- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-05-11
- Bylos Nr.
- I1-3088-362/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-00184-2020-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Arvydas Martinavičius (pirm.)
- Pareiškėjas
- R. A.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybė, Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių
nedalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atstovui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. A. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas R. A. skunde teismo prašė iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, priteisti 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Skunde pareiškėjas R. A. nurodė, kad 2020 m. sausio 29 d. d. jis buvo kalinamas Šiaulių tardymo izoliatoriuje, ir, jam būnant kameroje Nr. 64, pareigūnas jam liepė išeiti iš kameros, kratos atlikimui. Neleidus grįžti į kamerą apsirengti, jis iš karto buvo išvestas pasivaikščioti į ant stogo esantį atvirą kiemelį., nors buvo apsirengęs tik plona „maikute“ ir šlepetėmis be kojinių. Nors jis ir sakė, kad nori apsirengti, bet pareigūnai neklausė, tad jis turėjo būti laike 2 val. 10 min., kęsti šaltį, nors yra ligotas, jam yra pašalintas vienas inkstas. Būnant pasivaikščiojimo kiemelyje, jis eilę kartų prašė pareigūnų, nurodydamas, jog jam, yra šalta, bet į tai dėmesio niekas nekreipė. Į kamerą buvo parvestas 11 val. 20 min., pradėjo skaudėti dešinį šoną, to pačiu buvo pažemintas jo orumas. Tuo pačiu jam buvo padaryta neturtinė žala. Prašo priteisti 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Skundo papildyme, pateiktame po to, kai pareiškėjas buvo supažindintas su iš atsakovo gauta medžiaga, nurodė, kad dėl to, jog jo neišvedė iš kiemelio, teko šlapintis į kelnes, pas gydytojus kreipėsi, bet niekas jo pas gydytojus nevedė.
Atsiliepimas
Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atsiliepime nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Kaip matyti iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus Saugumo valdymo skyriaus pateiktų pažymų, kratos nurodytą dieną buvo atliekamos, visi asmenys kratų atlikimo metu yra izoliuojami atskiroje patalpoje, nurodytu atveju asmenys buvo nuvesti į pasivaikščiojimo kiemelį. Visi buvo informuoti apie tai, kad bus vedami į kiemelį, tad galimybę apsirengti turėjo. Pastebėtina, jog laikas, nurodytas skunde, ir faktiškas kratų ir pasivaikščiojimo laikas nesutampa. Jokių prašymų dėl apsirengimo ar nusiskundimų dėl prasto oro nebuvo, prašymų išvesti į tualetą nebuvo. Pareiškėjas skundų dėl pareigūnų elgesio pateikęs nebuvo, į medikus nesikreipė.
Pareiškėjas nepateikia jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtą neturtinę žalą, kurią būtų galima susieti su asmens laikymo Šiaulių tardymo izoliatoriuje sąlygomis, padarytą žalą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškia bendro pobūdžio nusiskundimus. Tai leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjo teiginiai apie patirtą neturtinę žalą yra nepagrįsti.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo R. A. skundas atmestinas.
Pareiškėjas nagrinėjamą administracinį ginčą iškėlė dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią kildina iš to kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje jis buvo laikomas kamerose, neatitinkančiose higienos normų, trūko gyvenamojo ploto.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymi, kad valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji civilinė atsakomybė), pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir LR CK) 6.271 straipsnio nuostatas, kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (LR CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (LR CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (LR CK 6. 248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (LR CK 6.249 straipsnis), tačiau LR CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek ir neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios civilinės atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos (nagrinėjamu atveju Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus) neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei, pagal LR CK 6.271 straipsnį, nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.
LR civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. LR CK 6.250 straipsnio taikymo teisminėje praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, kad neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis, kad neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikšmis ir smulkmeniškas, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė. Asmens patirtų dvasinių ir fizinių kančių (LR CK 6.250 str. prasme), jei jos realiai patiriamos, poveikis asmens fizinei ir psichinei sveikatai yra skaudžiausias ir labiausiai juntamas tuo laiku, kai asmenį veikia šias kančias sukeliantys neteisėti aktai (pagal LR CK 6.271 str.).
Veiksmų neteisėtumo pagal CK 6.271 straipsnį konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (pagal CK 6.271 straipsnį), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
Teismas pažymi, kad ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, jog kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Tačiau asmens pažeista teisė teismo gali būti apginta tuo atveju, jei jis konkrečiai įvardija neteisėtus valdžios institucijos veiksmus (neveikimą) ir savo reikalavimą pagrindžia atitinkamais argumentais bei įrodymais. Reiškiant reikalavimą dėl žalos atlyginimo nepakanka deklaratyviai ar abstrakčiai išvardyti galimai neteisėtas veikas, nes turi būti nurodyta, kokiais konkrečiais ir kada būtent atliktais neteisėtais valdžios institucijos veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos asmens teisės ar teisėti interesai, kokio teisės akto reikalavimų nevykdė atitinkamas viešojo administravimo subjektas, ar neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal atitinkamas teisės normas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1527/2012).
Kaip matyti iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus Saugumo valdymo skyriaus pateiktos 2020-03-03 pažymos Nr. 61-710 „Dėl R. A.“, pareiškėjas 2020-01-29 iki 2020-02-29 su skundais dėl pasivaikščiojimo organizavimo į Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktorių nesikreipė, iš asmens sveikatos istorijos matyti, kad laikotarpiu nuo 2020-01-29 iki 2020-02-04 į gydytojus nesikreipė..
Teismui pateiktoje Šiaulių tardymo izoliatoriaus Saugumo valdymo skyriaus 2020-02-25 pažymoje Nr. 60-6962 „Dėl R. A.“ nurodyta, kad 2020-01-29 Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo atliekamos kratos, asmenys, esantys kameroje Nr. 64, iš kameros buvo išvesti 9.36 val. ir grąžinti 11.04 val. Asmenys kameroje prieš kratą buvo informuoti apie tai, kad turės eiti į pasivaikščiojimo kiemelį, galimybę apsirengti turėjo. Būnant pasivaikščiojimo kiemelyje, prašymų ir skundų gauta nebuvo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismui pateikti pareigūnų O. A., R. U., A. V., R. J. paaiškinimai, tame tarpe ir pareigūnės R. J., kurią buvo nurodęs pareiškėjas, iš kurių matyti, kad asmenys kameroje Nr. 64 prieš kratą buvo informuoti apie tai, kad turės eiti į pasivaikščiojimo kiemelį, galimybę apsirengti turėjo, būnant pasivaikščiojimo kiemelyje, prašymų ir skundų gauta nebuvo. Pažymėtina, jog byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, tad teismas vadovaujasi pateiktais į bylą įrodymais, tame tarpe ir pareigūnų pateiktais bei pasirašytais paaiškinimais.
Teismui pateiktoje Šiaulių tardymo izoliatoriaus Resocializacijos skyriaus 2020-03-03 pažymoje Nr. 61-710 „Dėl R. A.“ nurodyta, kad nuo 2020-01-29 iki 2020-02-04 pareiškėjas R. A. į Šiaulių TI medikus nesikreipė su skundais ar prašymais.
Susipažinus su asmens sveikatos istorija nustatyta, jog aptariamu laikotarpiu pareiškėjas pas Šiaulių tardymo izoliatoriaus gydytojus kreipėsi šeimos gydytojo apžiūrai 2020-02-04, tačiau norint jį pristatyti pas gydytojus, kameroje pareiškėjas rastas nebuvo, nes buvo išvykęs į sporto salę.
Tokiu būdu, kaip pareiškėjas ir nurodo savo skunde, pagrindinė priežastis neturtinei žalai atsirasti buvo neleidimas apsirengti, išvedant jį po kratos atlikimo į pasivaikščiojimo kiemelį, bei neleidimas pasišalinti iš pasivaikščiojimo kiemelio.
Žemesnės instancijos teismas
Vertinant pasivaikščiojimą, nustatyta, jog pasivaikščiojimai organizuojami teisės aktų nustatyta tvarka. Nors pareiškėjas nurodo, jog jam nebuvo leista apsirengti prieš išvedant jį pasivaikščioti, bei nebuvo atsižvelgta į jo prašymus pasivaikščiojimo kiemelyje, į bylą yra pateikti pareigūnų, tame tarpe ir pasivaikščiojimo kiemelyje budėjusios pareigūnės, kurią nurodo pareiškėjas, paaiškinimai, kurie paneigia pareiškėjo nurodytas aplinkybes. Be to, eismas atkreipia dėmesį į tai, jog pareiškėjas pats nėra pateikęs jokių skundų dėl jo netinkamo apsirengimo pasivaikščiojimo metu ir dėl prašymo nutraukti pasivaikščiojimą nevykdymo, taip pat nėra duomenų, jog jis po šio įvykio būtų kreipęsis į Šiaulių TI medikus. Kaip objektyvų įrodymą teismas vertina įrašą pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje, padarytą 2020-02-04. Nors pareiškėjas nurodo, jog jis neturi vieno inksto, ir tai patvirtinta jo pirminės apžiūros metu, o savo skunde pareiškėjas nurodo, jog dėl jo pareiškime nurodytų aplinkybių jis buvo sušalęs, jautė skausmus, skaudėjo dešinį šoną, kur nėra inksto, tai asmens sveikatos istorija patvirtinta nėra, priešingai, kai pareiškėjas turėjo būti pristatomas pas gydytoją apžiūrai, jis išvyko į sporto salę, vėliau asmens sveikatos istorijoje yra tik 2020-02-27 įrašas.
Kaip jau nurodyta, civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (LR CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (LR CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (LR CK 6. 248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (LR CK 6.249 straipsnis), tačiau LR CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek ir neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios civilinės atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos (nagrinėjamu atveju Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus) neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei, pagal LR CK 6.271 straipsnį, nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Byloje pareiškėjas neįrodė neteisėtų atsakovo veiksmų, nei išvedant į pasivaikščiojimą, nei vykdant pasivaikščiojimą, priešingai, į bylą pateikti įrodymai leidžia teigti, jog pareiškėjo sveikatai žala padaryta nebuvo.
Įvertinus virš išdėstytą, teismas mano, jog pareiškėjas neįrodė pateikto skundo, skunde išdėstytos aplinkybės paneigtos bylos medžiaga, tad skundas yra atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi
nusprendžia:
Pareiškėjo R. A., a. k. (duomenys neskelbtini) skundą atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per sprendimą priėmusius teismo rūmus.