Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2025-12-10 · Administracinė byla Nr. eI3-96-596/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2025-12-10
Bylos Nr.
eI3-96-596/2025
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02836-2018-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Arūnas Kaminskas, Jolita Rasiukevičienė, Vita Valeckaitė
Pareiškėjas
uždarosios akcinės bendrovės „Jaros prekyba“
Atsakovas
Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos
Trečiasis asmuo
viešajai įstaigai „Žaliasis taškas“
Advokatai
Robertas Klovas
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI3-96-596/2025Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02836-2018-3Procesinio sprendimo kategorijos: 14.10; 55.1.3 (S)
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. gruodžio 10 d.Vilnius

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko, Jolitos Rasiukevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vitos Valeckaitės,

dalyvaujant pareiškėjos atstovui advokatui Robertui Klovui,atsakovo atstovei Santai Klimavičiūtei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Jaros prekyba“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui viešajai įstaigai „Žaliasis taškas“ dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Jaros prekyba“ (toliau – ir pareiškėja arba Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir atsakovas arba Departamentas) 2018 m. rugpjūčio 14 d. sprendimą Nr. 39 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ (toliau – ir Sprendimas) ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Skunde nurodo, kad pareiškėja tiekia Lietuvos vidaus rinkai supakuotus gaminius ir pagal Lietuvos Respublikos įstatymus yra laikoma gamintoju / importuotoju, kuriam iš atliekų tvarkymo srityje taikomo principo „teršėjas moka“ kyla pareiga apmokėti pakuočių atliekų tvarkymo išlaidas. Vykdydama įstatymų gamintojams ir importuotojams numatytas pakuočių atliekų tvarkymo pareigas, Bendrovė 2013–2015 m. kolektyvaus pakuočių atliekų tvarkymo organizacijai viešajai įstaigai (toliau – ir VšĮ) „Žaliasis taškas“ (toliau – ir Organizacija) buvo pavedusi vykdyti pareiškėjai nustatytas pakuočių atliekų tvarkymo pareigas. Organizacija, vykdydama sutartinius įsipareigojimus, organizavo pareiškėjos pakuočių atliekų tvarkymą 2013–2015 m. ir išdavė jai metalinės pakuotės atliekų sutvarkymą patvirtinančius dokumentus apie 11,05 tonų metalinės pakuotės sutvarkymą Nr. 1314VI0007-4687-4552 už 2013 m., Patvirtinimus apie 12,06 tonų metalinės pakuotės sutvarkymą Nr. 1414VI0001-4687-4552 už 2014 m., Patvirtinimus apie 2,01 tonų metalinės pakuotės sutvarkymą Nr. 1514VI0001-4687-4552 už 2015 m. (toliau – ir Patvirtinimai). Nurodo, kad Patvirtinimai patvirtino pareiškėjos teisę į mokesčio už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis lengvatą, todėl Bendrovė atitinkamai 2014–2016 m. realizavo savo teisę į mokestinę lengvatą.

Pareiškėja 2018 m. kovo 2 d. gavo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – ir Vilniaus RAAD; teisių ir pareigų perėmėjas – Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos) 2018 m. vasario 23 d. raštą Nr. (38-19)-VR-1.7-1497, kuriuo buvo informuota, kad Vilniaus RAAD 2018 m. vasario 22 d. sprendimu Nr. VR-19.3-2 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ (toliau – ir Vilniaus RAAD sprendimas) panaikino Organizacijos pareiškėjai išrašytus Patvirtinimus. Departamentas atliko Bendrovės patikrinimą ir surašė 2018 m. birželio 25 d. patikrinimo aktą Nr. 17-KD-64/2018 (toliau – ir Patikrinimo aktas), o 2018 m. rugpjūčio 14 d. Departamentas priėmė Sprendimą, kuriuo patvirtino Patikrinimo aktą ir nustatė pareiškėjai mokėtiną 49 654 Eur mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis sumą.

Pareiškėjos nuomone, Sprendimas nepagrįstas, kadangi ji įvykdė visas teisės aktų nustatytas pareigas, o Sprendimas priimtas vadovaujantis neteisėtu Vilniaus RAAD sprendimu. Pabrėžia, kad Bendrovė tinkamai ir laiku vykdė Atliekų tvarkymo įstatyme ir Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatyme nustatytą pareigą apmokėti pakuočių atliekų tvarkymo išlaidas, taip pat kitas gamintojams ir importuotojams nustatytas pareigas, t. y. sutarties su Organizacija pagrindu pagal į rinką išleidžiamą pakuočių atliekų kiekį yra finansavusi pakuočių atliekų tvarkymą. Dėl šių priežasčių pareiškėjai negali kilti neigiamos pasekmės ir pareiga sumokėti mokestį. Nors Vilniaus RAAD sprendimu panaikinti pareiškėjai išduoti Patvirtinimai, tačiau dėl to nėra Bendrovės neteisėtų veiksmų ar kaltės. Be to, Sprendimu pareiškėja įpareigojama antrą kartą sumokėti daug kartų didesnę sumą nei jau sumokėta faktinio atliekų tvarkymo kaina, o tai reiškia, kad Bendrovei skiriama sankcija nesant jos kaltės. Nors Sprendime nurodoma, kad dėl Vilniaus RAAD sprendimo pareiškėja turėjo apsiskaičiuoti ir sumokėti mokestį, tikslinant deklaracijas, tačiau to nepadarė, pareiškėja teigia, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad Vilniaus RAAD sprendimu nėra apskaičiuotas ir nurodomas sumokėti mokestis, todėl tiek Sprendime, tiek Patikrinimo akte daromos nepagrįstos ir neteisėtos išvados. Pareiškėja nurodo, kad Vilniaus RAAD sprendimas yra neteisėtas.

Be to, Sprendimas neteisėtas, kadangi priimtas, neįvertinus pareiškėjos pastabų dėl Patikrinimo akto, todėl atsakovas, priimdamas Sprendimą, nesilaikė viešojo administravimo procedūrų tinkamo atlikimo reikalavimų, o pats Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų.

Sprendime taip pat nepagrįstai nurodoma, kad pareiškėja pažeidė Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo (toliau – ir MATĮ) 5 straipsnio 6 dalies ir Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 7 straipsnio 3 dalies reikalavimus. Pareiškėja, teikdama mokesčio deklaracijas, disponavo visais dokumentais, patvirtinančiais pakuotės atliekų sutvarkymą, o įstatyme nėra nustatyta galimybė mokesčio lengvatą patvirtinančius dokumentus, kuriais buvo pasinaudota, panaikinti, atitinkamai panaikinti ir mokesčio lengvatą, kuria Bendrovė pasinaudojo.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas palaikė skundą ir prašė jį tenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepime su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo teismo jį atmesti.

Nurodo, kad organizuoti mokestinius patikrinimus tų regione esančių gamintojų ir (ar) importuotojų, kuriems skirti patvirtinimai apie gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą yra Vilniaus RAAD sprendimu panaikinti, 2018 m. kovo 8 d. raštu Nr. (9-1) D8-E-62 pavedė Aplinkos ministerija. Nurodyta pirmiausia tikrinti deklaracijų (po Vilniaus RAAD pranešime nurodyto termino pabaigos) nepakoregavusius bei didžiausią metalinės pakuotės kiekį 2013–2015 metais patiekusius gamintojus ir (ar) importuotojus. Vilniaus RAAD 2018 m. vasario 23 d. pareiškėjos paprašė iki 2018 m. balandžio 20 d. gera valia tinkamai patikslinti deklaracijas už 2013–2015 metus, apsiskaičiuoti ir sumokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis, tačiau tai nebuvo padaryta. Atlikus patikrinimą, 2018 m. birželio 25 d. buvo surašytas Patikrinimo aktas, kuriame konstatuota, kad pripažinus negaliojančiais UAB „Metrail“ išrašytus įrodančius dokumentus, jų pagrindu organizacijos VšĮ „Žaliasis taškas“ išrašyti patvirtinimai apie pakuotės atliekų sutvarkymą Vilniaus RAAD priėmus sprendimą tapo negaliojančiais. Todėl laikytina, kad Bendrovė 2013–2015 m. pilnai nevykdė Pakuočių atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo užduočių ir negali pilnai naudotis MATĮ 5 straipsnio 6 dalyje nustatyta lengvata.

Teigia, kad pareiškėja savo materialinį teisinį suinteresuotumą nepagrįstai kildina iš sutartinių prievolių, kylančių iš civilinio pobūdžio tarpusavio sutarčių, sudarytų tarp pareiškėjos ir kitų ūkio subjektų, įskaitant ir VšĮ „Žaliasis taškas“, vykdymo (iš 2007 m. kovo 15 d. sutarties su VšĮ „Žaliasis taškas“ dėl pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo Nr. JAP070315-165). Pažymi, kad tokių sutarčių vykdymo ar netinkamo vykdymo, netesybų, pretenzijų trečiajam asmeniui klausimai spręstini civilinio proceso tvarka, kadangi tai yra individualūs ginčai tarp sutarties šalių ir nėra šios administracinės bylos dalykas.

Akcentuoja, kad 2018 m. birželio 25 d. patikrinimo metu nustatyta, jog Bendrovė nustatyta tvarka nepatikslino teiktų deklaracijų (forma FR0524) už 2013–2015 m. mokestinius laikotarpius, o teikdama deklaracijas už 2013–2015 m. mokestinius laikotarpius, pareiškėja teisingai nurodė išleistos metalinės pakuotės kiekį, tačiau nuo Vilniaus RAAD sprendimo, kuriuo panaikinta dalis patvirtinimuose nurodyto sutvarkyto metalinės pakuotės atliekų kiekio, pilnai nevykdė Pakuočių atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo užduočių ir negali pilnai naudotis MATĮ 5 straipsnio 6 dalyje nustatyta lengvata. Pažymi, kad Departamentas, atlikdamas patikrinimą, įvykdė visus teisės aktų, reglamentuojančių ūkio subjektų patikrinimų atlikimo tvarką, reikalavimus ir teisės aktų nustatytas informavimo procedūras.

Atsiliepimas

Teismo posėdyje atsakovo atstovė palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją ir prašė skundą atmesti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime sutinka su skundu ir prašo teismo jį tenkinti.

Nurodo, kad Sprendimo priėmimą sąlygojo neteisėtai priimtas Departamento 2018 m. vasario 22 d. sprendimas Nr. VR-19.3-2, kuriuo panaikinta dalis pareiškėjai išduotuose Patvirtinimuose nurodyto sutvarkyto metalinės pakuotės atliekų kiekio. Skundžiamas Sprendimas yra aiškiai neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi pareiškėja yra įvykdžiusi visas teisės aktų jai nustatytas pareigas, o pats Sprendimas priimtas vadovaujantis neteisėtu Departamento 2018 m. vasario 22 d. sprendimu.

Mano, kad pareiškėjai, tinkamai ir laiku vykdžiusiai visas pareigas, negali kilti iš to neigiamos pasekmės, inter alia pareiga sumokėti mokestį. Šiuo atveju pirmiausia Departamento 2018 m. vasario 22 d. sprendimu, o vėliau skundžiamu Sprendimu pareiškėja yra įpareigojama antrą kartą mokėti daug kartų didesnę sumą už tų pačių pakuotės atliekų tvarkymą nei jau sumokėta faktinio atliekų tvarkymo kaina Organizacijai, nors dėl to, kad Vilniaus RAAD sprendimu buvo panaikinti Organizacijos išduoti patvirtinimai, o prieš tai buvo panaikinti atitinkamai atliekų tvarkytojo UAB „Metrail“ išduoti įrodantys dokumentai, nėra nei pareiškėjos, nei Organizacijos kaltės. Organizacija įprastinėmis sutarčių vykdymo kontrolės priemonėmis neturėjo jokių galimybių pastebėti UAB „Metrail“ daromų teisės pažeidimų ar net nusikalstamų schemų. Būtent Aplinkos ministerijos institucijos yra atsakingos tiek už atliekų tvarkytojų įtraukimą į turinčių teisę išduoti atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus atliekų tvarkytojų sąrašą, tiek už periodinę (kasmetinę) paties atliekų tvarkytojo ir jo išduotų įrodančių dokumentų išdavimo kontrolę, todėl Organizacija, skelbdama konkursą tvarkytojui parinkti, sudarydama sutartį, o vėliau sutarties vykdymo metu neturėjo jokių prielaidų nepasitikėti valstybės institucijų patikrintu ir periodiškai tikrinamu atliekų tvarkytoju.

Trečiojo suinteresuoto asmens atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdį buvo informuotas tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl Departamento 2018 m. rugpjūčio 14 d. sprendimo Nr. 39 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš rašytinių bylos duomenų nustatyta, kad Departamentas (anksčiau buvęs Vilniaus RAAD) 2018 m. vasario 22 d. sprendimu Nr. VR-19.3-2 panaikino VšĮ „Žaliasis taškas“ gamintojams ir importuotojams išrašytus patvirtinimus apie metalinių pakuočių atliekų sutvarkymą atskirais mokestiniais laikotarpiais, įskaitant ir pareiškėjai išduotus patvirtinimus: Patvirtinimus apie 11,05 tonų metalinės pakuotės sutvarkymą Nr. 1314VI0007-4687-4552 už 2013 m., Patvirtinimus apie 12,06 tonų metalinės pakuotės sutvarkymą Nr. 1414VI0001-4687-4552 už 2014 m., Patvirtinimus apie 2,01 tonų metalinės pakuotės sutvarkymą Nr. 1514VI0001-4687-4552 už 2015 m.

Vilniaus RAAD 2018 m. vasario 23 d. raštu Nr. (38-19)-VR-l.7-1497 informavo pareiškėją apie prievolę apskaičiuoti ir sumokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis už 2013–2015 m. mokestinius laikotarpius. Tačiau pareiškėja iki Departamento vykdyto patikrinimo pradžios nepateikė VMI patikslintų deklaracijų ir mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis nesumokėjo.

Vadovaujantis MATĮ 9 straipsnio 1 dalimi ir Mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2008 m. liepos 9 d. įsakymo Nr. D1-370/1K-230, 7 punktu, pareiškėjai patikrinimo metu apskaičiuota už 2013–2015 m. mokestinius laikotarpius privaloma sumokėti mokesčio už į vidaus rinką išleistą pakuotės kiekį suma – 49 654 Eur.

Po atlikto patikrinimo Departamentas surašė Patikrinimo aktą.

Atsakovas, įvertinęs surinktus rašytinius įrodymus, skundžiamu Sprendimu patvirtino Patikrinimo aktą.

Pareiškėja, nesutikdama su Sprendimu, prašo teismo jį panaikinti.

Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 66 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vadovaudamasis mokesčių teisės aktais, priklausantį mokėti mokestį apskaičiuoja pats mokesčių mokėtojas, išskyrus atitinkamuose mokesčių teisės aktuose numatytas išimtis. Pastebėjęs, kad mokestis buvo apskaičiuotas neteisingai, mokesčių mokėtojas jį perskaičiuoja. Tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas teisės aktų nustatyta tvarka neapskaičiavo mokesčio arba neteisingai apskaičiavęs jo neperskaičiavo, mokesčių mokėtojui priklausantį mokėti mokestį apskaičiuoja mokesčių administratorius, remdamasis mokesčių mokėtojo pateiktomis mokesčių deklaracijomis, apskaitos bei kitais dokumentais arba kitais šiame skyriuje numatytais specialiais mokesčių apskaičiavimo būdais (MAĮ 66 straipsnio 2 dalis).

Pagal MAĮ 13 straipsnio 8 punktą ir 16 straipsnio 1 dalį mokestį už aplinkos teršimą administruoja Aplinkos ministerija ar jos įgaliota institucija (nagrinėjamu atveju – Aplinkos apsaugos departamentas), kuri taip pat patikrina ir šio mokesčio apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumą. Mokestinio patikrinimo rezultatai įforminami patikrinimo aktu, o šiuo aktu įforminti patikrinimo rezultatai patvirtinami sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo (MAĮ 128 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Aktuali ginčui Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 5 straipsnio 6 dalies redakcija nustatė, kad gamintojai ir importuotojai atleidžiami nuo mokesčio už aplinkos teršimą gaminių ir (ar) pakuotės atliekomis už tą gaminių ir (ar) pakuotės kiekį, kuris proporcingas įvykdytos Vyriausybės nustatytos gaminių ir (ar) pakuotės atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo užduoties daliai. Norėdami pasinaudoti šia mokesčio lengvata, gamintojai ir importuotojai Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka turi pateikti dokumentus, patvirtinančius šių gaminių ar pakuotės atliekų perdirbtą ar panaudotą energijai gauti kiekį.

Pagal patvirtintus duomenis deklaracijų FR0524 formose, Bendrovė 2013–2015 m. į vidaus rinką išleido apmokestinamąją gaminiais pripildytą metalinę pakuotę ir naudojosi mokestine lengvata, patvirtinta MATĮ 5 straipsnio 6 dalyje. Pareiškėja pavedė VšĮ „Žaliasis taškas“ organizuoti pakuočių atliekų tvarkymą ir, kolektyviai vykdydama gamintojų ir importuotojų pareigas bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytas pakuotės atliekų perdirbimo užduotis, iš licencijuotos gamintojų ir importuotojų organizacijos VšĮ „Žaliasis taškas“ gavo patvirtinimus apie metalinių pakuočių atliekų sutvarkymo užduočių įvykdymą, todėl buvo atleista nuo mokesčio už aplinkos teršimą apmokestinamųjų metalinių pakuočių ir PET pakuočių atliekomis už perdirbtą pakuočių atliekų kiekį.

Rašytinė bylos medžiaga patvirtina, kad Departamentas 2018 m. vasario 22 d. sprendimu Nr. VR-19.3-2 panaikino VšĮ „Žaliasis taškas“ išrašytus patvirtinimus apie metalinės ir PET pakuočių atliekų sutvarkymą atskirais 2013–2015 m. mokestiniais laikotarpiais.

Nors pareiškėja skunde teismui nurodo, kad šis minimas Departamento 2018 m. vasario 22 d. sprendimas yra neteisėtas, motyvuodama jo neteisėtumo pagrindais, tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog kvestionuojamas Departamento 2018 m. vasario 22 d. sprendimas nėra šios nagrinėjamos bylos dalykas, todėl teismas dėl pareiškėjos dėstomų argumentų, susijusių su minimu sprendimu, nepasisakys. Be to, minėto sprendimo teisėtumas bei pagrįstumas jau yra įvertintas teismų.

Mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir finansų ministro 2008 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. D1-370/1K-230, 7 punkte nustatyta, kad mokėtinas mokestis už atitinkamos rūšies pakuotę apskaičiuojamas, kai patikrinus mokesčio mokėtoją ir (ar) atliekų tvarkytojus ir (ar) organizacijas, nurodytas Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 34²² straipsnyje, pripažįstami negaliojančiais (dėl viso ar dalies juose nurodyto atliekų kiekio) mokesčio mokėtojui išrašyti dokumentai ir (ar) patvirtinimai, nurodyti Tvarkos aprašo 14 punkte, ir mokesčio mokėtojas netikslino deklaracijos arba, patikrinus mokesčio mokėtoją, paaiškėja, kad mokesčio mokėtojas, kaip sutvarkytą pakuotės atliekų kiekį (QSUT), nurodė panaudotų ar perdirbtų pakuotės atliekų kiekį ar dalį jų kiekio, kuriam neturėjo dokumentų ir (ar) patvirtinimų, nurodytų Tvarkos aprašo 14 punkte, ir mokesčio mokėtojas netikslino deklaracijos.

Pareiga mokėti mokesčius už pakuočių sutvarkymą yra reglamentuota Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 7 straipsnio 3 dalyje, kurioje aiškiai nustatyta, kad gamintojai ir importuotojai privalo Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatyta tvarka mokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis, jeigu nevykdo Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytų pakuočių atliekų tvarkymo užduočių.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjos iš VšĮ „Žaliasis taškas“ gauti Patvirtinimai už metalinių pakuočių atliekų sutvarkymą: Patvirtinimai apie 11,05 tonų metalinės pakuotės sutvarkymą Nr. 1314VI0007-4687-4552 už 2013 m., Patvirtinimai apie 12,06 tonų metalinės pakuotės sutvarkymą Nr. 1414VI0001-4687-4552 už 2014 m., Patvirtinimai apie 2,01 tonų metalinės pakuotės sutvarkymą Nr. 1514VI0001-4687-4552 už 2015 m., nuo Departamento 2018 m. vasario 22 d. sprendimo priėmimo dienos yra laikomi netekę galios, tačiau pareiškėja nustatytu terminu nepatikslino Mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis deklaracijų už 2013–2015 metus, neapskaičiavo ir nesumokėjo mokesčio už į vidaus rinką išleistą metalinių pakuočių kiekį. Dėl šių priežasčių Mokestis už aplinkos taršą metalinės pakuotės atliekomis už 2013, 2014, 2015 metus, vadovaujantis Mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir finansų ministro 2008 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. D1-370/1K-230, 7 punktu, apskaičiuotas pagrįstai.

Teisėjų kolegija, įvertinusi šias aplinkybes, sprendžia, kad Departamentas turėjo faktinį ir teisinį pagrindą nustatyti pareiškėjai pareigą sumokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis, nustatytą Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 7 straipsnio 3 dalyje, nes Bendrovė yra pasinaudojusi šio mokesčio lengvata, kurią patvirtina pareiškėjai VšĮ „Žaliasis taškas“ išduoti Patvirtinimai.

Regionų administracinis teismas (buvęs Vilniaus apygardos administracinis teismas) 2023 m. spalio 5 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-37-764/2023 atmetė VšĮ „Žaliasis taškas“ skundą dėl Vilniaus RAAD 2018 m. vasario 22 d. sprendimo Nr. VR-19.3-2 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) teisėjų kolegijos 2025 m. liepos 2 d. nutartimi, priimta administracinėje byloje Nr. eA-191-624/2025 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-00858-2018-5), kurioje išnagrinėtas ginčas dėl Vilniaus RAAD 2018 m. vasario 22 d. sprendimo Nr. VR-19.3-2 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ pagrįstumo ir teisėtumo, panaikinta šio Departamento 2018 m. vasario 22 d. sprendimo dalis dėl 3,1592 proc. atliekų kiekio, nurodyto patvirtinimuose, kurie gamintojams ir (ar) importuotojams buvo išrašyti UAB „Metrail“ išduotų įrodančių dokumentų 2013 m. rugpjūčio 22 d. Nr. 1314VI0002-4994-4687, 2013 m. rugsėjo 4 d. Nr. 1314VI0003-4994-4687, 2013 m. rugsėjo 10 d. Nr. 1314VI0004-4994-4687, 2013 m. spalio 5 d. Nr. 1314VI0006-4994-4687, 2013 m. spalio 17 d. Nr. 1314VI0007-4994-4687, 2013 m. spalio 22 d. Nr. 1314VI0009-4994-4687, 2013 m. spalio 28 d. Nr. 1314VI0010-4994-4687, 2013 m. lapkričio 15 d. Nr. 1314VI0011-4994-4687, 2013 m. gruodžio 4 d. Nr. 1314V10015-4994-4687 ir 2013 m. gruodžio 31 d. Nr. 1314VI0021-4994-4687 pagrindu. Kita Regionų administracinio teismo (buvęs Vilniaus apygardos administracinis teismas) 2023 m. spalio 5 d. sprendimo dalis dėl Vilniaus RAAD 2018 m. vasario 22 d. sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. VR-19.3-2 palikta nepakeista.

LVAT 2025 m. liepos 2 d. nutartyje konstatavo, kad Departamentas turėjo kompetenciją pripažinti neteisėtais Organizacijos už 2013–2015 metus gamintojams ir (ar) importuotojams išrašytus pavirtinimus apie atliekų sutvarkymą, tačiau LVAT pažymėjo, jog patvirtinimai, grindžiami UAB „Metrail“ išrašytais metalinių pakuočių atliekų sutvarkymą už 2013 metus įrodančiais dokumentais (dalis už 3,1592 proc. šiuose dokumentuose nurodyto atliekų kiekio), nepagrįstai panaikinti Vilniaus RAAD 2018 m. vasario 22 d. sprendimu.

Nagrinėjamu atveju aktuali LVAT 2025 m. liepos 2 d. nutartis, kurioje apeliacinės instancijos teismas iš esmės pasisakė ginčo šalių šioje byloje keliamais esminiais klausimais. Nėra abejonių, kad šios bylos ir minėtos bylos reikalavimai, motyvai, padarytos išvados yra tarpusavyje susiję, o LVAT 2025 m. liepos 2 d. nutartyje nustatytos aplinkybės turi tiesioginę įtaką sprendimo nagrinėjamoje byloje priėmimui. Apeliacinės instancijos teismui jau įvertinus Departamento 2018 m. vasario 22 d. sprendimo Nr. VR-19.3-2, kurio pagrindu priimtas byloje ginčijamas Sprendimas, teisėtumą, kartu buvo įvertintos ir visos faktinės aplinkybės, susijusios su Departamento pareigūnų atliktu patikrinimu, jo teisėtumu (kompetencija, aktualių teisės aktų taikymas, terminai ir pan.), todėl teismas, vengdamas pasikartojimų, abiem byloms aktualių ir jau nustatytų faktinių ginčo aplinkybių iš naujo neaptarinėja, o šiame sprendime pasisako tik dėl keliamo ginčo iš esmės ir pareiškėjos skunde akcentuotų esminių nesutikimo su skundžiamu sprendimu argumentų (teisės, kaip ji teigia, pakartotinai mokėti jau prieš tai sumokėtą mokestį už pakuočių sutvarkymą). Teismas atkreipia dėmesį, kad nagrinėjant administracinę bylą Nr. eA-191-624/2025 pareiškėja buvo įtraukta trečiuoju suinteresuotu asmeniu, todėl preziumuotina, kad minėtoje byloje priimtos išvados, motyvacija, įskaitant ir pareiškėjos šioje byloje keliamais klausimais, pareiškėjai yra žinomos.

Teismas, atsižvelgdamas į LVAT 2025 m. liepos 2 d. nutartį bei siekdamas operatyvaus bylos išnagrinėjimo, įpareigojo atsakovą pateikti paaiškinimus, susijusius su pareiškėjos skundžiamu Sprendimu.

Departamentas pateikė teismui paaiškinimus ir papildomus rašytinius įrodymus, nurodydamas, kad, atlikus perskaičiavimus Bendrovei išlieka pareiga sumokėti 48 954 Eur mokesčio sumą už aplinkos teršimą metalinės pakuotės atliekomis sumą už 2013–2015 m. mokestinį laikotarpį.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pareiškėja skunde nenurodo jokių teisiškai pagrįstų argumentų, kuriais remiantis būtų galima konstatuoti, jog jai apskaičiuotas mokestis yra neproporcingas ir / ar jis turi būti mažinamas dėl kitų svarbių priežasčių. Pareiškėja skundą išimtinai grindžia tuo, kad ji Organizacijai perdavė metalines pakuotes ir jai buvo išrašyti Patvirtinimai, todėl ji teisėtai pasinaudojo mokestine lengvata, o pats Sprendimas priimtas neva neteisėto Vilniaus RAAD sprendimo pagrindu. Kaip minėta, šioje byloje sprendžiamas Sprendimo teisėtumas, bet ne Vilniaus RAAD 2018 m. vasario 22 d. sprendimo teisėtumas.

Pažymėtina, kad LVAT 2025 m. liepos 2 d. nutartyje darė išvadą, kad VšĮ „Žaliasis taškas“ pareiškėjai 2013–2015 m. išduoti patvirtinimai yra pripažinti negaliojančiais. Nors pareiškėja teigia, kad užduotis įvykdyta, tačiau jokių tai patvirtinančių įrodymų nepateikė, o jai atitinkamai neįrodžius, jog minėtu laikotarpiu atliekų kiekis buvo realiai sutvarkytas, pareiškėja neturi teisės į mokesčių lengvatą. Papildomai pažymėtina, kad teisės aktai nenumato, jog už prievolę sumokėti aplinkos teršimo mokestį yra ar gali būti atsakingi kiti subjektai. Pirmiau aptartų teisės aktų nuostatų kontekste, aplinkybė, kad kiti subjektai (dalyvaujantys sutarčių pagrindu) netinkamai vykdė prisiimtus įsipareigojimus, nedaro įtakos mokesčio mokėtojui nustatytai mokestinių prievolių apimčiai.

Atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes, keliamo ginčo klausimus reglamentuojančius teisės aktus, LVAT praktiką, darytina išvada, kad ginčijamas Sprendimas keistinas dalyje, sumažinant sumą, t. y. pareiškėja turi sumokėti 48 954 Eur mokesčio už į vidaus rinką 2013–2015 metais išleistą apmokestinamosios metalinės pakuotės kiekį.

Pareiškėja skunde teismui prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pažymėtina, kad, nors pareiškėjos skundas tenkintinas iš dalies, sumažinant mokesčio sumą, pats ginčijamas Sprendimas nėra panaikintas, todėl teismas sprendžia, kad šiuo atveju pareiškėja neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ir jos prašymą atmeta kaip nepagrįstą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40, 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 4 punktais, 132 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Jaros prekyba“ skundą tenkinti iš dalies.

Sumažinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2018 m. rugpjūčio 14 d. sprendime Nr. 39 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ nurodytą pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei „Jaros prekyba“ sumokėti 49 654 Eur mokesčio už į vidaus rinką 2013–2015 m. metais išleistą apmokestinamosios metalinės pakuotės sumą iki 48 954 Eur (keturiasdešimt aštuonių tūkstančių devynių šimtų penkiasdešimt keturių eurų) sumos.

Likusią pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Jaros prekyba“ skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Jaros prekyba“ prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų netenkinti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.

Teisėjai Arūnas KaminskasJolita RasiukevičienėVita Valeckaitė