- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2018-06-22
- Bylos Nr.
- 1-1186-1079/2018
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Sigita Rozgaitė
- Kaltinamasis
- D. L.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.8.11Bausmės skyrimas, kai neatlikus bausmės padaryta nauja nusikalstama veika (BK 64 str.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 2.12.1.1Prokuroro teisė nuspręsti užbaigti procesą baudžiamuoju įsakymu (BPK 418 str.)
- 2.12.1.3Teisėjo sprendimai (BPK 420 str.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Helvijaus Keturakio pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje
D. L., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nesusituokęs, turintis profesinį išsilavinimą, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:
2017 m. lapkričio 13 d. Joniškio rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį, 4 mėnesių viešųjų darbų bausme;
2) 2018 m. sausio 30 d. Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį, laisvės apribojimo bausme 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant per 3 (tris) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos išklausyti smurtinį elgesį keičiančią programą; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 3 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 3 punkto a) papunkčiu, paskirta laisvės apribojimo bausmė subendrinta su Joniškio rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 13 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos viešųjų darbų bausmės neatlikta dalimi ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 8 (aštuoniems) mėnesiams 15 (penkiolikai) dienų, įpareigojant per 3 (tris) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos išklausyti smurtinį elgesį keičiančią programą ir neatlygintinai išdirbti 60 (šešiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, bausmė neatlikta, paskirtos bausmės pabaiga – 2018 m. lapkričio 8 d., teistumas neišnykęs,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. L. 2018 m. gegužės 31 d. apie 21.10 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, žodinio konflikto metu tyčia parvertė ant lovos sugyventinę K. M., ir rankomis suėmęs už kaklo ją smaugė, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajai K. M. sukėlė fizinį skausmą.
Baudžiamoji atsakomybė už šią nusikalstamą veiką numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.
D. L., apklaustas įtariamuoju dėl pareikštų įtarimų padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2018 m. gegužės 31 d. apie 21 val., namuose tarp jo ir jo sugyventinės K. M. kilusio konflikto metu jis iš jos dukros G. V. rankų ištraukė savo mobilųjį telefoną, jokių smūgių mažametei nesudavė. G. V. pradėjo verkti dėl atimto mobilaus telefono. Tada jie toliau konfliktavo su K. M. dėl nepaklotos lovos. Konfliktuojant K. M. jam sudavė per veidą, tačiau fizinis skausmas jam sukeltas nebuvo, dėl to pretenzijų jis neturi. Kadangi buvo šiek tiek išgėręs, jis supyko dėl sudavimo per veidą. Tada jis ją parvertė ant lovos ir užspaudė jai rankomis kaklą, galbūt buvo užsimojęs jai su ranka pagąsdinti, kad gali suduoti smūgį, tačiau jokio smūgio nesudavė. Labai gailisi, kad sugyventinei sukėlė fizinį skausmą. Šiuo metu jie kartu nebegyvena. Prieš tai neprisipažino ir su pateiktu įtarimu nesutiko, nes bijojo jam gręsiančios baudžiamosios atsakomybės, ramiai viską apgalvojęs, nusprendė prisipažinti ir papasakoti viską, kaip buvo (b. l. 71).
Nukentėjusioji K. M., ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja, parodė, kad 2018 m. gegužės 31 d. apie 21.10 val., būnant namuose, adresu (duomenys neskelbtini), tarp jos ir D. L. dėl nepaklotos lovos kilo žodinis konfliktas. Konflikto metu kambaryje šalia stovėjo ir jos mažametė dukra G. V., kuri žaidė su D. L. mobiliuoju telefonu. D. L., supykęs dėl kilusio konflikto, priėjo prie G. V. ir, suėmęs už rankos, atėmė iš jos savo mobilųjį telefoną. Nemano, kad jos mažametei dukrai G. V. dėl to buvo sukeltas fizinis skausmas. Dukra pradėjo verkti dėl to, kad iš jos buvo atimtas telefonas. Po to, kai D. L. pasiėmė savo telefoną, jie toliau konfliktavo, jai nusibodo kilęs konfliktas ir ji supykusi vieną kartą trenkė jam per veidą. D. L. supyko, parvertė ją ant lovos ir suspaudė rankomis jos kaklą, tada norėjo jai suduoti, tačiau buvo tik pakėlęs ranką, kad pagąsdintų, ir jokių smūgių nesudavė. Jo veiksmai sukėlė jai fizinį skausmą. Dėl tokio D. L. poelgio ji iškvietė pareigūnus. Su D. L. šiuo metu ji nebegyvena, gyvena su mama (duomenys neskelbtini). Civilinio ieškinio pateikimo tvarka jai yra išaiškinta, jo neteikia. Dėl šio įvykio D. L. pretenzijų neturi (b. l. 34, 37).
Motyvuojamoji dalis
D. L. kaltė padarius BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką be jo paties prisipažinimo, nukentėjusiosios parodymų, įrodyta šiais byloje esančiais duomenimis:
2018 m. gegužės 31 d. K. M. protokolu – pareiškimu, kuriame nurodė, jog 2018 m. gegužės 31 d. kilus konfliktui tarp jos ir jos sugyventinio D. L., šis parvertęs ją ant lovos, abejomis rankomis suėmęs už kaklo pradėjo smaugti ir taip sukėlė fizinį skausmą (b. l. 11);
2018 m. birželio 1 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame aprašytas namas, esantis (duomenys neskelbtini), kur buvo smurtaujama K. M. atžvilgiu, bei foto lentele, kurioje užfiksuotas namo vaizdas (b. l. 20, 22-24);
2018 m. gegužės 31 d. tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, kuriame nurodyta, kad įvykio vietoje nustatyta, kad 2018 m. gegužės 31 d. apie 21.48 val. namuose neblaivus D. L. smaugė savo sugyventinę K. V., taip sukeldamas savo sugyventinei fizinį skausmą (b. l. 26-28);
2018 m. gegužės 31 d. Šiaulių AVPK Joniškio RPK patrulės Dovilės Rozentelytės pranešimu apie vaiką, susijusį su smurtu artimoje aplinkoje (b. l. 29);
2018 m. gegužės 31 d. Šiaulių AVPK Joniškio RPK patrulės Dovilės Rozentelytės pranešimu apie smurtą artimoje aplinkoje (b. l. 30);
asmens blaivumo testu Nr. 8832, iš kurio matyti, kad 2018 m. gegužės 31 d. 22.00 val. D. L. nustatytas 1,10 promilės girtumas (b. l. 46).
Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Artimų giminaičių ir nusikaltimą padariusio asmens šeimos narių sąvoka yra apibrėžta BK 248 straipsnyje. BK 248 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.
Byloje surinktų įrodymų visetas leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad D. L. 2018 m. gegužės 31 d. tarpusavio konflikto metu, būdamas neblaivus, parvertęs ant lovos sugyventinę K. M. ir ją smaugdamas, sukėlė K. M. fizinį skausmą.
Bylos aplinkybės yra aiškios, kaltinamojo veika kvalifikuota teisingai, kaltinamojo D. L. kaltė padarius šią nusikalstamą veiką teismui jokių abejonių nekelia – jis savo kaltę pripažįsta ir tai patvirtino apklausos metu, be to, jo kaltė visiškai įrodyta nukentėjusiosios parodymais, kitais byloje esančiais dokumentais.
Atsižvelgiant į tai, jog BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvinės bausmės, nukentėjusioji nėra pareiškusi ieškinio dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo, pretenzijų įtariamajam neturi, prokuroras pagrįstai galėjo įtariamajam pasiūlyti baigti procesą baudžiamuoju įsakymu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalis). Įtariamajam sutikus, 2018 m. birželio 8 d. buvo surašytas protokolas, kuriame nurodyta, jog įtariamasis suprato galimybę užbaigti teismo procesą baudžiamuoju įsakymu, šio proceso tvarką ir pasekmes, sutinka su prokuroro kreipimusi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokuroro siūloma bausmės rūšimi bei dydžiu (b. l. 91).
Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis).
Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1 dalis ir 2 dalis).
Kaltinamojo D. L. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis pripažįsta padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bei nusikalstamą veiką padarė būdamas anksčiau teistas už tyčinį nusikaltimą, kas laikytina nusikaltimų recidyvu (BK 27 straipsnio 1 dalis, 60 straipsnio 1 dalies 9 ir 13 punktai).
D. L. padarė vieną baigtą tyčinį nesunkų nusikaltimą, anksčiau du kartus teistas už analogiškas nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje ir BK 140 straipsnio 2 dalyje, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs (b. l. 49-52), turi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 53-57), dirba (duomenys neskelbtini) (b. l. 59). Įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką skiriant laisvės apribojimo bausmę, jos terminą nustatant didesnį nei BK 48 straipsnio 2 dalyje numatytas bausmės termino vidurkis (BK 54, 61 straipsniai).
Laisvės apribojimo laikotarpiu, vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalies 1 punktu, 7 dalimi, D. L. skirtini įpareigojimai – visą laisvės apribojimo laikotarpį būti namuose nuo 21 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu; toliau dirbti arba būti registruotam darbo biržoje; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, t. y. alkoholio. Teismo įsitikinimu, jų visuma leis pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus ir užtikrins teisingo nubaudimo principo įgyvendinimą.
Baudžiamoji byla išnagrinėta supaprastinto proceso tvarka – baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis D. L. prisipažino kaltu, todėl vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu D. L. paskirta ir sumažinta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrintina su Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. sausio 30 d. teismo baudžiamuoju įsakymu jam paskirtos bausmės neatlikta dalimi.
Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtą galutinę bausmę, įskaitytinas kaltinamojo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2018 m. gegužės 31 d. 22.05 val. iki 2018 m. birželio 1 d. 13.43 val., t. y. 1 diena, ir laikytina, kad D. L. yra atlikęs 2 (dvi) laisvės apribojimo dienas.
Atsižvelgiant į tai, jog D. L. ne pirmą kartą smurtavo prieš savo sugyventinę, siekiant keisti jo smurtinį elgesį, kartu su bausme skirtina BK 72² straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 straipsnio 3 dalis), nustatant, jog baudžiamojo poveikio priemonė turi būti atlikta per keturis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo D. L. paliktina galioti kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojant nepasišalinti iš gyvenamosios vietos, nebendrauti ir neieškoti ryšių su K. M..
Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.
Proceso išlaidų nėra.
D. L. išaiškintina laisvės apribojimo bausmės vykdymo tvarka ir jos neatlikimo pasekmės, numatytos BK 48 straipsnio 9 ir 10 dalyse.
D. L. išaiškintina, jog asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas,
nusprendė:
D. L. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir nubausti laisvės apribojimo bausme 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant bausmės atlikimo metu būti namuose nuo 21 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu; toliau dirbti arba būti registruotam darbo biržoje; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, t. y. alkoholio.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, D. L. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę laisvės apribojimo bausmę 1 (vieneriems) metams, įpareigojant bausmės atlikimo metu būti namuose nuo 21 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu; toliau dirbti arba būti registruotam darbo biržoje; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, t. y. alkoholio.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, prie šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu D. L. paskirtos ir sumažintos bausmės pridėti Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. sausio 30 d. teismo baudžiamuoju įsakymu jam paskirtos ir neatliktos bausmės dalį ir paskirti D. L. galutinę subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams, įpareigojant bausmės atlikimo metu būti namuose nuo 21 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu; toliau dirbti arba būti registruotam darbo biržoje; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, t. y. alkoholio.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2018 m. gegužės 31 d. 22.05 val. iki 2018 m. birželio 1 d. 13.43 val., t. y. 1 dieną, ir laikyti, kad D. L. yra atlikęs 2 (dvi) laisvės apribojimo dienas.
D. L. kartu su bausme skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Įpareigojimas turi būti įvykdytas per 4 (keturis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo D. L. palikti galioti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojant nepasišalinti iš gyvenamosios vietos, nebendrauti ir neieškoti ryšių su K. M..
Išaiškinti D. L., kad jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali atleisti jį nuo bausmės vietoj jos paskirdamas šio kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.
Išaiškinti D. L., kad jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
Išaiškinti D. L., jog asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.
D. L. teismo baudžiamąjį įsakymą įteikti pasirašytinai.
Informuoti kaltinamąjį, kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo jam, o jeigu jis laikinai išvykęs – nuo įteikimo kam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių asmenų, dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam tą teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.