Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Editos Dambrauskienės, Evaldo Gražio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Arūno Paštuolio,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. (A.) K. skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 2 d. nutarties, kuria netenkintas nuteistojo skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos Komisijos Alytaus pataisos namuose 9toliau – Komisijos) 2017 m. liepos 5 d. nutarimo netaikyti A. K. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

A. K. atlieka bausmę pagal Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 22 d. nuosprendį, kuriuo jis nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 249 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir BK 260 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir BK 253 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalies, 2 dalies, 4 dalies, 5 dalies 2 punkto nuostatomis subendrinta bausme – laisvės atėmimu 8 metams 6 mėnesiams. Laisvės atėmimo bausmės pabaiga – 2019 m. rugsėjo 26 d.Komisija 2017 m. liepos 5 d. nutarimu Nr. 357-265 nutarė netenkinti nuteistojo prašymo dėl lygtinio paleidimo, nes nuteistasis nepadarė pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir jo elgesys nesudaro pagrindo manyti, kad laikysis įstatymų ir nebenusikals. Skundžiama Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi teismas atmetė A. K. skundą dėl Komisijos nutarimo, konstatuodamas, jog nutarimas yra pagrįstas ir motyvuotas, priimtas nepadarius esminių proceso pažeidimų bei tinkamai įvertinus visas aplinkybes, turinčias įtakos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui. Nuteistasis A. K. skunde prašo nutartį panaikinti ir priimti kitą nutartį – taikyti jam lygtinį paleidimą. Skundo autorius teigia, jog teismas nepagrįstai, spręsdamas apie pažangą mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertino nuteistojo požiūrį į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, į nustatytų individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus, nes teisės aktai nenumato teismams galimybės vertinti veiksnių, pagal kuriuos jau nustatyta rizika ir išreikšta balais, todėl teismas pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau– BPK) 360 straipsnio 2 dalį. Įstatymas, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, leidžia teismui vertinti, ar Komisijos išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ar tinkamai taikytos Bausmių vykdymo kodekso nustatytos lygtinio paleidimo sąlygos, o Bausmių vykdymo kodekso nuostatos numato sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą atsižvelgti tik į nusikalstamos rizikos dydį ar rizikos pažangumą. Teismo nurodytos aplinkybės dėl veikų sunkumo, darbo, profesijos neturėjimo, elgesio impulsyvumo, nuteistojo manymu, nesudaro pagrindo atsisakyti tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti lygtinį paleidimą. Teismas, skundo autoriaus teigimu, neturi atsižvelgti į riziką formuojančius veiksnius, nes į juos jau atsižvelgta vertinant nusikalstamo elgesio riziką pagal OASys programą. Be to, veikų sunkumo ir pavojingumo vertinimas prieštarauja LR Konstitucijos 31 straipsnyje įtvirtintam draudimui bausti asmenį antrą kartą už tą pačią veiką. Nuteistojo manymu, teismas taip pat nepagrįstai vertino aplinkybes dėl elgesio pataisos įstaigoje ir skirtų nuobaudų, nes nuobaudos negaliojančios, todėl jis laikomas nebaustu. Apeliaciniame skunde taip nurodoma, jog, remiantis Europos Tarybos rekomendacija Rec (2003) 22 „Dėl lygtinio paleidimo (parolio)“, lygtinio paleidimo taikymo ribas reikėtų išplėsti, nes asmuo, ilgą laiką izoliuotas nuo visuomenės, ne tik negali susiformuoti teigiamų nuostatų gyventi bendruomenėje, tačiau įgyja daugiau nusikalstamos patirties ir su nusikalstama veika susijusių žinių, o buvimo laisvės atėmimo įstaigoje trukmė atvirkščiai proporcinga pozityvių socialinių nuostatų formavimuisi. Skundo autorius taip pat nurodo, jog remiantis Europos teismų praktika, kuo ilgiau asmuo kalinamas, tuo labiau praranda visuomeninius sugebėjimus ir vėliau sunkiau adaptuojasi laisvėje. Šiuo atveju teismo atsisakymas taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam jau tris kartus iš eilės padaro bevertes kalinių socialinės integracijos programas, įtvirtintas Lietuvos įstatymuose. Skundo autorius taip pat nurodo, jog jo nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė – 65 balai, nuo pradinės rizikos sumažėjusi, o tai atitinka pažangos kriterijus, įtvirtintus BVK 157 straipsnio 1 dalyje. Be to, nuteistasis teigia atlikęs būtinąją bausmės dalį dėl lygtinio paleidimo, vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, skatintas, nebaustas, laisvėje turės gyvenamąją vietą. Šios aplinkybės, vertinant su noru išeiti į laisvę ir gyventi pagal visuomenėje priimtas elgesio taisykles, leidžia spręsti apie nuteistojo gerus socialinius įgūdžius bei aukštą socialinės integracijos lygį, o kartu ir apie polinkio į pakartotinio nusikalstamumo nebuvimą. Nuteistasis taip pat pažymi, jog metus iki bausmės atlikimo pradžios buvo laisvėje, oficialiai dirbo, jokių nusikaltimų nepadarė, todėl teismo teiginį, jog taikius lygtinį paleidimą, nuteistasis darytų laisvėje naujus nusikaltimus, vertina kaip nepagrįstą. Be to, lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nėra visiškas atleidimas nuo paskirtos bausmės, todėl net ir taikant lygtinį paleidimą bausmės tikslų įgyvendinimas tęsiamas, o nuteistasis skatinama pasitaisyti.Nuteistojo A. K. skundas atmestinas.BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Tačiau įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje ar 3 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals.Skundo autorius neteisus teigdamas, jog teismas negali vertinti nusikalstamo elgesio rizikos veiksnių, jų įtakos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Įstatymas teismą įpareigoja patikrinti Komisijos nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, t. y. numato pareigą patikrinti ne tik tai, ar Komisija laikėsi teisės aktuose nurodytų procedūrinių reikalavimų, tačiau ir tai, ar išsamiai, visapusiškai įvertino lygtiniam paleidimui reikšmingas aplinkybes, ar Komisijos išvados dėl lygtinio paleidimo taikymo ar netaikymo yra pagrįstos. Šiuo atveju Komisija nutarė netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo ir apylinkės teismas nustatė, jog Komisijos nutarimas yra teisėtas bei pagrįstas. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi skundo argumentus ir susipažinusi su pateikta medžiaga, neturi pagrindo nesutikti su apylinkės teismo argumentais ir motyvais. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. K. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią jam taikyti lygtinį paleidimą, tačiau jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas bei kitos aplinkybės nesudaro pagrindo išvadai, kad nuteistasis šiuo metu jau gali būti lygtinai paleistas.Kaip jau minėta, pagrindinė ir būtina sąlyga lygtinio paleidimo taikymui yra žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) tokia pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų manyti, jog nuteistasis iš tiesų keičia savo nuostatas, elgesį ir dėl to yra pagrindas manyti, kad jis jau būdamas lygtinai paleistas nebenusikals ir nedarys naujų teisės pažeidimų. Šiuo atveju nei vienos iš minėtų sąlygų nėra. Naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad A. K. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika priskiriama ne prie žemos, bet prie vidutinės rizikos grupės (65 balai). Komisijos nutarime nurodoma, jog pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką nėra. Pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015-09-01 aktuali redakcija), 15.2 punktas). Todėl Komisija pagrįstai atsižvelgė į šias aplinkybes priimdama nutarimą, o teismas spręsdamas dėl komisijos nutarimo teisėtumo, pagrįstai analizavo tai, kaip Komisija vertino šias aplinkybes. Tiek Komisijos, tiek teismo išvados pagrįstos ir motyvuotos, todėl aukštesnysis teismas neturi pagrindo su jomis nesutikti. Iš pateiktos medžiagos matyti, jog nuteistasis A. K. vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau, kaip jau minėta, pažanga kompetentingų pareigūnų vertinimu tiek balų prasme, tiek ir nurodant konkrečius elgesio, nuostatų pokyčius, nenustatyta. Pagrįstai atsižvelgta ir įvertinta tai, jog A. K. laisvės atėmimo bausmę atlieka už pavojingų nusikaltimų, susijusių su prekyba narkotinėmis (psichotropinėmis) medžiagomis bei neteisėtu disponavimu šaunamaisiais ginklais, padarymą, anksčiau teistas, tačiau požiūris į neteisėtą veikimą, jo mąstymas ir elgesys, kurie vertinami kaip kriminogeniniai veiksniai, nepasikeitę, o elgesys pataisos įstaigoje nebuvo nepriekaištingas. Kaip matyti iš pateiktų duomenų, per bausmės atlikimo laiką (į kurį įskaičiuotas suėmime išbūtas laikas) vidaus tvarkos taisykles A. K. pažeidė net 5 kartus (vartojo alkoholinius gėrimus, gamino, įgijo ar laikė uždraustus daiktus, savavališkai pakeitė miego vietą, naudojosi internetu). Visais atvejais skirtos gana griežtos nuobaudos – 2 kartus skirta nuobauda uždaryti į baudos izoliatorių, du kartus uždrausta po mėnesį laiko pirkti maisto produktus, tai pat kartą pareikštas papeikimas. Per daugiau nei 6 metų nelaisvėje praleistą laikotarpį nuteistasis skatintas vos vieną kartą, tačiau po to net du kartus baustas drausminėmis nuobaudomis. Nors visos šios nuobaudos negaliojančios ir apeliantas laikomas nebaustu, tačiau tai neigiamai charakterizuoja nuteistojo elgesį, jo asmenybę, jo požiūrį į taikomas pataisymo priemones, o taip pat verčia abejoti gebėjimu paklusti draudimams, įpareigojimams, su kurių taikymu neišvengiamai susijęs ir lygtinis paleidimas. Būtent šių aplinkybių visuma neleido daryti išvados, jog nuteistojo elgesys ir jo požiūris į taikomas pataisymo priemones, priežiūros priemones yra iš esmės pasikeitęs. Nors nuteistasis realiai bausmę atlieka tik nuo 2017 m. gegužės 17 d., nuo 2016 m. balandžio 14 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo buvo laisvėje ir per šį laiką naujų teisės pažeidimų nepadarė, tačiau tai per trumpas laikotarpis spręsti dėl pokyčių elgesyje tvirtumo ir realumo, ypač turint omenyje šiuo metu aktualius kriminogeninius veiksnius, t. y. nuteistojo mąstymą ir elgesį, jo nuostatas. Kaip matyti iš socialinio tyrimo išvados, apeliantas nusikaltimo, už kurį šiuo metu atlieka bausmę, nepripažįsta, savo elgesio neanalizuoja, linkęs elgtis impulsyviai, neapgalvoti visų galimų savo elgesio pasekmių, linkęs save apginti ir pateisinti. Be to, nurodoma, jog nuteistasis nesureikšmina turimų problemų, linkęs jas minimalizuoti. Visos šios aplinkybės leidžia abejoti tuo, kad nuteistasis adekvačiai vertina priešingą teisei elgesį ir nesuteikia pagrindo manyti, kad laisvėje nuteistasis elgsis pagal visuotinai priimtinas elgesio taisykles. Nors nuteistasis teigia, jog ilgas laikymas laisvės atėmimo įstaigoje turi priešingą efektą nei siekiama, mažina jo galimybes resocializuotis ir integruotis į visuomenę, tačiau, kaip pagrįstai pažymėjo apylinkės teismas, nuteistasis ir anksčiau nevengė bendrauti su linkusiais nusikalsti asmenimis, nusikaltimus padarė bendrininkų grupėje, nuo 2003 metų susivienijo kartu su kitais asmenimis daryti sunkius nusikaltimus – neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė didelius kiekius narkotinių medžiagų. Be to, kaip pagrįstai pažymėjo apylinkės teismas, asmuo nesistengia dėti jokių pastangų sėkmingai integracijai į visuomenę. Nors A. K. neturi specialybės, faktiškai neturi darbo patirties, tačiau nesimokė, nesistengė ir nesiekė įgyti specialybės, nors pataisos namuose sudarytos sąlygos įgyti įvairių profesijų. Duomenų, kad būtų pareiškęs norą dirbti pataisos įstaigoje ar sutikęs dirbti pasiūlytą darbą, taip pat nėra. Visos šios aplinkybės leidžia teigti, jog akivaizdžių pokyčių, akivaizdžios pažangos, keičiant elgesį ir mąstymą, kuri leistų manyti, kad laisvėje nuteistasis savo tikslų sieks tik teisėtomis priemonėmis ir nenusikals, nėra. Įvertinusi visas aukščiau aptartas aplinkybes, o būtent tai, jog nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė – 65 balų, nuteistojo elgesys nebuvo nepriekaištingas, žymių pokyčių keičiant nuostatas ir elgesį nenustatyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog šiuo atveju pagrįstai nenustatyta nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir aptartų aplinkybių visuma nesudaro pagrindo manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, juolab, kad net 40 balų iš 65, kurie reikšmingi nustatant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, yra kintantys, t. y. galintys mažėti.Aukščiau aptartų aplinkybių visuma šiuo metu dar neleidžia pagrįstai tikėtis įstatymus atitinkančio nuteistojo elgesio laisvėje, todėl apylinkės teismo nutartis, kuria netenkintas nuteistojo skundas dėl Komisijos nutarimo, kuriuo buvo atsisakyta taikyti lygtinį paleidimą, paliekama galioti kaip teisėta ir pagrįsta.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

atmesti nuteistojo A. (A.) K. skundą ir palikti galioti Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 2 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.