Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

M. M. rajono apylinkės teismo teisėjas V. Š., sekretoriaujant J. Š., dalyvaujant ieškovo BUAB „Naras“ bankroto administratoriui R. S., atsakovo UAB „Specializuota Komplektavimo valdyba“ atstovui advokato padėjėjui V. V., trečiajam asmeniui N. S. nedalyvaujnat, dalyvaujant jo atstovui advokatui A. B., dalyvaujant BUAB bankas Snoras atstovui E. Č..

Viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo BUAB „Naras“ ieškinį atsakovui UAB „Specializuota komplektavimo valdyba“ ir tretiesiems asmenims su savarankiškais reikalavimais ieškovo pusėje BUAB bankas „Snoras“ atsakovo pusėje N. S., dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir kt. reikalavimų ir,

Aprašomoji dalis

nustatė

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad atsakovas UAB “Specializuota komplektavimo valdyba“ teikė ieškovui , tuo metu, UAB „Naras“ prekes, pagal PVM sąskaitas faktūras (T-1,b.l. 107-112). Ieškovo buhalterė vienašališkai su atsakovu 2012-05-18 surašė buhalterinę užskaitymų pažymą už 17080,51 litų sumą. (T-1, b.l.20-23). Tiek ieškovas, tiek atsakovas ir tretieji asmenys , prekių tiekimo fakto neginčijo. Ieškovo UAB „Naras“ buhalterė, tarpusavio įsiskolinimo užskaitymo suderinimo pažyma sudaryta 2012-05-18, kuria buvo įskaityta vienarūšė skola, susidariusi tarp ieškovo ir atsakovo. Teismo manymu, įstatyme įtvirtinta įskaitymo samprata rodo, kad priešpriešinio vienarūšio reikalavimo įskaitymas yra vienašalis sandoris, nes įskaitymui pakanka vienos šalies pareiškimo, tai yra skolininko sutikimas nereikalingas (LR CK 6.131 str.). Vadinasi, net ir vertinant įskaitymą kaip sandorį, jis laikytinas vienašaliu sandoriu, tai yra net ieškovui ir atsakovui viename dokumente išreiškus valią atlikti priešpriešinių reikalavimų įskaitymą laikytina, kad sudaryti du vienašaliai sandoriai. Lietuvos Respublikos CK 6.66 str. numatyta, kad kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius. Atitinkamai, BUAB „Naras“ bankroto administratorius turi teisę ginčyti tik BUAB „Naras" vienašalį pareiškimą apie skolos įskaitymą, tačiau neturi teisės ginčyti atsakovo UAB „Specializuota komplektavimo valdyba" įskaitymo, nes atsakovas nėra BUAB „Naras" kreditorių skolininkas. Vis dėlto, nors darytina išvada, kad 2012-05-18 Tarpusavio užskaitymo suderinimo pažyma apskritai nelaikytina savarankišku sandoriu, kurį galima būtų ginčyti actio Pauliana pagrindu, pasisakytina ir dėl ieškinyje nurodomų teiginių apie kreditorių teisių pažeidimus. (T-1, b.l. 19-20). Šių buhalterinių, kreditinių, debetinių dokumentų naudojimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 79 str.,83 str. (2002-03-05 Nr. IX-751). Teismas, traktuoja, kad bendrovės buhalterė išrašydama buhalterinę pažymą ir įskaitydamą vienarūšę skolą susidariusę tarp ieškovo UAB „Naras“ ir atsakovo UAB „Specializuota komplektavimo valdyba“ aukščiau minėtam įstatymui nenusižengė, o skolų suderinimo pažyma, tik palengvina abiejų bendrovių buhalterių darbą, metų pabaigoje suvedant įmonės balansą ar teikiant turto ir pajamų deklaracijas mokesčių inspekcijai. Pažymėtina, kad skolos užskaitymo pažyma, nei ieškovas, nei atsakovas grynų pinigų negavo. Neteisminė bankroto procedūra UAB“Naras“ buvo pradėta 2012-08-08, o skolos užskaitymo suderinimo pažyma buvo pasirašyta 2012-05-18. Ieškovo BUAB „Naras“ bankroto administratorius ieškinyje acto Paulena institutu, siekia nuginčyti tarp ieškovo UAB „Naras“ ir atsakovo UAB „Specializuiotos komplektavimo valdybos“ sudarytą įskaitymo buhalterinę pažymą. Teismas nustatė, kad ieškovas pareikšdamas ieškinį A. P. neįrodė teismui, visų būtinų sąlygų buvimo, tai yra 1 Kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2 Ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3 Nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas; 4 Skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 5 Skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 6 Trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintini dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas; 6. Kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti. Ieškovo BUAB „Naras“ atstovo bankroto administratoriaus manymu yra visos sąlygos, teismas su tuo nesutinka, todėl mano esant būtina pasisakyti dėl sąlygų, kurias teismas vertina kitaip nei pateikiama ieškinyje. Dėl kreditoriaus teisių pažeidimo, ieškovo atstovas mano, kad sudarant ginčijamą sandorį buvo pažeisti BUAB „Naras" kreditorių interesai, nes ieškovas, būdamas nemokus, suteikė prioritetą vienam kreditoriui, atsakovui UAB “Specializuota komplektavimo valdyba”, teismas mano, kad 2012-05-18 Tarpusavio užskaitymo suderinimo pažyma apskritai vertintina kaip atskiras, savarankiškas veiksmas, kurį nebūtų galima ginčyti actio Pauliana pagrindu. Lietuvos Respublikos CK 6.2 str. kaip vieną iš prievolės atsiradimo pagrindų nurodo sudarant sandorį, numato pareigą kreditoriui ir skolininkui elgtis sąžiningai, protingai ir teisingai tiek prievolės atsiradimo ir egzistavimo, tiek ir jos vykdymo ar pasibaigimo metu, Lietuvos Respublikos CK 6.38 str. numato pareigą prievoles vykdyti sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, Lietuvos Respublikos CK 6.200 str. 1 d. numato, kad sutartys turi būti vykdomos tinkamai ir sąžiningai. Lietuvos Respublikos CK CK 6.189 str. papildomai įtvirtinta, kad sutartis šalims turi įstatymo galią. Ieškovas ir atsakovas vienas iš kito įsigijo prekių, už kurias tiek vienas, tiek kitas turėjo pareigą atsiskaityti, tai yra tarp šalių susiklostė pirkimo - pardavimo santykiai, šalys viena kitos atžvilgiu sukūrė abipuses prievoles, kurias privalėjo tinkamai vykdyti. Lietuvos Respublikos CK 6.130 str. kaip vieną iš prievolės pasibaigimo pagrindų įvardija įskaitymą, tai yra laikoma, kad prievolė gali pasibaigti ne tik jos įvykdymu, suėjus naikinamajam terminui, šalių susitarimu, šalių sutapimu ir pan. (LR CK 6.123 - 6.129 str.), bet ir įskaitymu. Kadangi abi šalys turėjo imperatyvią pareigą atsiskaityti už įsigytas prekes, teismo manymu, įskaitymas kaip šių prievolių pasibaigimo surašyta pažyma yra pagrindas prievolių įvykdymo veiksmas, laikytinas tinkamu ir leistinu ir atitinka visas ieškinio faktines aplinkybes. Be to, nėra pagrindo jo traktuoti kaip atskiro sandorio, nes tai tik prievolių pagal sandorius, kurių ieškovas BUAB “Naras” bankroto administratorius neginčija, pasibaigimo pagrindu. Šiuo atveju, ieškovui ir atsakovui atlikus priešpriešinių prievolių įskaitymą, ieškovo turto ir įsipareigojimų santykis (tai yra mokumas) nepasikeitė, išliko toks pat (ieškovas neteko kreditorinio reikalavimo į atsakovą 17080,51 litų sumoje, tačiau ir jo paties kreditoriai įsipareigojimai sumažėjo analogiška suma, kas reiškia, kad kitų kreditorių galimybės gauti savo reikalavimo patenkinimą iš ieškovo liko tokios pat kaip ir iki šiuo ieškiniu ginčijamo įskaitymo. Tai teismo posėdyje patvirtino ir apklausta liudytoja R. K., buvo prekės ir priešpriešiniai reikalavimai ji vienašališkai 2012-05-18 surašė užskaitymų buhalterinę pažymą. Tai buvo įprastinė ūkinės veiklos užskaitymų pažyma. Liudytoja dirbo pas ieškovą UAB „Naras“ buhaltere ir turėjo tokią teisę. Tokius atliktus užskaitymus vėliau matydavo direktorius ir kiti valdybos narei, jeigu domėjosi. (T-1,b.l. 19-20). Kitaip tariant, nei ieškovo BUAB “Naras” nei jo kreditorių interesai surašant įskaitymo pažymą nebuvo pažeisti. Teismas mano, kad Lietuvos A. T., formuojantis vieningą teismų praktiką (CPK 4 str.), yra išaiškinęs, kad actio Pauliana ieškiniu siekiama apginti kreditorių nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais šis, siekdamas išvengti prievolės įvykdymo kreditoriui, pablogina savo turtinę padėtį, perleisdamas turtą kitiems asmenims. Laikoma, kad skolininko sandoris pažeidžia kreditoriaus interesus, kai sudarius sandorį, skolininkas tampa nemokus arba jo turtas gerokai sumažėja, kreditorius praranda galimybę atsiskaityti. Lietuvos A. T. 2008 m. rugsėjo mėn. 21 d. Lietuvos A. T. praktikos dėl actio Pauliana, netiesioginio ieškinio, sulaikymo teisės ir prevencinio ieškinio institutų taikymo apžvalga Nr, 29, kat. 35.6.1; 35.6.2; 35.6.3; 44.4; Teismų praktika 29, patenkinti savo reikalavimą visiškai ar iš dalies; skolininkas, jau būdamas nemokus, dar labiau sumažina savo turtą arba atsiskaito su kitais kreditoriais, neturinčiais pirmumo teisės, ir šitaip pažeidžia kreditoriaus teises. Kita vertus, jei sandorį sudaręs asmuo turi pakankamai turto, kurio sąskaita galima visiškai patenkinti kreditoriaus reikalavimą arba jo mokumas nepasikeičia, acto Pauliano ieškinys negalimas. Teismas mano, kad šiuo atveju sprendžiant, ar buvo pažeistos kreditoriaus teisės ginčijama tarpusavio atsiskaitymų buhalterine pažyma suteikiant pirmenybę kitam kreditoriui, reikia turėti omenyje tai, kad kol skolininkui nėra iškelta bankroto byla, Įstatymai nenustato bendrojo kreditorių lygybės principo, būdingo bankroto situacijai, todėl įprastai skolininko buhalterės užskaitymų pažyma, kuria tenkinamas vieno iš kreditorių reikalavimas, nors ir yra suėję prievolių vykdymo kitiems kreditoriams terminai, Įstatymu yra leidžiamas net ir esant neįvykdytiems Įsipareigojimams kitiems kreditoriams. Tokius sprendimus dažnai padiktuoja verslo logika, kartais tai gali būti vienintelė racionali išeitis išvengti bankroto. Dėl šios priežasties įprastai skolininko turto užskaitymų suderinimo pažyma, pagal kurią mokėtina kaina įskaityta į priešpriešinį reikalavimą, arba jam savo esme analogiškas turto perleidimo už skolą sandoris nėra draudžiamas, jeigu turtas yra perleistas už rinkos kainą. Teismo nustatyta, kad remiantis faktinėmis bylos aplinkybėmis, konkrečiai apie šiuo atveju ginčijamą užskaitymų suderinimų pažymą, pažymėtina, kad kaip civilinės teisės institutas jis yra vienas bendrųjų prievolių pabaigos pagrindų. Tam, kad prievolė baigtųsi įskaitymu, pakanka vienos šalies pareiškimo, tai ir buvo padaryta, įskaitymo esmė yra ta, kad kreditorius ir skolininkas turi vienas kitam priešpriešinių vienarūšių reikalavimų, kurių terminai yra suėję arba kurių terminai nenurodyti, ar apibūdinti pagal pareikalavimo momentą, o kiekviena šalis turi teisę vienašališkai pareikšti apie įskaitymą ir taip užbaigti tiek kreditoriaus prievolę skolininkui, tiek skolininko prievolę kreditoriui. Tiesa, įskaitymo teisė nėra absoliuti, ji yra ribojama įstatyme konkrečiai nurodytais atvejais (LR CK 6.134 str.). Teismas aiškina, kad Lietuvos Respublikos Civiliniame kodekse yra specialiai aptartas įskaitymas skolininko nemokumo atveju, įstatyme nustatyta, kad tuo atveju, kai skolininkas tampa nemokus, kreditorius gali įskaityti savo reikalavimus, nors ir terminas yra nesuėjęs, jeigu Įstatyme nenustatyta kitaip (LR CK 6.140 str,). Taigi, Įskaitymas galimas ir tuo atveju, jei reikalavimo terminai nėra suėję. Pagal teismų praktiką įstatymuose nustatytų atvejų, kai draudžiamas įskaitymas skolininkui esant nemokiam, įtvirtintas IBĮ 10 str. 7 d. 3 p., pagal kurį, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, nes tokiu atveju būtų pažeidžiamas kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumas ir proporcingumas, kartu pasireikštų vieno kreditorių interesų nepagrįstas iškėlimas ir patenkinimas kitų kreditorių reikalavimų sąskaita. Taigi Įskaitymo draudimas siejamas tik su nutarties iškelti bankroto byla isiteisėjimu, iki tol draudimas įskaityti priešpriešinius reikalavimus negalioja. Kadangi bankroto procedūras ieškovui UAB „Naras“ pradėti nuspręsta tik 2012-08-08, o tarpusavio užskaitymų suderinimo pažyma pasirašyta ir įskaitymas atliktas 2012-05-18, tai yra iki bankroto proceso pradžios, be to, įskaitymas atitiko abejų šalių valią bei neprieštaravo imperatyviosioms įstatymo normoms, Lietuvos A. T. 2006 m. lapkričio mėn. 13 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-497/2006 ³ Lietuvos A. T. 2010 m. lapkričio mėn. 30 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-485/2010 ' Lietuvos A. T. 2012 m. liepos mėn. 3 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-329/2012 atvirkščiai, įstatymo buvo leidžiamas (LR CK 6.140 str.), teismas daro išvadą, kad ginčijamas tarpusavio skolų užskaitymo pažyma, nepažeidė kitų ieškovo kreditorių interesų. Išvadą, kad ieškovo kreditorių interesai nebuvo pažeisti, patvirtina ir tai, jog atsakovas nebuvo vienintelis kreditorius, su kuriuo ieškovas iki bankroto procedūrų pradžios atsiskaitė. Lietuvos Respublikos CK 6.66 str. 1 d. kaip galima kreditoriaus pažeidimo formą numato aplinkybę, kad būdamas nemokus skolininkas suteikia pirmenybę kitam kreditoriui. Teismo manymu, šiuo atveju, kilus abejonių dėl UAB „Naras" mokumo, buvo imtasi spręsti dėl atsiskaitymo su kreditoriais galimybių, kurios, teisminio bylos nagrinėjimo metu nustatyta, derintos ir su pagrindiniu kreditoriumi BUAB banku „Snoras“, pastarajam žinant ir neprieštaraujant UAB „Naras" atsiskaitė su smulkesniais kreditoriais tikintis, kad taip pavyks pratęsti bendrovės veiklą ir įvykdyti suplanuotus darbus, išsaugoti bankui įkeistą turtą ir išvengti bankroto. Teismo manymu, ieškinio teiginiai, kad prioritetas buvo suteiktas išskirtinai atsakovui, UAB “Specializuotai komplektavimo valdybai” visiškai ignoruojant kitus ieškovo kreditorius, esančius analogiškoje padėtyje, ir panašiai yra visiškai nepagrįsta ir neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Atitinkamai, atsižvelgiant į visa, tai, kas aukščiau išdėstyta, teigtina, jog ginčijama užskaitymų derinimo pažyma nebuvo pažeisti nei UAB „Naras", nei jo kreditorių interesai. Teismas bylos nagrnėjimo metu, atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes, nesutinka ir su ieškinio teiginiais, jog tiek UAB „Naras", tiek UAB „Specializuota komplektavimo valdyba " pasirašydami tarpusavio skolos užskaitymo pažymą, buvo nesąžiningi. Lietuvos A. T. 2012 m. lapkričio mėn. 16 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-S11/2012 Ghttp://www.bankrotodep.lt/Company.php?Tipas=l&Code=151133110&BID, pirmiausia akcentuotina, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose galioja asmens sąžiningumo prezumpcija, tai yra kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, jeigu neįrodyta kitaip, kuris gali būti paneigta tik esant pakankamiems įrodymams ir aplinkybėms, leidžiančioms teismui konstatuoti asmens nesąžiningumą. Ieškovo argumentai dėl tariamo sandorio šalių nesąžiningumo yra visiškai nepagrįsti ir remiasi vien prielaidomis, nors teismų praktikoje vienareikšmiškai nurodoma, kad nesąžiningumą būtina Įrodyti ne galimomis prielaidomis, bet konkrečiais faktais. Taikant actio Pauliana institutą, kai ginčijamas atlygintinis sandoris, turi būti nustatomas tiek skolininko, tiek trečiojo asmens nesąžiningumas (LR CK 6.66 str. 2 d.). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad Lietuvos Respubliko CK 6.66 str. taikymo prasme ginčijamo sandorio šalys laikytinos nesąžiningomis, jeigu jos žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromi sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, taip pat, kad sandorį sudariusių šalių sąžiningumo klausimas yra saistomas kitų actio Pauliana sąlygų. Byloje nenustačius Įmonės kreditorių teisių ginčijamu sandoriu pažeidimo, nėra pagrindo konstatuoti, kad jį sudarydamos šalys buvo nesąžiningos. Ieškovo BUAB “Naras” bankroto administratoirius nurodo, kad dokumentai bankroto administratoriui buvo pilnai perduoti 2013-05-28, nors kreditorių susirinkimo nutarimas vykdyti ieškovui bankroto procesą įvyko 2012-08-08, o nutartis likviduoti įmonę priimta 2012-11-30. Kitaip tariant, ieškovo administratorius teigia gavęs įmonės dokumentus tik po apytikriai devynių mėnesių, nors įprastai valdymo organai įmonės turtą bei visus dokumentus yra įpareigojami perduoti bankroto administratoriui per 15 dienų. Juo labiau, kad iš su ieškiniu gautų dokumentų matyti, jog BUAB „Naras" vadovas N. S. pats iniciavo neteisminę bankroto procedūrą, kas leidžia manyti, kad pareigas perduoti turtą bei dokumentus vykdė tinkamai. Net ir dedant pastangas toliau vykdyti veikią, BUAB bankui „Snoras“ atsisakius dar kartą pratęsti kredito grąžinimo terminus, kaip buvo daroma anksčiau, BUAB „Naras" vadovas buvo priverstas inicijuoti įmonei neteisminę bankroto procedūrą. Taigi iškilus įmonės bankroto grėsmei atsiskaitymai su kreditoriais, ne tik su atsakovu UAB „Specializuota komplektavimo valdyba“ buvo vykdomi sąžiningai, paisant visų įmonės kreditorių, įskaitant ir BUAB bankas „Snoras“, interesų ir siekiant išvengti bankroto. Tai matyti lyginant ieškovo į bylą pateiktus 2012-05-01 ir 2012-08-01 kreditorių sąrašus - pastarajame liko tik pagrindinis įmonės akcininkas N. S., su juo susijusi UAB „Didma", BUAB bankas „Snoras“ ir einamieji mokėjimai VMI, Sodrai bei darbuotojams, kurių iki bankroto procedūrų pradžios nebuvo galima tiksliai apskaičiuoti.(T- Todėl teismo manymu, laikytina, kad ieškovo teiginiai ,b.l. 16, 17-18) dėl šalių nesąžiningumo yra nepagrįsti, todėl bendroji sąžiningumo prezumpcija nepaneigta. Nėra pagrindo taikyti ir Lietuvos Respublikos CK 6.67 str. numatytą nesąžiningumo prezumpcijos. Viena actio Pauliana taikymo sąlygų tai yra skolininkas neprivalėjo sudaryti tarpusavio įskaitymo skolų pažymos, tai iš esmės ši sąlyga gali būti paaiškinama kaip teisinės prievolės neturėjimas sudaryti sandorį. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pabrėžta, kad tam tikrais atvejais privalomumas skolininkui sudaryti sandorį gali kilti ir dėl faktinių aplinkybių, kurias kiekvienu konkrečiu atveju įvertina teismas ir tokiomis pripažintinos aplinkybės, kurioms esant ginčijamos užskaitymų pažymos sudarymas atitiktų protingo asmens, veikiančio skolininko kreditorių interesais, elgesio standartą tomis aplinkybėmis (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Alytaus tekstilė“ v. AB “Rytų skirstomieji tinklai“, bylos Nr. 3K-7-485/2010). Byloje nustatyta, kad 2012-05-07 šalys pasirašė tarpusavio įsiskolinimo užskaitymo suderinimo buhalterinę pažymą, kuria susitarė dėl užskaitymo. Šia tarpusavio užskaitymų buhalterine pažyma buvo suderinta kaip įvykdyti prievolę, tai yra atsiskaityti už pateiktas prekes. Taigi šios buhalterinės pažymos pasirašymas buvo nulemtas užskaitymo įvykdymu , pagal pateiktas sąskaitas-faktūras ir neprieštaravo verslo praktikai. Tokia skolų užskaitymo buhalterinė pažyma atitiko šalių valią, ja buvo nustatytos šalių teisės ir pareigos ir toks susitarimas neprieštaravo įstatymui (LR CK 6.134 straipsnis, 6.140 str.). Tarpusavio užskaitymo suderinimo pažyma pasirašyta UAB „Naras“ buhalterės vinasmeniškai, todėl nėra jokio pagrindo ją laikyti dvišaliu sandoriu. Įmonių bankroto procesą reglamentuoja Įmonių bankroto įstatymas (1 straipsnis, 2001 m. kovo 20 d. įstatymo redakcija), pagal kurio 11 straipsnio 3 dalies 8 punktą bankrutuojančios įmonės administratorius privalo patikrinti bankrutuojančios įmonės sandorius, sudarytus per ne mažesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo ir pareikšti ieškinius įmonės bankroto bylą nagrinėjančiame teisme dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais. Įmonių bankroto įstatyme nereglamentuojami savarankiški sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindai, tik akcentuojami ginčytinų sandorių požymiai tai yra priešingumas įmonės veiklos tikslams ir galima įtaka įmonės mokumui. Dėl to ieškovas BUAB „Naras“ administratorius, gindamas visų bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus, prieš bankroto bylos iškėlimą sudarytus šios įmonės sandorius gali ginčyti visais Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso nustatytais sandorių negaliojimo pagrindais, tarp jų – ir CK 6.66 straipsnio pagrindu (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2003 m. spalio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Aukštaitijos statyba“ v. AB bankui „Hansa-LTB“, UAB „Gamatonas“ ir kt, bylos Nr. 3K-3-917/2003). Lietuvos Respublikos CK 6.66 straipsnio 1 dalis suteikia teisę kreditoriui (šiuo atveju – BUAB „Naras“ bankrutuojančios bendrovės administratoriui, ginančiam kitų kreditorių teises) ginčyti skolininko sudarytas pažymas, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu jomis pažeidžia kreditorių teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti. Taigi, surašytos užskaitymų pažymos negaliojimui actio Pauliana atveju, be eilės kitų reikšmingų aplinkybių, turi būti nustatyta, kad pažymomis buvo pažeistos kreditorių teisės. Ieškovas ieškinį grindžia iš esmės viena tai yra pagrindine aplinkybe, kad vienam iš UAB „Naras“" kreditoriui atsakovui UAB „Specializuota komplektavimo valdyba“ buvo sudaryta pirmenybės teisė į tarpusavio įskaitymą, tuo buvo pažeistos kitų kreditorių teisės. Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.66 straipsnio 1 dalį kreditoriaus teisių pažeidimu, be kita ko, laikomas atvejis, kai skolininkas būdamas nemokus ginčijamu sandoriu suteikia pirmenybę kitam kreditoriui. Šiai aplinkybei nustatyti nėra būtina, kad būtų priimtas sprendimas iškelti skolininkui bankroto bylą ar pradėti neteisminę bankroto procedūrą. Tačiau, kad vien tik faktas, jog sandorius ginčija bankroto administratorius, nesudaro pagrindo ginčijamus ir iki bankroto bylos iškėlimo ar neteisminės bankroto procedūros pradėjimo sudarytus sandorius vertinti pagal taisykles, kurios yra būdingos bankroto procesui. Taigi teismo manymu A. P. negali būti aiškinamas taip, kad sudarytų prielaidas ginčyti tarpusavio įskaitymo pažymas, kurios jų sudarymo metu nebuvo draudžiamos ir atitiko įprastą verslo praktiką, nepaisant to, kad jų sudarymo metu skolininkas turėjo įsipareigojimų ir kitiems kreditoriams, o vėliau jam buvo iškelta bankroto byla. Toks įstatymo aiškinimas ir taikymas sukeltų teisinį neapibrėžtumą, nepasitikėjimą finansinių problemų turinčiu skolininku ir nepagrįstai ribotų jo galimybes vykdyti veiklą bei siekti atsiskaitymo su visais kreditoriais išvengiant bankroto, o bankroto administratoriui sudarytų nepagrįstas prielaidas ginčyti visus be išimties iki bankroto bylos iškėlimo sudarytus sandorius taip piktnaudžiaujant savo teisėmis. Sprendžiant, ar buvo pažeistos kreditoriaus teisės ginčijam Užskaitymų buhalterine pažyma, suteikiant pirmenybę kitam kreditoriui, reikia turėti omenyje tai, kad kol skolininkui nėra iškelta bankroto byla ar pradėta neteisminė bankroto procedūra , įstatymai nenustato bendrojo kreditorių lygybės principo, būdingo bankroto situacijai, todėl įprastai skolininko sudarytas sandoris, kuriuo tenkinamas vieno iš kreditorių reikalavimas, nors ir yra suėję prievolių vykdymo kitiems kreditoriams terminai, įstatymų yra leidžiamas net ir esant neįvykdytiems įsipareigojimams kitiems kreditoriams (LAT CBS Civilinė byla Nr. 3K-3-485/2010, LAT CBS Civilinė byla Nr. 3K-3-511/2012). Teismo manymu nagrinėjamu atveju, sudaryta tarpusavio įsiskolinimo užskaitymo suderinimo buhalterinė pažyma buvo sudaryta esant įprastai verslo praktikai, jo sudarymo metu nebuvo draudžiama, prieš iškeliant bankroto bylą. Šioje byloje nagrinėjamu atveju egzistuoja ne visos šios sąlygos, todėl actio Pauliana institutas negali būti taikomas, atitinkamai negali būti tenkinamas ir ieškinys. Visų pirma pažymėtina, kad ginčijamo sandorio (įskaitymo) sudarymo metu ieškovas nebuvo nemokus, o jei net ir buvo, atsakovasUAB „Specializuota komplektavimo valdyba“ objektyviai negalėjo to žinoti. Kaip nurodo pats ieškovas BUAB „Naras“ atstovas bankroto administratorius, neteisminė bankroto procedūra ieškovui buvo pradėta 2012-08-08. Ginčijamas įskaitymas buvo padarytas 2012-05-18 būtent paties ieškovo buhalterinės pažymos pagrindu. Taigi įskaitymas buvo atliktas beveik trim mėnesiais anksčiau. Nėra jokio pagrindo teigti, jog įskaitymo metu ieškovas buvo nemokus. Nemokumas iškai galėjo būti konstatuotas tik 2012-08-08, kuomet susirinkę įmonės kreditoriai aiškiai nurodė bendrovę (T-1, b.l. 100-103) esant nemokią ir nusprendė pradėti bankroto procedūrą neteismine tvarka. Iki tol bendrovės turimi finansiniai sunkumai ar įsipareigojimai kitiems kreditoriams, pvz., BAB bankui Snoras, negali būti laikomu nemokumu teisine prasme. Be to, pažymėtina, kad buvęs ieškovo direktorius N. S. ieškovo kartu su ieškiniu pateiktame 2012-06-22 rašte Nr. C-05-05624/12, (t-1, b.l. 10) nurodė, kad įmonė yra nemoki 2012-06-30 duomenimis. Ieškovo teiginiai, jog įmonė tapo nemokia 2012-04-01, kai suėjo paskolos grąžinimo terminas, nepagrįsti, kadangi iš kartu su ieškiniu pateikto BAB banko SNORAS 2012-06-22 rašto matyti, kad BAB banko SNORAS suteikė ieškovui papildomą 30 dienų terminą skolai sumokėti. Visos šios aplinkybės rodo, kad įskaitymo ieškovas teisine prasme nebuvo nemokus, todėl atmestini ir ieškovo argumentai, kuriais grindžiama pozicija, jog, ieškovui būnant nemokiam, buvo suteikta pirmenybė vienam iš ieškovo kreditorių atsakovui UAB „Specializuotai komplektavimo valdybai“. Taigi net jei ieškovui, pastarajam atliekant įskaitymą, šis ir galėjo būti nesąžiningas, jei žinojo apie jam gresiantį nemokumą, tai atsakovas UAB „Specializuota komplektavimo valdyba“ šiuo atveju nesąžiningas nebuvo. Tai patvirtinta toliau atskleidžiamos šalių bendradarbiavimo ir įskaitymo sudarymo aplinkybės. Kaip teisingai nurodo ir pats ieškovas, atsakovas bendradarbiavo nuo 2009 m., tai yra jau pakankamai ilgą laiko tarpą tai nustatyta didmeninio pirkimo-pardavimo sutartimis, priedai Nr. 1 ir Nr. 2, (T-1, b.l. 43-58), kitaip tariant, ieškovo ir atsakovo tarpusavio prekybiniai santykiai buvo ilgalaikiai. Iš atsakovo UAB „Specializuotos komplektavimo valdybos“ pateiktšų suvestinių, kuriose matyti visos atsakovo išrašytos ieškovui sąskaitos faktūros, jų sumos, apmokėjimo datos, likučiai.(T-1, b.l. 54-58). Kaip matyti iš šios suvestinės, ieškovo atsiskaitymai ne visada buvo atliekami laiku, buvo mokama dalimis ir pan. Atsakovas tokius ieškovo atsiskaitymus toleravo ir neapmokėtų sumų teismine tvarka nereikalavo. Taigi tarp šalių buvos susiklosčiusi gan chaotiška atsiskaitymo praktika, tai yra ieškovas atsiskaitydavo pakankamai įvairiai. Dėl šios priežasties atsakovo visiškai nenustebino ieškovo pasirinkimas atsiskaityti su atsakovu padarant vienarūšių priešpriešinių prievolių įskaitymą. Toks atsiskaitymo būdas atsakovui nepasirodė neįprastas, kadangi tokie užskaitymai su įmonės klientais, perkančiais prekes iš atsakovo, praktikoje yra dažni. Taigi ginčijamo sandorio sudarymo aplinkybės nebuvo neįprastos ir nesuteikė pagrindo domėtis ieškovo finansine padėtimi, jo mokumu, turimais kreditoriais ir pan. Taigi atsakovas, neprieštaraudamas įskaitymui, elgėsi sąžiningai. Taip pat pažymėtina, kad ieškovas bankroto procedūrą vykdė neteismine tvarka, o sandorio sudarymo metu jokios bankroto procedūros apskritai dar nebuvo pradėtos, kas reiškia, kad ginčijamo įskaitymo metu atsakovas turėjo labai ribotas galimybes sužinoti tikrąją ieškovo finansinę padėtį. Sandorio sudarymo metu viešai prieinama buvo tik ieškovo finansinė atskaitomybė už 2011 m. (išrašas iš juridinių asmenų registro duomenų bazės - priedas Nr. 4). (T-1,b.l. 49). Ieškovas nurodo, kad nemokus jis tapo 2012 m., taigi 2011 m. atskaitomybėje jokio nemokumo nebuvo matyti. Maža to, ieškovas nemokumą grindžia tuo, jog buvo pradelstas grąžinti kreditas BAB bankui Snoras. Teismas atkreipia dėmesį, kad tokio pobūdžio informacija (apie gautas paskolas, jų grąžinimo terminus) yra konfidenciali, viešai neseklbiama, todėl atsakovas nežinojo, kada tiksliai minėta paskola turi būti grąžinta, nuo kada, jos negrąžinus, atsirastų ieškovo nemokumas ir pan. Sprendžiant dėl atsakovo sąžiningumo, svarbus ir pats ginčijamo sandorio pobūdis. Ieškiniu yra ginčijamas priešpriešinių vienarūšių prievolių įskaitymas. Pats savaime toks sandoris gali būti laikytinas vienašaliu, tai yra įskaitymas atliekamas vienos iš šalių pareiškimu (CK 6.131 str. 1-2 dalys). Ieškovas nepagrįstai nurodo, kad tarp ieškovo ir atsakovo buvo žodinis tarpusavio susitarimas dėl įsikaitymo ir neva šio susitarimo pagrindu buvo išrašyta buhalterinė pažyma, neva tik patvirtinanti įskaitymą. Teisminio bylos nagrinėjimo metu, kad atsakovas su ieškovu dėl įskaitymo niekada nesitarė, ieškovas ieškinyje neįrodė buvos tokio pobūdžio žodinių susitarimų, o vienintelis dokumentas, susijęs su įskaitymu, yra paties ieškovo išrašyta bei atsakovui atsiųsta 2012-05-18 buhalterinė pažyma. Taigj, pats ieškovas nusprendė, kad ieškovo ir atsakovo priešpriešinės vienarūšės prievolės turi būti užbaigtos įskaitymu, bei atsiuntė pranešimą apie įskaitymą - buhalterinę pažymą. Vienai šaliai atlikus įskaitymą, kita šalis praktiškai turi tik vieną pasirinkimą - kreiptis į teismą dėl įskaitymo pripažinimo negaliojančiu, jei su tokiu įskaitymu nesutinka. Šiuo gi atveju tiek ieškovui, tiek atsakovui buvo žinoma, kad jie vienas kitam buvo skolingi, todėl atsakovas neturėjo jokio pagrindo ginčyti įskaitymą. Ieškovas nurodo, neva įskaitymas neteisėtas, kadangi pareiga mokėti pagal ieškovo išrašytą sąskaitą faktūrą atsakovui dar nebuvo kilusi. Atsakovui buvo žinoma, jog už pirktas iš ieškovo prekes vis viena reikės sumokėti, todėl nelogiška būtų reikalauti iš atsakovo kad šis kreiptųsi į teismą ir prieštarautų įskaitymui remdamasis vien šia aplinkybe. Vadinasi, pats ieškovas, neatskleidęs savo tikrosios turtinės padėties, nusprendęs įskaityti priešpriešines vienarūšes prievoles, kai jam jau grėsė nemokumas, gali būti laikomas nesąžiningu, tačiau atsakovas negali būti laikomas nesąžiningu, nes įskaitymas buvo atliktas ne atsakovo valia, dėl to, žinodamas, kad yra skolingas, atsakovas neturėjo nei pagrindo, nei pareigos įskaitymą ginčyti teisme, juo labiau domėtis ieškovo kreditoriais jau po to, kai ginčijamas sandoris įvyko (įskaitymas laikomas įvykusiu nuo tada, kai gaunamas iškaitančiosios šalies pareiškimas apie įskaitymą). Priešingai, atsakovas buvo sąžiningas, pats priešpriešinių prievolių neįskaitė ir nesiėmė jokių kitų veiksmų, kurie galėtų pažeisti ieškovo ir/ar jo kreditorių interesus. Dėl šios priežasties netenkinama viena būtinųjų actio Pauliana tenkinimo sąlygų, tai yra viena iš ginčijamo sandorio šalių (atsakovas) buvo sąžiningas, taigi ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas. Teisminio bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovas ydingai formuluoja prašymus teismui. Ieškiniu prašoma pripažinti negaliojančiu susitarimą dėl įskaitymo, kai toks susitarimas kartu su ieškiniu nėra pateiktas (nes jo apskritai nėra buvę). Ieškovas taip pat prašo taikyti restituciją ir priteisti 17.080,51 litų. Toks reikalavimas nepagrįstas. Restitucija įskaitymo nuginčijimo atveju reikštų tik tai, kad abi įskaitymu pasibaigusios prievolės vėl būtų laikomos nepasibaigusiomis ir vykdytinomis. Vadinasi, restitucijos taikymas nėra skolos priteisimas. Ieškinyje niekur nėra kalbama apie tai, kodėl atsakovo skola turėtų būti priteista, kodėl ji pagrįsta, ar suėjęs jos mokėjimo terminas, tačiau teismui formuluojamas prašymas skolą priteisti, nors argumentai tam nepatekti. Bankroto administratoriaus aiškinimu UAB“Naras“ 2012-05-18 jau žinojo, kad pagrindinio ir didžiausio kreditoriaus BUAB bankas „Snoras“ teisės bus pažeistos, nes 2012-04-01 buvo pasibaigęs paskolos grąžinimo terminas. Teismas nesutinka su šia ieškovo pozicija, kadangi apie tai, kad 2007-05-30 sudaryta paskolos sutartis nebus pratęsta. (T-1, b.l. 30). Duomenų apie tai, kad UAB “Naras“direktoriui buvo įteiktas 2012-04-24 raštas, dėl 2007-05-30 sutarties nutraukimo byloje nėra. Be to bankas dar 2012-06-14, reikalavo iš UAB “Naras“ pateikti 2012 metų pirmo ketvirčio finansinę atskaitą, kreditorių-debitorių lentelę, darbuotojų skaičių bei pagrindinių priemonių nusidėvėjimą. Todėl darytina išvada, kad UAB “Naras“ dar nežinojo apie paskolos sutarties nutraukimą ir turėjo pagrįstų lūkesčių, kad kredito sutartis bus pratęsta, todėl ir negalėjo žinoti, kad jam gresia bankrotas. Pažymėtina, kad UAB “Naras“ turėjo pagrįstų lūkesčių dėl kredito sutarties pratęsimo, nes kredito sutartis buvo pratęsta 8 kartus, kai situacija nekilnojamojo turto rinkoje 2008-2009 metais buvo ženkliai blogesnė. Teismo posėdyje apklausta liudytoja, ieškovo pusėje, D. Ž., kuri parodė, kad tuo metu dirbo UAB banke „SnorasM. M. filiale, kreditų skyriuje, kreditavo UAB „Naras“ statomus namus. Liudytoja pati rašė kliejentui raštą, datos nepamena. Tuo metu buvo labai mažai darbuotojų, UAB „Naras“ bendravo su buhaltere. Bendravo su moterimi vardu Eglė, kuri tuo metu dirbo UAB „Naras“. Bankui nėra pareigos informuoti kliejentą, bet su UAB „Naras“ ilgą laiką bendravo, ji kiekvieną kliejentą informuoja, o už raštų išsiuntimą buvo atsakinga sekretorė. Iki UAB banko „Snoras“ bankroto nebuvo būtina informuoti kiejentą raštu. Kiek kartų buvo pratęsta sutartis su UAB „Naras“ nepamena. Liudytoja E. M., parodė, kad ji gyvena pastatytame namų kvartale, yra N. S. dukra ir buvo UAB „Naras“ akcininkė ir darbuotoja. Tuo metu ji buvo motinystės atostogose. Dėl banko rašytų elektroninių laiškų negali nieko pasakyti, ar buvo gavusi 2012-04-24 elektroninį laišką. Namuose buvo įrengta elektroninė ryšio priemonė ir elektroninei laiškai ateidavo į namus. Ji daug kam rašė elektroninių laiškų. Pagrinde ryšį palaikydavo su UAB „Naras“ direktoriumi Vaitukaičiui. Apie banko raštą nebuvo informuota ir į tuos reikalus nesikišo. Visus dokumentus gautus segdavo į papkę, direktorius galėjo matyti, tačiau tiksliai netvirtino. Teismui šių liudytojų parodymais netikėti nėra jokio pagrindo nes jie yra prisiekę už melagingų parodymų davimą. (T-2, b.l69, 87. Pažymėtina, kad 2012-05-07 dienai įmonė turėjo trisdešimt tris kreditorių, o neteisminės bankroto procedūros pradėjimo metu 2012-08-08 buvo likę tik 10 kreditorių, tarp kurių taip pat trečiasis asmuo N. S. (T-1, b.l. 16,17-18). Iš to seka, kad skolininko UAB “Naras“ 2012-05-07 dienai, atsiskaitymai su kitais kreditoriais nesumažėjo ir buvo vykdomi .Teismas pažymi, kad nėra pagrindo Lietuvos Respublikos CK 6.66 straipsniui taikyti, nes dėl sudarytos skolos užskaitymo suderinimo pažymos nesumažėjo ieškovo galimybė atsiskaityti su kreditoriais, taip pat byloje nenustatyta kitų aplinkybių, patvirtinančių, jog kitaip buvo pažeistos kreditorių teisės. Ieškovas vienu iš reikalavimų prašo įpareigoti BUAB “Naras“ bankroto administratorių R. S. įtraukti UAB “Specializuotą komplektavimo valdybą“ į BUAB “Naras“ kreditorių sąrašą su 17080.51 litų finansiniu reikalavimu. Pažymėtina, kad šis reikalavimas yra tik išvestinis reikalavimas, patenkinus ieškovo ieškinio. Teismas gina ieškovo pažeistas teises ir teisėtus interesu, tačiau šiuo reikalavimu ieškovo interesai nebuvo ir nėra pažeisti, kadangi vadovaujantis Lietuvos Respublikos ĮBĮ 11 str.3d. 10 p. administratorius pagal kreditorių pareikštus reikalavimus, patikslintus pagal įmonės apskaitos dokumentus, sudaro šių įmonės kreditorių bei jų reikalavimų sąrašą ir ne vėliau kaip per mėnesį nuo teismo nustatyto termino, iki kada kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, pabaigos pateikia jį teismui tvirtinti, kreditorių susirinkime ar teisme, o šio įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje numatytais atvejais – arbitraže ginčija nepagrįstus kreditorių reikalavimus. Teismas administratoriaus prašymu gali pratęsti šiame punkte nurodytą terminą. Iš to seka, kad ieškovas pats sudaro bankrutuojančios įmonės kreditorių sąrašą ir jų reikalavimų sąrašą ir šia tvarka gali pasinaudoti. Iš išdėstyto seka, kad šis ieškovo reikalavimas paliktinas nenagrinėtu vadovaujantis Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str.1d.12 p. Šaliai nepateikus įrodymų, pagrindžiančių aplinkybes, kuriomis ši remiasi, tokios aplinkybės laikytinos neįrodytomis ((duomenys neskelbtini) str.). Kadangi neegzistuoja net keletas privalomų sandorio ginčijimo actio Pauliana pagrindu sąlygų, šio instituto taikymas negalimas, tai yra reikalavimas pripažinti 2012-05-18 Tarpusavio užskaitymo suderinimo pažymą yra nepagrįstas. To pasekoje, atmestini ir šalutiniai reikalavimai dėl restitucijos taikymo, palūkanų, bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir kiti reikalavimai. Nagrinėjamos bylos atveju, ieškovas bankrutuojanti BUAB „Naras“ pagal CPK 83 str. 7 d. 8 p., yra atleista nuo žyminio mokesčio, nes šiai bendrovei yra iškelta bankroto byla. Iš ieškovo, kurio reikalavimai visiškai atmesti, priteistinos dokumentais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos atsakovui UAB „Specializuotai komplektavimo valdybai“ 1850,53 litai ir trečiajam asmeniui atsakovo pusėje (išlaidos advokato teisinėms paslaugoms apmokėti, 500 litų T-2,10,12 ir 6,7) ir išlaidos valstybei, susiję su procesinių dokumentų įteikimu, 42,64 litai, T-1, b.l. 1). Lietuvos Respublikos CPK 93 str. nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos 258, 289, 260,263,264,268,269,270, 274, 275, 279, 280, str.str. teismas

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Ieškovo BUAB „Naras“ bankroto administratoriaus prašymą, pripažinti susitarimą tarp ieškovo UAB „Naras" ir atsakovo UAB „Specializuota komplektavimo valdyba" dėl tarpusavio skolų įskaitymo, bei jo pagrindu sudarytą 2012-05-18 tarpusavio užskaitymų suderinimo pažymą negaliojančia nuo jos sudarymo momento (ab initio); Taikyti restituciją ir priteisti ieškovui BUAB „Naras" iš atsakovo UAB „Specializuota komplektavimo valdyba" 17080,51 litus. Priteisti ieškovui BUAB „Naras" iš atsakovo UAB „Specializuota komplektavimo valdyba" 6 % metinių palūkanų (procesinės palūkanos) nuo priteistos ieškinio sumos, tai yra nuo 17080,51 litų, nuo bylos iškėlimo teisme dienos tai yra nuo 2013-08-06 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, atmesti kaip neteisėtą ir nepagrįstą.

Ieškinį dalyje dėl reikalavimo įpareigoti BUAB “Naras“ bankroto administratorių R. S. įtraukti atsakovą UAB “Specializuota komplektavimo valdyba“ į BUAB “Naras“ kreditorių sąrašą su 17080,51 litų finansiniu reikalavimu palikti nenagrinėtu.

Priteisti iš ieškovo BUAB “Naras”, juridinio asmens kodas 151133110, buveinės adresas Geležinkelio g. 3, Marijampolė A/s Nr. (duomenys neskelbtini), bankas AB Swedbank, 1850,53 litus (vieną tūkstantį aštuonis šimtus penkiasdešimt litų 53 ct) atsakovui UAB “Specializuota komplektavimo valdyba” įmonės kodas 121420097, buveinės adresas Savanorių pr. 191A, Vilniaus miestas, A/s Nr. (duomenys neskelbtini), bankas AB SEB bankas, turėtų išlaidų už pasinaudojimą kvalifikuota advokato pagalba ruošiant procesinius dokumentus teismui ir atstovavimą teisme.

Priteisti iš ieškovo BUAB “Naras”, juridinio asmens kodas 151133110, buveinės adresas Geležinkelio g. 3, Marijampolė A/s Nr. (duomenys neskelbtini), bankas AB Swedbank, 42,64 litus (keturiasdešimt du litus 64 ct) valstbei už procesinių dokumentų ir šaukimų siuntimą šalims.

(Gera valia valstybei priteistas lėšas sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), bankas – AB „Hansabankas“, banko kodas 73000, įmokos kodas- 5660.)

Sprendimas , apeliaciniu skundu, per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant, per šį sprendimą M. M. rajono apylinkės teismą.