Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

2014-02-26 · Civilinė byla Nr. 2-50-91/2014

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2014-02-26Marijampolės apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2014-06-19Kauno apygardos teismas
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-02-26
Bylos Nr.
2-50-91/2014
Teisminio proceso Nr.
2-28-3-03044-2013-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Ieškovas
BUAB „Naras“
Atsakovas
UAB „Specializuota Komplektavimo valdyba“
Trečiasis asmuo
N. S.
Civilinė byla Nr. 2-50-91/2014Proceso Nr. 2-28-3-03044-2013-2
Procesinių sprendimų kategorijos –35.5, 99.5; 99.7MARIJAMPOLĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014-02-26, Marijampolė

M. M. rajono apylinkės teismo teisėjas V. Š., sekretoriaujant J. Š., dalyvaujant ieškovo BUAB „Naras“ bankroto administratoriui R. S., atsakovo UAB „Specializuota Komplektavimo valdyba“ atstovui advokato padėjėjui V. V., trečiajam asmeniui N. S. nedalyvaujnat, dalyvaujant jo atstovui advokatui A. B., dalyvaujant BUAB bankas Snoras atstovui E. Č..

Viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo BUAB „Naras“ ieškinį atsakovui UAB „Specializuota komplektavimo valdyba“ ir tretiesiems asmenims su savarankiškais reikalavimais ieškovo pusėje BUAB bankas „Snoras“ atsakovo pusėje N. S., dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir kt. reikalavimų ir,

Aprašomoji dalis

nustatė

Šalies argumentai

Ieškovas BUAB “Naras“ ieškiniu prašo pripažinti susitarimą tarp ieškovo UAB „Naras" ir atsakovo UAB „Specelizuota komplektavimo valdyba“ dėl tarpusavio skolų įskaitymo, bei jo pagrindu sudarytą 2012-05-16 buhalterinę pažymą negaliojančia nuo jos sudarymo momento (ab initio); Taikyti restituciją ir priteisti ieškovui BUAB „Naras" iš atsakovo UAB „Specelizuota komplektavimo valdyba“ 17080,51 litų; įpareigoti BUAB „Naras" administratorių R. S. įtraukti atsakovą UAB „Specializuota komplektavimo valdyba“ į BUAB „Naras kreditorių sąrašą su 17080,51 litų finansiniu reikalavimu. Priteisti ieškovui BUAB „Naras" iš atsakovo UAB „Specializuota komplektavimo valdyba“ 6 procentų metinių palūkanų nuo priteistos ieškinio sumos, tai yra nuo 17080,51 litų, nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos tai yra nuo 2013-08-06 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Priteisti ieškovui BUAB „Naras" iš atsakovo UAB „Specializuota komplektavimo valdyba“ visas bylinėjimosi išlaidas. Teismo posėdyje BUAB „Naras" bankroto administratorius, R. S. paaiškino, kad pagal šios nuostatos reikalavimus patikrinęs įmonės sudarytus sandorius, nustatė, kad ginčijamas sandoris akivaizdžiai turėjo įtakos ieškovo mokumui. UAB „Naras", faktiškai būdamas nemokus, išskyręs iš daugelio kreditorių vieną tai yra atsakovą UAB „Specializuota komplektavimo valdyba“ ir suteikęs jai pirmenybę patenkinti savo reikalavimą, taip pažeidė kitų kreditorių interesus ir dėl minėto sandorio sudarymo, ieškovo BUAB „Naras“ finansinė padėtis pablogėjo ir ieškovas nebegalėjo atsiskaityti su kitais kreditoriais. Atsižvelgdamas į tai, ieškovo atstovas reiškia šį ieškinį dėl tarpusavio skolų užskaitos pripažinimo negaliojančia CK 6.66 straipsnio pagrindu (actio Pauliana). Ieškovo atstovas, pažymėjo, kad CK 6.66 str. kreditoriui suteikta teisė actio Pauliana pagrindu ginti savo teises ir interesus nuo nesąžiningų skolininko veiksmų. Ieškovo BUAB „Naras“ bankroto administratorius savo ieškinį palaiko pilnai ir prašo jį patenkinti, visa apimtimi. (b.l. 1-8). Teismo posėdyje ieškovo BUAB „Naras“ atstovas, atsižvelgdamas į tai, reiškia šį ieškinį dėl tarpusavio skolų užskaitos pripažinimo negaliojančia Lietuvos Respublikos CK 6.66 straipsnio pagrindu (actio Pauliana). Ieškovo BUAB „Naras“ atstovas, pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos CK 6.66 str. kreditoriui suteikta teisė actio Pauliana pagrindu ginti savo teises ir teisėtus interesus nuo nesąžiningų skolininko veiksmų. Įstatyme nustatytos ir Lietuvos A. T. praktikoje apibrėžtos actio Pauliana taikymo sąlygos, būtinos kreditoriui ginčijant skolininko sudarytus sandorius: kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas; skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas; kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti ir ieškovo BUAB „Naras“ bankroto administratorius nurodė (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Multiimpex" v. UAB „Eneka" ir kt., bylos Nr. 3K-3-587/2008; 2009 m. balandžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Liūto vaistinė" v. UAB „Optivita", bylos Nr. 3K-3-105/2009; 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BAB „Alytaus tekstilė" v. AB „Rytų skirstomieji tinklai", bylos Nr. 3K-3-485/2010; kt.). Ieškovo BUAB „Naras“ atstovo manymu acto Pauliana pagrindu ginčijamas sandoris pažeidė kreditoriaus interesus ir teises. Lietuvos A. T. teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pripažįstama, kad teismui sprendžiant actio Pauliana turi būti nustatoma, kaip konkrečiai pažeidžiamos kreditoriaus teisės ir teisėti interesai: ar dėl sudaryto ginčijamo sandorio susidaro faktinis skolininko nemokumas, nulemiantis skolininko nesugebėjimą vykdyti prievoles, ar kreditoriaus teisės ir interesai pažeidžiami kitais būdais, apsunkinant galimybę kreditoriui nukreipti reikalavimus į skolininką. Ar kreditorius pagrįstai gali reikšti ieškinį actio Pauliana pagrindu dėl skolininko sudaryto sandorio nuginčijimo ne tik tais atvejais, kai dėl tokio sandorio skolininkas tampa nemokus, bet ir kitais atvejais, kai ginčijamas sandoris kitaip pažeidžia kreditoriaus teises ir teisėtus interesus. Šiuo konkrečiu atveju kreditoriaus teises pažeidžia tie skolininko sudaryti sandoriai, kurie, nors ir nesukelia bendro skolininko nemokumo, bet sumažina turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, vertę, ir to sumažėjusios turto vertės neužtenka kreditorių reikalavimams patenkinti (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloję AB „Turto bankas" v. BAB „Rimeda", bylos Nr. 3K-3-201/2001; 2006 m. sausio U d. nutartis priimta civilinėje byloje VĮ Valstybės turto fondas v. UAB „Cetarium", UAB „Ortofina", byloi Nr. 3K-3-17/2006; kt.) Ieškovo BUAB “Naras” atstovas reikalauja pripažinti skolininko sudarytą sandorį negaliojančiu taikyti restituciją, sugrąžinant skolininkui turtą, kurį jis nesąžiningai perleido atsakovui UAB „Specializuota komplektavimo valdyba“,ir šio turto sąskaita patenkinti kreditoriaus reikalavimą, ir ieškovo atstovas teismui nurodo visą eilę Lietuvos Aukščiausiojo teismo priimtų nutarčių; (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AE „Turto bankas" v. BAB „Rimeda", bylos Nr. 3K-3-201/2001; 2007 m. spalio 12 d. nutartu] priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybė v. UAB „Baltijosparkingas", Norvegijos Į. P.-Compagniet, AS, bylos Nr. 3K-3-423/2007). Ieškovo BUAB “Naras” atstovas pareiškė, kad jis, gindamas visų kreditorių interesais, siekia į bankrutuojančios įmonės turto masę susigrąžinti perleistą kitiems asmenims turtą pagal ginčijamą sandorį tam, kad bankrutuojančios įmonės kreditoriai galėtų gauti savo turimų reikalavimų į skolų patenkinimą. Kai actio Pauliana yra nuginčijamas skolininko sudarytas sandoris, tačiau skolininko mokumas lieka neatkurtas dėl per mažos, palyginti su skolininko įsiskolinimų dydžiu, nuginčytu sandoriu skolininko susigrąžinto turto vertės, kreditorių teisės ir interesai yra taip pat apginami, nes kreditoriai pagal savo turimų reikalavimų eiliškumą turi realią galimybę gauti dalinį reikalavimų patenkinimą proporcingai pagal visų kreditorių turimų reikalavimų dydžius. Ieškovo BUAB “Naras” atstovo ginčijamas sandoris jo reikalavimo pagrindu turi būti pripažintas negaliojančiu Lietuvos Respublikos CK 6.66 straipsnio pagrindu, nes ieškovo atstovo manymu tenkina visas actio Pauliana instituto taikymo sąlygas, ką patvirtina toliau pateikiami argumentai. Kreditoriumi pripažįstamas asmuo, kuris turi turtinį reikalavimą į kitą asmenį - skolininką (CK 6.2 straipsnis) ir turi teisę reikalauti, kad šis įvykdytų savo prievolę pagal įstatyme ar sutartyje nustatytus reikalavimus (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.39 straipsnio 1 dalis). Remiantis Lietuvos Respublikos CK 6.3 straipsnio 3 dalimi, kreditoriaus reikalavimas gali būti piniginis ir nepiniginis. Ieškovo BUAB “Naras” galiojančios reikalavimo teisės turėjimas reiškia, jog acto Pauliana institutas taikomas, kai skolininkas nėra įvykdęs visos ar dalies prievolės kreditoriui arba įvykdęs ją netinkamai. Kreditorius turi pareigą įrodyti, kad jis turi tokią, tai yra neabejotiną ir galiojančią, reikalavimo teisę, kad ši egzistuoja, nėra tariama ar pasibaigusi. Tačiau kaip paminėjo teismo posėdyje ieškovo bankrutuojančios bendrovės „Naras“ bankroto administratorius, šios bylos specifika yra susijusi su bankroto teisiniais santykiais, o ieškinį reiškia bankrutuojančios įmonės bankroto administratorius, pastaroji nuostata įgyja kiek kitokį aiškinimą, nes tokioje situacijoje ieškinį reiškiantis bankrutuojančios įmonės administratorius atstovauja visų kreditorių teises ir teisėtus interesus. Todėl jo nuomone actio Pauliana yra reiškiamas visų esamų BUAB „Naras" kreditorių reikalavimų pagrindu. Šis ginčijamas sandoris pažeidžia kreditorių teises, Lietuvos Respublikos CK 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas sąrašas atvejų, iš kurių įrodžius bent vieną, pripažintina, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises: dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus; skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui; kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Ieškovo BUAB „Naras“ atstovo manymu aukščiau paminėtame įstatyme yra nurodyta, jog kreditoriaus teisių pažeidimui konstatuoti, neprivalo būti įrodytas skolininko nemokumas dėl jo sudaryto ginčijamo sandorio, nes pakanka įrodyti tai, kad ginčijamu sandoriu iš esmės sutrukdyta kreditoriui patenkinti reikalavimus iš skolininko turto, nes sudarius ginčijamą sandorį, likusio skolininko turto nepakanka atsiskaityti su kreditoriumi, ir vįl eilinį kartą ieškovas nurodo, kaip teismui išspręsti ginčą pasinaudojant Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartimis; (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2007). Arba, nors skolininkas, perleidęs turtą, ir netapo nemokus, tačiau gerokai sumažino savo turtą ir sudarė realią grėsmę, kad jo įsipareigojimai nebus tinkamai įvykdyti (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/200T). BUAB “Naras” administratorius, ginčijamu sandoriu atlikdamas tarpusavio įsiskolinimų užskaitą suteikė pirmenybės teisę vienam iš daugelio tuo metu buvusių savo kreditorių, tai yra atsakovui UAB „Specializuota komplektavimo valdyba“ pirmiau už kitus patenkinti savo reikalavimą. BUAB “Naras” administratorius nurodė, jog ieškovas nuo 2012 m. balandžio mėnesio faktiškai yra nemokus. UAB „Naras" pagal 2007-05-30 kredito sutartį Nr. 031-82144 buvo įsipareigojęs grąžinti AB bankas “Snoras” paimtą kreditą iki 2012-04-01, tačiau šios savo prievolės laiku ir tinkamai neįvykdė. UAB „Naras" negrąžino bankui 12 711 947,83 litų kredito, priskaičiuotų palūkanų bei delspinigių. BUAB banko “Snoras” kreditorinis reikalavimas iš viso yra net 13 816 720,82 litų. Ieškovo BUAB „Naras“ atstovas pažymėjo, kad remiantis ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalimi, bendrovės nemokumas yra bendrovės būsena, kai bendrovė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) tai yra pradelsti bendrovės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Skolininkas BUAB “Naras” neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio su atsakovu UAB „Specializuota komplektavimo valdyba“. Ieškovo BUAB „Naras“ atstovas pažymėjo, kad duomenų apie tai, kad ginčijamas sandoris būtų sudarytas priverstine įstatymo nustatyta tvarka, nėra. Šis sandoris nėra sudarytas ir vykdant teismo sprendimą, jokia kompetentinga institucija, įstatyminė ar poįstatyminė norma neįpareigojo ieškovo BUAB „Naras" sudaryti šio sandorio. Taigi, įstatymo atžvilgiu ginčijamas sandoris laikytinas savarankiška ir nepriklausoma šalių valios išraiška, tai yra šio sandorio šalys jokių atsiskaitymų sudaryti neprivalėjo. Skolininkas BUAB “Naras” ir trečiasis asmuo N. S. buvo nesąžiningi, nes žinojo, kad sudaromas sandoris pažeis kitų kreditorių teises. Ieškovo BUAB “Naras” administratorius pažymėjo, jog vertinant ginčijamo sandorio šalių sąžiningumą, sandorio šalies (jos atstovo) veiksmai turi būti lyginami su protingo žmogaus elgesio tokiomis pat aplinkybėmis standartu. Pirmiausia išsiaiškinama, ar sutarties šalis turėjo atitinkamą pareigą, o po to - kaip ji šią vykdė: taip, kaip ją būtų vykdęs protingas žmogus, ar nukrypdamas nuo protingo žmogaus elgesio standarto. Ieškovo nesąžiningumą pagrindžia aukščiau nurodytos aplinkybės, tai yra pirmumo teise buvo patenkintas išimtinai atsakovo UAB „Specializuota komplektavimo valdyba“ reikalavimas, taip sumažinant kitų kreditorių galimybę gauti savo reikalavimų patenkinimą. Be to, ieškovas UAB „Naras“ sandorio sudarymo metu faktiškai buvo nemokus. Remiantis Aukščiausiojo teismo praktika, bei Lietuvos Respublikos CK 6.66 straipsnio taikymo prasme ginčijamo sandorio šalys laikytinos nesąžiningomis, jeigu jos žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromi sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, taip pat, kad sandorį sudariusių šalių sąžiningumo klausimas yra saistomas kitų actio Paulina sąlygų. Asmens sąžiningumas teisėje vertinamas pagal asmens informatyvumą apie tam tikrus faktus. „Žinojimas" aiškinamas kaip asmens turėjimas tam tikrų duomenų. „Turėjimas žinoti" suprantamas kaip asmens pareiga veikti aktyviai, nustatyta pareiga pasidomėti, todėl nepagrįstas neveikimas vertinamas kaip nesąžiningas elgesys. Sąžiningu gali būti laikomas tas kontrahentas, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar sandorį su juo ketinantis sudaryti asmuo neturi kreditorių, ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai. Verslininko statusas sustiprina reikalavimą sandorio šaliai domėtis kita sandorio šalimi ir jos turtine padėtimi, kiek normaliai reikia sandoriui sudaryti, nepažeidžiant įstatymų (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. birželio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje,4. S. v. T. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-898/2002; 2007 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Neringos žuvis" v. A. P. IĮ „Altana", bylos Nr. 3K.-3-168/2007). Vertinant trečiojo asmens nesąžiningumą, kuris, palyginti su skolininko nesąžiningumu, gali būti ne taip aiškiai išreikštas, nereikalaujama, kad jo žinojimas būtų nukreiptas į konkretų kreditorių, užtenka, kad trečiasis asmuo žinotų, jog toks sandoris sukels ar sustiprins skolininko nemokumą (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „ Cetarium", UAB j „Ortofina" ir R. G. K., bylos Nr. 3K-3-17/2006; 2010 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „ Varta" BU AB „Natūralios sultys", bylos Nr. 3K-3-94/2010; kt). Ieškovo BUAB „Naras“ atstovas pažymėjo, jog ieškovas UAB „Naras“ ir atsakovas UAB „Specializuota komplektavimo valdyba“ bendradarbiauja ne vienerius metus, ieškovas iš atsakovo nuolat pirkdavo prekes. Kadangi ieškovas turėjo finansinių sunkumų, ieškovas neįvykdė prisiimtų įsipareigojimų atsakovui laiku. Ieškovas, neturėdamas galimybes sumokėti skolos atsakovui piniginėmis lėšomis, siūlė atsakovui iš ieškovo už atitinkamą sumą pirkti prekių ir vėliau atlikti tarpusavio įsiskolinimų užskaitą. BUAB “Naras” administratoriaus manymu, jog kiekvienas asmuo tokioje situacijoje suprastų, jog jei asmuo negali sumokėti kitam asmeniui skolos piniginėmis lėšomis ir skolos padengimui siūlo pirkti iš to asmens tam tikro turto, prekių, daiktų, akivaizdu, jog tas asmuo galimai yra nemokus, ir toks sandoris gali pažeisti kitų to asmens kreditorių interesus. Todėl darytina išvada, jog atsakovas, UAB „Specializuota komplektavimo valdyba“, būdama verslininku, prieš sudarant ginčijamą sandorį turėjo pasidomėti ieškovo finansine padėtimi. Ieškovo BUAB „Naras“ bankroto administratorius mano, kad atsakovui UAB „Specializuota komplektavimo valdyba“ , neabejotinai buvo žinoma ieškovo sunki finansinė padėtis ir tikėtinas nemokumas ginčijamo sandorio sudarymo metu, nes būtent negalėdamas atsiskaityti su atsakovu, ieškovas pardavė prekių atsakovui ir vėliau atliko tarpusavio skolų užskaitą. Todėl ieškovo BUAB „Naras“ bankroto administratorius mano, jog kiekvienas vidutiniškai protingas ir apdairus asmuo, kokiu yra laikytinas atsakovas UAB „Specializuota komplektavimo valdyba“, kaip verslininkas, tokioje situacijoje suprastų, jog ieškovas turi mokumo problemų ir tokiu būdu, tai yra sudarant ginčijamą užskaitos pažymą, bus sustiprintas skolininko, tai yra ieškovo nemokumas ir pažeistos kitų kreditorių teisės. Ieškovo BUAB „Naras“ bankroto administratorius, prašo pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento (ab initio) susitarimą tarp ieškovo ir atsakovo dėl tarpusavio skolų įskaitymo, bei jo pagrindu sudarytą 2012-05-16 buhalterinę pažymą Lietuvos Respublikos CK 6.66 straipsnio pagrindu. Ieškovo BUAB „Naras“ atstovas bankroto administratorius pagal Lietuvos Respublikos CK 6.145 straipsnio 1 dalį, pripažinus sandorį negaliojančiu ab initio taikyti restitucija, tai yra vėl viskas privalomai turi būti grąžinta į pradinę padėtį, tai yra iš atsakovo UAB „Specializuotos Komplektavimo valdybos“ turi būti priteista ieškovui 17080,51 litai, o atsakovas UAB „Specializuota komplektavimo valdyba“ turi būti įtraukta į ieškovo kreditorių sąrašą su tokio paties dydžio kreditoriniu reikalavimu. Prašo ieškinį tenkinti visoje jo apimtyje, priteisti bylinėjimosi išlaidas valstybei.

Atsiliepimas

Atsakovas UAB ”Specializuota komplektavimo valdyba” pateikė teismui atsiliepimą (T-1, b.l. 39-42) kurį atsakovo atstovas pilnai palaikė, ir prašė ieškovo BUAB ”Naras” bankroto administratoriaus ieškinį atmesti, ir nurodė, kad ieškovo atstovo, ginčijamu sandoriu nepadarė jokių įstatymų pažeidimų, dėl kurių būtų galima pripažinti ginčijamą sandorį negaliojančiu. Atsakovo UAB „“Specializuota komplektavimo valdyba“ jos atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad actio Pauliana instituto taikymas yra susijęs su sutarties laisvės principo įgyvendinimu, pripažinti sandorį negaliojančiu šiuo pagrindu bei taikyti teisines pasekmes galima tik esantLietuvos Respublikos CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visetui, kad būtų užkirstas kelias galimam kreditoriaus piktnaudžiauvimui šiuo institutu ir nepagrįstam skolininko teisių suvaržymui. Atsakovo UAB „Specializuota komplektavimo valdyba“ atstovo manymu, atsižvelgiant į aukščiau ieškovo BUAB „Naras“ atstovo turto administratoriaus, cituojamą Aukščiausiojo teismo nutarties apžvalgą ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.66 straipsnį, actio Pauliana, kaip kreditoriaus teisių gynimo būdas, gali būti taikomas tik esant visų minėtame straipsnyje nustatytų sąlygų visetui, tai yra kreditorius turėjo galiojančią ir neginčijamą reikalavimo teisę į skolininką ginčijamo sandorio sudarymo metu; sudaromas sandoris pažeidžia kreditoriaus teises ir interesus; Nėra suėjęs vienų metų senaties terminas; Skolininkas apie kreditoriaus teisių pažeidimą žinojo ar turėjo žinoti (skolininkas ir trečiasis asmuo buvo nesąžiningi: Skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio. Šioje byloje nagrinėjamu atveju egzistuoja ne visos šios sąlygos, todėl actio Pauliana institutas negali būti taikomas, atitinkamai negali būti tenkinamas ir ieškovo BUAB “Naras” ieškinys. Visų pirma pažymėtina, kad ginčijamo sandorio (įskaitymo) sudarymo metu ieškovas UAB “Naras” nebuvo nemokus, o jei net ir buvo, atsakovas UAB „Specializuota komplektavimo valdyba“ objektyviai negalėjo to žinoti. Kaip nurodo pats ieškovas BUAB “Naras” atstovas turto administratorius, neteisminė bankroto procedūra ieškovui UAB “Naras” buvo pradėta 2012-08-08. Ginčijamas įskaitymas tarp šalių buvo padarytas 2012-05-18 būtent paties ieškovo UAB „Naras“ buhalterinės pažymos pagrindu. Taigi įskaitymas buvo atliktas beveik trim mėnesiais anksčiau, negu buvo pradėta bankroto procedūra. Nėra jokio pagrindo teigti, jog įskaitymo metu ieškovas buvo nemokus. Ieškovo UAB „Naras“ nemokumas faktiškai galėjo būti konstatuotas tik 2012-08-08, kuomet susirinkę įmonės kreditoriai aiškiai nurodė įmonę esant nemokią ir nusprendė pradėti bankroto procedūrą neteismine tvarka. Iki tol bendrovės turimi finansiniai sunkumai ar įsipareigojimai kitiems kreditoriams,trečiajam asmeniui, BUAB bankui „Snoras“, negali būti laikomu nemokumu teisine prasme. Be to, pažymėtina, kad buvęs ieškovo direktorius N. S. ieškovo kartu su ieškiniu pateiktame 2012-06-22 rašte Nr. C-05-0624/12 nurodė, kad įmonė yra nemoki 2012-06-30 duomenimis. Ieškovo teiginiai, jog bendrovė tapo nemokia 2012-04-01, kai suėjo paskolos grąžinimo terminas, nepagrįsti, kadangi iš kartu su ieškiniu pateikto BUAB banko SNORAS 2012-06-22 rašto matyti, kad BUAB banko SNORAS suteikė skovui UAB „Naras“ papildomą 30 dienų terminą skolai sumokėti. Visos šios aplinkybės rodo, kad įskaitymo dieną ieškovas teisine prasme nebuvo nemokus, todėl atmestini ir ieškovo argumentai, kuriais grindžiama pozicija, jog, ieškovui būnant nemokiam, buvo suteikta pirmenybė vienam iš ieškovo kreditoirių, tai yra atsakovui UAB “Specializuota komplektavimo valdyba”. Atsakovo UAB „Specializuota komplektavimo valdyba“ atsovo manymu, kita būtina sąlyga actio Pauliana tenkinti yra ta, kad skolininkas apie kreditoriaus teisių pažeidimą žinojo ar turėjo žinoti (skolininkas ir trečiasis asmuo buvo nesąžiningi). Taigi net jei ieškovui, pastarajam atliekant įskaitymą, šis ir galėjo būti nesąžiningas, jei žinojo apie jam gresiantį nemokumą, tai atsakovas UAB “Specializuota komplektavimo valdyba“ šiuo atveju nesąžininga nebuvo. Tai patvirtinta toliau atskleidžiamos šalių bendradarbiavimo ir įskaitymo sudarymo aplinkybės. Kaip teisingai nurodo ir pats ieškovas BUAB “Naras” atstovas su atsakovu UAB “Specializuota komplektavimo valdyba” su juo bendradarbiavo nuo 2009 metų, tai yra jau pakankamai ilgą laiko tarpą, pateikė teismui dvi didmeninio pirkimo-pardavimo sutartis - priedai Nr. 1 ir Nr. 2, kitaip tariant, ieškovo ir atsakovo tarpusavio prekybiniai santykiai buvo ilgalaikiai. Atsakovo su ieškovu prekybiniai santykiai buvo glaudūs, vieni kitais pasitikėjo. Ieškovas UAB “Naras” su atsakovu atsiskaitydavo ne visada laiku., buvo mokama dalimis. Atsakovas UAB “Specializuota komplektavimo valdyba” tokius ieškovo atsiskaitymus toleravo ir neapmokėtų sumų teismine tvarka nereikalavo. Taigi tarp šalių buvo susiklosčiusi gan chaotiška atsiskaitymo praktika, tai yra ieškovas UAB “Naras” atsiskaitydavo pakankamai įvairiai. Dėl šios priežasties atsakovo visiškai nenustebino ieškovo pasirinkimas atsiskaityti su atsakovu padarant vienarūšių priešpriešinių prievolių įskaitymą. Toks atsiskaitymo būdas atsakovui nepasirodė neįprastas, kadangi tokie užskaitymai su įmonės klientais, perkančiais prekes iš atsakovo, praktikoje yra dažni. Taigi ginčijamo sandorio sudarymo aplinkybės nebuvo neįprastos ir nesuteikė pagrindo domėtis ieškovo finansine padėtimi, jo mokumu, turimais kreditoriais ir pan. Taigi atsakovas, UAB “Specializuota komplektavimo valdyba”, neprieštaraudamas įskaitymui, elgėsi sąžiningai. Taip pat atsakovo atstovas pažymėjo, kad ieškovas bankroto procedūrą vykdo neteismine tvarka, o sandorio sudarymo metu jokios bankroto procedūros apskritai dar nebuvo pradėtos, kas reiškia, kad ginčijamo įskaitymo metu atsakovas turėjo labai ribotas galimybes sužinoti tikrąją ieškovo finansinę padėtį. Sandorio sudarymo metu viešai prieinama buvo tik ieškovo finansinė atskaitomybė už 2011 metus. Ieškovas nurodo, kad nemokus jis tapo 2012 metais, taigi 2011 metais atskaitomybėje jokio nemokumo nebuvo matyti. Ieškovo BUAB “Naras” atstovas nemokumą grindžia tuo, jog buvo pradelstas grąžinti kreditas BAB bankui Snoras. Atsakovo UAB “specializuota komplektavimo valdyba” atstovas teismo posėdyje pareiškė, kad tokio pobūdžio informacija (apie gautas paskolas, jų grąžinimo terminus) yra konfidenciali, viešai neseklbiama, todėl atsakovas nežinojo, kada tiksliai minėta paskola turi būti grąžinta, nuo kada, jos negrąžinus, atsirastų ieškovo nemokumas ir pan. Sprendžiant dėl atsakovo UAB “Specializuota komplektavimo valdyba” sąžiningumo, svarbus ir pats ginčijamo sandorio pobūdis. Ieškiniu yra ginčijamas priešpriešinių vienarūšių prievolių įskaitymas. Pats savaime toks sandoris gali būti laikytinas vienašaliu, tai yra įskaitymas atliekamas vienos iš šalių pareiškimu. Ieškovas BUAB “Naras” atstovas nepagrįstai nurodo, kad tarp ieškovo ir atsakovo buvo žodinis tarpusavio susitarimas dėl įsikaitymo ir neva šio susitarimo pagrindu buvo išrašyta buhalterinė pažyma, neva tik patvirtinanti įskaitymą. Pažymime, kad atsakovas su ieškovu dėl įskaitymo niekada nesitarė, ieškovas ieškinyje neįrodė buvos tokio pobūdžio žodinių susitarimų, o vienintelis dokumentas, susijęs su įskaitymu, yra paties ieškovo išrašyta bei atsakovui atsiųsta 2012-05-18 buhalterinė pažyma. Taigi pats ieškovas nusprendė, kad ieškovo ir atsakovo priešpriešinės vienarūšės prievolės turi būti užbaigtos įskaitymu, bei atsiuntė pranešimą apie įskaitymą, tai yra ginčijamą buhalterinę pažymą. Vienai šaliai atlikus įskaitymą, kita šalis praktiškai turi tik vieną pasirinkimą - kreiptis į teismą dėl įskaitymo pripažinimo negaliojančiu, jei su tokiu įskaitymu nesutinka. Šiuo gi atveju tiek ieškovui, tiek •atsakovui buvo žinoma, kad jie vienas kitam buvo skolingi, todėl atsakovas neturėjo jokio pagrindo ginčyti įskaitymą. Ieškovas nurodo, kad įskaitymas neteisėtas, kadangi pareiga mokėti pagal ieškovo išrašytą sąskaitą faktūrą atsakovui dar nebuvo kilusi. Atsakovui buvo žinoma, jog už pirktas iš ieškovo prekes vis viena reikės sumokėti, todėl nelogiška būtų reikalauti iš atsakovo kad šis kreiptųsi į teismą ir prieštarautų įskaitymui remdamasis vien šia aplinkybe. Vadinasi, pats ieškovas, neatskleidęs savo tikrosios turtinės padėties, nusprendęs įskaityti priešpriešines vienarūšes prievoles, kai jam jau grėsė nemokumas, gali būti laikomas nesąžiningu, tačiau atsakovas negali būti laikomas nesąžiningu, nes įskaitymas buvo atliktas ne atsakovo valia, dėl to, žinodamas, kad yra skolingas, atsakovas neturėjo nei pagrindo, nei pareigos įskaitymą ginčyti teisme, juo labiau domėtis ieškovo kreditoriais jau po to, kai ginčijamas sandoris įvyko (įskaitymas laikomas įvykusiu nuo tada, kai gaunamas iškaitančiosios šalies pareiškimas apie įskaitymą). Priešingai, atsakovas buvo sąžiningas, pats priešpriešinių prievolių neįskaitė ir nesiėmė jokių kitų veiksmų, kurie galėtų pažeisti ieškovo ar jo kreditorių interesus. Dėl šios priežasties netenkinama viena būtinųjų actio Pauliana tenkinimo sąlygų yra viena iš ginčijamo sandorio šalių atsakovas UAB “Specializuota komplektavimo valdyba” buvo sąžiningas. Ieškovo BUAB “Naras” atstovas taip pat prašo taikyti restituciją ir priteisti 17.080,51 litų. Toks reikalavimas nepagrįstas. Restitucija įskaitymo nuginčijimo atveju reikštų tik tai, kad abi įskaitymu pasibaigusios prievolės vėl būtų laikomos nepasibaigusiomis ir vykdytinomis. Vadinasi, restitucijos taikymas nėra skolos priteisimas. Ieškinyje niekur nėra kalbama apie tai, kodėl atsakovo skola turėtų būti priteista, kodėl ji pagrįsta, ar suėjęs jos mokėjimo terminas, tačiau teismui formuluojamas prašymas skolą priteisti, nors argumentai tam nepatekti. Prašo ieškovo BUAB “Naras” ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Trečiojo asmens BUAB bankas “Snoras” atstovas su savaraniškais reikalavimais ieškovo pusėje, teismo posėdyje paaiškino, kad su ieškovo BUAB “Naras” parekštu ieškiniu sutinka bei mano, kad jis pagrįstas ir turi būti tenkintinas dėl toliau ieškinyje išdėstytų argumentų. Trečiojo asmens atstovo manymu, ieškinyje nurodyti argumentai bei pateikti įrodymai akivaizdžiai patvirtina aplinkybę, kad ieškovas UAB “Naras” ginčo sandorio sudarymo metu buvo nemokus. Trečiojo asmens atsovas, teismui nurodo, Lietuvos A. T. 2012-05-02 dienos nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2012 yra pasisakęs, kad „skolininko sudarytas sandoris gali pažeisti kreditoriaus teises, jei skolininkas, turėdamas kelis kreditorius ir būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam bent vienam kreditoriui. Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.66 straipsnio 1 dalį kreditoriaus teisių pažeidimu, be kita ko, laikomas atvejis, kai skolininkas yra nesąžiningas tuo, kad, būdamas nemokus, ginčijamu sandoriu suteikia pirmenybę kitam kreditoriui. Esant nemokumo situacijai skolininkas privalo elgtis sąžiningai. Mano, kad viena actio Pauliana taikymo sąlygų yra skolininko nesąžiningumas. Skolininko nesąžiningumą įžvelgia, tai - skolininko žinojimas ar turėjimas žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises. Būdamas nemokus, jeigu įstatymai nedraudžia, skolininkas turi teisę sudaryti sandorius ir vykdyti atsiskaitymus, bet neturi teisės sudaryti pranašumo nė vienam kreditoriui. Sąžiningo elgesio tokioje situacijoje neatitinka tai, jeigu UAB “Naras” iš keleto kreditorių išskiria vieną ar kelis ir visiškai atsiskaito. Toks skolininko veiksmas reiškia jo nesąžiningumą, o tam tikromis aplinkybėmis yra uždraustas baudžiamojo įstatymo. Trečiojo asmens BUAB “Snoras” atstovas pritaria, BUAB “Naras” bankroto administratoriaus eškinyje išdėstytoms aplinkybėms ir atkreipia teismo dėmesį, kad ieškovo UAB “Naras” kredito grąžinimo terminas bankui baigėsi 2012-04-01, tačiau kredito ieškovas negrąžino, todėl po minėto termino jo pradelsti įsipareigojimai viršijo pusę į ieškovo balansą įrašyto turto vertės ir ieškovas tapo nemokiu. Apie tai, kad kredito grąžinimo terminas nebus pratęstas ir kredito sutartis yra laikoma nutraukta ieškovui Bankas pranešė 2012-04-24 raštu, bei Banko darbuotojams betarpiškai bendraujant su ieškovo UAB “Naras” atstovais. Teismui nurodo, kad vadovautūsi banko 2012-06-22 raštu ieškovui UAB “Naras”, kuriuo ieškovas įspėjamas apie galimą bankroto bylos iškėlimą. Minėtas raštas ieškovui įteiktas 2012-06-25. Ginčijamas sandoris atliktas 2012-05-18, tai yra netrukus po to kai BUAB “Snoras” bankas informavo ieškovą apie tai, kad kredito grąžinimo terminas nebus pratęstas. Tokiu būdu ieškovas, žinodamas, kad yra nemokus bei gresia bankroto bylos iškėlimas, suteikė pirmenybę vienam iš kreditorių, tai yra atsakovui, ir visiškai su juo atsiskaitė. Kadangi nemokumo padėtyje esantis ieškovas UAB “Naras” be atsakovo UAB “Specializuota komplektavimo valdyba” turėjo daugiau kreditorių, iš kurių didžiausias buvo BUAB bankas “Snoras” ir su banku liko neatsiskaityta, tokiu būdu banko interesai buvo pažeisti. Ieškovo UAB “Naras” veiksmai laikytini nesąžiningais, nes ieškovas iš kitų kreditorių išskyrė atsakovą UAB “Specializuotą komplektavimo valdybą” ir ieškovui būnant nemokiam buvo patenkintas visas atsakovo reikalavimas. Pritaria ieškinyje išdėstytiems argumentams dėl atsakovo UAB “Specializuotos komplektavimo valdybos” nesąžiningumo, nes atsakovas būdamas verslo subjektas prieš sudarant ginčijamą sandorį privalėjo pasidomėti ieškovo finansine padėtimi ir žinoti apie ieškovo nemokumą ginčijamo sandorio sudarymo metu. Ginčijamu sandoriu trečiajam asmeniu bankui BUAB “Snoras” ir kitiems ieškovo kreditoriams buvo sutrukdyta gauti bent dalį atsiskaitymo, taip pažeidžiant ir kitų ieškovo kreditorių teises bei interesus. Prašo visus ieškovo pateiktus ieškinyje reikalavimus tenknti visiškai.

Tretysis asmuo N. S. su savarankiškais reikalavimais atsakovo pusėje, teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdį jam pranešta laiku ir tinkamai. N. S. teismui atsliepimpo į ieškinį nepateikė, jo atstovas teismo posėdyje nurodė kad su ieškovo ieškiniu visiškai nesutinka ir prašo jį atmesti kaip neteisėtą ir nepagrįstą. Trečiojo asmens N. S. atsovas, teismo posėdyje paaiškino, kad ieškovo BUAB „Naras“ bankroto administratorius, neįrodė, kad tai būtų tarp šalių, koks nors sandoris. Įskaitymas tai yra tarp šalių prievolės, kuri atsirado anksčiau, įvykdymas. Tai yra ieškovo UAB „Naras“ atstovas buhaltrė turėjo teisę pasirašyti skolos užskaitymo suderinimo pažymą. Surašant tarpusavio užskaitymo buhalterinę pažymą, nebuvo operuojama jokiais pinigais, įskaitymo pažymą suderino vyr. buhalterė. . Ieškovo BUAB „Naras“ bankroto administratorius, neįrodė atsakovo nesąžiningumo, tai yra ar jis žinojo apie UAB “Naras „ bankrotą. UAB “Naras“ ir atsakovas UAB „Specializuota komplektavimo valdyba“ surašydami skolos užskaitymo suderinimo pažymą, bankroto įstatymo nepažeidė, užskaitymų suderinimo pažyma paliudijo tik tam tikrą juridinį faktą tai yra tarpusavio atsiskaitymo būklę. Šalys, bei jų atstovai neginčija, kad atsakovas UAB ”Specializuota komplektavimo valdyba” turėjo ilgalaikius pastovius nuolatinius prekybinius ryšius ir ieškovo ginčijama 2012-05-18 tarpusavio užskaitymo buhaltrinė pažyma pasirašyta su ieškovu UAB ”Naras”, apskritai nelaikytina savarankišku sandoriu, kurį galima būtų ginčyti acto Pauliana pagrindu. Taigi, ir šiuo atveju pasirašant tarp bendrovių įskaitymo suderinimo pažymą, įstatymas nebuvo pažeistas. Lietuvos Respublikos CK 6.66 str. 5 d. nurodyta, kad sandorio pripažinimas negaliojančiu nedaro jokios įtakos sąžiningų atsakovų, ar trečiųjų asmenų atveju. Ieškovo BUAB „Naras“ bankroto administratorius kaip atsakovo ir trečiojo asmens nesąžiningumą nurodo tai, kad atsakovas UAB ”Specializuota komplektavimo valdyba”, privalėjo pasidomėti informacija apie UAB „Naras" finansinę būklę. Ieškovo BUAB „Naras“ atstovas, bankroto administratorius, siekdamas įrodyti atsakovo ir trečiojo asmens nesąžiningumą, privalėjo pateikti tokius duomenis arba bet kokius kitus viešai priei­namus duomenis, kurie galėjo ir turėjo būti atsakovui žinomi įprastine tvarka. Tačiau tokių duomenų ieškinyje nėra ir negali būti, nes tai neatitinka tikrovės. Taigi, net jeigu teismas ir pripažintų UAB „Naras" at­liktą užskaitymą neteisėtų, reikalauti taikyti restituciją atsakovo UAB ”Specializuota komplektavimo valdyba” atžvilgiu nebūtų jokio pagrindo. Atsakovo ir trečiojo asmens atstovas nurodo, kad reiškiamo ieškinio pagrindas yra bankroto administratoriaus teisių ir pareigų realizavimas, sie­kiant apginti kreditorių interesus nuo nesąžiningų skolininkų veiksmų, tačiau ban­kroto administratorius, veikdamas visų bankrutavusios įmonės kreditorių vardu, turi specifinį sta­tusą, todėl visų pirma privalo vykdyti Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo reikalavi­mus. Šio įstatymo 11 str. 3 d. 8 punkte nustatyta pareiga administratoriui patikrinti visus per pas­kutiniuosius 36 mėnesius sudarytus bankrutavusios įmonės sandorius ir ginčyti tik tuos, kurie yra priešingi įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjo turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais. Trečiojo asmens N. S., atstovas pažymėjo, kad kitas administratoriaus motyvas - ginti kreditorių interesus dėl to, kad vienam iš jų suteikta privilegija prieš kitus atlikti užskaitą, nėra administratoriaus kompetencijoje pagal nurodyto įmonių bankroto įstatymo 11 str. 3 d. 8) punktą. Ieškovo BUAB “Naras” administratorius, ieškinio reikalavimu aktio Pauliana pagrindu prašo pripažinti negaliojančiu ieškovo ir atsako­vo susitarimą dėl tarpusavio skolų įskaitymo bei jo pagrindu surašytą užskaitymų buhalterinę pažymą 2012-05-18 nuo jos sudarymo momento (ah initio). Kaip tokio susitarimo buvimo įrodymas pateikiama UAB „Naras" buhalterės R. K. pasirašyta buhalterinė pažyma. Daugiau jokių duome­nų apie ginčijamo susitarimo buvimą nėra. Ieškovo BUAB “Naras” atstovas bankroto administratorius nenurodo nei kada tas susitarimas buvo sudarytas, nei kas veikė abiejų šalių vardu jį sudarant. Nors tretysis asmuo N. S. tuo metu buvo UAB „Naras" vado­vu, tačiau ieškiniu ginčijamo susitarimo nesudarė ir niekam tokių įgaliojimų nedavė. Taip pat nesuprantamas ieškovo BUAB “Naras” bankroto administratoriaus prašoma pripažinti negaliojančia įmonės buhalterės pasirašyta tarp šalių užskaitymų buhalterinė pažyma yra tik buhalterinės apskaitos dokumentas, liudijantis juridinį faktą, kad abiejų šalių buhalterinės tarnybos suderino tar­pusavio įsiskolinimų būklę ir, esant vienarūšiams priešpriešiniams reikalavimams, daro buhalterinį įrašą apie jų įskaitymą. Tai verslo apskaitos standartų reglamentuota įprastinė buhalterinės apskai­tos operacija. Jeigu bankroto administratorius, perėmęs bankrutuojančios įmonės buhalterinę ap­skaitą, nustato klaidingų buhalterinių įrašų, jis pats privalo, vadovaujantis 7-tuoju Verslo apskaitos standartu, imtis priemonių nustatyta tvarka juos ištaisyti. Prašoma pripažinti negaliojančia tarpusavio skolų užskaitymo buhalte­rinė pažyma nelaikytina įmonės sandoriu (ieškinyje tai įvardijama susitarimu), todėl Lietuvos Respublikos CK 6.66 straipsnyje ar Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 11 str. 3 d. 8 punkte nustatytais pa­grindais negali būti ginčijama. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 131 str. 1 d., įskaitymui pakanka vienos šalies pareiškimo. Teisę į įskaitymą turi bet kuri iš šalių, o įmonei esant nemokiai, kita šalis gali atlikti įskaitymą netgi tada, kai įprastinėmis sąlygomis jis nėra galimas, tai yra nesuėjus prievolės įvykdymo terminui (LR CK 6.140 str.). Tiesa, šiame straipsnyje numatyta išimtis, drau­džianti įskaitymą, kai tai numatyta kituose įstatymuose. Įmonių bankroto įstatymas draudžia įskai­tymus tik įsiteisėjus teismo nutarčiai dėl bankroto bylos iškėlimo ĮBĮ 10 str. 7 d. 3 punktas. Trečiojo asmens N. S. atstovas nesutinka su ieškinio teiginiu, kad skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio. Ieškinio IV dalies 4 punkto teiginys, kad „jokia kompetentinga institucija, įstatyminė ar poįstatyminė nor­ma neįpareigojo BUAB „Naras" sudaryti šio sandorio" neatitinka tikrovės. Sutartinių prievolių vyk­dymas yra privalomas pagal įstatymą (LR CK 6.38 str. 1 d., 6.59 str., 6.189 str. 1 d.). Tiek UAB „Naras", tiek UAB “Specializuota komplektavimo valdyba” turėjo tarpusavio piniginių prievolių pagal anksčiau sudarytus sandorius. Tai, kad prievolės nebuvo pradėtos vykdyti priversti­nio išieškojimo būdu, nepaneigia pačios prievolės buvimo. Taigi, ginčijama užskaita buvo įvykdyta prievolė, kurią šalys privalėjo vykdyti pagal sutartį, o tuo pačiu ir pagal įstatymą, nes teisėtai suda­ryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (LR CK 6.189 str. 1 d.). Trečiojo asmens atstovas teismo posėdyje parodė, kad ieškovo atstovas savo ieškinyje ir teismo posėdyje nurodė, kad atliekant ginčijamą įskaitymą buvo suteikta pirmenybė vienam iš nemo­kios įmonės kreditorių gauti atsiskaitymą pirmiau už kitus taip pat nepagrįsta įrodymais ir yra iš esmės klaidinanti teismą. Ieškinyje sąmoningai ar nesąmoningai atskleidžiamas tik vienas įskaitymo faktas, kuris, atskirai paimtas, gal ir sudaro iliuziją, kad vienam kreditoriui suteikta pirmenybė, ta­čiau galutiniame rezultate buvo sąžiningai atsiskaityta su visais tiekėjais, ir bankrutuojančios įmo­nės kreditorių sąraše iš daugybės jų liko tik bankas “Snoras” ir įmonės savininkas, N. S.. Šioms skoloms padengti UAB „Naras“ bankroto administratoriui buvo perduota pakankamai įmo­nės turto. Taigi, veikdamas kaip sąžiningas ir protingas į tokią situaciją patekęs asmuo, atsakovas ir tretysis asmuo atsakovo pusėje visų kreditorių interesus, ieškodamas visiems priimtino interesų balanso. Pažymėtina, kad trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais ieškovo pusėje BUAB banko “Snoras” interesai buvo užtikrinti laikantis proporcingumo principo, kurį diktavo esama situacija: bankui buvo pervesti visi pinigai už tuo pačiu laikotarpiu parduotus tris nekilnojamojo turto objektus, bei toliau vykdoma jam įkeisto nekilnojamojo turto priežiūra ir eks­ploatavimas, pasibaigęs išsaugoto ir nei kiek nepabloginto turto perdavimu bankroto administrato­riui. Ieškinyje neatskleidžiamos visos su gin­čijamu sandoriu ir įmonės bankrotu susijusios aplinkybės, todėl laikytina, kad nesąžiningumo fak­torius nėra įrodytas. Tokios pat aplinkybės tai reiškia į sunkią finansinę padėtį patekusio įmonės vadovo pastangas išsaugoti įmonę, o to nepavy­kus, kiek įmanoma sumažinti būsimus kreditorių nuostolius. UAB “Naras”, vykdė investicinį projektą: pastatė gyvenamųjų namų kvartalą Šaltinio gatvėjeM. M. mieste. Šį projektą finansavo pati įmonė ir įmonės savininkas, tretysis asmuo N. S. nuosavomis lėšomis, taip pat bankas “Snoras” kreditinėmis lėšomis. Į sunkią finansinę padėtį įmonė pateko po to, kai tapo aišku, kad pastatyti butai ir kiti nekilnojamojo turto objektai nebus išpirkti verslo plane numatytais terminais: dauguma netgi preliminarias sutartis pasirašiusių pirkėjų, dėl prasidėjusios ekonominės krizės, san­dorių atsisakė, o naujų pirkėjų paieška sekėsi sunkiai. Tam iš dalies trukdė ir trečiojo asmens BUAB “Snoras” veiksmai, bū­damas įkeisto turto turėtoju, bankas diktavo pardavimo sąlygas, kurios pagal susiklosčiusią rinkos situaci­ją nebuvo lanksčios. Šią sąlygą UAB „Naras" vykdė sąžiningai: savo sąskaita samdė sargus, paslaugų tiekėjus, atliko visus reikalingus darbus. Tam buvo leidžiamos didelės lėšos. Vertinant atstovaujamojo veiksmų sąžiningumą ar nesąžiningumą svarbi taip pat ta aplinkybė, kad ginči­jamų sandorių sudarymo metu tretysis asmuo dar nežinojo galutinio banko sprendimo. Kaip jau buvo įprasta santykiuose su banku N. S. kreipėsi dėl paskolos pratęsimo ir pagrįstai tikėjosi, kad įprastinė įmo­nės veikla bus tęsiama. Juolab, kad nepratęsti dar kartą sutarties termino nebuvo priežasčių: ekono­minės krizės pikas jau buvo praėjęs, turtas išsaugotas, jo vertė pagal trečiajam asmeniui perduotas banko specia­listų vertinimo pagrindu sudarytas lenteles viršijo kredito sumą, tad pagrįstai tikėjosi, kad yra visos galimybės bankroto išvengti. Numatyti, kad bankrutuos pats bankas “Snoras” ir jo bankroto admi­nistratorius daugiau netęs paskolos, N. S. negalėjo. Tačiau net ir bankui 2012-06-22 raštu pranešus, kad daugiau paskolos terminas nebus pratęstas, UAB “Naras” vadovui buvo suteiktas 30 kalendorinių dienų terminas rasti kitą investuotoją. Kaip nurodyta aukščiau, N. S. tuo metu turimi iš banko gauti duomenys apie pastatytų objektų vertę liudijo, kad UAB „Naras" užbaigtos statybos vertė 15663014 litai gerokai viršijo įsiskolinimą bankui. Todėl nesutinka su ieškinio išvada, kad UAB „Naras", sudarant užskaitymo buhalterinius raštus buvo nemoki. Tik neradus kito investuoto, galutinai tapo aišku, kad UAB „Naras" nesugebės įvykdyti savo įsipareigojimų bankui BUAB “Snoras”. Taigi, tretysis asmuo visu ir UAB „Naras“ visą kritinį laikotarpį elgėsi sąžiningai visų kreditorių atžvilgiu, paisė jų interesų ieškodami protingo balanso, proporcingai pagal esamas galimybes stengdamasis sumažinti visų jų galimus nuostolius, laikantis proporcingumo principo ir nesuteikiant nei vienam iš jų kokių nors privilegijų. Ieškovo ieškinį prašo atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad atsakovas UAB “Specializuota komplektavimo valdyba“ teikė ieškovui , tuo metu, UAB „Naras“ prekes, pagal PVM sąskaitas faktūras (T-1,b.l. 107-112). Ieškovo buhalterė vienašališkai su atsakovu 2012-05-18 surašė buhalterinę užskaitymų pažymą už 17080,51 litų sumą. (T-1, b.l.20-23). Tiek ieškovas, tiek atsakovas ir tretieji asmenys , prekių tiekimo fakto neginčijo. Ieškovo UAB „Naras“ buhalterė, tarpusavio įsiskolinimo užskaitymo suderinimo pažyma sudaryta 2012-05-18, kuria buvo įskaityta vienarūšė skola, susidariusi tarp ieškovo ir atsakovo. Teismo manymu, įstatyme įtvirtinta įskaitymo samprata rodo, kad priešpriešinio vienarūšio reikalavimo įskaitymas yra vienašalis sandoris, nes įskaitymui pakanka vienos šalies pareiškimo, tai yra skolininko sutikimas nereikalingas (LR CK 6.131 str.). Vadinasi, net ir vertinant įskaitymą kaip sandorį, jis laikytinas vienašaliu sandoriu, tai yra net ieškovui ir atsakovui viename dokumente išreiškus valią atlikti priešpriešinių reikalavimų įskaitymą laikytina, kad sudaryti du vienašaliai sandoriai. Lietuvos Respublikos CK 6.66 str. numatyta, kad kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius. Atitinkamai, BUAB „Naras“ bankroto administratorius turi teisę ginčyti tik BUAB „Naras" vienašalį pareiškimą apie skolos įskaitymą, tačiau neturi teisės ginčyti atsakovo UAB „Specializuota komplektavimo valdyba" įskaitymo, nes atsakovas nėra BUAB „Naras" kreditorių skolininkas. Vis dėlto, nors darytina išvada, kad 2012-05-18 Tarpusavio užskaitymo suderinimo pažyma apskritai nelaikytina savarankišku sandoriu, kurį galima būtų ginčyti actio Pauliana pagrindu, pasisakytina ir dėl ieškinyje nurodomų teiginių apie kreditorių teisių pažeidimus. (T-1, b.l. 19-20). Šių buhalterinių, kreditinių, debetinių dokumentų naudojimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 79 str.,83 str. (2002-03-05 Nr. IX-751). Teismas, traktuoja, kad bendrovės buhalterė išrašydama buhalterinę pažymą ir įskaitydamą vienarūšę skolą susidariusę tarp ieškovo UAB „Naras“ ir atsakovo UAB „Specializuota komplektavimo valdyba“ aukščiau minėtam įstatymui nenusižengė, o skolų suderinimo pažyma, tik palengvina abiejų bendrovių buhalterių darbą, metų pabaigoje suvedant įmonės balansą ar teikiant turto ir pajamų deklaracijas mokesčių inspekcijai. Pažymėtina, kad skolos užskaitymo pažyma, nei ieškovas, nei atsakovas grynų pinigų negavo. Neteisminė bankroto procedūra UAB“Naras“ buvo pradėta 2012-08-08, o skolos užskaitymo suderinimo pažyma buvo pasirašyta 2012-05-18. Ieškovo BUAB „Naras“ bankroto administratorius ieškinyje acto Paulena institutu, siekia nuginčyti tarp ieškovo UAB „Naras“ ir atsakovo UAB „Specializuiotos komplektavimo valdybos“ sudarytą įskaitymo buhalterinę pažymą. Teismas nustatė, kad ieškovas pareikšdamas ieškinį A. P. neįrodė teismui, visų būtinų sąlygų buvimo, tai yra 1 Kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2 Ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3 Nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas; 4 Skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 5 Skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 6 Trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintini dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas; 6. Kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti. Ieškovo BUAB „Naras“ atstovo bankroto administratoriaus manymu yra visos sąlygos, teismas su tuo nesutinka, todėl mano esant būtina pasisakyti dėl sąlygų, kurias teismas vertina kitaip nei pateikiama ieškinyje. Dėl kreditoriaus teisių pažeidimo, ieškovo atstovas mano, kad sudarant ginčijamą sandorį buvo pažeisti BUAB „Naras" kreditorių interesai, nes ieškovas, būdamas nemokus, suteikė prioritetą vienam kreditoriui, atsakovui UAB “Specializuota komplektavimo valdyba”, teismas mano, kad 2012-05-18 Tarpusavio užskaitymo suderinimo pažyma apskritai vertintina kaip atskiras, savarankiškas veiksmas, kurį nebūtų galima ginčyti actio Pauliana pagrindu. Lietuvos Respublikos CK 6.2 str. kaip vieną iš prievolės atsiradimo pagrindų nurodo sudarant sandorį, numato pareigą kreditoriui ir skolininkui elgtis sąžiningai, protingai ir teisingai tiek prievolės atsiradimo ir egzistavimo, tiek ir jos vykdymo ar pasibaigimo metu, Lietuvos Respublikos CK 6.38 str. numato pareigą prievoles vykdyti sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, Lietuvos Respublikos CK 6.200 str. 1 d. numato, kad sutartys turi būti vykdomos tinkamai ir sąžiningai. Lietuvos Respublikos CK CK 6.189 str. papildomai įtvirtinta, kad sutartis šalims turi įstatymo galią. Ieškovas ir atsakovas vienas iš kito įsigijo prekių, už kurias tiek vienas, tiek kitas turėjo pareigą atsiskaityti, tai yra tarp šalių susiklostė pirkimo - pardavimo santykiai, šalys viena kitos atžvilgiu sukūrė abipuses prievoles, kurias privalėjo tinkamai vykdyti. Lietuvos Respublikos CK 6.130 str. kaip vieną iš prievolės pasibaigimo pagrindų įvardija įskaitymą, tai yra laikoma, kad prievolė gali pasibaigti ne tik jos įvykdymu, suėjus naikinamajam terminui, šalių susitarimu, šalių sutapimu ir pan. (LR CK 6.123 - 6.129 str.), bet ir įskaitymu. Kadangi abi šalys turėjo imperatyvią pareigą atsiskaityti už įsigytas prekes, teismo manymu, įskaitymas kaip šių prievolių pasibaigimo surašyta pažyma yra pagrindas prievolių įvykdymo veiksmas, laikytinas tinkamu ir leistinu ir atitinka visas ieškinio faktines aplinkybes. Be to, nėra pagrindo jo traktuoti kaip atskiro sandorio, nes tai tik prievolių pagal sandorius, kurių ieškovas BUAB “Naras” bankroto administratorius neginčija, pasibaigimo pagrindu. Šiuo atveju, ieškovui ir atsakovui atlikus priešpriešinių prievolių įskaitymą, ieškovo turto ir įsipareigojimų santykis (tai yra mokumas) nepasikeitė, išliko toks pat (ieškovas neteko kreditorinio reikalavimo į atsakovą 17080,51 litų sumoje, tačiau ir jo paties kreditoriai įsipareigojimai sumažėjo analogiška suma, kas reiškia, kad kitų kreditorių galimybės gauti savo reikalavimo patenkinimą iš ieškovo liko tokios pat kaip ir iki šiuo ieškiniu ginčijamo įskaitymo. Tai teismo posėdyje patvirtino ir apklausta liudytoja R. K., buvo prekės ir priešpriešiniai reikalavimai ji vienašališkai 2012-05-18 surašė užskaitymų buhalterinę pažymą. Tai buvo įprastinė ūkinės veiklos užskaitymų pažyma. Liudytoja dirbo pas ieškovą UAB „Naras“ buhaltere ir turėjo tokią teisę. Tokius atliktus užskaitymus vėliau matydavo direktorius ir kiti valdybos narei, jeigu domėjosi. (T-1,b.l. 19-20). Kitaip tariant, nei ieškovo BUAB “Naras” nei jo kreditorių interesai surašant įskaitymo pažymą nebuvo pažeisti. Teismas mano, kad Lietuvos A. T., formuojantis vieningą teismų praktiką (CPK 4 str.), yra išaiškinęs, kad actio Pauliana ieškiniu siekiama apginti kreditorių nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais šis, siekdamas išvengti prievolės įvykdymo kreditoriui, pablogina savo turtinę padėtį, perleisdamas turtą kitiems asmenims. Laikoma, kad skolininko sandoris pažeidžia kreditoriaus interesus, kai sudarius sandorį, skolininkas tampa nemokus arba jo turtas gerokai sumažėja, kreditorius praranda galimybę atsiskaityti. Lietuvos A. T. 2008 m. rugsėjo mėn. 21 d. Lietuvos A. T. praktikos dėl actio Pauliana, netiesioginio ieškinio, sulaikymo teisės ir prevencinio ieškinio institutų taikymo apžvalga Nr, 29, kat. 35.6.1; 35.6.2; 35.6.3; 44.4; Teismų praktika 29, patenkinti savo reikalavimą visiškai ar iš dalies; skolininkas, jau būdamas nemokus, dar labiau sumažina savo turtą arba atsiskaito su kitais kreditoriais, neturinčiais pirmumo teisės, ir šitaip pažeidžia kreditoriaus teises. Kita vertus, jei sandorį sudaręs asmuo turi pakankamai turto, kurio sąskaita galima visiškai patenkinti kreditoriaus reikalavimą arba jo mokumas nepasikeičia, acto Pauliano ieškinys negalimas. Teismas mano, kad šiuo atveju sprendžiant, ar buvo pažeistos kreditoriaus teisės ginčijama tarpusavio atsiskaitymų buhalterine pažyma suteikiant pirmenybę kitam kreditoriui, reikia turėti omenyje tai, kad kol skolininkui nėra iškelta bankroto byla, Įstatymai nenustato bendrojo kreditorių lygybės principo, būdingo bankroto situacijai, todėl įprastai skolininko buhalterės užskaitymų pažyma, kuria tenkinamas vieno iš kreditorių reikalavimas, nors ir yra suėję prievolių vykdymo kitiems kreditoriams terminai, Įstatymu yra leidžiamas net ir esant neįvykdytiems Įsipareigojimams kitiems kreditoriams. Tokius sprendimus dažnai padiktuoja verslo logika, kartais tai gali būti vienintelė racionali išeitis išvengti bankroto. Dėl šios priežasties įprastai skolininko turto užskaitymų suderinimo pažyma, pagal kurią mokėtina kaina įskaityta į priešpriešinį reikalavimą, arba jam savo esme analogiškas turto perleidimo už skolą sandoris nėra draudžiamas, jeigu turtas yra perleistas už rinkos kainą. Teismo nustatyta, kad remiantis faktinėmis bylos aplinkybėmis, konkrečiai apie šiuo atveju ginčijamą užskaitymų suderinimų pažymą, pažymėtina, kad kaip civilinės teisės institutas jis yra vienas bendrųjų prievolių pabaigos pagrindų. Tam, kad prievolė baigtųsi įskaitymu, pakanka vienos šalies pareiškimo, tai ir buvo padaryta, įskaitymo esmė yra ta, kad kreditorius ir skolininkas turi vienas kitam priešpriešinių vienarūšių reikalavimų, kurių terminai yra suėję arba kurių terminai nenurodyti, ar apibūdinti pagal pareikalavimo momentą, o kiekviena šalis turi teisę vienašališkai pareikšti apie įskaitymą ir taip užbaigti tiek kreditoriaus prievolę skolininkui, tiek skolininko prievolę kreditoriui. Tiesa, įskaitymo teisė nėra absoliuti, ji yra ribojama įstatyme konkrečiai nurodytais atvejais (LR CK 6.134 str.). Teismas aiškina, kad Lietuvos Respublikos Civiliniame kodekse yra specialiai aptartas įskaitymas skolininko nemokumo atveju, įstatyme nustatyta, kad tuo atveju, kai skolininkas tampa nemokus, kreditorius gali įskaityti savo reikalavimus, nors ir terminas yra nesuėjęs, jeigu Įstatyme nenustatyta kitaip (LR CK 6.140 str,). Taigi, Įskaitymas galimas ir tuo atveju, jei reikalavimo terminai nėra suėję. Pagal teismų praktiką įstatymuose nustatytų atvejų, kai draudžiamas įskaitymas skolininkui esant nemokiam, įtvirtintas IBĮ 10 str. 7 d. 3 p., pagal kurį, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, nes tokiu atveju būtų pažeidžiamas kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumas ir proporcingumas, kartu pasireikštų vieno kreditorių interesų nepagrįstas iškėlimas ir patenkinimas kitų kreditorių reikalavimų sąskaita. Taigi Įskaitymo draudimas siejamas tik su nutarties iškelti bankroto byla isiteisėjimu, iki tol draudimas įskaityti priešpriešinius reikalavimus negalioja. Kadangi bankroto procedūras ieškovui UAB „Naras“ pradėti nuspręsta tik 2012-08-08, o tarpusavio užskaitymų suderinimo pažyma pasirašyta ir įskaitymas atliktas 2012-05-18, tai yra iki bankroto proceso pradžios, be to, įskaitymas atitiko abejų šalių valią bei neprieštaravo imperatyviosioms įstatymo normoms, Lietuvos A. T. 2006 m. lapkričio mėn. 13 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-497/2006 ³ Lietuvos A. T. 2010 m. lapkričio mėn. 30 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-485/2010 ' Lietuvos A. T. 2012 m. liepos mėn. 3 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-329/2012 atvirkščiai, įstatymo buvo leidžiamas (LR CK 6.140 str.), teismas daro išvadą, kad ginčijamas tarpusavio skolų užskaitymo pažyma, nepažeidė kitų ieškovo kreditorių interesų. Išvadą, kad ieškovo kreditorių interesai nebuvo pažeisti, patvirtina ir tai, jog atsakovas nebuvo vienintelis kreditorius, su kuriuo ieškovas iki bankroto procedūrų pradžios atsiskaitė. Lietuvos Respublikos CK 6.66 str. 1 d. kaip galima kreditoriaus pažeidimo formą numato aplinkybę, kad būdamas nemokus skolininkas suteikia pirmenybę kitam kreditoriui. Teismo manymu, šiuo atveju, kilus abejonių dėl UAB „Naras" mokumo, buvo imtasi spręsti dėl atsiskaitymo su kreditoriais galimybių, kurios, teisminio bylos nagrinėjimo metu nustatyta, derintos ir su pagrindiniu kreditoriumi BUAB banku „Snoras“, pastarajam žinant ir neprieštaraujant UAB „Naras" atsiskaitė su smulkesniais kreditoriais tikintis, kad taip pavyks pratęsti bendrovės veiklą ir įvykdyti suplanuotus darbus, išsaugoti bankui įkeistą turtą ir išvengti bankroto. Teismo manymu, ieškinio teiginiai, kad prioritetas buvo suteiktas išskirtinai atsakovui, UAB “Specializuotai komplektavimo valdybai” visiškai ignoruojant kitus ieškovo kreditorius, esančius analogiškoje padėtyje, ir panašiai yra visiškai nepagrįsta ir neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Atitinkamai, atsižvelgiant į visa, tai, kas aukščiau išdėstyta, teigtina, jog ginčijama užskaitymų derinimo pažyma nebuvo pažeisti nei UAB „Naras", nei jo kreditorių interesai. Teismas bylos nagrnėjimo metu, atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes, nesutinka ir su ieškinio teiginiais, jog tiek UAB „Naras", tiek UAB „Specializuota komplektavimo valdyba " pasirašydami tarpusavio skolos užskaitymo pažymą, buvo nesąžiningi. Lietuvos A. T. 2012 m. lapkričio mėn. 16 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-S11/2012 Ghttp://www.bankrotodep.lt/Company.php?Tipas=l&Code=151133110&BID, pirmiausia akcentuotina, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose galioja asmens sąžiningumo prezumpcija, tai yra kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, jeigu neįrodyta kitaip, kuris gali būti paneigta tik esant pakankamiems įrodymams ir aplinkybėms, leidžiančioms teismui konstatuoti asmens nesąžiningumą. Ieškovo argumentai dėl tariamo sandorio šalių nesąžiningumo yra visiškai nepagrįsti ir remiasi vien prielaidomis, nors teismų praktikoje vienareikšmiškai nurodoma, kad nesąžiningumą būtina Įrodyti ne galimomis prielaidomis, bet konkrečiais faktais. Taikant actio Pauliana institutą, kai ginčijamas atlygintinis sandoris, turi būti nustatomas tiek skolininko, tiek trečiojo asmens nesąžiningumas (LR CK 6.66 str. 2 d.). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad Lietuvos Respubliko CK 6.66 str. taikymo prasme ginčijamo sandorio šalys laikytinos nesąžiningomis, jeigu jos žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromi sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, taip pat, kad sandorį sudariusių šalių sąžiningumo klausimas yra saistomas kitų actio Pauliana sąlygų. Byloje nenustačius Įmonės kreditorių teisių ginčijamu sandoriu pažeidimo, nėra pagrindo konstatuoti, kad jį sudarydamos šalys buvo nesąžiningos. Ieškovo BUAB “Naras” bankroto administratoirius nurodo, kad dokumentai bankroto administratoriui buvo pilnai perduoti 2013-05-28, nors kreditorių susirinkimo nutarimas vykdyti ieškovui bankroto procesą įvyko 2012-08-08, o nutartis likviduoti įmonę priimta 2012-11-30. Kitaip tariant, ieškovo administratorius teigia gavęs įmonės dokumentus tik po apytikriai devynių mėnesių, nors įprastai valdymo organai įmonės turtą bei visus dokumentus yra įpareigojami perduoti bankroto administratoriui per 15 dienų. Juo labiau, kad iš su ieškiniu gautų dokumentų matyti, jog BUAB „Naras" vadovas N. S. pats iniciavo neteisminę bankroto procedūrą, kas leidžia manyti, kad pareigas perduoti turtą bei dokumentus vykdė tinkamai. Net ir dedant pastangas toliau vykdyti veikią, BUAB bankui „Snoras“ atsisakius dar kartą pratęsti kredito grąžinimo terminus, kaip buvo daroma anksčiau, BUAB „Naras" vadovas buvo priverstas inicijuoti įmonei neteisminę bankroto procedūrą. Taigi iškilus įmonės bankroto grėsmei atsiskaitymai su kreditoriais, ne tik su atsakovu UAB „Specializuota komplektavimo valdyba“ buvo vykdomi sąžiningai, paisant visų įmonės kreditorių, įskaitant ir BUAB bankas „Snoras“, interesų ir siekiant išvengti bankroto. Tai matyti lyginant ieškovo į bylą pateiktus 2012-05-01 ir 2012-08-01 kreditorių sąrašus - pastarajame liko tik pagrindinis įmonės akcininkas N. S., su juo susijusi UAB „Didma", BUAB bankas „Snoras“ ir einamieji mokėjimai VMI, Sodrai bei darbuotojams, kurių iki bankroto procedūrų pradžios nebuvo galima tiksliai apskaičiuoti.(T- Todėl teismo manymu, laikytina, kad ieškovo teiginiai ,b.l. 16, 17-18) dėl šalių nesąžiningumo yra nepagrįsti, todėl bendroji sąžiningumo prezumpcija nepaneigta. Nėra pagrindo taikyti ir Lietuvos Respublikos CK 6.67 str. numatytą nesąžiningumo prezumpcijos. Viena actio Pauliana taikymo sąlygų tai yra skolininkas neprivalėjo sudaryti tarpusavio įskaitymo skolų pažymos, tai iš esmės ši sąlyga gali būti paaiškinama kaip teisinės prievolės neturėjimas sudaryti sandorį. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pabrėžta, kad tam tikrais atvejais privalomumas skolininkui sudaryti sandorį gali kilti ir dėl faktinių aplinkybių, kurias kiekvienu konkrečiu atveju įvertina teismas ir tokiomis pripažintinos aplinkybės, kurioms esant ginčijamos užskaitymų pažymos sudarymas atitiktų protingo asmens, veikiančio skolininko kreditorių interesais, elgesio standartą tomis aplinkybėmis (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Alytaus tekstilė“ v. AB “Rytų skirstomieji tinklai“, bylos Nr. 3K-7-485/2010). Byloje nustatyta, kad 2012-05-07 šalys pasirašė tarpusavio įsiskolinimo užskaitymo suderinimo buhalterinę pažymą, kuria susitarė dėl užskaitymo. Šia tarpusavio užskaitymų buhalterine pažyma buvo suderinta kaip įvykdyti prievolę, tai yra atsiskaityti už pateiktas prekes. Taigi šios buhalterinės pažymos pasirašymas buvo nulemtas užskaitymo įvykdymu , pagal pateiktas sąskaitas-faktūras ir neprieštaravo verslo praktikai. Tokia skolų užskaitymo buhalterinė pažyma atitiko šalių valią, ja buvo nustatytos šalių teisės ir pareigos ir toks susitarimas neprieštaravo įstatymui (LR CK 6.134 straipsnis, 6.140 str.). Tarpusavio užskaitymo suderinimo pažyma pasirašyta UAB „Naras“ buhalterės vinasmeniškai, todėl nėra jokio pagrindo ją laikyti dvišaliu sandoriu. Įmonių bankroto procesą reglamentuoja Įmonių bankroto įstatymas (1 straipsnis, 2001 m. kovo 20 d. įstatymo redakcija), pagal kurio 11 straipsnio 3 dalies 8 punktą bankrutuojančios įmonės administratorius privalo patikrinti bankrutuojančios įmonės sandorius, sudarytus per ne mažesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo ir pareikšti ieškinius įmonės bankroto bylą nagrinėjančiame teisme dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais. Įmonių bankroto įstatyme nereglamentuojami savarankiški sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindai, tik akcentuojami ginčytinų sandorių požymiai tai yra priešingumas įmonės veiklos tikslams ir galima įtaka įmonės mokumui. Dėl to ieškovas BUAB „Naras“ administratorius, gindamas visų bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus, prieš bankroto bylos iškėlimą sudarytus šios įmonės sandorius gali ginčyti visais Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso nustatytais sandorių negaliojimo pagrindais, tarp jų – ir CK 6.66 straipsnio pagrindu (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2003 m. spalio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Aukštaitijos statyba“ v. AB bankui „Hansa-LTB“, UAB „Gamatonas“ ir kt, bylos Nr. 3K-3-917/2003). Lietuvos Respublikos CK 6.66 straipsnio 1 dalis suteikia teisę kreditoriui (šiuo atveju – BUAB „Naras“ bankrutuojančios bendrovės administratoriui, ginančiam kitų kreditorių teises) ginčyti skolininko sudarytas pažymas, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu jomis pažeidžia kreditorių teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti. Taigi, surašytos užskaitymų pažymos negaliojimui actio Pauliana atveju, be eilės kitų reikšmingų aplinkybių, turi būti nustatyta, kad pažymomis buvo pažeistos kreditorių teisės. Ieškovas ieškinį grindžia iš esmės viena tai yra pagrindine aplinkybe, kad vienam iš UAB „Naras“" kreditoriui atsakovui UAB „Specializuota komplektavimo valdyba“ buvo sudaryta pirmenybės teisė į tarpusavio įskaitymą, tuo buvo pažeistos kitų kreditorių teisės. Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.66 straipsnio 1 dalį kreditoriaus teisių pažeidimu, be kita ko, laikomas atvejis, kai skolininkas būdamas nemokus ginčijamu sandoriu suteikia pirmenybę kitam kreditoriui. Šiai aplinkybei nustatyti nėra būtina, kad būtų priimtas sprendimas iškelti skolininkui bankroto bylą ar pradėti neteisminę bankroto procedūrą. Tačiau, kad vien tik faktas, jog sandorius ginčija bankroto administratorius, nesudaro pagrindo ginčijamus ir iki bankroto bylos iškėlimo ar neteisminės bankroto procedūros pradėjimo sudarytus sandorius vertinti pagal taisykles, kurios yra būdingos bankroto procesui. Taigi teismo manymu A. P. negali būti aiškinamas taip, kad sudarytų prielaidas ginčyti tarpusavio įskaitymo pažymas, kurios jų sudarymo metu nebuvo draudžiamos ir atitiko įprastą verslo praktiką, nepaisant to, kad jų sudarymo metu skolininkas turėjo įsipareigojimų ir kitiems kreditoriams, o vėliau jam buvo iškelta bankroto byla. Toks įstatymo aiškinimas ir taikymas sukeltų teisinį neapibrėžtumą, nepasitikėjimą finansinių problemų turinčiu skolininku ir nepagrįstai ribotų jo galimybes vykdyti veiklą bei siekti atsiskaitymo su visais kreditoriais išvengiant bankroto, o bankroto administratoriui sudarytų nepagrįstas prielaidas ginčyti visus be išimties iki bankroto bylos iškėlimo sudarytus sandorius taip piktnaudžiaujant savo teisėmis. Sprendžiant, ar buvo pažeistos kreditoriaus teisės ginčijam Užskaitymų buhalterine pažyma, suteikiant pirmenybę kitam kreditoriui, reikia turėti omenyje tai, kad kol skolininkui nėra iškelta bankroto byla ar pradėta neteisminė bankroto procedūra , įstatymai nenustato bendrojo kreditorių lygybės principo, būdingo bankroto situacijai, todėl įprastai skolininko sudarytas sandoris, kuriuo tenkinamas vieno iš kreditorių reikalavimas, nors ir yra suėję prievolių vykdymo kitiems kreditoriams terminai, įstatymų yra leidžiamas net ir esant neįvykdytiems įsipareigojimams kitiems kreditoriams (LAT CBS Civilinė byla Nr. 3K-3-485/2010, LAT CBS Civilinė byla Nr. 3K-3-511/2012). Teismo manymu nagrinėjamu atveju, sudaryta tarpusavio įsiskolinimo užskaitymo suderinimo buhalterinė pažyma buvo sudaryta esant įprastai verslo praktikai, jo sudarymo metu nebuvo draudžiama, prieš iškeliant bankroto bylą. Šioje byloje nagrinėjamu atveju egzistuoja ne visos šios sąlygos, todėl actio Pauliana institutas negali būti taikomas, atitinkamai negali būti tenkinamas ir ieškinys. Visų pirma pažymėtina, kad ginčijamo sandorio (įskaitymo) sudarymo metu ieškovas nebuvo nemokus, o jei net ir buvo, atsakovasUAB „Specializuota komplektavimo valdyba“ objektyviai negalėjo to žinoti. Kaip nurodo pats ieškovas BUAB „Naras“ atstovas bankroto administratorius, neteisminė bankroto procedūra ieškovui buvo pradėta 2012-08-08. Ginčijamas įskaitymas buvo padarytas 2012-05-18 būtent paties ieškovo buhalterinės pažymos pagrindu. Taigi įskaitymas buvo atliktas beveik trim mėnesiais anksčiau. Nėra jokio pagrindo teigti, jog įskaitymo metu ieškovas buvo nemokus. Nemokumas iškai galėjo būti konstatuotas tik 2012-08-08, kuomet susirinkę įmonės kreditoriai aiškiai nurodė bendrovę (T-1, b.l. 100-103) esant nemokią ir nusprendė pradėti bankroto procedūrą neteismine tvarka. Iki tol bendrovės turimi finansiniai sunkumai ar įsipareigojimai kitiems kreditoriams, pvz., BAB bankui Snoras, negali būti laikomu nemokumu teisine prasme. Be to, pažymėtina, kad buvęs ieškovo direktorius N. S. ieškovo kartu su ieškiniu pateiktame 2012-06-22 rašte Nr. C-05-05624/12, (t-1, b.l. 10) nurodė, kad įmonė yra nemoki 2012-06-30 duomenimis. Ieškovo teiginiai, jog įmonė tapo nemokia 2012-04-01, kai suėjo paskolos grąžinimo terminas, nepagrįsti, kadangi iš kartu su ieškiniu pateikto BAB banko SNORAS 2012-06-22 rašto matyti, kad BAB banko SNORAS suteikė ieškovui papildomą 30 dienų terminą skolai sumokėti. Visos šios aplinkybės rodo, kad įskaitymo ieškovas teisine prasme nebuvo nemokus, todėl atmestini ir ieškovo argumentai, kuriais grindžiama pozicija, jog, ieškovui būnant nemokiam, buvo suteikta pirmenybė vienam iš ieškovo kreditorių atsakovui UAB „Specializuotai komplektavimo valdybai“. Taigi net jei ieškovui, pastarajam atliekant įskaitymą, šis ir galėjo būti nesąžiningas, jei žinojo apie jam gresiantį nemokumą, tai atsakovas UAB „Specializuota komplektavimo valdyba“ šiuo atveju nesąžiningas nebuvo. Tai patvirtinta toliau atskleidžiamos šalių bendradarbiavimo ir įskaitymo sudarymo aplinkybės. Kaip teisingai nurodo ir pats ieškovas, atsakovas bendradarbiavo nuo 2009 m., tai yra jau pakankamai ilgą laiko tarpą tai nustatyta didmeninio pirkimo-pardavimo sutartimis, priedai Nr. 1 ir Nr. 2, (T-1, b.l. 43-58), kitaip tariant, ieškovo ir atsakovo tarpusavio prekybiniai santykiai buvo ilgalaikiai. Iš atsakovo UAB „Specializuotos komplektavimo valdybos“ pateiktšų suvestinių, kuriose matyti visos atsakovo išrašytos ieškovui sąskaitos faktūros, jų sumos, apmokėjimo datos, likučiai.(T-1, b.l. 54-58). Kaip matyti iš šios suvestinės, ieškovo atsiskaitymai ne visada buvo atliekami laiku, buvo mokama dalimis ir pan. Atsakovas tokius ieškovo atsiskaitymus toleravo ir neapmokėtų sumų teismine tvarka nereikalavo. Taigi tarp šalių buvos susiklosčiusi gan chaotiška atsiskaitymo praktika, tai yra ieškovas atsiskaitydavo pakankamai įvairiai. Dėl šios priežasties atsakovo visiškai nenustebino ieškovo pasirinkimas atsiskaityti su atsakovu padarant vienarūšių priešpriešinių prievolių įskaitymą. Toks atsiskaitymo būdas atsakovui nepasirodė neįprastas, kadangi tokie užskaitymai su įmonės klientais, perkančiais prekes iš atsakovo, praktikoje yra dažni. Taigi ginčijamo sandorio sudarymo aplinkybės nebuvo neįprastos ir nesuteikė pagrindo domėtis ieškovo finansine padėtimi, jo mokumu, turimais kreditoriais ir pan. Taigi atsakovas, neprieštaraudamas įskaitymui, elgėsi sąžiningai. Taip pat pažymėtina, kad ieškovas bankroto procedūrą vykdė neteismine tvarka, o sandorio sudarymo metu jokios bankroto procedūros apskritai dar nebuvo pradėtos, kas reiškia, kad ginčijamo įskaitymo metu atsakovas turėjo labai ribotas galimybes sužinoti tikrąją ieškovo finansinę padėtį. Sandorio sudarymo metu viešai prieinama buvo tik ieškovo finansinė atskaitomybė už 2011 m. (išrašas iš juridinių asmenų registro duomenų bazės - priedas Nr. 4). (T-1,b.l. 49). Ieškovas nurodo, kad nemokus jis tapo 2012 m., taigi 2011 m. atskaitomybėje jokio nemokumo nebuvo matyti. Maža to, ieškovas nemokumą grindžia tuo, jog buvo pradelstas grąžinti kreditas BAB bankui Snoras. Teismas atkreipia dėmesį, kad tokio pobūdžio informacija (apie gautas paskolas, jų grąžinimo terminus) yra konfidenciali, viešai neseklbiama, todėl atsakovas nežinojo, kada tiksliai minėta paskola turi būti grąžinta, nuo kada, jos negrąžinus, atsirastų ieškovo nemokumas ir pan. Sprendžiant dėl atsakovo sąžiningumo, svarbus ir pats ginčijamo sandorio pobūdis. Ieškiniu yra ginčijamas priešpriešinių vienarūšių prievolių įskaitymas. Pats savaime toks sandoris gali būti laikytinas vienašaliu, tai yra įskaitymas atliekamas vienos iš šalių pareiškimu (CK 6.131 str. 1-2 dalys). Ieškovas nepagrįstai nurodo, kad tarp ieškovo ir atsakovo buvo žodinis tarpusavio susitarimas dėl įsikaitymo ir neva šio susitarimo pagrindu buvo išrašyta buhalterinė pažyma, neva tik patvirtinanti įskaitymą. Teisminio bylos nagrinėjimo metu, kad atsakovas su ieškovu dėl įskaitymo niekada nesitarė, ieškovas ieškinyje neįrodė buvos tokio pobūdžio žodinių susitarimų, o vienintelis dokumentas, susijęs su įskaitymu, yra paties ieškovo išrašyta bei atsakovui atsiųsta 2012-05-18 buhalterinė pažyma. Taigj, pats ieškovas nusprendė, kad ieškovo ir atsakovo priešpriešinės vienarūšės prievolės turi būti užbaigtos įskaitymu, bei atsiuntė pranešimą apie įskaitymą - buhalterinę pažymą. Vienai šaliai atlikus įskaitymą, kita šalis praktiškai turi tik vieną pasirinkimą - kreiptis į teismą dėl įskaitymo pripažinimo negaliojančiu, jei su tokiu įskaitymu nesutinka. Šiuo gi atveju tiek ieškovui, tiek atsakovui buvo žinoma, kad jie vienas kitam buvo skolingi, todėl atsakovas neturėjo jokio pagrindo ginčyti įskaitymą. Ieškovas nurodo, neva įskaitymas neteisėtas, kadangi pareiga mokėti pagal ieškovo išrašytą sąskaitą faktūrą atsakovui dar nebuvo kilusi. Atsakovui buvo žinoma, jog už pirktas iš ieškovo prekes vis viena reikės sumokėti, todėl nelogiška būtų reikalauti iš atsakovo kad šis kreiptųsi į teismą ir prieštarautų įskaitymui remdamasis vien šia aplinkybe. Vadinasi, pats ieškovas, neatskleidęs savo tikrosios turtinės padėties, nusprendęs įskaityti priešpriešines vienarūšes prievoles, kai jam jau grėsė nemokumas, gali būti laikomas nesąžiningu, tačiau atsakovas negali būti laikomas nesąžiningu, nes įskaitymas buvo atliktas ne atsakovo valia, dėl to, žinodamas, kad yra skolingas, atsakovas neturėjo nei pagrindo, nei pareigos įskaitymą ginčyti teisme, juo labiau domėtis ieškovo kreditoriais jau po to, kai ginčijamas sandoris įvyko (įskaitymas laikomas įvykusiu nuo tada, kai gaunamas iškaitančiosios šalies pareiškimas apie įskaitymą). Priešingai, atsakovas buvo sąžiningas, pats priešpriešinių prievolių neįskaitė ir nesiėmė jokių kitų veiksmų, kurie galėtų pažeisti ieškovo ir/ar jo kreditorių interesus. Dėl šios priežasties netenkinama viena būtinųjų actio Pauliana tenkinimo sąlygų, tai yra viena iš ginčijamo sandorio šalių (atsakovas) buvo sąžiningas, taigi ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas. Teisminio bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovas ydingai formuluoja prašymus teismui. Ieškiniu prašoma pripažinti negaliojančiu susitarimą dėl įskaitymo, kai toks susitarimas kartu su ieškiniu nėra pateiktas (nes jo apskritai nėra buvę). Ieškovas taip pat prašo taikyti restituciją ir priteisti 17.080,51 litų. Toks reikalavimas nepagrįstas. Restitucija įskaitymo nuginčijimo atveju reikštų tik tai, kad abi įskaitymu pasibaigusios prievolės vėl būtų laikomos nepasibaigusiomis ir vykdytinomis. Vadinasi, restitucijos taikymas nėra skolos priteisimas. Ieškinyje niekur nėra kalbama apie tai, kodėl atsakovo skola turėtų būti priteista, kodėl ji pagrįsta, ar suėjęs jos mokėjimo terminas, tačiau teismui formuluojamas prašymas skolą priteisti, nors argumentai tam nepatekti. Bankroto administratoriaus aiškinimu UAB“Naras“ 2012-05-18 jau žinojo, kad pagrindinio ir didžiausio kreditoriaus BUAB bankas „Snoras“ teisės bus pažeistos, nes 2012-04-01 buvo pasibaigęs paskolos grąžinimo terminas. Teismas nesutinka su šia ieškovo pozicija, kadangi apie tai, kad 2007-05-30 sudaryta paskolos sutartis nebus pratęsta. (T-1, b.l. 30). Duomenų apie tai, kad UAB “Naras“direktoriui buvo įteiktas 2012-04-24 raštas, dėl 2007-05-30 sutarties nutraukimo byloje nėra. Be to bankas dar 2012-06-14, reikalavo iš UAB “Naras“ pateikti 2012 metų pirmo ketvirčio finansinę atskaitą, kreditorių-debitorių lentelę, darbuotojų skaičių bei pagrindinių priemonių nusidėvėjimą. Todėl darytina išvada, kad UAB “Naras“ dar nežinojo apie paskolos sutarties nutraukimą ir turėjo pagrįstų lūkesčių, kad kredito sutartis bus pratęsta, todėl ir negalėjo žinoti, kad jam gresia bankrotas. Pažymėtina, kad UAB “Naras“ turėjo pagrįstų lūkesčių dėl kredito sutarties pratęsimo, nes kredito sutartis buvo pratęsta 8 kartus, kai situacija nekilnojamojo turto rinkoje 2008-2009 metais buvo ženkliai blogesnė. Teismo posėdyje apklausta liudytoja, ieškovo pusėje, D. Ž., kuri parodė, kad tuo metu dirbo UAB banke „SnorasM. M. filiale, kreditų skyriuje, kreditavo UAB „Naras“ statomus namus. Liudytoja pati rašė kliejentui raštą, datos nepamena. Tuo metu buvo labai mažai darbuotojų, UAB „Naras“ bendravo su buhaltere. Bendravo su moterimi vardu Eglė, kuri tuo metu dirbo UAB „Naras“. Bankui nėra pareigos informuoti kliejentą, bet su UAB „Naras“ ilgą laiką bendravo, ji kiekvieną kliejentą informuoja, o už raštų išsiuntimą buvo atsakinga sekretorė. Iki UAB banko „Snoras“ bankroto nebuvo būtina informuoti kiejentą raštu. Kiek kartų buvo pratęsta sutartis su UAB „Naras“ nepamena. Liudytoja E. M., parodė, kad ji gyvena pastatytame namų kvartale, yra N. S. dukra ir buvo UAB „Naras“ akcininkė ir darbuotoja. Tuo metu ji buvo motinystės atostogose. Dėl banko rašytų elektroninių laiškų negali nieko pasakyti, ar buvo gavusi 2012-04-24 elektroninį laišką. Namuose buvo įrengta elektroninė ryšio priemonė ir elektroninei laiškai ateidavo į namus. Ji daug kam rašė elektroninių laiškų. Pagrinde ryšį palaikydavo su UAB „Naras“ direktoriumi Vaitukaičiui. Apie banko raštą nebuvo informuota ir į tuos reikalus nesikišo. Visus dokumentus gautus segdavo į papkę, direktorius galėjo matyti, tačiau tiksliai netvirtino. Teismui šių liudytojų parodymais netikėti nėra jokio pagrindo nes jie yra prisiekę už melagingų parodymų davimą. (T-2, b.l69, 87. Pažymėtina, kad 2012-05-07 dienai įmonė turėjo trisdešimt tris kreditorių, o neteisminės bankroto procedūros pradėjimo metu 2012-08-08 buvo likę tik 10 kreditorių, tarp kurių taip pat trečiasis asmuo N. S. (T-1, b.l. 16,17-18). Iš to seka, kad skolininko UAB “Naras“ 2012-05-07 dienai, atsiskaitymai su kitais kreditoriais nesumažėjo ir buvo vykdomi .Teismas pažymi, kad nėra pagrindo Lietuvos Respublikos CK 6.66 straipsniui taikyti, nes dėl sudarytos skolos užskaitymo suderinimo pažymos nesumažėjo ieškovo galimybė atsiskaityti su kreditoriais, taip pat byloje nenustatyta kitų aplinkybių, patvirtinančių, jog kitaip buvo pažeistos kreditorių teisės. Ieškovas vienu iš reikalavimų prašo įpareigoti BUAB “Naras“ bankroto administratorių R. S. įtraukti UAB “Specializuotą komplektavimo valdybą“ į BUAB “Naras“ kreditorių sąrašą su 17080.51 litų finansiniu reikalavimu. Pažymėtina, kad šis reikalavimas yra tik išvestinis reikalavimas, patenkinus ieškovo ieškinio. Teismas gina ieškovo pažeistas teises ir teisėtus interesu, tačiau šiuo reikalavimu ieškovo interesai nebuvo ir nėra pažeisti, kadangi vadovaujantis Lietuvos Respublikos ĮBĮ 11 str.3d. 10 p. administratorius pagal kreditorių pareikštus reikalavimus, patikslintus pagal įmonės apskaitos dokumentus, sudaro šių įmonės kreditorių bei jų reikalavimų sąrašą ir ne vėliau kaip per mėnesį nuo teismo nustatyto termino, iki kada kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, pabaigos pateikia jį teismui tvirtinti, kreditorių susirinkime ar teisme, o šio įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje numatytais atvejais – arbitraže ginčija nepagrįstus kreditorių reikalavimus. Teismas administratoriaus prašymu gali pratęsti šiame punkte nurodytą terminą. Iš to seka, kad ieškovas pats sudaro bankrutuojančios įmonės kreditorių sąrašą ir jų reikalavimų sąrašą ir šia tvarka gali pasinaudoti. Iš išdėstyto seka, kad šis ieškovo reikalavimas paliktinas nenagrinėtu vadovaujantis Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str.1d.12 p. Šaliai nepateikus įrodymų, pagrindžiančių aplinkybes, kuriomis ši remiasi, tokios aplinkybės laikytinos neįrodytomis ((duomenys neskelbtini) str.). Kadangi neegzistuoja net keletas privalomų sandorio ginčijimo actio Pauliana pagrindu sąlygų, šio instituto taikymas negalimas, tai yra reikalavimas pripažinti 2012-05-18 Tarpusavio užskaitymo suderinimo pažymą yra nepagrįstas. To pasekoje, atmestini ir šalutiniai reikalavimai dėl restitucijos taikymo, palūkanų, bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir kiti reikalavimai. Nagrinėjamos bylos atveju, ieškovas bankrutuojanti BUAB „Naras“ pagal CPK 83 str. 7 d. 8 p., yra atleista nuo žyminio mokesčio, nes šiai bendrovei yra iškelta bankroto byla. Iš ieškovo, kurio reikalavimai visiškai atmesti, priteistinos dokumentais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos atsakovui UAB „Specializuotai komplektavimo valdybai“ 1850,53 litai ir trečiajam asmeniui atsakovo pusėje (išlaidos advokato teisinėms paslaugoms apmokėti, 500 litų T-2,10,12 ir 6,7) ir išlaidos valstybei, susiję su procesinių dokumentų įteikimu, 42,64 litai, T-1, b.l. 1). Lietuvos Respublikos CPK 93 str. nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos 258, 289, 260,263,264,268,269,270, 274, 275, 279, 280, str.str. teismas

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Ieškovo BUAB „Naras“ bankroto administratoriaus prašymą, pripažinti susitarimą tarp ieškovo UAB „Naras" ir atsakovo UAB „Specializuota komplektavimo valdyba" dėl tarpusavio skolų įskaitymo, bei jo pagrindu sudarytą 2012-05-18 tarpusavio užskaitymų suderinimo pažymą negaliojančia nuo jos sudarymo momento (ab initio); Taikyti restituciją ir priteisti ieškovui BUAB „Naras" iš atsakovo UAB „Specializuota komplektavimo valdyba" 17080,51 litus. Priteisti ieškovui BUAB „Naras" iš atsakovo UAB „Specializuota komplektavimo valdyba" 6 % metinių palūkanų (procesinės palūkanos) nuo priteistos ieškinio sumos, tai yra nuo 17080,51 litų, nuo bylos iškėlimo teisme dienos tai yra nuo 2013-08-06 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, atmesti kaip neteisėtą ir nepagrįstą.

Ieškinį dalyje dėl reikalavimo įpareigoti BUAB “Naras“ bankroto administratorių R. S. įtraukti atsakovą UAB “Specializuota komplektavimo valdyba“ į BUAB “Naras“ kreditorių sąrašą su 17080,51 litų finansiniu reikalavimu palikti nenagrinėtu.

Priteisti iš ieškovo BUAB “Naras”, juridinio asmens kodas 151133110, buveinės adresas Geležinkelio g. 3, Marijampolė A/s Nr. (duomenys neskelbtini), bankas AB Swedbank, 1850,53 litus (vieną tūkstantį aštuonis šimtus penkiasdešimt litų 53 ct) atsakovui UAB “Specializuota komplektavimo valdyba” įmonės kodas 121420097, buveinės adresas Savanorių pr. 191A, Vilniaus miestas, A/s Nr. (duomenys neskelbtini), bankas AB SEB bankas, turėtų išlaidų už pasinaudojimą kvalifikuota advokato pagalba ruošiant procesinius dokumentus teismui ir atstovavimą teisme.

Priteisti iš ieškovo BUAB “Naras”, juridinio asmens kodas 151133110, buveinės adresas Geležinkelio g. 3, Marijampolė A/s Nr. (duomenys neskelbtini), bankas AB Swedbank, 42,64 litus (keturiasdešimt du litus 64 ct) valstbei už procesinių dokumentų ir šaukimų siuntimą šalims.

(Gera valia valstybei priteistas lėšas sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), bankas – AB „Hansabankas“, banko kodas 73000, įmokos kodas- 5660.)

Sprendimas , apeliaciniu skundu, per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant, per šį sprendimą M. M. rajono apylinkės teismą.

Teisėjas V. Š.