Telšių apylinkės teismo nuosprendis

2023-04-27 · Baudžiamoji byla Nr. 1-197-344/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2023-04-27
Bylos Nr.
1-197-344/2023
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Edita Gailienė
Kaltinamasis
M. M.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-197-344/2023Proceso Nr. 1-01-1-08050-2023-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6.; 1.1.8.6.2.; 1.1.9.8.; 1.2.25.4.2.6.; 2.3.6.4.2.; 2.3.6.4.6.1.; 2.4.1.2.; 2.4.1.3. (S)
TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. balandžio 27 d.Telšiai
Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų teisėja Edita Gailienė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Danutei Dokšienei,

dalyvaujant Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių prokuratūros prokurorei Laisvidai Sabaliauskienei,

kaltinamajam M. M. ir jo gynėjui advokatui A. J.

pretenduojančiai tapti laiduotoja L. M.,

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. M., gimęs (duomenys neskelbtini) Telšiuose, asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyvenantis(duomenys neskelbtini), vedęs, profesinio išsilavinimo, dirbantis UAB „K.“ sandėlininku, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės

M. M. 2023 m. kovo 4 d., apie 21.30 val., (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje vairavo automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių, t. y. mažiausiai 2,66 promilių, neblaivumas.

Apklaustas kaip kaltinamasis, M. M. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir parodė, kad 2023 m. kovo 4 d., apie 21.30 val., būdamas neblaivus, savo automobiliu „VW Passat“ iš namų važiavo pas giminaičius į (duomenys neskelbtini). Buvo neblaivus, nes alkoholį vartojo jau ne pirmą dieną. (duomenys neskelbtini) jį sulaikė policijos pareigūnai, nustatė 2,66 promilių girtumą. Pastaruoju metu alkoholio nebevartoja, yra tvirtai apsisprendęs ir ateityje alkoholio nebevartoti. Jau anksčiau buvo supratęs, kad turi priklausomybę alkoholiui, todėl eilinį kartą paskatintas žmonos ir dėl šio įvykio pradėjo gydytis. Savo poelgį vertina labai blogai, padarė išvadas. Jo pajamos kas mėnesį yra apie 1 100 Eur. Iš šios sumos pragyvena visi trys šeimos nariai – jis, žmona ir dukra. Žmona negauna darbo, šiuo metu Užimtumo tarnyboje lanko mokymus.

II. Įrodymai

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo M. M. prisipažinimo, jo kaltę įrodo ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai.

Įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokole su fotolentele užfiksuota įvykio vieta, esanti(duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje. Apžiūrėtas dešinėje kelio pusėje stovintis automobilis „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Tyrimui reikšmingų objektų nestebima (b. l. 5-13).

Tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo užfiksuota, kad 2023 m. kovo 4 d., apie 21.30 val., policijos pareigūnai, patruliuodami(duomenys neskelbtini), sustabdė patikrinimui automobilį „VW Passat“. Paprašius vairuotoją pateikti dokumentus, už vairo sėdėjęs vyriškis nurodė, kad dokumentus yra palikęs namuose. Duomenų bazės pagalba buvo nustatyta, kad vairuotojas M. M., kuris nurodė, kad prieš 4 val. vartojo alkoholį. Patikrinus alkotesteriu, nustatytas: 21.35 val. 2,66 promilių, o 21.54 val. 2,86 promilių girtumas. Automobilis vilkiku buvo nutransportuotas į saugomą automobilių stovėjimo aikštelę (b. l. 15).

Neblaivumo nustatymo akte fiksuojama, kad kaltinamajam M. M. 2023 m. kovo 4 d. alkotesteriu „Alcotest 7510, 21.35 val. nustatytas 2,66 promilių, o 21.54 val. nustatytas 2,86 promilių neblaivumas (b. l. 19).

2023 m. kovo 4 d. Priverstinio transporto priemonės nuvežimo akte ROIK Nr. 0123000122148 nurodyta, kad automobilis „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvežtas į UAB „Tomadas“ saugomą automobilių stovėjimo aikštelę adresu Telšiai, Šiaurinės g. 6B (b. l. 20).

Kaltinamojo žmona L. M. pateikė prašymą atleisti jos sutuoktinį kaltinamąjį M. M. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, ją paskiriant laiduotoja (b. l. 77-78). Ji charakterizuojama teigiamai, neteista, administracine tvarka nebausta, jos ir sutuoktinio M. M. šeimoje auga mažametė jos dukra (b. l. 79, 80-81, 82, 83, 84, 86).

Laiduotoja pretenduojanti tapti L. M., apklausta kaip liudytoja parodė, kad su kaltinamuoju susipažino mokydamiesi(duomenys neskelbtini) profesinėje mokykloje. Susituokę yra metus laiko, bet iki tol gyveno 4 metus. Sutuoktinis dažnai išgėrinėdavo, tačiau būdavo, kad negerdavo ir po du mėnesius. Jis išvažiuodavo į užsienį dirbti, grįžęs taip pat užgerdavo. Prašydavo liautis, tvarkytis, bet turėjo kažkas rimto nutikti, kad pradėtų tvarkytis. Apie tai kas nutiko jai pasakė mama, kuri paskambino ir pasakė, kad M. buvo sustabdytas prie mamos namų. Susitikė ryte kalbėjosi, sutarė, kad M. turi gydytis, nes gali prarasti ir darbą, ir šeimą. Pas gydytoją jis nuėjo pats, jos įtakotas. Vartoja paskirtus vaistus ir nebegeria. Net per Velykų šventes negėrė. Ji pati neturi žalingų įpročių. Mano, kad sugebės daryti įtaką savo sutuoktiniui. Sutaria gerai, vienintelė nesutarimo priežastis buvo alkoholis. Po įvykio jo elgesys pasikeitė, laiku pareina iš darbo, būna namuose, vakarais papildomai dirba, o anksčiau švęsdavo. Ji šiuo metu nedirba, Užimtumo tarnyboje lanko individualios priežiūros padėjėjos kursus.

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimas ir nubaudimas

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas,

Teismas, įvertinęs įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių ištyrimu, konstatuoja, kad surinktų įrodymų visuma patvirtina kaltinamojo M. M. kaltę padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Apklaustas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje, kaltinamasis M. M. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nurodė jos padarymo aplinkybes. Jo parodymai duoti teisiamajame posėdyje iš esmės sutampa su byloje esančiais rašytiniais įrodymais, todėl teismui nekyla jokių abejonių dėl kaltinamojo kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Kaltinamojo M. M. veika pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį kvalifikuota teisingai, kadangi jis būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia vairavo transporto priemonę, kai buvo nustatyta daugiau negu 1,5 promilių alkoholio, t. y. nustatytas mažiausias 2,66 promilių neblaivumas.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis ir jo gynėjas advokatas A. J. prašė atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje pagal laidavimą. Prokurorė neprieštaravo tokio prašymo patenkinimui, nurodydama, kad yra visos įstatymo nustatytos sąlygos, reikalingos, kad kaltinamasis būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu.

BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos, apibūdinančios nusikalstamą veiką padariusį asmenį bei jo elgesį padarius tokią veiką. Pagal BK 40 straipsnio 2 dalį asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės tik tada, jeigu jis: 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi tam, kad asmenį būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, byloje turi būti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalies 1-4 punktuose nurodytų sąlygų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-86-895/2015).

Įvertinus byloje surinktus įrodymus, kaltinamojo paaiškinimus, pateiktus dokumentus, apibūdinančius laiduotoją L. M., jos prašymą ir paaiškinimus teisiamojo posėdžio metu, darytina išvada, kad yra įstatymo nustatytos sąlygos, kurios suteikia galimybę atleisti kaltinamąjį M. M. pagal laidavimą nuo baudžiamosios atsakomybės už jo padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Ši veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamasis dirba, neteistas, padaręs nusikalstamą veiką pilnai prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, davė nuoseklius parodymus, byloje civilinio ieškinio nėra. Jo žmona L. M. pateikė prašymą taikyti BK 40 straipsnio 3 dalį ir perduoti kaltinamąjį, kuris yra jos vyras, jos atsakomybėn pagal laidavimą be užstato.

Išklausęs laiduotoją, teismas pripažįsta, kad ji atitinka laiduotojams keliamus reikalavimus ir turi visas galimybes daryti kaltinamajam teigiamą įtaką, nes su juo gerai sutaria, nors susituokę ne pilnus metus, tačiau kartu gyvena jau ketveris metus, todėl teismas sprendžia, kad laiduotoja gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam. Po įvykio jie aptarė jo aplinkybes bei neigiamas tokio elgesio pasekmes. Kaip matyti kaltinamasis padarė išvadas, kreipėsi pagalbos į medikus, pradėjo gydytis nuo alkoholizmo. Laiduotoja L. M. turi dukrą, kurią augina kartu su kaltinamuoju, nėra teista, administracine tvarka nebausta, laiduotoja pasižadėjo teigiamai įtakoti kaltinamojo pilietinę pareigą laikytis įstatymų. Atsižvelgiant į laiduotoją charakterizuojančią medžiagą, įvertinus jos asmenines savybes, nėra pagrindo abejoti tuo, kad ji gali daryti realią teigiamą įtaką kaltinamajam. Kaip matyti iš bylos medžiagos, kaltinamasis, įtakotas laiduotojos, kreipėsi į gydymo įstaigą dėl alkoholio vartojimo problemos ir pradėjo gydytis (b. l. 92). Nustatant laidavimo terminą, atsižvelgtina į byloje nustatytą padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, mastą, kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, jo asmenybę, laiduotojos asmenybę, todėl pripažintina, kad laidavimas 1 (vienerių) metų terminui turės pakankamą poveikį kaltininamajam. Įvertinus tai, kad L. M. šiuo metu nedirba, ji nuo 2022 m. rugpjūčio 26 d. yra registruota Užimtumo tarnyboje, šiuo metu mokosi (b. l. 85), be to su sutuoktiniu ir dukra gyvena nuomojame bute (b. l. 80-81), nustatytinas laidavimas be užstato.

Atleidus kaltinamąjį M. M. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, baudžiamoji byla nutrauktina (BK 40 straipsnio 2 dalis).

Teismas sprendžia, kad ikiteisminio tyrimo ir teisminis procesas kaltinamajam M. M. padarė teigiamą poveikį ir reikiamą įtaką, tokią išvadą suponuoja kaltinamojo elgesys proceso metu, dėl savo poelgio kaltinamasis nuoširdžiai gailisi, todėl darytina išvada, kad kaltinamasis suprato padarytos veikos ydingumą bei pavojingumą, ir tiki, kad ateityje kaltinamasis M. M. laikysis įstatymų.

Siekiant eliminuoti nebaudžiamumo principą, pripažinus, kad kaltinamasis M. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleidus jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones (BK 68 straipsnis).

Įvertinus nustatytą neblaivumo laipsnį, kuris keleriopai viršija baudžiamojo įstatymo draudžiamą ribą, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kaltinamojo asmenybę, tai, kad anksčiau neteistas už analogiškas veikas, nustatytinas minimalus šio draudimo terminas (BK 68 straipsnio 2 dalis).

Turto konfiskavimas yra priemonė, kuria siekiama ne tik nubausti kaltininką, bet ir pačią nusikalstamą veiką padaryti ekonomiškai nenaudingą. Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas yra imperatyvus. Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis konfiskuotinas, t. y. priverstinai neatlygintinai paimamas valstybės nuosavybėn tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas.

Nagrinėjamu atveju transporto priemonė – automobilis „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme. Tokia išvada darytina įvertinus ne tik anksčiau aptartą nusikalstamos veikos padarymo priemonės išaiškinimą, (tai turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą), bet ir BK 281¹ straipsnio 1 dalies dispoziciją, kurioje transporto priemonė tiesiogiai įvardijama kaip komentuojamame straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymo priemonė. Akivaizdu, jog įvykdyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką be transporto priemonės asmuo negali, kadangi ši veika gali būti padaryta tik panaudojant kelių transporto priemonę. Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, kad, priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą, nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami. Nustačius, kad automobilis „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo M. M. įvykdytos nusikalstamos veikos padarymo priemonė, teismas konstatuoja, kad šios transporto priemonės konfiskavimas yra privalomas.

Bylos nagrinėjimo teisiamajame posėdyje metu nustatyta, kad automobilis „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso kaltinamajam, jį naudojant padaryta tyčinė nusikalstama veika, t. y. automobilis yra įvykdytos nusikalstamos veikos padarymo priemonė, todėl siekiant užkirsti kelią analogiškų pavojingų visuomenei nusikaltimų darymui, kaltinamajam priklausanti transporto priemonė – automobilis „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskuotina (BK 72 straipsnio 1-3, 6 dalys, BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

IV. Dėl bylinėjimosi išlaidų ir kitų klausimų

Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Pagal šiuo metu galiojančią straipsnio redakciją, teismas priima sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, o priimdamas sprendimą gali atsižvelgti tik į kaltininko turtinę padėtį.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė teismui advokato pagalbos išlaidas pagrindžiančią pažymą, kurioje nurodyta, kad dėl gynėjo dalyvavimo procese Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba patyrė 306,37 Eur išlaidas (b. l. 72).

Teismas, įvertinęs tai, kad baudžiamoji byla nutraukiama BK 40 straipsnio pagrindu atleidžiant kaltinamąjį M. M. nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, pagal laidavimą, įvertinęs taim, kad šeimoje, kurioje išlaikomas mažametis vaikas, dirba tik jis vienas, sprendžia, kad priteisti kaltinamojo gynybos išlaidas nėra tikslinga.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 45-47) įsiteisėjus teismo nuosprendžiui panaikintina (BPK 139 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 302, 303 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 312, 313 straipsniais,

nusprendžia:

M. M. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, pagal laidavimą be užstato Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1, 2 dalies pagrindu, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą, laiduotoja paskiriant L. M..

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu ir 68 straipsnio 2 dalimi M. M. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vieneriems) metams, terminą skaičiuojant nuo 2023 m. kovo 8 d.

Konfiskuoti M. M. nuosavybės teise priklausantį automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

Baudžiamąją bylą nutraukti.

Kardomąją priemonę specialiosios teisės sustabdymą įsiteisėjus teismo nuosprendžiui panaikinti.

Išaiškinti kaltinamajam M. M., jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas.

Išaiškinti kaltinamajam, jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojai L. M., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.

Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

Teisėja Edita Gailienė