Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo A. K. ieškinį, kuris buvo tikslintas, atsakovei D. K. dėl santuokos nutraukimo, esant abiejų sutuoktinių kaltei, ir kitų, susijusių su santuokos nutraukimu, klausimų išsprendimo, taip pat tėvystės nuginčijimo bei atsakovės D. K. priešieškinį ieškovui A. K. dėl santuokos nutraukimo, esant abiejų sutuoktinių kaltei, bei kitų, susijusių su santuokos nutraukimu, klausimų išsprendimo bei tėvystės nuginčijimo bei tėvystės nustatymo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, biudžetinė įstaiga Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, biudžetinė įstaiga Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, biudžetinė įstaiga Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, „LPB Captital“, uždaroji akcinė bendrovė (buv. „LATEKO LIZINGAS“), L. G., O. D., A. V.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. teisme gautas ieškovo A. K. ieškinys, kuris buvo tikslintas, kuriame ieškovas prašė: i) santuoką tarp ieškovo A. K. ir atsakovės D. K., įregistruotą Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini), kurios įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės; ii) po santuokos nutraukimo ieškovui A. K. palikti pavardę „K.“, o atsakovei pavardę S.; iii) nustatyti, kad ieškovas A. K. nėra nepilnametės I. K. biologinis tėvas; iv) panaikinti (duomenys neskelbtini) gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) esančius duomenis apie tai, A. K. yra nepilnametės I. K. tėvas; v) priteisti iš atsakovės D. K. bylinėjimosi išlaidas. Ieškinį, kuris buvo tikslintas, grindė tuo, kad:

1.1. ieškovas ir atsakovė (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką. Santuokos metu, t. y. (duomenys neskelbtini) gimė I. K.. Ieškovas Marijampolės pataisos namuose atlieka laisvės atėmimo bausmę. Ieškovo ir atsakovės bendravimas nutrūko nuo 2019 m. gruodžio mėn.;

1.2. po ieškinio dėl santuokos nutraukimo teismui pateikimo tapo žinoma, jog ieškovas įregistruotas atsakovės D. K. nepilnametės dukters I. K. tėvu. Ieškovas nėra biologinis I. K. tėvas. Atsakovė D. K. nurodė, jog dukters I. K. biologinis tėvas yra A. V. bei pateikė teismui 2022-02-14 atliktą genetinį tyrimą, kur nustatyta, jog A. V. biologinė tėvystė I. K. neatmetama, tėvystės tikimybė yra 99,99999995 proc.;

1.3. ieškovas su atsakove dalintino turto santuokos metu neįgijo. Ieškovas sutinka, kad visus tolimesnius įsipareigojimus, susijusius su įsiskolinimais kreditoriams pilna apimtimi vykdys ieškovas.

2. Atsakovė D. K. teismui padavė priešieškinį, kuriame prašė: i) santuoką, sudarytą tarp ieškovo A. K. ir atsakovės D. K. nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės; ii) nutraukus santuoką ieškovui palikti pavardę K., o atsakovei palikti pavardę S.; iii) nustatyti, kad A. K. nėra I. K. tėvas ir panaikinti vaiko gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytame (duomenys neskelbtini), įrašą apie A. K. tėvystę; iv) nustatyti, kad I. K. tėvas yra A. V.; v) priteisti bylinėjimosi išlaidas. Priešinius reikalavimus grindė tuo, kad sutinka su reikalavimu nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Santuokoje nekilnojamojo ir kilnojamojo turto neįgijo. A. K. nurodyti kreditoriai yra asmeniniai ieškovo kreditoriai, bendrų kreditorių nėra. (duomenys neskelbtini) gimė dukra I. K.. Kadangi I. K. gimimo metu atsakovė buvo santuokoje su ieškovu, todėl (duomenys neskelbtini), registruojant vaiko gimimą civilinės metrikacijos skyriuje, grafoje „tėvas“ dukros tėvu įrašytas A. K.. Pripažįsta, kad A. K. nėra biologinis I. K. tėvas. I. K. biologinis tėvas yra A. V..

3. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, A. V. atsiliepime į atsakovės D. K. priešieškinį nurodė, jog su D. K. priešieškinio reikalavimu nustatyti tėvystę sutinka. Papildomai nurodė, jog pripažįsta, kad yra I. K. biologinis tėvas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

4. byloje sprendžiama dėl ieškovo A. K. ir D. K. santuokos nutraukimo bei kitų, susijusių su santuokos nutraukimu, klausimų, taip pat tėvystės nuginčijimo bei tėvystės nustatymo (Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.49 straipsnio 2 dalis, 3.146 straipsnio 1 dalis, 3.149 straipsnio 1 dalis).

5. Pažymėtina, jog byloje buvo pareikšti ne tik reikalavimai dėl ieškovės ir atsakovės santuokos nutraukimo, tačiau ir dėl santuokos metu gimusio nepilnamečio vaiko tėvystės nuginčijimo bei to paties nepilnamečio vaiko tėvystės nustatymo. Apylinkės teismo įsitikinimu, byloje visų pirma būtina išspręsti nepilnamečio vaiko tėvystės nuginčijimo ir tėvystės nustatymo klausimus. Taip yra todėl, kad nepilnamečio vaiko tėvystės turi teisinės reikšmės sprendžiant dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių (aptariamu atveju ieškovui nuginčijus nepilnamečio vaiko tėvystę nebeliktų poreikio nutraukiant santuoką spręsti klausimų, susijusių su nepilnamečio vaiko išlaikymo, gyvenamosios vietos nustatymu, bendravimo tvarka ir pan.). Kadangi vienu teismo procesiniu dokumentu – sprendimu – spręsti tiek tėvystės nuginčijimo, tiek tėvystės pripažinimo bei santuokos nutraukimo klausimus teisiškai netikslinga (minėta, jog santuokos nutraukimo bylai turi reikšmės aplinkybės, susijusios su nepilnamečio vaiko tėvystės (ne)nuginčijimu bei tėvystės (ne)pripažinimu), todėl teismas pirmiausia priima dalinį sprendimą dėl tėvystės (ne)nuginčijimo bei tėvystės (ne)pripažinimo (CPK 261 straipsnio 1 dalis).

Dėl esminių faktinių aplinkybių

6. Teismas nustatė, kad ieškovas A. K. ir atsakovė D. K. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką (el. f. t. 1, f. l. 11). Į bylą pateiktas Elektrėnų savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) išduotas gimimo liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, jog I. K., gim. (duomenys neskelbtini), yra ieškovo A. K. ir atsakovės D. K. dukra, o ieškovas A. K. ir atsakovė D. K. yra nepilnametės I. K. tėvai (el. f. t. 2, f. l. 163). Teisme gauta UAB „Purepro LT“ (EasyDNA) pažyma, kurioje nurodyta, jog A. V. biologinė tėvystė I. K. yra su 99,99999995 proc. tikimybe (el. f. t. 2, f. l. 149–151).

Dėl tevytės (ne)nuginčijimo bei tėvystės pripažinimo

7. Ieškovas A. K. ieškinį, kurį tikslino, be kita ko, pareiškė ir reikalavimą nuginčyti gimimo liudijime atliktą įrašą, jog A. K. yra nepilnametės I. K. tėvas. Atsakovė D. K. taip pat pareiškė reikalavimą nustatyti, kad ieškovas nėra nepilnametės I. K. tėvas ir nurodyti (nustatyti), kad nepilnametės I. K. tėvas yra A. V..

8. CK 3.149 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog duomenis gimimo įraše apie vaiko motiną ar tėvą leidžiama nuginčyti tik teismo tvarka. CK 3.150 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog nuginčyti tėvystę, kai vaikas gimė susituokusiems tėvams arba nepraėjus daugiau kaip trims šimtams dienų po santuokos pabaigos, galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas. Kasacinio teismo išaiškinta (CPK 4 straipsnis), jog: i) vaikui gimus santuokoje arba nepraėjus daugiau kaip trims šimtams dienų po santuokos pabaigos, vaiko tėvu laikomas jo motinos sutuoktinis (CK 3.140 straipsnio 1 dalis), tačiau ši tėvystės prezumpcija gali būti nuginčyta; ii) sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo taip pat turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, t. y. tėvystės nuginčijimas turėtų būti taikomas, siekiant nustatyti tikrąją vaiko kilmę; iii) sprendžiant tėvystės nuginčijimo klausimą, be kita ko, turi būti įvertinta, ar kyla grėsmė vaikui, nuginčijus tėvystę, netekti tėvo, ar yra galimybė nustatyti biologinį vaiko tėvą ir kitos teisiškai reikšmingos aplinkybės, iš kurių visumos sprendžiama, kokia yra teisinga susiduriančių interesų pusiausvyra konkrečiu atveju; iv) ginčijant tėvystę kartu turėtų būti siekiama nustatyti kito asmens tėvystę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022-03-23 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-168-781/2022, nutarties 12–21 punktai; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-10-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362-969/2018, nutarties 35 punktas).

9. CK 3.146 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog jei vaikas gimė susituokusiai motinai, tėvystės nustatymas galimas tik nuginčijus duomenis gimimo įraše apie tėvą. CK 3.148 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados) ir kitos Civilinio proceso kodekse numatytos įrodymų priemonės. Nei CPK, nei CK, o taip pat ir kiti įstatymai nenumato, jog pagrindas tėvystei nuginčyti ar pripažinti yra tik teismo ekspertizė. Civiliniame procese šalys gali tėvystę įrodinėti visais leistinais įrodymais, o tarp jų – paaiškinimais bei medicininiais duomenimis, kurie gauti privačioms laboratorijoms, teikiančioms DNR tyrimų paslaugas. Teismas, atsižvelgęs į tai, jog į bylą buvo pateikta UAB „Purepro LT“ (EasyDNA) pažyma, kurioje nurodyta, jog A. V. biologinė tėvystė I. K. yra su 99,99999995 proc. tikimybe, taip pat į aplinkybę, jog teisminio proceso metu šalys sutinka tiek dėl tėvystės nuginčijimo, tiek dėl tėvystės pripažinimo, sprendžia, jog ieškovo reikalavimas nuginčyti savo tėvystę nepilnametei I. K., o atsakovės reikalavimas pripažinti A. V. tėvystę nepilnametės I. K. atžvilgiu yra pagrįsti, todėl tenkintini.

10. CK 3.167 straipsnis numato, kad kiekvienam vaikui yra suteikiama tėvų pavardė, o kai tėvų pavardės skirtingos – tėvų susitarimu suteikiama tėvo ar motinos pavardė, arba dviguba pavardė, sudaryta iš tėvo ir motinos pavardžių. Tėvui ir motinai nesusitarus dėl vaiko pavardės, vaikui pavardė suteikiama teismo nutartimi. Nei atsakovas, nei trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, nenurodė nuomonės bei reikalavimų dėl vaiko pavardės. Dėl šios priežasties tėvams paliekama teisė civilinės būklės aktus registruojančiai įstaigai nurodyti pageidaujamą suteikti naują pavardę nepilnamečiam vaikui, o nesusitarus dėl pavardės nepilnametei, nuginčijus ir nustačius tėvystę, tėvai gali kreiptis į teismą su prašymu nustatyti vaikui pavardę (CK 3.167 straipsnio 2 dalis).

Dėl procesinės bylos baigties

11. Teismui išsprendus klausimus, susijusius su ieškovo A. K. reikalavimu nuginčyti tėvystę nepilnametės I. K. atžvilgiu, taip pat atsakovės D. K. reikalavimus dėl tėvystės pripažinimo, priimamas dalinis sprendimas dėl nepilnametės I. K. tėvystės nuginčijimo ir tėvystės nustatymo. Visi likę klausimai (ieškovo ir atsakovės santuokos nutraukimas, bylinėjimosi išlaidų klausimas ir t. t.) bus išspręsti galutiniu sprendimu rašytinio proceso tvarka įsiteisėjus šiam daliniam sprendimui. Apie teismo posėdį rašytinio proceso tvarka, kuriame bus sprendžiama dėl galutinio sprendimo priėmimo, teismas byloje dalyvaujančius asmenis informuos atskiru pranešimu.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.146–3.153 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 261 straipsniu, mutatis mutandis (liet. su atitinkamais (būtinais) pakeitimais) 270 straipsniu, 279 straipsniu, 387–399 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

tenkinti ieškovo A. K. ieškinio reikalavimą dėl tėvystės nuginčijimo ir atsakovės D. K. reikalavimą dėl tėvystės pripažinimo.

Nustatyti, kad A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nėra vaiko I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), tėvas, o I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nėra A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dukra (vaikas).

Nustatyti, kad A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), yra I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), tėvas, o I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), yra A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), vaikas (dukra).

Pakeisti Elektrėnų savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) gimimo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis nurodant, kad vaiko I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), tėvas yra A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Išaiškinti atsakovei D. K. ir A. V., jog nepilnametės I. K. tėvams paliekama teisė civilinės būklės aktus registruojančiai įstaigai nurodyti pageidaujamą suteikti naują pavardę nepilnamečiam vaikui, o nesusitarus dėl pavardės nepilnametei tėvai gali kreiptis į teismą su prašymu nustatyti vaikui pavardę Civiliniame kodekse ir Civilinio proceso kodekse nustatyta tvarka.

Dalinį teismo sprendimą ne vėliau kaip kitą darbo dieną po dalinio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti Elektrėnų savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui, registravusiam nepilnametės I. K. gimimą.

Dalinis sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo dalinio sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.

Teisėjas [pasirašyta kvalifikuotu elektroniniu parašu] Julius Lankelis