Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Antano Burdulio, kolegijos teisėjų Nijolios Indreikienės, Leono Jachimavičiaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto UAB „Metstana“ atskirąjį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 6 d. nutarties panaikinimo civilinėje byloje Nr. L2-2551-217/2008 pagal kreditoriaus AB „Lytagra“ pareiškimą skolininkui UAB „Metstana“ dėl skolos, delspinigių bei palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kreditorius kreipėsi su pareiškimu (b.l.10-11) į teismą dėl 76036,41 Lt skolos, 1576,60 Lt delspinigių, 6 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, 582 Lt žyminio mokesčio, 250 Lt bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai priteisimo iš skolininko UAB „Metstana". Kadangi skolininkas ilgai vengia mokėti skolą, nustatytu laiku neatsiskaitė, kreditorius teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti skolininko turtą.

Jonavos rajono apylinkės teismas 2008 m. spalio 6 d. nutartimi (b.l.31-32) prašymą patenkino ir kreditoriaus AB „Lytagra“ reikalavimų užtikrinimui taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo skolininko UAB „Metstana“ kilnojamuosius daiktus, pinigines lėšas, priklausančias skolininkui ir esančias pas skolininką arba trečiuosius asmenis, areštas pareiškimo reikalavimo sumoje – 77613,01 Lt, uždraudžiant atlikti su piniginėmis lėšomis bet kokias pinigų išmokėjimo, pervedimo ar kiats disponavimo operacijas, leidžiant įskaityti į UAB „Metstana“ sąskaitą gautas lėšas ir iš šios sąskaitos atsiskaityti su kreditoriumi, o kilnojamuosius daiktus uždraudžiant perleisti tretiesiems asmenims. Nesant pakankamai piniginių lėšų pas skolininką ar jo atsiskaitomosiose sąskaitose banke, arba skolininko kilonojamųjų daiktų, areštuoti skolininko UAB „Metstana“ nekilnojamąjį turtą, esantį pas skolininką arba trečiuosius asmenis, neviršijant pareikšto reikalavimo sumos – 77613,01 Lt. Areštuotą turtą pavesti saugoti skolininkui UAB „Metstana“. Teismas nurodė, kad kreditoriaus reikalavimas yra turtinio pobūdžio, pagrįstas rašytiniais įrodymais, reikalaujama priteisti suma yra didelė, yra reali tikimybė, kad skolininkas proceso metu gali savo turimą turtą parduoti ar paslėpti, todėl nesiėmus skolos išieškojimo užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

Atskiruoju skundu (b.l.1-4) skolininkas UAB „Metstana“ prašo Jonavos rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 6 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – kreditoriaus AB „Lytagra“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.

Apeliantas nurodo, kad nutartis nepagrįsta ir neteisėta, prieštaraujanti teisingumo, protingumo ir ekonomiškumo principams. Ieškovas AB „Lytagra" pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo padavė Jonavos rajono apylinkės teismui ir nurodė, kad UAB „Metstata" buveinės adresas yra Žeimių 9, Kuigaliai, Jonavos raj., tuo tarpu VĮ Registrų centras Juridinių asmenų registre įregistruotas UAB „Metstata" buveinės adresas yra Paupio g. 6, Taujėnų mstl, Ukmergės r.. Tuo ieškovas pažeidė teismingumo taisykles, nustatytas Civilinio proceso kodekse, ir tokiais savo veiksmais suklaidino teismą, ko pasėkoje Jonavos rajono apylinkės teismas viršydamas savo kompetencijos ribas priėmė sprendimus tiek dėl teismo įsakymo išdavimo, tiek dėl nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Kadangi laikinosios apsaugos priemonės visuomet yra susiję su tam tikrų apribojimų taikymu atsakovo atžvilgiu, CPK 145 straipsnio antrojoje dalyje numatyta, kad teismas laikinąsias apsaugos priemones turi parinkti vadovaudamasis ekonomiškumo principu. Atsakovas savo veiklą vykdo statybų sektoriuje ir teikia statybos darbų, statybinių medžiagų gaminimo, kitas su statybomis susijusias paslaugas ne tik Lietuvos Respublikos, bet ir užsienio šalių teritorijose. Santykiuose su trečiaisiais asmenimis atsakovas dažnai veikia ir kaip paslaugos ar prekės pirkėjas, todėl areštavus sąskaitas visiškai sutrikdoma atsakovo ūkinė, komercinė veikla, atsakovas negali vykdyti prisiimtų teisėtų įsipareigojimų tretiesiems asmenims, tokiu būdu neigiamos pasekmės kils ne tik atsakovui, bet taip pat ir atsakovo užsakovams. Be to, UAB „Metstata" dirba daugiau kaip šešiasdešimt darbuotojų, kuriems kiekvieną mėnesį mokomas darbo užmokestis. Tuo tarpu teismui priėmus nutartį areštuoti atsiskaitomąsias sąskaitas, atsakovas niekaip negalės įgyvendinti savo įsipareigojimų darbuotojams ir taip bus pažeisti ne tik atsakovo, tačiau ir šešiasdešimties fizinių asmenų interesai. Skundžiama pirmos instancijos teismo nutartis taip pat pažeidžia ir viešąjį interesą, t.y. didelės asmenų grupės interesą laiku gauti nustatyto dydžio darbo užmokestį, todėl atsiranda teisinis pagrindas naikinti nutartį. Ekonomiškumo principas reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais arba taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek tai būtina ir pakanka užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą. Ekonomiškumo, kaip ir teisingumo bei kiti civilinio proceso teisės principai, reikalauja išlaikyti proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, todėl laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nei vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti. Bet kuris teismo atliekamas procesinis veiksmas yra neatsiejamas nuo tikslo užtikrinti ginčo šalių ir kitų suinteresuotų asmenų teisėtų interesų pusiausvyrą, nes to reikalauja minėti universalieji civilinio proceso teisės principai. Tai suponuoja būtinumą vertinti, ar konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas bus proporcingos jų taikymu siekiamiems tikslams. Teismas priimdamas skundžiamą nutartį pažeidė ekonomiškumo ir protingumo principus civiliniame procese, ko pasėkoje priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą areštuoti UAB „Metstata" pinigines lėšas, priklausančias skolininkui ir esančias pas skolininką arba trečiuosius asmenis, nukrypo nuo ApT formuojamos praktikos ir turtinių apribojimų eiliškumą taikė priešingai. UAB „Metstata" yra pelningai veikianti, daug užsakymų turinti ir projektų vykdanti įmonė, kuri nuosavybės teise valdo didelės vertės kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą. Ieškovas teikdamas prašymą areštuoti UAB „Metstata" atsiskaitomąsias sąskaitas, o teismas šį prašymą tenkindamas, sudarė situaciją, prieštaraujančią laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirčiai. Tokiais veiksmais buvo pabloginta atsakovo padėtis tiek šiame civiliniame procese, tiek konkuruojant statybų segmento rinkoje, tuo tarpu teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimas tapo antraeiliu dalyku. Teismas laikinųjų apsaugos priemonių taikymą motyvavo tuo, kad įsiskolinimo suma yra pakankamai didelė, yra reali tikimybė, kad skolininkas proceso metu gali savo turimą turtą parduoti ar paslėpti ir nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti nebeįmanomas toks teismo faktinių aplinkybių konstatavimas yra nepagrįstas ir nelogiškas ir reikalavimo suma šiuo atveju niekaip negalėjo būti pripažinta didele. Teismas skundžiama nutartimi laikinąsias apsaugos priemones parinko nesivadovaudamas teisingumo ir ekonomiškumo principais, suvaržydamas atsakovo teisės daugiau nei yra būtina tikslui pasiekti.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą (b.l.45-47) kreditorius AB „Lytagra“ prašo palikti nepakeistą pirmos instancijos teismo 2008-10-06 nutartį ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Nurodo, jog su atskiruoju skundu nesutinka, jis yra nepagrįstas ir naikintinas. Atsakovas teigia, kad ieškovas pažeidė teismingumo taisykles, paduodamas pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo Jonavos rajono apylinkės teismui, kadangi nurodė, kad UAB „Metstata" buveinės adresas yra Žeimių 9, Kuigaliai, Jonavos raj., tuo tarpu VĮ Registrų centras Juridinių asmenų registre įregistruotas UAB „Metstata" buveinės adresas yra Paupio g. 6, Taujėnų mstl., Ukmergės r. Šis argumentas yra nepagrįstas. Pirkimo pardavimo sutartyje yra nurodytas pirkėjo UAB „Metstata" adresas -Žeimių 9, Kuigaliai, Jonavos raj. Taip pat išrašytose PVM sąskaitose -faktūrose, kurias pardavėjas (ieškovas) pateikė pirkėjui už pirktas prekes, nurodytas adresas - Žeimių 9, Kuigaliai, Jonavos raj.. Iš to galima spręsti, kad bendrovės administracijos realiai buvimo vieta yra Žeimių 9, Kuigaliai, Jonavos raj., o LR CK 2.49 str. 1 d. numato, kad „Juridinio asmens buveine laikoma ta vieta, kurioje yra nuolatinis jo valdymo organas". CK 2.49 str. 2 d. nustatyta, kad „Jeigu juridinio asmens buveinė, nurodyta Juridinių asmenų registre, steigimo dokumentuose ar sandoryje, ir jo nuolatinio valdymo organo buvimo vieta nesutampa, tretieji asmenys nuolatinio valdymo organo buvimo vietą turi teisę laikyti juridinio asmens buveine", o šiuo atveju remiantis sutartyje ir sąskaitose faktūrose nurodytu adresu, galima teigti, kad valdymo organo buvimo vieta yra Žeimių 9, Kuigaliai, Jonavos raj. Kreditorius nepažeidė teismingumo taisyklės ir pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo padavė pagrįstai.

Nepagrįstai atsakovas teigia, kad „Jonavos rajono apylinkės teismas priimdamas skundžiamą nutartį pažeidė ekonomiškumo ir protingumo principus civiliniame procese, nesivadovavo AT formuojama teismų praktika, ko pasėkoje priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį areštuoti UAB „Metstata" pinigines lėšas, priklausančias skolininkui ir esančias pas skolininką arba trečiuosius asmenis." Remiantis LR CPK 144 str. 1 d., „teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas". Tai preliminari priemonė, kuria siekiama užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą ir užtikrinti teismo sprendimo privalomumą. Šiuo atveju yra priimta nutartis areštuoti atsakovo pinigines lėšas sumoje - 77613,01 Lt, tai yra suma, kuri atitinka ieškovo pareikšto reikalavimo esmę ir susijusi su būsimo teismo įsakymo įvykdymu šioje byloje apsauga, todėl teismas nepažeidė ekonomiškumo ir protingumo principų. Priimto sprendimo areštuoti pinigines lėšas nurodytoje sumoje nėra didesnė už ieškinio sumą. Remiantis Lietuvos apeliacinio teismo 2003 06 19 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-256/2003, „tiesiogiai su pareikštu reikalavimu ir būsimo teismo sprendimo įvykdymu nesusijusių bei įtakos teismo sprendimo įvykdymui nedarančių apribojimų atsakovo atžvilgiu taikymas pažeidžia ekonomiškumo principą, todėl yra neteisėtas", bet ši laikinoji apsaugos priemonė (tai yra piniginių lėšų areštas), tiesiogiai susijusi su pareikštu reikalavimu ir susijusi su būsimo teismo įsakymo įvykdymu, tuo pagrindu remdamasis teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį areštuoti atsakovo pinigines lėšas.

Nepagrįstai atsakovas teigia, kad „ieškovas teikdamas prašymą areštuoti UAB „Metstata" atsiskaitomąsias sąskaitas, o teismas šį prašymą tenkindamas, sudarė situaciją, prieštaraujančią laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirčiai. Tokiais veiksmais buvo pabloginta atsakovo padėtis tiek šiame civiliniame procese, tiek konkuruojant statybų segmento rinkoje, tuo tarpu teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimas tapo antraeiliu dalyku." Pagal pirkimo-pardavimo sutartį, skolininkas įsipareigojo priimti prekes ir už jas sumokėti per 60 kalendorinių dienų (3.1.p. ir 4.1. p.), tačiau iki šiol dar nėra apmokėjęs. Skolininkas turi pareigą padengti įsiskolinimą sumoje 77613,01 Lt, ir ši suma yra areštuota. Ši laikinoji apsaugos priemonė nesuteikė kreditoriui perdėto pranašumo, kadangi būtent tokiai sumai kreditorius turi reikalavimo teisę. Taip pat skolininko teisės nėra daugiau suvaržytos, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti. Kreditorius ne kartą kreipėsi į skolininką dėl apmokėjimo, tačiau laukdamas daugiau kaip metus ir neatgavęs pinigų, kreipėsi į teismą dėl įsiskolinimo. Ir dėl to, kad skolininkas vengia mokėti, o įsiskolinimo suma yra pakankamai didelė, yra reali tikimybė, kad skolininkas proceso metu gali savo turimą turtą parduoti ar paslėpti, ir teismo įsakymo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Todėl Teismas tenkindamas prašymą siekė užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą ir užtikrinti teismo sprendimo privalomumą, o tai ir yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Nepagrįstas skolininko teiginys, jog „toks teismo faktinių aplinkybių konstatavimas yra nepagrįstas ir nelogiškas ir reikalavimo suma šiuo atveju niekaip negalėjo būti pripažinta didele". Skolininkas skolingas ieškovui 77613,01 Lt sumą, kurią gražiuoju vengia grąžinti jau metus laiko. Pats vengimas grąžinti skolą ir gražiuoju nepasiektas susitarimas, parodo, jog skolininkas elgėsi nesąžiningai ir neteisingai, o tai taip pat padidina riziką, jog savo turtą skolininkas gali parduoti ar paslėpti, todėl teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Teismas pagrįstai ir logiškai nutarė tenkinti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių.

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Kolegija konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Remiantis CPK 144 straipsnio pirmąja dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą.

Kaip matyti iš bylos duomenų, kreditorius kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš skolininko įsiskolinimą vykdant 2006-12-13 sutartį Nr. 3307, pareiškime nurodo, kad skolininkas vengia mokėti skolą. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Skolininkas atskirajame skunde nurodė, kad jo skola yra nedidelė, įmonė UAB „Metstata" yra pelningai veikianti, daug užsakymų turinti ir projektų vykdanti įmonė, kuri nuosavybės teise valdo didelės vertės kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, tačiau atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog bus pajėgus įvykdyti galimai ieškovui palankų teismo sprendimą ir nepaneigė teismo išvados, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, būsimo teismo sprendimo byloje įvykdymas gali pasunkėti (CPK 178 str., 144 str. 1 d.).

CPK 145 straipsnio antrojoje dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu. Ekonomiškumo principas reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais arba taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek tai būtina ir pakanka užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymui. Ekonomiškumo, kaip ir teisingumo bei kiti civilinio proceso teisės principai, reikalauja išlaikyti proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, todėl laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nei vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas, areštuodamas atsakovui priklausantį turtą, nutarties rezoliucinėje dalyje nurodė, kad pirmiausia areštuoti atsakovui priklausančius kilnojamuosius daiktus, pinigines lėšas, esančias pas skolininką arba trečiuosius asmenis, bankų sąskaitose, o jų nesant ar esant nepakankamai skolos sumai padengti - atsakovui priklausantį kilnojamąjį turtą ne mažesnei nei 77613,01 Lt sumai. Teisėjų kolegija sutinka su atskirojo skundo argumentu, jog toks minėtų priemonių taikymo eiliškumas pažeidžia ekonomiškumo bei šalių interesų pusiausvyros principą. Banko sąskaitose esančių piniginių lėšų areštas yra tokia laikinoji apsaugos priemonė, kurios taikymas leidžia atsakovui patirti daugiausiai suvaržymų ūkinėje – komercinėje veikloje, todėl taikyti šią priemonę turėtų būti vengiama tais atvejais, kuomet ieškovo reikalavimus galėtų užtikrinti skolininko kilnojamojo, nekilnojamojo turto areštas. Dėl to, pirmosios instancijos teismo nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės keistinos, nurodant, kad visų pirma areštuotinas pareikšto reikalavimo sumai atsakovui priklausantis kilnojamasis, jo nesant - nekilnojamasis turtas, o šio turto neesant ar esant nepakankamai, tik tuomet pareikštam reikalavimui užtikrinti areštuotinos atsakovui priklausančios piniginės lėšos, esančios banko sąskaitose, neviršijant pareikšto reikalavimo sumos.

Pažymėtina, kad pagal CPK 145 straipsnio 6 dalį, areštavus lėšas, esančias bankų ir kitų kredito įstaigų sąskaitose, leidžiama su jomis atlikti tik tas operacijas, kurios nurodytos teismo nutartyje. Pirmosios instancijos teismas areštuodamas atsakovui priklausantį turtą, visiškai uždraudė disponuoti atsakovui priklausančiomis piniginėmis lėšomis ne mažesnei nei 77613,01 Lt sumai, leidžiant įskaityti į skolininko sąskaitą gautas lėšas ir iš šios sąskaitos atsiskaityti su kreditoriumi. Pinigai yra labai svarbus kiekvienos įmonės normalios ūkinės-komercinės veikos pagrindas, todėl, įmonei visiškai uždraudus disponuoti jai priklausančiomis lėšomis, yra apsunkinama ir sutrikdoma jos veikla, draudimas atsiskaityti su įmonės darbuotojais, valstybės ar socialinio draudimo biudžetais dar labiau apsunkina įmonės padėtį. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas yra veikianti įmonė, savo veiklą vykdo statybų sektoriuje ir teikia statybos darbų, statybinių medžiagų gaminimo, kitas su statybomis susijusias paslaugas ne tik Lietuvos Respublikos, bet ir užsienio šalių teritorijose, santykiuose su trečiaisiais asmenimis atsakovas dažnai veikia ir kaip paslaugos ar prekės pirkėjas, UAB „Metstata" dirba daugiau kaip šešiasdešimt darbuotojų, kuriems kiekvieną mėnesį mokomas darbo užmokestis, skundžiama nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės keistinos.

Esant nurodytoms aplinkybėms, atskirasis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo nutartis keistina (CPK 337 str. 4 p.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Jonavos rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 6 d. nutartį pakeisti.

Nutarties rezoliucinę dalį išdėstyti taip: Kreditoriaus AB „Lytagra“ (įm.k. 133370289, buveinės adresas Ateities pl. 50, 3023 Kaunas) 77613,01 Lt dydžio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones skolininkui UAB „Metstana“ (įm. k. 3005099737, buveinės adresas Žeimių g. 9, Kuigalių k., Jonavos r.). Areštuoti 77613,01 Lt (septyniasdešimt septynių tūkstančių šešių šimtų trylika litų ir 1 ct) vertės skolininkui priklausančio ir esančio pas skolininką ar trečiuosius asmenis nekilnojamojo, jo nesant – kilnojamojo turto dalį, o jo nesant ar nepakakankamai – atitinkamą piniginių lėšų, esančių skolininkui priklausančiose sąskaitose Lietuvos Respublikos bankuose, dalį.

Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.