- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-05-03
- Bylos Nr.
- e2-516-186/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00031-2017-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Žironas
- Ieškovas
- UAB „EMILĖ“
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės UAB „EMILĖ“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 13 d. nutarties, kuria ieškinys paliktas nenagrinėtas
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė UAB „Emilė“ pareiškė teisme ieškinį atsakovėms UAB „Šiaulių banko turto fondas“, UAB „Minera“, trečiajam asmeniui notarui Donatui Baranauskui dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais. Prašė pripažinti negaliojančiais ab initio (nuo sudarymo momento) sandorius, kurių pagrindu įkeistas UAB „Emilė“ priklausantis turtas ir turtinės teisės.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2017 m. gruodžio 13 d. nutartimi ieškovės UAB „Emilė“ ieškinį paliko nenagrinėtą, paskirstė bylinėjimosi išlaidas, išsprendė laikinųjų apsaugos priemonių klausimą.Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovės atstovas į paskirtą teismo posėdį neatvyko. Teismui pateiktas advokato padėjėjo V. Budniko prašymas atidėti teismo posėdį, kadangi 2017 m. gruodžio 7 d. mirė jo praktikos vadovas, dėl ko jis, kaip advokato padėjėjas negali teikti teisinių paslaugų klientams iki jam bus paskirtas naujas vadovas. Atsakovių atstovė išreiškė nuomonę palikti ieškovo ieškinį nenagrinėtu.Teismas konstatavo, kad ieškovei apie teismo posėdį pranešta tinkamai, tačiau jos atstovas į teismo posėdį neatvyko. Ieškovė yra juridinis asmuo, todėl, teismo vertinimu, atsitikus advokato padėjėjo nurodytoms aplinkybėms, ieškovė turėjo pasirūpinti tinkamu atstovavimu byloje, be to, į paskirtą teismo posėdį galėjo atvykti įmonės vadovas ar kitas ieškovo darbuotojas. Teismas pažymėjo, jog ieškinį teismui pateikęs ieškovės atstovas advokatas A. Baranskis nutraukė su ieškove teisinių paslaugų sutartį, buvęs ieškovės atstovas advokato padėjėjas V. Budnikas teismo posėdžio metu nurodė, jog nežino faktinių bylos aplinkybių, todėl teismas pripažino ieškovės vadovės dalyvavimą teismo posėdyje būtinu; teismo posėdyje apklausta ieškovės vadovė nesugebėjo paaiškinti bylos faktinių aplinkybių bei atsakyti į jai užduodamus klausimus. Teismas sprendė, jog ieškovė, privalėdama rūpintis greitu ir efektyviu bylos išnagrinėjimu, elgėsi aplaidžiai ir nerūpestingai, nesirūpino tinkamu savo atstovavimu byloje, o teismo posėdžiai buvo atidedami ir tokiu būdu vilkinamas bylos nagrinėjimas išimtinai dėl ieškovės kaltės. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, į tai, jog ieškovė nepateikė prašymo atidėti bylos nagrinėjimą, ieškovės atstovas į teismo posėdį neatvyko be pateisinamų priežasčių, teismas nutarė, jog yra pagrindas ieškinį palikti nenagrinėtą.
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovė UAB „Emilė“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 13 d. nutartį ir bylą perduoti tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:Ieškovės atstovas advokato padėjėjas V. Budnikas 2017 m. gruodžio 13 d. teismo posėdyje dalyvavo, todėl pirmosios instancijos teismas klaidingai konstatavo, jog ieškovės atstovas neatvyko į teismo posėdį. Aplinkybė, kad laikotarpyje nuo 2017-12-07 iki 2017-12-14 advokato padėjėjas V. Budnikas buvo netekęs įgaliojimų ir teisės teikti teisines paslaugas, savaime nereiškia LR CPK 246 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodyto požymio – nedalyvavimo teismo posėdyje be svarbių priežasčių. Ieškovės atstovas atliko visus įmanomus veiksmus, siekiant neužvilkinti bylos nagrinėjimo – įspėjo ieškovę apie praktikos vadovo mirtį, nedelsiant pranešė teismui apie susiklosčiusią situaciją, prašė artimiausiam laikui atidėti teismo posėdį, kreipėsi į Lietuvos advokatūrą dėl naujo praktikos vadovo patvirtinimo.Ieškovei apie jos atstovo praktikos vadovo mirtį tapo žinoma tik 2017 m. gruodžio 8 d. (penktadienį), todėl pasirinktas naujas atstovas nebūtų spėjęs tinkamai pasiruošti 2017 m. gruodžio 13 d. teismo posėdžiui.Ieškovė turi tik vieną darbuotoją – direktorę D. K. B. Ji dalyvavo 2017 m. lapkričio 9 d. teismo posėdyje. Teismui nurodžius, jog tolimesnis direktorės dalyvavimas nėra būtinas, ji į 2017 m. gruodžio 13 d. posėdį nebevyko. Kadangi ieškovės direktorė yra Bulgarijos Respublikos pilietė, nuolat gyvenanti Bulgarijoje, nešnekanti lietuvių kalba, neišmananti Lietuvos teisės ir savarankiškai negalinti atstovauti ieškovės, tarp ieškovės ir jos atstovo buvo sudaryta atstovavimo sutartis. Ieškovė pasirūpino tinkamu atstovavimu, tačiau negalėjo numatyti aplinkybės, jog mirs atstovo praktikos vadovas. Ieškovė tik vieną kartą t. y. 2017 m. gegužės 8 d. prašė atidėti pirmąjį teismo posėdį, todėl teigti, kad ieškovė vilkino procesą, nėra teisinio ir faktinio pagrindo.Ieškovės atstovo praktikos vadovo mirtis yra svarbi priežastis atidėti teismo posėdį LR CPK 162² straipsnio 1 dalies ir 246 straipsnio 1 dalies prasme, šios civilinės bylos nagrinėjimas buvo pažengęs ir beveik baigtas, todėl teismo nutartis palikti ieškinį nenagrinėtą dėl itin formalios priežasties yra akivaizdus procesinės teisės pažeidimas.Ieškovės ir jos atstovo atstovavimo teisiniai santykiai nebuvo nutrūkę, todėl ieškovės atstovas 2017 m. gruodžio 11 d. prašymu išreiškė pačios ieškovės poziciją dėl teismo posėdžio atidėjimo. Teisės aiškinimas, jog ieškovės atstovas advokato padėjėjas prašymo pateikimo metu išvis neturėjo įgaliojimų ir teisės pateikti tokį prašymą, nepagrįstas. Teismas nepagrįstai ieškinį paliko nenagrinėtą vadovaudamasis CPK 246 straipsnio 1 dalimi, kuris taikomas tuomet, kai ieškovas ar jo atstovas į teismo posėdį neatvyksta be svarbių priežasčių. Šiuo atveju, advokato padėjėjo praktikos vadovo mirtis yra kvalifikuotina svarbia priežastimi, dėl kurios teismo posėdis turėtų būti atidėtas.Atsiliepimu į ieškovės atskirąjį skundą atsakovės UAB „Šiaulių banko turto fondas“ ir UAB „Minera“, atstovaujamos advokatės, prašo palikti galioti pirmos instancijos teismo nutartį ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:Vertinant ieškovės apskųstą nutartį, būtina atsižvelgti į visą šios civilinės bylos pradėjimo ir nagrinėjimo kontekstą. Ieškovė, prieš pateikdama Vilniaus apygardos teismui ieškinį dėl hipotekinių sandorių ginčijimo, Vilniaus apylinkės teismui 2016 m. lapkričio 28 d. buvo pateikusi ieškinį toms pačioms atsakovėms dėl bendradarbiavimo principo pažeidimo ir neteisėto vienašališko sutarčių nutraukimo, kurį atsiėmė 2016 m. gruodžio 15 d. Vilniaus apygardos teismui pateiktame ieškinyje ginčijami hipotekiniai sandoriai, tačiau neginčijamos skolos, kurių užtikrinimui jie buvo sudaryti. Po ieškinio pateikimo ieškovė neatliko nė vieno veiksmo, kuriuo rodytų savo pastangas mažinti įsiskolinimą atsakovėms.Bylos nagrinėjimo metu ieškovė koncentravosi ne į ieškinyje nurodytų faktų įrodinėjimą, o į teikimą prašymų taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir stabdyti bet kurio hipoteka įkeisto turtinio vieneto pardavinėjimą viešosiose varžytinėse. Pirmos instancijos teismas, spręsdamas, kokiu būdu organizuoti procesą po to, kai į bylą neatvyko ir prašymo atidėti teismo posėdžio nepateikė tinkamus įgalinimus turintis ieškovės atstovas, pagrįstai vertino ir duomenis, jau esančius byloje, padarydamas teisingą išvadą, kad ieškovė nebuvo pakankamai rūpestinga ir neužtikrino tinkamo ir greito bylos išnagrinėjimo.Bylos nagrinėjimo metu nė vienas ieškovės atstovas, dalyvavęs teismo posėdžiuose, taip pat ir dabartinė įmonės vadovė D. K. B. negalėjo atsakyti nė į vieną klausimą, susijusį su UAB „Emilė" veikla. Tai reiškia, kad ieškinį pareiškė juridinis asmuo, kurio tikrųjų atstovų ir valios reiškėjų nėra įmanoma nustatyti. Esant tokiai situacijai teismas turėjo pagrindo teigti, kad ieškovė neužtikrina spartaus ir sąžiningo bylos išnagrinėjimo, todėl ieškinys pagrįstai buvo paliktas nenagrinėtas.Atsakovių interesus būtų labiau atitikęs bylos išnagrinėjimas iš esmės ir pabaigimas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, tačiau jeigu teismas nebūtų priėmęs skundžiamos nutarties, ieškovės, atstovaujamos fiktyvių, nieko apie ieškovės veiklą nežinančių asmenų elgesys tame etape būtų likęs apskritai neįvertintas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Ieškovės UAB „Emilė" ieškinys paliktas nenagrinėtas remiantis CPK 246 straipsnio 1 dalies, reglamentuojančios ieškovo ir jo atstovo neatvykimo į teismo posėdį pasekmes, nuostatomis. Pagal šios įstatymo normos prasmę ieškinys paliekamas nenagrinėtas, jei ieškovas ir jo atstovas nepateikia parašymo atidėti bylos nagrinėjimą, į teismo posėdį neatvyksta dėl priežasties, kurią teismas nepripažįsta svarbia, o atsakovas neprašo priimti sprendimo už akių. Nagrinėjamu atveju aktualus ieškovės (ne)dalyvavimas 2017 m. gruodžio 13 d. teismo posėdyje. Minėta (nutarties 3, 4, 6.1 punktai), kad į teismo posėdį atvyko ieškovę atstovavęs advokato padėjėjas V. Budnikas, kuris dėl jo praktikos vadovo advokato V. Valašino mirties 2017 m. gruodžio 7 d., iki kito praktikos vadovo paskyrimo neteko teisės atstovauti kliento interesams teismuose (Advokatūros įstatymo 34 str. 2 d., 2017 m. birželio 29 d. redakcija). Apygardos teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad ieškovė (jos atstovas) į teismo posėdį neatvyko, o advokato padėjėjo pateiktą prašymą atidėti bylos nagrinėjimą nepripažino paduotu. Šitaip spręsdamas susiklosčiusią procesinę situaciją teismas nepaisė CPK 8 straipsnyje įtvirtinto bendradarbiavimo principo. Teismas nei rezoliucija, nei žodine nutartimi teismo posėdyje nesprendė įgalinimų netekusio ieškovės atstovo pateikto prašymo priėmimo, o tik skundžiamoje nutartyje konstatavo, jog ieškovė prašymo atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė. Tačiau pagal civilinio proceso įstatymo reikalavimus, visus klausimus, kuriais byla neišsprendžiama iš esmės, taip pat ir gautų procesinių dokumentų priėmimą, teismas privalo išspręsti nutartimi arba rezoliucija (CPK 290 str.), o kai pateiktas procesinis dokumentas neatitinka jam keliamų reikalavimų, siekiant nustatyti dalyvaujančio byloje asmens valią, taikomas trūkumų šalinimo institutas (CPK 115 str.). Esant pirmiau aptartoms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas, būdamas apie jas informuotas, turėjo svarstyti, ar priežastys, dėl kurių ieškovė nėra atstovaujama 2017 m. gruodžio 13 d. teismo posėdyje, svarbios. To neatlikęs, o tik formaliai konstatavęs CPK 246 straipsnio 1 dalyje nustatytas ieškinio palikimo nenagrinėtu sąlygas, teismas procesinės teisės normas pritaikė netinkamai. Turint omenyje advokato padėjėjo praktikos vadovo mirties datą, aplinkybę, kad advokato padėjėjas ėmėsi aktyvių veiksmų pašalinti atsiradusią nuo jo nepriklausančią atstovavimo kliūtį ir apie tai operatyviai informavo teismą, kad ieškovės – juridinio asmens – vadovė gyvena kitoje valstybėje, pripažintina, jog tinkamas ieškovės atstovas į paskirtą teismo posėdį neatvyko dėl svarbios priežasties, ir tai yra pakankamas pagrindas atidėti bylos nagrinėjimą pagal CPK 246 straipsnio 1 dalies nuostatas. Skundžiamoje nutartyje taip pat nurodyta, kad ieškovės atstovai nebuvo tinkamai pasiruošę anksčiau vykusiems teismo posėdžiams. Atsakovių atstovė atsiliepime į nagrinėjamą atskirąjį skundą teigia, jog ieškovė vilkina bylos nagrinėjimą reikšdama nepagrįstus reikalavimus, turi tikslą sustabdyti įkeisto turto pardavimą viešosiose varžytinėse, todėl teismas, palikdamas ieškinį nenagrinėtą, tinkamai įvertino ieškovės procesinį elgesį. Paminėti argumentai nesudaro pagrindo pirmiau aptartas tinkamo ieškovės atstovo nedalyvavimo 2017 m. gruodžio 13 d. teismo posėdyje priežastis pripažinti nesvarbiomis, nes kiekviena konkreti procesinė situacija turi būti vertinama atsižvelgiant į ją nulėmusias aplinkybes.Apibendrinant daroma išvada, kad apygardos teismas procesinės teisės normą pritaikė netinkamai ir dėl to klausimą išsprendė neteisingai. Tai yra pagrindas panaikinti skundžiamą nutartį (CPK 329 str. 1 d.). Atsiliepime į atskirąjį skundą prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau iki skundo išnagrinėjimo pabaigos atsakovės nepateikė išlaidų dydį patvirtinančių įrodymų, kaip to reikalaujama CPK 98 straipsnyje. Be to pažymėtina, kad bylinėjimosi išlaidos šalims paskirstomos priimant sprendimą dėl bylos esmės (CPK 93 str. 1 d.). Prašymas netenkinamas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 13 d. nutartį panaikinti ir bylą grąžinti tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės.