Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. G., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, neregistruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2019 m. balandžio 23 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 4 dalį – 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme;

2) 2019 m. gegužės 3 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – 1 metų laisvės apribojimo bausmė. 2019 m. liepos 22 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartimi 2019 m. gegužės 3 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. balandžio 23 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir galutinė subendrinta bausmė skirta – 1 metai 2 mėnesiai laisvės apribojimo;

3) 2019 m. gegužės 20 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 4 dalį – 15 mėnesių laisvės apribojimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu galutinė bausmė paskirta – 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmė. 2019 m. spalio 16 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. gegužės 20 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. liepos 22 d. nutartimi pagal to paties teismo 2019 m. gegužės 3 d. ir 2019 m. balandžio 23 d. baudžiamuosius įsakymus subendrinta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė;

4) 2019 m. lapkričio 11 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį – 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, bausmė subendrinta su 2019 m. spalio 16 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartimi nustatyta subendrinta bausme ir skirta galutinė 1 metų 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmė;

5) 2019 m. gruodžio 30 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 178 straipsnio 2 dalį – subendrinta galutine 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2019 m. lapkričio 11 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta subendrinta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 2 metai laisvės apribojimo bausmė.

6) 2020 m. sausio 27 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu skirta 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinus su 2019 m. gruodžio 30 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, skirta galutinė 2 metų laisvės apribojimo bausmė;

7) 2020 m. kovo 23 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu skirta bausmė – 4 mėnesiais laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, 65 straipsniu, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinus su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. sausio 27 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme, skirta galutinė subendrinta bausmė – 1 metai laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis BK 92 straipsniu, 82 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 87 straipsnio 2 dalies 2 punktu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metų 6 mėnesių laikotarpiui, paskiriant auklėjamojo poveikio priemones;

8) 2022 m. lapkričio 23 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį galutine bausme - 1 metų laisvės apribojimo, vietoje intensyvios priežiūros skiriant šiuos įpareigojimus: visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį uždraudžiant turėti, naudoti ir vartoti psichiką veikiančias medžiagas, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi, pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, per 1 metų laikotarpį neatlygintinai išdirbti 120 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, kas mėnesį išdirbant ne mažiau kaip po 10 valandų nemokamų darbų;

9) 2023 m. liepos 21 d. Kano apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, ją perkvalifikavus į BK 178 straipsnio 5 dalį, paskirta 30 parų arešto. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta sumažinta bausmė – 20 (dvidešimt) parų arešto;

kaltinamas pagal BK 284 straipsnį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. G. 2022 m. birželio 11 d. apie 19:00 val., (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje - bendro naudojimo koridoriuje, matant pašaliniams asmenims, veikdamas kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu atskirtas ikiteisminis tyrimas, žodinio konflikto metu jis tyčia, rankomis sudavė ne mažiau kaip 4 smūgius nukentėjusiajam E. S. į veido sritį, po ko asmuo, kurio atžvilgiu atskirtas ikiteisminis tyrimas, tyčia rankomis ir kojomis sudavė nukentėjusiajam E. S. nemažiau kaip 4 smūgius į pilvo sritį, bendrais veiksmais padarydami nukentėjusiajam E. S. nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį minkštųjų audinių sumušimu ir kraujosruva už kairės ausies - speninės ataugos projekcijoje, paviršiniais odos nubrozdinimas dešinės alkūnės srityje, demonstravo nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Kaltinamasis R. G. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2022 m. birželio 11 d. apie 16:00 val. buvo atvykęs su D. M. pas jo tėvą, kuris gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Abu nuėjo į bendro naudojimo virtuvę ir su ten buvusiais trimis asmenimis vartojo alkoholį. Virtuvėje buvo jis, D. M., Ž. S., T. M. ir kažkoks Ž. S. draugas, kurio nepažįsta. Po kurio laiko kilo žodinis konfliktas, dėl kokios priežasties neprisimena, kadangi buvo išgėręs nemažai alkoholio. Po to visi pradėjo stumdytis. Pripažįsta, kad sumušė E. S., kaip nurodyta kaltinime. Pripažįsta, kad, kaip nurodyta byloje, E. S. suėmus už marškinėlių, jis jam keturis kartus dešinės rankos kumščiu trenkė į veido sritį. Įvykis įvyko dėl savo girtumo, blogai vertina savo poelgį, gailisi dėl savo veiksmų. Su nukentėjusiuoju po įvykio matėsi daug kartų, susitaikė.

Kaltinamajam visiškai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo kaltė įrodyta šiais byloje surinktais ir ištirtais įrodymais:

Nukentėjusysis E. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gyvena kartu su tėvu A. S. 2022 m. birželio 11 d. apie 18:30 val., tėvui paskambino brolis Ž. S., kuris jam pasakė, kad kažkas smarkiai daužo jo buto duris ir bando įsibrauti į vidų. Kadangi tuo metu buvo kartu su tėvu, norėdami išsiaiškinti situaciją, apie 19:00 val., nuvyko adresu (duomenys neskelbtini), kur nesenai apsigyveno brolis kartu su savo drauge R. B.. Atvykus nurodytu adresu, kartu su tėvu laiptais užlipo į trečią aukštą. Priėjus prie bendro naudojimo koridoriaus durų, išgirdo vyrišką balsą rėkianti: „Ž., ž.“, girdėjo ir grumtynių garsus. Kadangi bendro naudojimo koridoriaus durys buvo užvertos, iš karto nepavyko patekti į jį. Todėl nubėgo į automobilį su tikslu pasiimti raktelį, kad galėtų, atkėlus durų liežuvėlį, patekti į koridorių. Grįžus prie durų ir pradėjus jas atidarinėti, duris atidarė R. B. Kartu su tėvu įbėgus į koridorių, jame pamatė apie 7 asmenis, kurie konfliktavo. Vienas iš asmenų, kuris juos pamatė, pradėjo šaukti, sakydamas: „kas jūs tokie?“. Vėliau pareigūnai minėtą asmenį sulaikė ir kaip sužinojo, jis yra D. M. Nekreipus į jį dėmesio, pamatė, kad brolis Ž. S. stovi bendro naudojimo virtuvės patalpoje, o jo burna buvo visa kruvina. Supratęs, jog galimai brolis buvo sumuštas, paprašė jo eiti kartu su jais į jo butą. Jam ir tėvui bandant nusivesti brolį į jo butą, prie jo priėjo dar kitas vyriškis, vėliau pareigūnai minėta asmenį sulaikė ir kaip sužinojom jis yra R. G.. R. G. priėjus prie jo, jis nieko nesakęs, tyčia rankomis sudavė ne mažiau kaip 4 smūgius jam į veido sritį, sukeldamas fizinį skausmą. R. G. jį bemušant, prie jo prisijungė ir D. M., kuris tyčia rankomis ir kojomis sudavė nemažiau kaip 4 smūgius jam į pilvo sritį, taip sukeldamas fizinį skausmą. Taip pat D. M. rankomis suėmė jam už marškinėlių ir pradėjo tampyti po koridorių. D. M. tęsiant fizinį smurtą prieš jį, prie jo prisijungė dar trečias vyriškis. Asmenims, dėl neaiškios priežasties, nutraukus fizinio smurto veiksmus prieš jį, pastarieji pasišalino iš įvykio vietos. Mano, kad jie suprato, jog kažkas iškvietė policijos pareigūnus. Po konflikto, minėtiems asmenims pasišalinus, iš gretimų butų išėjo dvi moteriškės, kurios pradėjo klausinėti, kas atsitiko. Pokalbio metu jos paaiškino, kad tokie konfliktai vyksta dažnai ir jos bijo, kad nebūtų pačios sužalotos. Belaukiant policijos pareigūnų, bendraujant su tėvu A. S., pastarasis paaiškino, kad jį taip pat konflikto metu pradėjo mušti R. G., D. M. kartu su trečiu, jam nepažįstamu asmeniu, ir taip pat sukėlė jam fizinį skausmą. Bendraujant su broliu Ž. S., nepaaiškino, kodėl jį sumušė, tačiau nurodė, kad prieš jį fizinį smurtą naudojo tiek R. G., tiek D. M., tačiau kiek ir kokių smūgių jam sudavė, nenurodė. Atvykus policijos pareigūnams, minėti asmenys buvo pasišalinę, tačiau netrukus buvo sulaikyti du iš trijų prieš jį fizinį smurtą panaudojusių asmenų. GMP pagalbos įvykio vietoje atsisakė (1 t., b. l. 11–14).

Liudytojas A. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. birželio 11 d. apie 18:30 val. jam paskambino sūnus Ž. S., kuris pasakė, kad kažkas daužo jo buto duris. Iš balso suprato, kad sūnus buvo neramus ir šiek tiek išgėręs. Kai sūnus paskambino, jis buvo ,,(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje su kitu sūnumi E. S.. Su sūnumi apsipirkę grįžo iki automobilio ir nusprendė nuvažiuoti iki sūnaus buto, esančio (duomenys neskelbtini). Tos pačios dienos 19:00 val. su sūnum nuvyko minėtu adresu. Užlipo iki 3-ojo aukšto ir pamatė, kad durys, kurios vedė link koridoriaus, neturėjo rankenos. Bandė baladoti į duris, bet niekas durų neatidarė. Tada bandė paskambinti savo sūnui Ž. S., tačiau jis neatsiliepė. Tuomet pasakė E. S., kad jis nueitų iki automobilio paimti reples, kad galėtų atidaryti duris. Ernestui nuėjus iki automobilio, išgirdo iš koridoriaus rėkimą: ,,Ž., ž.“. E. S. grįžo iš automobilio prie koridoriaus durų. Tada netikėtai kažkas atidarė jiems koridoriaus duris. Su E. S. iš karto nuėjo iki Ž. S. buto durų, tačiau durys buvo užrakintos. Tada išgirdo šaukimą iš netoliese esančio buto, kurio durys buvo praviros. Su E. S. įėjo į minėtą butą ir pamatė apie penkis asmenis. Visi asmenys buvo vyrai, galimai du iš jų buvo nepilnamečiai 16-17 metų, vienas vyras buvo 30 metų amžiaus, kitas vyras 40 metų amžiaus ir dar vaikinas, kuriam buvo apie 25 metai. Toje patalpoje Ž. S. nepamatė. Paklausus vyrų: ,,kas čia darosi“ ir ,,kur yra Ž.?“, vyrai pradėjo su juo kalbėti žargonu, tiksliai net nesuprato, ką jie jam sako. Su E. S. išėjo iš tos patalpos į koridorių. Pamatė ateinantį Ž. S., kurio burna buvo kraujuota. Jis Ž. S. nuvedė atgal į jo butą, nes manė, kad su tais vyrais gali kilti daugiau problemų. Nuvedus Ž. S. į jo butą ir uždarius duris, pamatė, kad E. S. pradėjo mušti trys vyrai. Matė, kaip minėti asmenys pradėjo stumdytis E. S., draskyti jo marškinėlius. Tiksliai nematė, kaip buvo suduoti smūgiai E. S., tačiau yra įsitikinęs, kad jie buvo suduoti, nes po to matė, kad ant E. S. veido matėsi sumušimai. Bandė ginti savo sūnų ir nustūmė kelis vaikinus nuo E. S.. Tada pajuto tris staigius smūgius į kairę veido pusę. Tiksliai nematė, kas sudavė jam smūgius. Vienas iš nepilnamečių, kuris buvo minėtoje patalpoje, turėjo kišeninį peilį, mosikavo į jo pusę. Muštynėms aprimus išgirdo, kaip kažkas pasakė, kad atvažiuoja policija. Visi asmenys, kurie dalyvavo muštynėse, pasišalino iš įvykio vietos. Nenori būti pripažintas nukentėjusiuoju, pretenzijų neturi, pareiškimo nerašys. Civilinio ieškinio reikšti neketina (1 t., b. l. 54–55, 60).

Liudytoja R. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. birželio 11 d. apie 13.00 val. bendrabutyje, adresu (duomenys neskelbtini), trečiame aukšte, bendro naudojimo virtuvėje, buvo susirinkę bendrabučio gyventojai ir vartojo alkoholį. Bendro naudojimo virtuvėje, buvo ji, Ž. S., Š., kurio pavardės nežino, A. Š., R. G., jai nepažįstama moteris, apie 50 metų amžiaus ir du vaikinai, kurių nepažinojo. Pasibuvimas virtuvėje buvo suorganizuotas, nes jie buvo bendrabučio naujokai ir bendrabučio gyventojai norėjo susipažinti su jais. Visas pasibuvimas buvo ramus iki tol kol nepradėjo Ž. S. priekaištauti R. G.. R. G. tuo metu buvo išgėręs nemažai alkoholio ir jis elgėsi neadekvačiai. Moteris, kuri buvo su jais paprašė iškviesti jai taksi ir kai atvyko taksi Ž. S. jai pasakė, kad: „einam į lauką“. Kai Ž. S. tai pasakė, jį ne taip suprato R. G. ir kiti du vaikinai. Mano, kad jie pagalvojo, jog jis juos kviečia į lauką išsiaiškinti santykius. Apie 16–17 valandą R. G. pradėjo įkyriai lįsti prie Ž. S., stvėrė jam su ranka už marškinėlių ir bandė suduoti, tačiau kažkas jį sustabdė. Vienas iš ten buvusių vaikinų nusivedė R. G. į balkoną ir ten bandė nuraminti jį. Po kažkiek laiko atėjo Ž. S. į balkoną ir jis ten taip pat bandė susitaikyti su R. G. ir jam pasakė, kad santykius išsiaiškins blaivi. Jis su Ž. S. nuėjo pas kaimynę vardu R., kad pabūtų ramiai ir minėti vaikinai nesikabinėtų prie jų. Po kažkiek laiko pas R. į butą atėjo R. G. ir pasakė, kad atvyko Ž. S. tėvas ir brolis. Jis nuėjo į savo butą, o Ž. S. nuėjo į koridorių pasikalbėti su broliu ir tėvu. Po kažkiek laiko išgirdo didelį triukšmą ir atidariusi duris pamatė, kaip koridoriuje buvo mušamas Ž. S. brolis E. S.. Matė, kad E. S. mušė R. G., bei vienas iš minėtų vaikinų, kurie buvo bendro naudojimo virtuvėje. Kuris tai buvo vaikinas, tiksliai neprisimena. Nematė, kaip buvo mušamas Ž. S. tėvas. Po kelių akimirkų į jos butą įėjo E. S.. E. S. bandė uždaryti jos buto duris, o iš kitos pusės jas bandė į save traukti kiti asmenys, tačiau jų ji nematė. Tada jie stipriau truktelėjo duris ir į butą įbėgo Ž. S. ir iš paskos jam įbėgo vienas iš minėtų vaikinų. Įbėgus minėtam vaikinui, šis nustūmė ją ant žemės. Atsikėlusi matė, kaip Ž. S. mušė vienas vaikinas, o Ž. S. tik gynėsi. E. S. priėjo prie minėto vaikino ir atstūmė jį nuo Ž. S. ir jis išbėgo iš buto. Ji tada iškvietė policiją ir laukė, kol jie atvyks. Pretenzijų minėtiems vaikinams ji neturi, nuo jų veiksmų nenukentėjo (1 t., b. l. 78–79).

Liudytojas Ž. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. birželio 11 d. apie 13.00 val. bendrabutyje, adresu (duomenys neskelbtini), trečiame aukšte, bendro naudojimo virtuvėje buvo susirinkę bendrabučio gyventojai ir buvo vartojamas alkoholis. Tarp asmenų, kurie buvo virtuvėje buvo jis, R. B., R., kurio pavardė neprisimena ir dar buvo kitų asmenų, tačiau nepamena tų asmenų vardų ir pavardžių. Kažkuriuo momentu jis ir R. G. apsižodžiavo, tačiau nepamena dėl kokios priežasties. Apsistumdė. Kažkuriuo momentu jis paskambino savo tėvui, kad atvažiuotų jį aplankyti, nes manė, kad gali kilti kažkokių problemų. Pamena, kad norėdamas išvengti konflikto, nuėjo pas R. G., atgal pas save į butą. Sunkiai prisimena įvykio aplinkybes, nes buvo stipriai neblaivus. Pamena, kad įbėgdamas į savo butą, užkliuvo už kažkokių maišų ir į spintelę prasikirto savo lupą. Prisimena, kad buvo atvykusi policija ir prie jų stovėjo jo tėvas ir brolis. Taip pat matė, kad policija buvo sulaikiusi R. G. ir dar vieną asmenį, kurio nepažįsta. Taip pat pamena, kad jį su greitąja pagalba išvežė į Kauno klinikas. Paties konflikto koridoriuje, kaip mušėsi asmenys, nematė. Nematė, kad kažkas būtų sumušę jo tėvą ar brolį. Pretenzijų niekam neturi. Civilinio ieškinio reikšti neketina. Nepageidauja būti pripažintu nukentėjusiuoju (1 t., b. l. 72–73).

Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad E. S. padaryta: minkštųjų audinių sumušimas ir poodinė kraujosruva už kairės ausies – speninės ataugos projekcijoje, paviršiniais odos nubrozdinimas dešinės alkūnės srityje. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t., b. l. 48–49, 50–51).

2022 m. birželio 11 d. įvykio vietos protokole užfiksuota, kad apžiūrėta įvykio vieta adresu (duomenys neskelbtini). Matomas penkių aukštų mūrinis bendrabutis. Užėjus pro duris matoma betoniniai laiptai. Užlipus betoniniais laiptais į trečiąjį aukštą matoma priešais tamsios spalvos, metalinės konstrukcijos, šiek tiek praviros durys, kurios vedą į bendro naudojimo koridorių. Užėjus į bendrą koridorių ir pažvelgus į dešinę pusę, matomi 3 įėjimai į skirtingus, koridoriaus kambarius. Pasisukus į kairę, matomi 3 įėjimai į skirtingus kambarius, taip pat koridoriaus kairėje pusėje matoma patalpa, su praviromis medinėmis, žalios spalvos durimis, kurios vedą į bendro naudojimo virtuvę. Užėjus į minėtą bendro naudojimo virtuvę priešais save matoma juodos spalvos kėdę. Prie sienos, kairėje pusėje matoma medinis stalas, rudos spalvos, ant kurio buvo padėta įvairūs daiktai (butelis, stiklinė, sulčių pakuotė). Už stalo tiesiai matoma sofą-lovą, pilkos spalvos, ant kurios padėta įvairių spalvų dvi antklodės. Dešiniau prie sienos matoma baltos ir rudos spalvos spintelės, skalbimo mašiną, ant kurių buvo pridėta įvairių daiktų. Priešais minėtas spinteles, matoma šviesios spalvos, medinis suolas. Dešiniau minėto medinio suolo matoma kitas tamsios spalvos medinis suolas. Įvykio vietoje ir jos prieigose vaizdo stebėjimo kameros nepastebėtos. Sudaryta foto lentelė (1 t., b. l. 27–29, 30–37).

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikacijos

BK 284 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas, viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis, kad minėtais būdais demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi būti realus. Nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, todėl kaltininkas turi suvokti, kad savo veiksmais sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką ir nori taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Kaip matyti iš BK 284 straipsnio dispozicijos, viešosios tvarkos pažeidimas turi pasireikšti bent vienu iš šių būdų: a) įžūliu elgesiu, b) grasinimais, c) patyčiomis, d) vandališkais veiksmais. Nusikalstama veika paprastai pasireiškia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas ar visuotinai priimtų elgesio taisyklių nepaisymas. Įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ar viešoji tvarka. Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš žmogų, trukdymas kitiems žmonėms dirbti, mokytis, ilsėtis ir pan. Kadangi šio nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl būtina nustatyti padarinius realiai sutrikdžiusius visuomenės rimtį ar tvarką. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai.

Kaltinamasis R. G. pripažino, kad jis ir D. M. pradėjo žodžiu konfliktuoti su Ž. S., vienas kitą įžeidinėjo necenzūriniais žodžiais. Po to žodinis konfliktas peraugo į muštynes. Jis, T. M., D. M., Ž. S. ir jo pažįstamas pradėjo stumdytis, konfliktas persikėlė iš virtuvės į daugiabučio koridorių. Apie 19.00 val. į laiptinės koridorių įėjo E. S. ir jo tėvas. Jie irgi įsivėlė į susistumdymą. Pripažįsta, jog E. S. keturis kartus trenkė į veido sritį. Kaltinamojo elgesys laikytinas įžūliu, kadangi veiksmas vyko bendro naudojimo patalpose. Riksmus girdėjo ir smūgių nukentėjusiajam sudavimą matė aplinkiniai žmonės, buvo sutrikdyta bendrabučio gyventojų rimtis. Tai patvirtina ne tik nukentėjusiojo E. S. parodymai, bet ir liudytojų A. S., R. B., Ž. S. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kurių kaltinamasis neginčijo ir pripažino juose nurodytas aplinkybes. Kaltinamojo tyčiniai veiksmai pažeidė viešąją tvarką. Toks tyčinis kaltinamojo elgesys demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Kaltinamojo veika pagal BK 284 straipsnį kvalifikuota teisingai, jis kaltas ir baustinas.

Dėl bausmės

Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis).

Kaltinamojo R. G. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į tai, kad R. G. padarė vieną nesunkų tyčinį baigtą nusikaltimą, taip pat į jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes. Praeityje R. G. yra 9 kartus teistas (1 t., b. l. 122–171, 2 t., b. l. 65–75), administracine tvarka baustas, Respublikiniame priklausomybės ligų centre neregistruotas (1 t., b. l. 177), psichiatrinio ligų įskaitoje neregistruotas (1 t., b. l. 179), jis yra jauno amžiaus, niekur nedirba, registruotas užimtumo tarnyboje, turi pastovią gyvenamąją vietą.

Teismas sprendžia, jog įvertinus nurodytas aplinkybes bei vadovaujantis BK 54 straipsnio nuostatomis, kaltinamajam, kuris praeityje yra 9 kartus teistas, taip pat baustas administracine tvarka, kas rodo, kad jis yra linkęs nepaisyti visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių, ir nusikalsti, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinti tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei įvertinus kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, darytina išvada, jog šiuo atveju bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam skiriant straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – areštą, jo dydį nustatant mažesnį už sankcijoje numatytą vidurkį.

Kadangi kaltinamasis savo kaltę visiškai pripažino ir byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. liepos 21 d. nuosprendžiu R. G. buvo paskirta 20 parų arešto bausmė. R. G. veiką, už kurios padarymą yra teisiamas šiuo nuosprendžiu, padarė iki Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. liepos 21 d. nuosprendžio priėmimo, todėl šiuo nusprendžiu paskirta bausmė bendrintina su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. liepos 21 d. nuosprendžiu paskirta bausme BK 63 straipsnio 1 dalies, 4 dalies, 9 dalies pagrindu, jas iš dalies sudedant, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos griežtesnės bausmės pridedant dalį Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. liepos 21 d. nuosprendžiu paskirtos arešto bausmės – 15 parų arešto.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu į bausmę įskaitytinas R. G. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2022m. birželio 11 d. 20.00 val. iki 2022 m. birželio 12 d. 18.29 val. (1 t. b. l. 99–100, 109–110), vieną sulaikymo parą prilyginant vienai arešto parai.

Kaltinamajam R. G. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 146–149), kuri nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus bausmės vykdymą panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273, 297 straipsniais, 302–307 straipsniais,

nusprendžia:

R. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir skirti jam 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, skirti 30 (trisdešimt) parų arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėti dalį Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. liepos 21 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės – 15 (penkiolika) parų arešto ir skirti galutinę bausmę – 45 (keturiasdešimt penkias) paras arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu į bausmę įskaityti R. G. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2022 m. birželio 11 d. 20.00 val. iki 2022 m. birželio 12 d. 18.29 val., tai yra vieną parą, vieną sulaikymo parą prilyginant vienai arešto parai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi į bausmę įskaityti R. G. visiškai ar iš dalies atliktą bausmės laiką pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. liepos 21 d. nuosprendį.

R. G. bausmės pradžią skaičiuoti nuo tos dienos, kai savanoriškai prisistatęs asmuo faktiškai pradės atlikti arešto bausmę, arba nuo faktinio R. G. sulaikymo pagal šį įsiteisėjusį teismo nuosprendį dienos.

Išaiškinti R. G., kad ne vėliau kaip per septynias dienas nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos jis privalo atvykti į pataisos įstaigą atlikti arešto bausmės. Pataisos įstaigas, kuriose arešto bausme nuteisti asmenys atlieka bausmę, nustato Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktorius. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos kontaktai: L. Sapiegos g. 1, LT-10312 Vilnius, tel. (8 5) 2719003, el. p. kaldep@kaldep.lt.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus bausmės vykdymą panaikinti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus, skunde nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.