- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2026-02-26
- Bylos Nr.
- A20.-91-664/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 4-16-3-00077-2026-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Irena Vapsvienė
- Advokatai
- Simona Jašmontaitė
dalyvaujant Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovui R. N.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo bylą pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau VSAT prie LR VRM) Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl sulaikymo taikymo Uzbekistano Respublikos piliečiui K. M., gimusiam (duomenys neskelbtini) (ILTU kodas (duomenys neskelbtini)).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Užsieniečių registracijos centro (toliau – ir URC) teikimu prašoma sulaikyti Uzbekistano Respublikos pilietį K. M., gimusį (duomenys neskelbtini) (ILTU kodas (duomenys neskelbtini)) (toliau –ir Užsienietis), VSAT prie LR VRM iki 2026-05-25, bet ne ilgiau nei bus įvykdytas sprendimas dėl jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į kilmės šalį. Teikime nurodoma, jog Užsienietis nuo 2024-09-21 pasibaigus leidimui laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai, jis neturi vizos ar kito dokumento suteikiančio teisę būti Lietuvoje. Taip pat jo buvimas Lietuvos teritorijoje kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei. Šiuo atveju minėtam Užsieniečiui bus priimtas sprendimas dėl jo išsiuntimo į kilmės šalį ir jis bus išsiunčiamas. Užsienietis šiuo metu neturi lėšų pragyvenimui, neturi socialinių, ekonominių ryšių Lietuvos Respublikoje. Todėl darytina išvada, kad sulaikymas šiuo atveju yra proporcinga priemonė siekiant tikslo – priimti ir įvykdyti sprendimą dėl jo grąžinimo/išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Atstovas prašė teikimą tenkinti.
2. Užsienietis ir jo atstovė prašo teikimą tenkinti iš dalies ir skirti alternatyvią sulaikymui priemonę, tai yra įpareigoti Užsienietį elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku pranešti Migracijos departamentui arba VSAT apie savo buvimo vietą (Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 2 punktas), kadangi Užsienietis turi gyvenamąją vietą, kurioje ir buvo sulaikytas, nuo pareigūnų nesislapstė. Užsienietis nurodė, jog jis gyvena adresu (duomenys neskelbtini), pas pažįstamą senelį, žinojo, jog jam neduotas leidimas laikinai gyventi, tačiau nevyko į Migracijos departamentą, nes laukė kada jam atsiųs pinigus, nesusiekė su institucija, nes buvo atjungtas telefonas ir neturėjo prieigos prie elektroninio pašto. Turi Lietuvoje įmonę, kuriai inicijuotas bankroto procesas. A[ie tai, jog jo ieško Interpolas žino, tačiau toje byloje jis yra liudytojas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Teikimas tenkintinas.
3. Užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio suteikimo, integracijos ir natūralizacijos, sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką bei kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas). Šio Įstatymo 112 straipsnyje nustatyta, kad užsieniečio judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota, jeigu tai būtina valstybės saugumui, viešajai tvarkai užtikrinti, žmonių sveikatai ar dorovei apsaugoti, nusikalstamumui sustabdyti arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti. Taigi, užsieniečio (įskaitant ir prieglobsčio prašytojus) judėjimo laisvės apribojimas turi būti proporcingas šios priemonės taikymo tikslams ir turi būti užtikrinama, jog toks asmens suvaržymas pagal nustatytas aplinkybes netruktų ilgiau nei būtina nurodytiems tikslams pasiekti.
4.1. Remiantis Lietuvos migracinės informacinės sistemos MIGRIS duomenimis, Užsienietis į Europos Sąjungą atvyko teisėtai, turėdamas Uzbekistano Respublikos piliečio pasą ir leidimą laikinai gyventi tuo pagrindu, kad asmuo ketina dirbti Bendrovėje tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju. Užsieniečiui buvo išduoti 2 leidimai laikinai gyventi, galioję nuo 2020-10-14 iki 2022-10-14 ir nuo 2022-09-21 iki 2024-09-21, Užsienietis dirbo Lietuvoje nuo 2016-10-19 iki 2023-11-01.
4.2. 2024 m. rugpjūčio 21 d. Policijos departamentas prie LR VRM nustatė, kad Užsienietis Uzbekistano Respublikoje yra paieškomas už įvykdyta nusikaltimą (sukčiavimas). Interpolo duomenų bazėje pateikta informacija charakterizuoja K. M. kaip asmenį, dėl kurio buvimo valstybės teritorijoje gali kilti grėsmė viešajai tvarkai ir visuomenes saugumui. Tuo pagrindu Policijos departamentas prie LR VRM 2024-08-21 sprendimu Nr. 5-S-28241 pripažino, kad Užsienietis būvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei.
4.3. 2024 m. spalio 27 d. Migracijos departamentas prie LR VRM priėmė sprendimą Nr. 24S240370 neišduoti leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje Užsieniečiui.
4.4. 2024 m. lapkričio 3 d. Migracijos departamentas prie LR VRM priėmė sprendimą Nr. 24S245207 uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką 3 metus nuo sprendimo priėmimo dienos. Konstatuota, jog Užsienietis nuo 2024-09-21 pasibaigus leidimui laikinai gyventi yra neteisėtai Lietuvos Respublikoje, jis neturi vizos ar kito dokumento suteikiančio teisę būti Lietuvoje. Be to, Užsienietis yra paskelbtas ieškomu suėmimo ir ekstradicijos tikslu dėl svetimo turto užvaldymo apgaulės būdu. jo buvimas Lietuvos teritorijoje kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei.
4.5. 2024 m. lapkričio 12 d. VSAT prie LR VRM Vilniaus pasienio rinktinės Migracijos skyriaus pareigūno tarnybiniame patikrinime Nr. MD-2871 užfiksuota, jog Užsienietis pagal gyvenamąją vietą (adresu (duomenys neskelbtini)) nerastas, telefonu informuotas apie tai, jog turi atvykti į Vilniaus pasienio rinktinės Migracijos skyrių Kaune, kadangi jis neturi leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
4.6. 2026 m. vasario 25 d. 14 val. 45 min. VSAT prie LR VRM Vilniaus pasienio rinktinės Migracijos skyriaus pareigūnai sprendimu Nr. 26S49184 sulaikė Užsienietį iki 48 val. konstatavus, jog minėto Užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje yra neteisėtas ir jį perdavė VSAT prie LR VRM Užsieniečių registracijos centrui.
4.7. Patikrinus vidaus reikalų sistemos informacines duomenų bazes, rasta duomenys apie Užsieniečiui išduoto leidimo laikinai gyventi Lietuvoje neišdavimą, duomenų apie Užsieniečio deklaruotą gyvenamąją vietą nerasta. Duomenų apie tai, kad minėtas Užsienietis būtų pateikęs prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Užsienietis nėra įtrauktas į pažeidžiamų asmenų sąrašą. Iš Juridinių asmenų registro duomenų nustatyta, kad atsakovė UAB (duomenys neskelbtini) Juridinių asmenų registre įregistruota 2016 m. spalio 7 d., bendrovės vadovas nuo 2023 m. birželio 29 d. yra K. M.. 2025 m. lapkričio 27 d. Kauno apygardos teismo nutartimi nuspręsta uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini) (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini)) iškelti bankroto bylą.
5. Užsieniečio asmenybė nustatyta, tačiau jis neturi galiojančio kelionės dokumento ar kitų dokumentų suteikiančių teisę būti Lietuvos Respublikoje, jis Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai, todėl turi būti nustatoma užsieniečio teisinė padėtis ir priimami atitinkami sprendimai. Įstatymo 113 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad užsienietis gali būti sulaikytas šiais pagrindais: 1) kad užsienietis negalėtų be leidimo atvykti į Lietuvos Respubliką; 2) kai užsienietis neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką ar neteisėtai joje yra; 3) kai siekiama užsienietį, kuris neįleidžiamas į Lietuvos Respubliką, grąžinti į valstybę, iš kurios jis atvyko; 4) kai įtariama, kad užsienietis naudojasi suklastotais dokumentais; 5) kai priimamas sprendimas užsienietį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos arba iš kitos valstybės, kuriai taikoma 2001 m. gegužės 28 d. Tarybos direktyva 2001/40/EB dėl abipusio sprendimų dėl trečiųjų šalių piliečių išsiuntimo pripažinimo; 6) kai siekiama užkirsti kelią pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms plisti; 7) kai užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, viešajai tvarkai arba žmonių sveikatai.
6. Įstatymo 113 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kai sprendžiama dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, įpareigojimo užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos arba prieglobsčio prašytojo perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, užsienietis gali būti sulaikytas tik tuo atveju, jeigu sulaikymas būtinas atitinkamam sprendimui priimti ir (ar) vykdyti (jeigu užsienietis trukdo priimti ir (ar) vykdyti sprendimą, gali pasislėpti vengdamas grąžinimo, išsiuntimo ar perdavimo). Įstatymo 140¹⁸ straipsnio 1 dalis numato, kad užsieniečio sulaikymas turi trukti kuo trumpiau ir šio Įstatymo 113 straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais užsienietis gali būti sulaikomas ne ilgiau, negu būtina sprendimui dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, įpareigojimo užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos ar prieglobsčio prašytojo perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, priimti ir (arba) įvykdyti išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos ar prieglobsčio prašytojo perdavimą kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą.
7. Užsieniečio atstovė prašo teismo taikyti Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę - įpareigoti Užsienietį elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku pranešti Migracijos departamentui arba VSAT apie savo buvimo vietą (Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 2 punktas).
8. Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo, t. y. ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, Tarnybai ir Departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kita. Aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3669-858/2017, 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2018, 2022 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1307-815/2022).
9. Nagrinėjamu atveju, Užsieniečio tapatybė nustatyta, tačiau Lietuvos Respublikoje jis yra neteisėtai. Užsienietis neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, neturi teisėto pragyvenimo šaltinio, šeimyninių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika (Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinėje sistemoje duomenų nėra, todėl daroma išvada, kad Užsienietis ilgalaikių ekonominių ryšių Lietuvos Respublikoje neturi), nesikreipė į institucijas dėl savo teisinės padėties įteisinimo, savanoriškai neišvyko iš Lietuvos Respublikos teritorijos per nustatytą terminą. Užsienietis nėra pateikęs prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Užsienietis pripažintas keliančiu grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei, 2024 m. lapkričio 3 d. Migracijos departamentas prie LR VRM priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) uždrausti Užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką 3 metus nuo sprendimo priėmimo dienos.
10. Teismas, vadovaudamasis aptartu teisiniu reguliavimu ir įvertinęs minėtas faktines aplinkybes, konstatuoja, kad šiuo atveju yra pagrindas pripažinti, jog, atsižvelgiant į Užsieniečio individualias savybes, egzistuoja (neišnyko) sulaikymo taikymo pagrindai, įtvirtinti Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2,3,7 punktuose, 2 dalyje, 5 dalies 3, 4, 9, 14 punktuose. Teismo vertinimu, mažiau Užsieniečio laisvę varžančiomis priemonėmis, Įstatymų tikslų pasiekti nebus galima, kadangi yra didelė tikimybė, jog netaikant judėjimo laisvės apribojimų, Užsienietis, pasinaudojęs laisvu asmenų judėjimu Šengeno erdvėje, bandys išvykti iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos šalis, taip pažeisdamas tiek Lietuvos Respublikos, tiek kitų valstybių migracijos ir kitus įstatymus, ir sutrukdydamas priimti ir įvykdyti galutinį sprendimą dėl jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje. Alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas, įpareigojant registruotis elektroninėmis priemonėmis, šiuo atveju (atsižvelgus į Užsieniečio abejingumą įstatymo nuostatoms; ilgą laiką trukusį neteisėtą buvimą ir gyvenimą Lietuvos Respublikos teritorijoje; Užsieniečio pripažinimą keliančiu grėsmė viešajai tvarkai ir visuomenei; Užsieniečio teiginius, jog jis neturi mobilaus ir elektroninio ryšio), nėra proporcinga priemonė siekiamiems tikslams. Esant nurodytoms aplinkybėms ir atsižvelgus į įstatymo nuostatas (Įstatymo 114 straipsnio 6 d.) pareiškėjo teikimas tenkintinas, nustatant dviejų mėnesių sulaikymo terminą, kurio pradžia skaičiuotina nuo Užsieniečio sulaikymo dienos, tai yra nuo 2026 m. vasario 25 d.
Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 113 straipsnio 1 dalies 2,3,7 punktais, 2 dalimi, 5 dalies 3, 4, 9, 14 punktais, 114 straipsnio 2 dalimi, 116 straipsnio 3, 4 dalimis, 117 straipsnio 1 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
tenkinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą.
Sulaikyti Uzbekistano Respublikos pilietį K. M., gimusį (duomenys neskelbtini) (ILTU kodas (duomenys neskelbtini)), Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centre dviem mėnesiams, tai yra iki 2026 m. balandžio 25 d., bet ne ilgiau nei bus įvykdytas sprendimas dėl jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje.
Sprendimas įsigalioja nuo jo paskelbimo dienos, bet per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Valstybės sienos apsaugos tarnybą.