- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-08-25
- Bylos Nr.
- N-756-876-06
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Virgilijus Valančius (pirm.), Arūnas Sutkevičius, Vaida Urmonaitė (pran.)
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Sutkevičiaus, Vaidos Urmonaitės (pranešėja) ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo G. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. sausio 26 d. nutarties G. J. administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinimo ir bylos nutraukimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Švenčionių rajono policijos komisariato (toliau – ir Institucija) pareigūnas G. J. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodė, kad jis 2004 m. lapkričio 14 d., apie 1⁰⁰ val., Švenčionyse, automobilių stovėjimo aikštelėje Taikos gatvėje, vairuodamas transporto priemonę nepasirinko saugaus tarpo iš šono, kad eismas būtų saugus, dėl ko atsitrenkė į stovintį automobilį ir jį apgadino, iš įvykio vietos pasišalino, policijai apie eismo įvykį nepranešė. Transporto priemonę vairavo neturėdamas vairuotojo pažymėjimo. Taip pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 59, 145, 171, 269.3 ir 269.4 punktų reikalavimus. Ši G. J. veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį.
Institucijos 2005 m. spalio 28 d. nutarime konstatuota, kad G. J. vairavo automobilį neturėdamas teisės jį vairuoti, atsitrenkė į stovintį automobilį ir jį apgadino, iš įvykio vietos pasišalino, policijai apie eismo įvykį nepranešė. Taip padarė ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą, už kurį skirta 1600 Lt bauda, bei ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, už kurį skirta 4600 Lt bauda. Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi skirta galutinė 4600 Lt bauda.
G. J. Institucijos 2005 m. spalio 28 d. nutarimą apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, prašė jį panaikinti. Nurodė, kad pažeidimų nepadarė, nes nutarime nurodytu laiku, t. y. 2004 m. lapkričio 14 d. apie l⁰⁰ valandą, buvo savo bute (duomenys neskelbtini), kuriame buvo atliekami remonto darbai. Tai gali patvirtinti jo žmona A. J. ir jos brolis V. B. Jam yra žinoma, kad įvykio metu buvo apgadintas J. D. automobilis, kuriai žalą atlygino A. Č. Šį faktą patvirtino pati nukentėjusioji, tačiau paprašius pranešti apie tai policijos komisariato pareigūnams, ji atsisakė tai daryti. Taip pat manė, kad administracinė nuobauda jam paskirta pasibaigus ATPK 35 straipsnyje numatytam terminui.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2006 m. sausio 26 d. nutartimi skundą atmetė. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus: administracinės teisės pažeidimo protokolą, autoavarijos vietos schemą, apžiūros protokolą, transporto priemonės techninės apžiūros aktą, užduotį atlikti objektyvų tyrimą, specialisto išvadą, nukentėjusiosios J. D. paaiškinimus, konstatavo, kad G. J. padarė jam inkriminuotus pažeidimus. Teismas G. J. parodymus vertino kaip pasirinktą gynybos būdą norint išvengti atsakomybės. Nagrinėjimo metu liudytojai A. J. , V. B. bei A. Č. paaiškino, kad jie yra jo giminaičiai ir geri pažįstami, todėl teismas jų parodymus vertino kritiškai ir jais nesirėmė. Liudytojas A. Č. paaiškino, kad J. D. automobilį suremontavo dėl to, kad jį apgadino važinėdamas su dviračiu jo sūnus. Apie įvykį policijai jis nepranešė manydamas, kad tai turi daryti J. D. Šie jo parodymai yra prieštaringi, anksčiau jis J. D. nepažinojo, todėl apskritai neaišku, kodėl jis remontavo pastarosios automobilį. Atkreiptinas dėmesys, kad taip stipriai apgadinti automobilio Ford Siera su dviračiu neįmanoma. Specialisto išvada, autoavarijos vietos schema, automobilių apgadinimų pobūdis (b. l. 15 - 20) patvirtina, kad automobiliai Ford Siera, v. n. (duomenys neskelbtini), ir Toyota Corola, v. n. (duomenys neskelbtini), buvo kontakte, t. y. vienas į kitą buvo atsitrenkę. Byloje nustatyta, kad automobilis Ford Siera stovėjo vietoje, tik ryte (2004 m. lapkričio 14 d.) J. D. vyras pamatė, kad jų automobilis yra sudaužytas, todėl apie įvykį pranešė policijai. Teismas padarė išvadą, kad į J. D. stovintį automobilį atsitrenkė automobilis Toyota Corolla, kurią vairavo G. J. Pastarasis neigia, jog vairavo automobilį, tačiau automobilio Toyota Corolla apgadinimus pripažįsta paaiškindamas, jog tokį apgadintą automobilį jis pirko iš asmens, kurio nepažįsta. Automobilio įsigijimo dokumentų teismui nepateikė, apie automobilio apgadinimus policijai nepranešė, jie nėra niekur įforminti nustatyta tvarka. Esant šioms aplinkybėms teismas padarė išvadą, kad G. J. padarė eismo įvykį, iš kurio pasišalino apie jį nepranešęs policijai. Teismas taip pat konstatavo, kad G. J. veika buvo kvalifikuota teisingai, nuobauda skirta laikantis nuobaudų skyrimo taisyklių, ją švelninti pagrindo nėra.
Šalies argumentai
G. J. apeliaciniame skunde prašo panaikinti teismo 2006 m. sausio 26 d., Institucijos 2005 m. spalio 28 d. nutarimą ir bylą nutraukti. Nurodo, kad teismas neįvertino visų eismo įvykių aplinkybių, byloje esančią informaciją vertino ydingai. Visi pirminiai ir dalinai išvestiniai bylos dokumentai (administracinio teisės pažeidimo protokolas, autoavarijos vietos schema, apžiūros protokolas, transporto priemonės techninės apžiūros aktas, užduotis atlikti objektyvų tyrimą, specialisto išvada, nukentėjusiosios J. D. paaiškinimai) rodė ir rodo, kad administracinėje byloje paminėtu laikotarpiu jis nebuvo eismo dalyviu (vairuotoju). Bylos tyrimo ir nagrinėjimo teisme metu nebuvo nustatytos pagrindinės tikrosios eismo įvykio aplinkybės, o įrodinėjimo dalykas buvo nepagrįstai išplėstas iki niekuo neparemtų tiesioginių kaltinimų jam. Jis nuo pat pirmos apklausos teigė, kad įvykio metu automobilio nevairavo, jokiame eismo įvykyje nedalyvavo, o jo šeimos įsigytas, bet nustatyta tvarka neužregistruotas automobilis Toyota Corolla, v. n. (duomenys neskelbtini), be akumuliatoriaus stovėjo prie jų namų Miško g. 22, Švenčionyse. Pagrindinis liudininkas - automobilio Toyota Corolla, v. n. (duomenys neskelbtini), savininkas Ž. N. nebuvo apklaustas, nenustatyta, kodėl J. D. keitė savo parodymus dėl jos automobilio apgadinimo 2004 m. lapkričio 14 d. naktį aplinkybių bei padarytos žalos atlyginimo fakto. Lietuvos Policijos kriminalistinių tyrimų centro 2005 m. spalio 11 d. neišsami specialisto Tomo Sadausko išvada Nr. 8119 nėra nei tiesioginis, nei netiesioginis įrodymas, kad jis 2004 m. lapkričio 11 d. 1⁰⁰ val. Švenčionyse, Taikos gatvėje (automobilių stovėjimo aikštelėje, apie 1,5 kilometro nuo savo gyvenamojo namo) vairavo automobilį Toyota Corolla, v. n. (duomenys neskelbtini), ir atsitrenkė į kitą automobilį, iš įvykio vietos pasišalino, apie įvykį policijai nepranešė.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliaciniu skundu nesutinkama su pirmosios instancijos teismo nutartyje išdėstytu byloje surinktų įrodymų vertinimu.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog byloje esančių įrodymų visumos pagrindu nustatyta, kad apeliantas G. J. padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje.
ATPK 57 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu bei teisingumo ir protingumo kriterijais. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nutartį priėmė vadovaudamasis nurodytomis įstatymo nuostatomis. Teismas teisingai vertino byloje esančią Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto 2005 m. spalio 11 d. išvadą Nr. 8119. Šioje išvadoje nurodyta, kad dažai, paimti iš įvykio vietos nuo automobilio Ford Siera, v. n (duomenys neskelbtini) pagal neorganinės dalies cheminę sudėtį yra vienarūšiai dažams, paimtiems nuo automobilio Toyota Corolla, v. n. (duomenys neskelbtini). Nukentėjusiojo P. D. paaiškinimu, liudytojos J. D. parodymais bei autoavarijos vietos schema nustatyta, kad automobilis Ford Siera buvo apgadintas 2004 m. lapkričio 14 d. apie 01 val. nakties ir nustatyti šie sugadinimo požymiai: sulankstytas dešinės pusės priekinis sparnas, sudaužytas dešinės pusės priekinis posūkio žibintas, sulaužytas priekinis bamperis, įskilusi priekinių grotelių apdaila. Iš 2004 m. lapkričio 16 d. transporto priemonės techninės apžiūros akto seka, kad apžiūrėjus automobilį Toyota Corolla, v. n. (duomenys neskelbtini)rasti šie apgadinimai: įskilęs priekinis bamperis iš dešinės pusės ir kairės pusės, tačiau automobilis techniškai tvarkingas. Tiek pats apeliantas, tiek liudytoja A. J. neneigia, kad automobiliu Toyota Corolla nuo 2004 m. lapkričio 12 d. disponavo jie, apžiūros akto nuorašas buvo įteiktas A. J. , tačiau ji jokių pastabų nepateikė. Apeliantas dalyvavo teismo posėdžiuose, turėjo galimybę naudotis visomis jam įstatymo suteiktomis teisėmis, įskaitant ir teisę teikti įrodymus, reikšti prašymus, tačiau jokių įrodymų dėl automobilio įsigijimo su apgadinimais nei prašymų kviesti Ž. N. ir apklausti kaip liudytoją, nepateikė. Tokių įrodymų nepateikė ir su apeliaciniu skundu. Tad apeliacinio skundo argumentas, jog šį automobilį apeliantas iš Ž. N. įsigijo su policijos pareigūnų nustatytais apgadinimais, atmestinas.
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ir G. J. teismo posėdžio metu iškeltą versiją, kad įvykio metu jis automobilio nevairavo, o remontavo namą kartu su žmonos broliu V. B. ir kad automobilį Ford Siera dviračiu apgadino A. Č. sūnus, kaip objektyviai nepatvirtintą ir prieštaraujančią byloje surinktiems įrodymams. Liudytojas V. B. yra susijęs su apeliantu, be to, jis negalėjo nurodyti kokią būtent dieną su apeliantu atlikinėjo remonto darbus, tik teigė, kad buvo išeiginė diena. Įvertinęs nustatytus automobilio Ford Siera sugadinimus pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad dviračiu padaryti tokių apgadinimų automobiliui neįmanoma ir atmetė A. Č. parodymus. Šio liudytojo parodymai prieštarauja ir kitiems byloje surinktiems įrodymams (specialisto išvadai, liudytojo P. D. paaiškinimui). Liudytojos A. J. , kaip apeliantui artimo asmens, parodymais teismas nesirėmė pagrįstai.
Apeliacinio skundo argumentas, kad J. D. keitė parodymus, nepagrįstas, todėl atmestinas. Ši liudytoja jai žinomas bylos aplinkybes iš esmės tiek paaiškinime, tiek teisme nurodė vienodai. Tuo tarpu apelianto teiginys, kad jis automobiliu niekada nevažinėja, nes neturi vairuotojo pažymėjimo, paneigtas bylos duomenimis. Štai 2004 m. spalio 30 d. apeliantas buvo nubaustas už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 128 straipsnio 1 dalyje (transporto priemonių vairavimas neturint teisės jų vairuoti).
Nepriklausomai nuo apeliacinio skundo teiginių, apygardos administracinio teismo nutartis iš esmės atitinka šios rūšies dokumentams keliamus reikalavimus, teismo padarytos išvados dėl bylos aplinkybių ir jas patvirtinančių įrodymų jų patikimumo ir pakankamumo aspektais apeliacinės instancijos teismui abejonių nekelia.
,,Administracinės nuobaudos skyrimo termino pratęsimas yra procesinis dokumentas, įforminamas įgaliotos institucijos (pareigūno) nutarimu, kuriame konstatuojamos ATPK 35 straipsnyje nurodytos priežastys, objektyviai kliudančios spręsti pažeidėjo patraukimo administracinėn atsakomybėn klausimą bei nurodomas terminas, kuriam pratęsiamas administracinės nuobaudos skyrimo terminas“ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2001 m. spalio 5 d. Konsultacija Nr. 122, Administracinių teismų praktika Nr. 2, psl. 317). Institucijos pareigūnas, pratęsdamas administracinės nuobaudos skyrimo terminą G. J. , šį procesinį dokumentą įformino ne nutarimu, o tarnybiniu pranešimu. Iš bylos medžiagos matyti, kad pagrindas pratęsti nuobaudos skyrimo terminą buvo, tad iš esmės ATPK 35 straipsnio nuostatos pažeistos nebuvo, tačiau teisėjų kolegija atkreipia Institucijos dėmesį, kad toks procesinis dokumentas turi būti įforminamas nutarimu.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismas 2006 m. sausio 26 d. po bylos išnagrinėjimo surašė ir viešai paskelbė tik teismo nutarties įžanginę ir rezoliucinę dalis. Kada konkrečiai buvo surašytos aprašomoji ir motyvuojamoji nutarties dalys, spręsti nėra galimybės.
Teisėjų kolegija atkreipia Vilniaus apygardos administracinio teismo dėmesį į tai, kad Konstitucinis Teismas 2006 m. sausio 16 d. nutarime konstatavo, jog ,,oficialiai skelbiant teismo nuosprendį (kitą baigiamąjį teismo aktą) jame turi būti išdėstyti visi argumentai, kuriais jis grindžiamas, kad nuosprendžio (kito baigiamojo teismo akto) argumentai (ar jų dalis) negali būti teismo išdėstomi po oficialaus teismo nuosprendžio (kito baigiamojo teismo akto) paskelbimo, kad oficialiai paskelbęs nuosprendį (kitą baigiamąjį teismo aktą) teismas negali keisti ar kitaip koreguoti jo argumentų. /.../ Pabrėžtina, kad minėti reikalavimai dėl nuosprendžio (kito baigiamojo teismo akto), jo argumentavimo, paskelbimo, terminų mutatis mutandis taikytini ne tik baudžiamajam procesui, bet ir kitoms teisenoms.“
Kadangi pirmosios instancijos teismo nutartis iš esmės yra teisėta ir pagrįsta, ją apskųsti apeliantas turėjo galimybę įstatymo nustatytu terminu, apeliacinis skundas negrindžiamas visos teismo nutarties nepaviešinimo argumentu, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog šią nutartį naikinti vien dėl to, kad iš karto buvo paskelbta tik nutarties įžanginė ir rezoliucinė dalys, o ne visa nutartis, netikslinga. Priešingu atveju, šioje byloje būtų dirbtinai vilkinamas bylos išnagrinėjimo procesas.
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
G. J. apeliacinio skundo nepatenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. sausio 26 d. nutartį ir Švenčionių rajono policijos komisariato 2005 m. spalio 28 d. nutarimą palikti nepakeistus.
Nutartis neskundžiama.