Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lilija Tarčevskaja, sekretoriaujant Jolantai Savickaitei, dalyvaujant pareiškėjų R. K. ir I. K. atstovui advokatui Deividui Gagiui, institucijos, priėmusios skundžiamą sprendimą – Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus, – atstovei Justinai Dirmantaitei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo R. K. ir I. K. atstovo advokato Deivido Gagio skundą dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus (toliau – ir Institucija) 2014-11-25 sprendimo Nr. 2D-18402 panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014-07-01 R. K. ir I. K. kreipėsi į Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos prašydami atlikti visus būtinus veiksmus siekiant pašalinti pareiškėjų teisių pažeidimą, tarp jų užfiksuoti savavališkos statybos faktą, pradėti administracinio teisės pažeidimo procedūrą pagal LR ATPK 159 str. 1 d. buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, savininkės V.I. P. atžvilgiu, bei duoti jai reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius.

2014-11-25 Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius 2014-11-25 sprendimu Nr. 2D-18402 atsisakė tenkinti pareiškėjų prašymą bei nurodė, jog kadangi teismas jau yra konstatavęs, kad statytoja V.I. P. atliko kapitalinio remonto darbus pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą, todėl statybos darbai pripažintini savavališkais, pareiškime nurodyti klausimai, susiję su statyba, nebus nagrinėjami, nes tuo pačiu klausimu jau yra priimtas ir įsiteisėjo teismo sprendimas. Nurodė, kad institucija neturi įgaliojimų veiklos vykdytojo atžvilgiu taikyti kokias nors poveikio priemones, nes įstatymai ir kiti teisės aktai nesuteikia institucijai teisės spręsti panašius klausimus. Nurodė, kad dėl pablogėjusio pastato stovio ekspertizę gali atlikti nepriklausomi ekspertai arba atestuotos ekspertizės įmonės. Taip pat nurodė, kad pareiškimo dalį dėl pastato būklės ir pastate esančių butų ir kitų gyvenamųjų patalpų naudojimo ir techninės priežiūros dokumentų patikrinimo perduoda pagal kompetenciją Vilniaus miesto savivaldybės administracijai,.

Skunde nurodyta, kad pareiškėjai į Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos kreipėsi prašydami pradėti administracinio teisės pažeidimo bylą pagal LR ATPK 159 str. 1 d. V. I. P., kuri yra buto (duomenys neskelbtini), Vilniuje, atžvilgiu, tačiau institucija nepagrįstai vadovavosi LR Viešojo administravimo įstatymo nuostatomis, atliko administracinę procedūrą ir priėmė sprendimą, nors vadovaujantis LR ATPK 246³ str. ji įgaliota nagrinėti LR ATPK 159 straipsnio pirmojoje, antrojoje, trečiojoje, ketvirtojoje dalyse numatytas administracinių teisės pažeidimų bylas ir privalėjo reaguoti į skundus bei pareiškimus, nešališkai atlikti visus reikalingus veiksmus, kad administracinis teisės pažeidimas būtų atskleistas. Pradėti administracinio teisės pažeidimo teiseną gali būti atsisakoma tik kruopščiai ištyrus visas reikšmingas aplinkybes ir įsitikinus, kad egzistuoja objektyvus pagrindas priimti tokį procesinį sprendimą. LR ATPK nustato dvi pagrindines priimamų procesinių sprendimų formas – nutarimą ir nutartį. Nors Institucija savo sprendime nurodo, kad pareiškime keliami klausimai jau išspręsti teismo priimant sprendimą civilinėje byloje, tačiau pažymėtina, kad teismui panaikinus V.I. P. išduotą statybos leidimą ir konstatavus atliktų statybos darbų neteisėtumą, iš viso nebuvo sprendžiamas minėto asmens administracinės atsakomybės klausimas. Todėl Institucija turėjo pareigą pradėti administracinio teisės pažeidimo tyrimą, patikrinti pareiškime nurodytas aplinkybes, nustatyti, ar yra administracinio teisės pažeidimo požymiai, ir atlikus tyrimą priimti vieną iš LR ATPK 287 str. numatytų nutarimų. Prašoma panaikinti 2014-11-25 sprendimą ir grąžinti bylą Institucijai, įgaliotai pradėti administracinio teisės pažeidimo procedūrą.

Posėdžio metu pareiškėjų R. K. ir I. K. atstovas advokatas Deividas Gagys skundą palaikė remdamasis jame nurodytais motyvais ir papildomai paaiškino, kad pareiškėjų manymu, Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius nesilaikė pareiškimo nagrinėjimo procedūros administracinio teisės pažeidimo teisenoje ir priėmė procesinį sprendimą, kurio nenumato LR ATPK. Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius turėjo priimti vieną iš LR ATPK 287 straipsnyje numatytų nutarimų ir motyvuotai paaiškinti, kodėl jis mano, kad administracinės teisės pažeidimų procedūra negali būti pradėta. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai kreipėsi vadovaudamiesi LR ATPK 246 straipsnio 3 papunkčiu, tai yra, tuo, kad Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius atsakingas už savavališkos statybos darbų kontrolę, savavališko remonto kontrolę ir panašius statybos darbus. Siekiant palengvinti Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui išsiaiškinti galimą pažeidimą, pareiškėjai nurodė ne tik pažeidimo padarymo aplinkybes, bet ir galimai įtariamą asmenį, tai yra V. I. P., buvusią ir esančią buto (duomenys neskelbtini), Vilniuje, savininkę. Būtent šiam asmeniui Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius išdavė leidimą buto rekonstrukcijai ir palėpės virš jo įrengimui. Kadangi įsiteisėjusiu Kauno apygardos administracinio teismo 2007-12-28 nutarimu administracinėje byloje Nr. 1-953-428/2007 nurodytas statybos leidimas dalyje buvo panaikintas, tuo pačiu buvo konstatuota, kad visi atlikti remonto ir statybos darbai buvo savavališki. Atsižvelgiant į šį teismo sprendimą Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui kilo pareiga V. I. P. nubausti už savavališkus ir neteisėtus statybos darbus. Kaip žinia, Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius nepateikė ir pareiškėjams nėra žinoma, kad V.I. P. už savavališkos statybos ar remonto darbus buvo baudžiama ATPK nustatyta tvarka. Civilinėje byloje, kuri minima pareiškėjų pirminiame pareiškime, būtent, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-176-643/2009 priimtas 2009-11-06 sprendimas, kuriuo konstatuotos esminę reikšmę turinčios aplinkybės. Pareiškėjų įsitikinimu, Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui iš esmės jokių naujų papildomų veiksmų atlikti nereikėjo, tereikėjo iškviesti ir apklausti V.I. P., taip pat nukentėjusius asmenis ir nubausti kaltą asmenį, kaip tą numato LR ATPK reglamentavimas. Turimomis žiniomis V.I. P. administracine tvarka nebuvo bausta apskritai. Administracinio teisės pažeidimo tyrimas nebuvo atliktas, todėl Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius negalėjo ir neturėjo teisės priimti tokios formos sprendimą, kuris yra nagrinėjamoje byloje. Turėjo būti priimtas nutarimas, numatytas ATPK 287 straipsnyje, vienas iš šių nutarimų. Ir tokiu būdu pasisakyta ir dėl pareiškėjų skundo – atmesti, dėl pažeidimo egzistavimo, neegzistavimo arba priskyrimo kitam subjektui. Prašo skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Bylos duomenys patvirtina, kad 2014-07-01 R. K. ir I. K. kreipėsi į Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos prašydami atlikti visus būtinus veiksmus siekiant pašalinti pareiškėjų teisių pažeidimą, tarp jų užfiksuoti savavališkos statybos faktą, pradėti administracinio teisės pažeidimo procedūrą pagal LR ATPK 159 str. 1 d. buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, savininkės V.I. P. atžvilgiu, bei duoti jai reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius.

2014-11-25 Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus raštu Nr. 2D-18402 iš esmės neišnagrinėjus pareiškėjų prašymo pradėti administracinio teisės pažeidimo teiseną, o tik pateikus neoficialią nuomonę dėl teisės aktų nuostatų taikymo, pastarųjų kreipimasis su skundu į teismą, vykdantį administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos kontrolę, yra pagrįstas ir garantuojamas įstatymo. Ta aplinkybė, kad Institucija priėmė netinkamos, LR ATPK nuostatuose nenumatytos, formos sprendimą, negali užkirti kelią asmenims ginti savo teises ir kreiptis LR ATPK nustatyta tvarka su skundu į apylinkės teismą.

LR ATPK 7 str. 2 d. nustatyta, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisena vykdoma griežtai laikantis teisėtumo, o šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad tam įgalioti organai ir pareigūnai taiko administracinio poveikio priemones jų kompetencijos ribose, tiksliai pagal įstatymus. Taigi, pareigą laikantis teisėtumo principo atskleisti ir tirti administracinius teisės pažeidimus bei surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolus, ATPK priskiria eilei tam tikrose srityse kompetentingų institucijų ir jų pareigūnų. ATPK 246³ straipsnyje numatyta, jog Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos nagrinėja šio kodekso 158¹ straipsnyje, 159 straipsnio pirmojoje, antrojoje, trečiojoje, ketvirtojoje dalyse, 159¹ straipsnio pirmojoje, antrojoje, trečiojoje, ketvirtojoje dalyse, 159² straipsnio pirmojoje, antrojoje, trečiojoje, ketvirtojoje, penktojoje, šeštojoje, septintojoje, aštuntojoje dalyse, 159³, 159⁵, 159⁶, 189¹, 189¹², 189¹⁵ straipsniuose numatytas administracinių teisės pažeidimų bylas. Taigi, šios institucijos pareigūnams suteikiama diskrecijos teisė, atliekant statybos darbų teisėtumo priežiūros ir kontrolės funkcijas, surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus dėl pažeidimų, kurių išaiškinimas ir tyrimas priklauso jų kompetencijai. Tačiau, pažymėtina, kad diskrecijos teisė veikti savo nuožiūra, negali sudaryti tokios situacijos, kai pareigūnas ar institucija nuklysta nuo valstybinėms institucijoms priskirtų bendrųjų tikslų ir, susitelkus į specifinius konkrečios institucijos tikslus, pažeidžia piliečių teisės ir teisėtus lūkesčius. Tai reiškia, kad ši Institucija turi reaguoti į pareiškėjų (pranešėjų) skundus bei pareiškimus, nešališkai atlikti visus reikalingus veiksmus, kad administracinis teisės pažeidimas būtų atskleistas, jeigu tam nėra aplinkybių, dėl kurių administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną gali būti atsisakoma pradėti.

LR ATPK tiesiogiai nenustato atsisakymo pradėti administracinio teisės pažeidimo teiseną tvarkos ir priežasčių, tačiau sistemiškai aiškinant šį teisės aktą darytina išvada, kad Institucija priimti sprendimą atsisakyti pradėti administracinio teisės pažeidimo teiseną gali tik tuo atveju, kai pareiškėjo pateikti faktai dėl galimai padaryto pažeidimo yra akivaizdžiai neteisingi, arba kai preliminaraus tyrimo metu yra nustatomos LR ATPK 250 straipsnyje numatytos aplinkybės, kurioms esant administracinio teisės pažeidimo teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta. Esant tokioms pirmiau aptartų įstatymų nuostatoms konstatuotina, kad pradėti administracinio teisės pažeidimo teiseną gali būti atsisakoma tik kruopščiai ištyrus visas reikšmingas aplinkybes ir įsitikinus, kad egzistuoja objektyvus pagrindas priimti tokį procesinį sprendimą.

Kadangi LR ATPK iš esmės nustato dvi pagrindines kompetentingų institucijų priimamų procesinių sprendimų formas - nutarimą ir nutartį, ir pagrindinė procesinė administracinių teisės pažeidimų bylas tiriančių ir pirmąja instancija nagrinėjančių institucijų priimamų sprendimų forma yra nutarimas, todėl būtent nutarimu ir gali būti atsisakoma pradėti administracinio teisės pažeidimo teiseną. Tinkama procesinio sprendimo forma yra labai svarbi, kadangi būtent nuo to priklauso suinteresuotų asmenų galimybės tokį sprendimą skųsti ir žinoti, kokia tvarka tai daryti.

Įvertinęs visas bylos aplinkybe ir skundo argumentus teismas konstatuoja, jog skundžiamas 2014-11-25 Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus sprendimas Nr. 2D-18402, kuriuo pateikta tik neoficiali nuomonė dėl teisės aktų nuostatų taikymo, bet neišspręstas ir nenagrinėtas klausimas dėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos LR ATPK 246³ straipsnyje nustatyta tvarka pradėjimo, kaltų asmenų nustatymo ir patraukimo juos administracinėn atsakomybėn, priimtas nepagrįstai, nes netirtos ir neišsiaiškintos aplinkybės, turinčios reikšmės tokio procesinio sprendimo priėmimui.

Pareiškėjai savo 2014-07-01 pareiškimu Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos prašė pradėti administracinio teisės pažeidimo teiseną ATPK 246³ straipsnyje nustatyta tvarka, nurodė galimo pažeidimo požymius, reikšmingas faktines aplinkybes, galimai pažeidimą padariusį asmenį. Byloje nėra nustatyta aplinkybių, kurios leistų neištyrus pateiktų faktų iš karto padaryti išvadą, kad pareiškėjų pateikti faktai dėl galimai padaryto pažeidimo yra akivaizdžiai neteisingi, todėl Institucija privalėjo pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną ir toliau savo iniciatyva aiškintis ir tirti galimai padaryto pažeidimo aplinkybes ir atlikti jų teisinį įvertinimą. Nepaisant to, Institucija priėmė netinkamos formos sprendimą Nr. 2D-18402, kuriuo iš esmės net nepasisakė dėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos LR ATPK 246³ straipsnyje nustatyta tvarka pradėjimo ar atsisakymo tai padaryti. Institucija tik pateikė savo neoficialią nuomonę dėl teisės aktų nuostatų taikymo, nors šiuo atveju turėjo pareigą pradėti administracinio teisės pažeidimo tyrimą, patikrinti pareiškėjų nurodytas aplinkybes, apklausti pačius pareiškėjus, galimai pažeidimą padariusį asmenį, aiškintis kitas reikšmingas aplinkybes, nustatyti, ar yra šio administracinio teisės pažeidimo požymiai, t. y. imtis visų priemonių galimai padarytam administraciniam teisės pažeidimui atskleisti, ir, tik atlikus tyrimą, priimti vieną iš LR ATPK 287 straipsnyje numatytų nutarimų.

Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad Institucija atsiliepime tvirtina, jog skundžiamas raštas Nr. 2D-18402 nėra sprendimas administracinio teisės pažeidimo teisenoje ATPK prasme, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nebuvo pradėta; minėtas raštas gali būti skundžiamas tik administraciniams teismui LR ABTĮ numatyta tvarka; pareiškėjai LR ATPK kontekste iš vis neturėjo teisės skųsti šio sprendimo, nes nėra su juo niekaip nesusiję. Tuo tarpu teismo posėdyje Institucijos atstovė pasisakė, kad būtent tokiu raštu buvo atsisakyta pradėti administracinio teisės pažeidimo teiseną. Teismo vertinimu, Institucijai neatlikus jokio tyrimo ir priėmus netinkamos formos ir iš esmės neargumentuotą procesinį sprendimą, kuriame net nepasisakyta dėl pareiškime išdėstyto prašymo pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, buvo iš esmės pažeistos ATPK 1 ir 7 straipsnių nuostatos. Be to, teismas pažymi, kad vadovaujantis LR ATPK 291 str. šio kodekso 216 str. 1, 2 ir 5 punktuose nurodytų organų (pareigūnų) nutarimus administracinių teisės pažeidimų bylose apylinkės teismui gali apskųsti asmuo, dėl kurio atitinkamas nutarimas priimtas, institucija, kurios pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, taip pat nukentėjusysis (ar atstovai). Kadangi šiuo atveju pareiškėjai kreipėsi į Instituciją su pareiškimu, siekiant apginti savo teises ir interesus, ir jų prašymas nebuvo patenkintas, tai yra teisės ir interesai nebuvo apginti, šioje byloje jie turi nukentėjusiųjų asmenų statusą, taigi turi teisę apskųsti Institucijos sprendimą.

Apibendrinant nustatytas aplinkybe, darytina išvada, jog Institucijos pateiktas aplinkybių vertinimas negali būti pripažintinas pakankamu ir neatitinka teisėtumo principo reikalavimų, be to, Institucijos priimto sprendimo forma neatitinka įstatymo reikalavimų.

Atsižvelgiant į tai, kad išdėstyta, teismas konstatuoja, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2014-11-25 sprendimas Nr. 2D-18402 yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas. Kadangi Institucija neatliko jokių būtinų veiksmų, kad atlikti savo, kaip institucijos, turinčios teisę pagal LR ATPK 246³ str. nuostatas, surašyti ATP protokolus ir nagrinėti ATP bylas, pareigas, byla grąžintina Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302 str. 1 d., 4 p., 4 d., 5 d., 6 d., 302² str., 302⁴ str.,

nutarė:

R. K. ir I. K. atstovo advokato Deivido Gagio skundą tenkinti.

Panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2014-11-25 sprendimą Nr. 2D-18402 ir grąžinti bylą organui, įgaliotam surašyti administracinį teisės pažeidimo protokolą ir priimti nutarimą - Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos.

Nutartis per 20 dienų gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui paduodant skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.