Kazlų Rūdos policijos komisariatui, trečiajam suinteresuotam asmeniui policijos departamentui prie LR VRM dėl dalies neišmokėto darbo užmokesčio už viršvalandinį darbą priteisimo ir

Aprašomoji dalis

n ustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas teismo prašė priteisti iš atsakovo neišmokėtą darbo užmokesčio dalį - 2633,56 Lt už viršvalandinį darbą, dirbtą 2005 – 2007 metais (b.l. 4-5, 22-23). Pareiškėjui apie posėdžio laiką ir vietą buvo pranešta tinkamai, į teismo posėdį jis neatvyko dėl priežasčių, kurias teismas pripažino nesvarbiomis, todėl byla iš esmės buvo nagrinėjama jam nedalyvaujant (ABTĮ 78 str., 82 str.).

Pareiškėjas nurodė, kad 2007-11-05 raštu kreipėsi į Kazlų Rūdos policijos komisariato viršininką, prašydamas sumokėti jam darbo užmokestį už viršvalandinį darbą, tačiau atsakovas prašymo nepatenkino ir pateikė tik pažymas apie išdirbtą valandų skaičių mėnesiais už laikotarpį nuo 2004 metų rugsėjo mėnesio iki 2007 metų rugsėjo mėnesio įskaitytinai. Pareiškėjo nuomone, per minėtą laikotarpį susidarė 3785,40 Lt papildomai neišmokėto darbo užmokesčio suma, susijusi su apmokėjimu už viršvalandinį darbą. Dalį šio darbo užmokesčio - 1151,84 Lt atsakovas 2008 metų vasario mėnesį savo iniciatyva pareiškėjui išmokėjo. Liko neišmokėti 2633,56 Lt darbo užmokesčio už viršvalandinį darbą.

Atsakovo įgaliota atstovė su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Įgaliota atstovė paaiškino, kad pareiškėjas nepagrįstai papildomai prašo priteisti dar 2633,56 Lt sumą. Pareiškėjui 2008 metų vasario mėnesį buvo išmokėti 1151,84 Lt darbo užmokesčio už viršvalandinį darbą už laikotarpį nuo 2004 metų iki 2007 metų.

Atsiliepimas

Trečiojo suinteresuoto asmens įgaliotas asmuo į teismo posėdį neatvyko. Apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą jam buvo pranešta tinkamai, prašymas atidėti bylos nagrinėjimas nebuvo gautas, atsiliepime prašoma bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, todėl byla iš esmės buvo išnagrinėta trečiojo suinteresuoto asmens įgaliotam atstovui nedalyvaujant (ABTĮ 78 str., 82 str.).

Atsiliepime į skundą tretysis suinteresuotas asmuo pareiškėjo reikalavimą prašo atmesti kaip nepagrįstą. Pareiškėjui už viršvalandinį darbą išmokėta visa jam priklausanti suma. Kitais mėnesiais jis dirbo mažiau valandų negu leidžiamas maksimalus skaičius per apskaitinį laikotarpį, todėl tai nelaikoma viršvalandiniu darbu.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo R. M. prašymas atmestinas kaip nepagrįstas.

Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas yra statutinis valstybės tarnautojas. Jo tarnybos santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos 2003-04-29 įstatymu Nr. IX-1538 patvirtintas Vidaus tarnybos statutas (toliau – Statutas), taip pat vidaus reikalų įstaigų veiklą reglamentuojantys įstatymai ir kiti teisės aktai. Policijos pareigūnų darbo laiką apibrėžia Statuto 29 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta bendra taisyklė, kad pareigūnų darbo laiko norma negali būti ilgesnė kaip 40 valandų per savaitę, tačiau to paties straipsnio 3 dalyje yra numatytos šios taisyklės išimtys - t. y. numatytas funkcijas nepertraukiamai vykdančiose vidaus reikalų įstaigose tam tikras pareigas einantiems pareigūnams, dirbantiems pamainomis, vidaus reikalų centrinės įstaigos vadovo sprendimu gali būti nustatyta ne ilgesnė kaip 24 valandų pamainos trukmė, viršijanti Statuto 29 str. 1 d. nustatytą 40 valandų per savaitę darbo laiko normą, tačiau ne ilgesnė kaip 48 valandų per savaitę. Šių pareigūnų darbas kiekvieną savaitę, neviršijantis 48 valandų darbo laiko normos, nelaikomas viršvalandiniu. Šioje situacijoje nurodytų pareigūnų pareigybių sąrašą bei šių pareigūnų darbo ir poilsio laiko apskaitos ypatumus nustato LR Vyriausybė. Sutinkamai su LR Vyriausybės 2003-09-09 nutarimu Nr. 1150 patvirtintų Nustatytas funkcijas nepertraukiamai vykdančių vidaus reikalų statutinių įstaigų pareigūnų, dirbančių pamainomis, pareigybių sąrašo, šių pareigūnų darbo ir poilsio laiko apskaitos ypatumų nuostatas, pareiškėjas patenka į pareigūnų ratą, dirbančių pamainomis (b.l. 13-14). Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas 2007-09-05 nutartyje (administracinė byla Nr.A17-737/2007) pabrėžė, kad pamaininio darbo laiko apskaičiavimas neatsiejamas nuo suminės darbo laiko apskaitos (ABTĮ 13-14 str.). LR Vyriausybės 2003-05-14 nutarime Nr. 587 Dėl darbų, kuriuose gali būti taikoma iki dvidešimt keturių valandų per parą darbo laiko trukmė, sąrašo, darbo ir poilsio laiko ypatumų ekonominės veiklos srityse, darbų, sąlygų, kurioms esant gali būti įvedama suminė darbo laiko apskaita, suminės darbo laiko apskaitos įvedimo įmonėse, įstaigose, organizacijose tvarkos patvirtinimo numatyta, kaip turi būti apskaičiuojamas darbo laikas, kai yra įvedama suminė darbo laiko apskaita. Šiame nutarime numatyta, kad, esant suminei darbo laiko apskaitai, negali būti dirbama daugiau kaip 48 valandas per savaitę ir 12 valandų per dieną, o ataskaitinio laikotarpio trukmė negali būti ilgesnė kaip keturi mėnesiai. Konstatuotina, kad toks teisinis reguliavimas atitinka ir 1989-06-12 Tarybos direktyvos 89/391/EEB ir 1993-11-23 Tarybos direktyvos 93/104/EB reikalavimus. LR Vyriausybės 2003-05-14 nutarimo Nr. 587 13 punktas nustato, kad, esant suminei darbo laiko apskaitai, privalo būti garantuota Darbo kodekso 160 str., 161 str. nustatyta paros ir savaitės nepertraukiamojo poilsio trukmė (išskyrus ekonominės veiklos sričių įmones, kurių darbo ir poilsio ypatumus nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė). Darbuotojų darbo laiko trukmė per apskaitinį laikotarpį neturi viršyti darbuotojams nustatyto darbo valandų skaičiaus, apskaičiuoto pagal 40 valandų savaitės darbo laiko trukmę (Darbo kodekso 144 str. 1 d.). Tais atvejais, kai apskaitiniu laikotarpiu viršijamas darbuotojams nustatytas darbo valandų skaičius, apskaičiuotas pagal savaitės 40 valandų darbo laiko trukmę, viršytas, darbo laikas kompensuojamas LR Darbo kodekso 149 str. 2 d. nustatyta tvarka: darbuotojams jų pageidavimu sutrumpinama darbo diena arba suteikiama poilsio diena (dienos) darbo, kolektyvinėje sutartyje ar darbo tvarkos taisyklėse nustatyta tvarka, arba papildomai apmokama kaip už viršvalandinį darbą. Iš to seka, kad suminės darbo laiko apskaitos atveju bendro darbo laiko trukmė apskaitiniu laikotarpiu apskaičiuojama 40 darbo valandų (darbo laiko trukmė per savaitę), dauginant iš apskaitinio laikotarpio savaičių skaičiaus, ir taip nustatant bendrą darbo laiko trukmę per apskaitinį laikotarpį. Laikas, dirbtas viršijant šią normą, laikytinas viršvalandiniu darbu. Teisės aktais nėra draudžiama per savaitę dirbti 48 valandas ir toks darbas nėra laikomas viršvalandiniu, bet, dirbant visą apskaitinį laikotarpį, darbo laikas turi išsilyginti taip, kad jis neviršytų bendro darbo laiko trukmės (pvz.: jeigu dvi savaites dirbama po 48 valandas, negalima tokia situacija, kad kitas dvi savaites taip pat būtų dirbama po 48 valandas). Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas nuo 2004 metų rugsėjo iki 2007 metų rugsėjo atskirais mėnesiais dirbdavo daugiau valandų, nei yra mėnesio darbo laiko norma (b.l. 7, 11, 12, 16). Kazlų Rūdos policijos komisariato 2008-01-30 pažymos Nr.37-S-370 (b.l. 11) duomenys patvirtina (šią aplinkybę pripažįsta ir pats pareiškėjas – b.l. 22-23), kad už minėtus laikotarpius pareiškėjui už jo išdirbtus viršvalandžius buvo sumokėti 1151,84 Lt. Pareiškėjas patikslintame prašyme (skunde) nurodo, jog atsakovas neišmokėjo viso jam priklausančio darbo užmokesčio už viršvalandinį darbą ir prašo teismo priteisti iš atsakovo likusią neišmokėtą dalį – 2633,56 Lt. Pareiškėjas šios sumos dydžio nepagrindžia jokiais skaičiavimais, taip pat tiksliai ir pakankamai argumentuotai nenurodo, kokiu būdu apskaičiuota likusi neišmokėta suma. Remdamasis aukščiau išdėstyta bylos faktinių aplinkybių ir paminėtų teisės normų analize, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo prašymas priteisti likusius 2633,56 Lt už viršvalandinį darbą yra nepagrįstas ir netenkintinas (ABTĮ 13 str., 57 str.)..

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 str. -87 str., 88 str. 1p.,

nusprendžia:

Pareiškėjo R. M. prašymą priteisti iš atsakovo Kazlų Rūdos policijos komisariato 2633,56 Lt už viršvalandinį darbą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Algis Markevičius