- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-12-01
- Bylos Nr.
- 2A-1036-370/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danguolė Martinavičienė (pirm.), Eugenija Morkūnienė, Albina Pupeikienė
- Atsakovas
- A. D.
- Ieškovas
- UAB „Liva“
- Kategorijos
- 35.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja D. Martinavičienė Civilinė byla Nr. 2A-1036-370/2010
Teisėja K. Domarkienė Procesinio sprendimo kategorija 35.3.6; 56 (S)
2010 m. gruodžio 1 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Danguolės Martinavičienės, kolegijos teisėjų Eugenijos Morkūnienės, Albinos Pupeikienės, sekretoriaujant Jelenai Ušakovai, dalyvaujant vertėjai Anželai Tyščukienei, ieškovės atstovui J. S., atsakovui A. D., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-2052-796/2010 pagal ieškovės UAB „Liva“ ieškinį atsakovui A. D. (A. D.) dėl skolos priteisimo bei atsakovo apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-03-04 sprendimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė ieškiniais, kurie buvo sujungi į vieną bylą, teismo prašė priteisti iš atsakovo 580 Lt skolą, 5 proc. dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad su atsakovu buvo sudarytos dvi notarinės pavedimo sutartys dėl teisinių paslaugų. Dėl paslaugų įkainių su atsakovu buvo susitarta žodžiu. 2003-01-28 pavedimo sutarties pagrindu 2004-11-12 buvo išrašyta PVM sąskaita faktūra Nr. 0355554 130 Lt, ją atsakovas pasirašė. 2006-05-17 pavedimo sutarties pagrindu 2008-08-11 buvo išrašyta sąskaita faktūra, serija L Nr.08/08-14, 450 Lt, jos atsakovas nepasirašė. Ieškovė sutartas paslaugas atliko, tačiau atsakovas už jas nesumokėjo.
Atsiliepimas
Atsakovas su ieškovės reikalavimais nesutiko. Nurodė, kad pavedimo sutarčių jam niekas nevertė, jis manė, kad jos yra neatlygintinės. Nepamena, ar ieškovas jam pateikdavo pasirašyti sąskaitas faktūras už atliktus pavedimus. Ieškovė atliko darbų, kurių atsakovas neprašė. Pasirašydamas ant ieškovės paruoštų dokumentų, nesuprato jų turinio. Parašas, esantis ant 2004-11-12 sąskaitos faktūros, yra suklastotas. Sutartyse nenurodyti įkainiai už paslaugas, byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, jog buvo pateikta informacija apie vykdymo eigą, darbų ataskaita. Atsakovas ieškovės pateiktų sąskaitų neturi, apie jas sužinojo tik iškėlus bylą.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2010-03-04 sprendimu ieškovės ieškinį tenkino. Teismas nustatė, kad PVM sąskaitose faktūrose nurodytas paslaugas ieškovė atliko. Atmetė atsakovo atsikirtimus, kad jis nesuprato sutarčių turinio, nes sutartys buvo patvirtintos notaro, jose nurodyta, kad tekstas išverstas į rusų kalbą. Be to, atstovavimo santykiai tęsėsi nuo 2003-01-28 iki 2008-08-08, pats atsakovas nurodė, kad kreipdavosi į ieškovės atstovą dėl veiksmų, išvardytų pavedimo sutartyse, atlikimo, pasirašydavo paruoštus dokumentus, nesidomėdamas, ką pasirašo. Toks atsakovo elgesys neatitinka vidutiniškai rūpestingo ir atidaus žmogaus standarto, todėl atsakovas turi prisiimti ir iš to atsirandančias pasekmes. Sąskaitose yra išvardytos ieškovo atstovo suteiktos paslaugos ir atlikti darbai, atlyginimas už kiekvieną atliktą darbą. Atsakovas niekada nereikalavo jam pateikti kitokios formos ataskaitų, nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovo sąskaitose nurodytas darbų detalizavimas neatitiko įstatyme nurodytos ataskaitos funkcijos, neginčijo atlyginimo už suteiktas paslaugas dydžio.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-03-04 sprendimą panaikinti ir priimti naują – ieškovės ieškinį atmesti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė materialinės teisės normas, kadangi nepagrįstai taikė CK 6.210 str. 1 d. nuostatas. Taip pat teismas pažeidė ir procesinės teisės normas. Teismas vadovavosi netinkamais įrodymais, t. y. PVM sąskaitomis faktūromis, kurios nebuvo pateiktos atsakovui apmokėti. Nei atsakovui, nei teismui ieškovė nepateikė ataskaitų apie pagal sutartis suteiktas paslaugas. Teismas nesiaiškino, kas iš tiesų teikė teisines paslaugas, ar fizinis asmuo J. S., ar UAB „Liva“, nes pavedimo sutartys sudarytos ne su įmone, o su fiziniu asmeniu. Atsakovo su UAB „Liva“ nesieja jokie sutartiniai santykiai, todėl ieškinius pareiškė asmuo, neturintis reikalavimo teisės. Šios aplinkybės pirmosios instancijos teismas nenustatė ir nepasiūlė pakeisti byloje ieškovą. Teismas nepakankamai išsiaiškino, kokius konkrečius veiksmus atsakovas buvo pavedęs atlikti J. S. ir kokias konkrečias užduotis jis atliko, nes nėra ataskaitų. Be to, teismas neatkreipė dėmesio į aplinkybę, kad UAB „Liva“ J. S. atstovavo neturėdamas tam teisinio pagrindo, nes jo įgaliojimai pagal 2009-01-05 ir 2009-07-07 savininko sprendimus buvo pasibaigę.
Atsiliepimas
Atsiliepime ieškovė prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas sprendimą priėmė pateiktų įrodymų pagrindu, bylą išnagrinėjo objektyviai, tinkamai motyvavo. Apeliaciniame skunde nėra pateikta motyvų ar aplinkybių, kurios nebuvo ištirtos pirmosios instancijos teisme.
Teismo posėdžio metu šalys ir jų atstovai savo procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją palaikė.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Byloje nustatyta, kad UAB „Liva“, atstovaujama direktoriaus J. S., ir atsakovas A. D. 2003-01-28 sudarė ir notarine tvarka patvirtino pavedimo sutartį (vykdomoji byla Nr. 14-3167/2002, b. l. 18-19), pagal kurią atsakovas įgaliojo ieškovės UAB „Liva“ direktorių J. S. įgaliotojo vardu vesti visas civilines bylas visose teismo įstaigose, antstolių kontorose su visomis įstatymo suteiktomis teisėmis ieškovui, atsakovui, trečiajam asmeniui ir nukentėjusiajam, atstovauti visose teisinėse institucijose, taip pat atlikti visus kitus teisinius veiksmus, susijusius su šiuo pavedimu. Ieškovė šios sutarties pagrindu atsakovui 2004-11-12 išrašė 130 Lt PVM sąskaitą faktūrą Nr. 0355554 (t. 2, b. l. 6), kurią atsakovas pasirašė. 2006-05-17 šalys pasirašė analogišką pavedimo sutartį (t. 1, b. l. 78). Pastarosios sutarties pagrindu ieškovė 2008-08-11 atsakovui išrašė sąskaitą faktūrą, serija L Nr. 08/08-14 dėl 450 Lt, jos atsakovas nepasirašė (t. 1, b. l. 130).
Apeliacinis skundas grindžiamas aplinkybėmis, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė materialinės ir procesinės teisės normas, t. y. nepagrįstai taikė CK 6.210 str. 1 d. nuostatą, rėmėsi netinkamais įrodymais (PVM sąskaitos faktūros pateiktos teismui, anksčiau jų nepateikus atsakovui), teismas neteisingai nustatė byloje ieškovą (nes pavedimo sutartis atsakovas sudarė ne su juridiniu asmeniu, o su J. S.), teismas neišsiaiškino, kokius konkrečius veiksmus atsakovas buvo pavedęs sutartimis ir kokie veiksmai pagal jas buvo atlikti (nes nėra ataskaitų), byloje ieškovei atstovavo netinkamas asmuo (nes J. S. įgaliojimai pagal 2009-01-05 savininko sprendimą baigėsi).
Teisėjų kolegija su apeliacinio skundo argumentais nesutinka. Juridinis asmuo gali savo vardu įgyti ir turėti teises bei pareigas, būti ieškovu ar atsakovu teisme (CK 2.33 str. 1 d.). Juridiniai asmenys įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo organus, kurie sudaromi ir veikia pagal įstatymus ir juridinių asmenų steigimo dokumentus (CK 2.81 str. 1 d.). Byloje nagrinėjamu atveju abi pavedimo sutartys sudarytos su J. S. kaip UAB „Liva“ direktoriumi, jose nurodyti įmonės rekvizitai ir atstovavimo pagrindas – akcininko sprendimas, taip pat ir abi PVM sąskaitos faktūros, išrašytos juridinio asmens UAB „Liva“. Šios aplinkybės paneigia apelianto teiginį, kad pavedimo sutartys sudarytos su J. S. kaip fiziniu asmeniu, todėl atmestinas ir apelianto argumentas, jog ieškinys pareikštas ne to asmens, kuriam priklauso reikalavimo teisė.
Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą apelianto argumentą, kad pirmosios instancijos teismas neva neturėjo vadovautis pateiktomis PVM sąskaitomis faktūromis vien todėl, kad jos anksčiau nebuvo pateiktos atsakovui. Įrodymai civilinėje byloje – bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 str. 1 d.). Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus Civilinio proceso kodekse numatytas išimtis (CPK 185 str. 2 d.). Netgi jai pasitvirtinus, vien ta aplinkybė, jog PVM sąskaitos faktūros nebuvo pateiktos atsakovui, niekaip nepaveiktų jų įrodomosios galios ir, juo labiau, nepaneigtų jų turinio, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jomis rėmėsi. Be to, 2004-11-12 PVM sąskaita faktūra Nr. 0355554 pasirašyta paties atsakovo.
Taip pat teisėjų kolegija sutikdama su pirmosios instancijos teismo išvada atmeta apelianto argumentą dėl ataskaitų, nes PVM sąskaitose faktūrose detaliai nurodytos suteiktos paslaugos, kurių suteikimo fakto atsakovas nepaneigė. Pirmosios instancijos teismas išsamiai patikrino PVM sąskaitose faktūrose nurodytas paslaugas remdamasis byloje surinktais jas patvirtinančiais rašytiniais įrodymais, todėl atmestinas apelianto atgrumentas, jog teismas neanalizavo, kokias užduotis ieškovė atliko.
Atmestinas apelianto argumentas, kad ieškovei atstovavo netinkamas atstovas, neva 2009-01-05 ir 2009-07-07 įgaliojimais J. S. buvo įgaliotas atstovauti UAB „Liva“ tik civilinėse bylose dėl teismo įsakymų (c. b. Nr. L2-11965-730/2008 ir Nr. L2-9743-794/2008). Šiose bylose atsakovas pareiškė prieštaravimus, todėl ieškovė vadovaudamasi CPK 439 str. 3 dalimi pareiškė ieškinius, kurie teismo buvo priimti (t. 1, b. l. 18, t. 2, b. l. 29), byloms suteikti numeriai atitinkamai Nr. 2-3030-796/2009 ir Nr. 2-5979-796/2009. 2009-12-10 parengiamajame teismo posėdyje protokoline nutartimi teismas sujungė abi bylas į vieną (t. 2, b. l. 70). Taigi šioje išnagrinėtoje byloje buvo išspręsti tie patys ieškovės reikalavimai ir tuo pačiu pagrindu, dėl kurių išsprendimo J. S. buvo įgaliotas teisme atstovauti UAB „Liva“, todėl vien ta aplinkybė, kad nagrinėjant reikalavimus pasikeitė (iš bylų dėl teismo įsakymo išdavimo į ginčo) procesinė nagrinėjimo tvarka, nesudaro pagrindo išvadai, jog baigėsi J. S., kaip atstovo teisme, įgaliojimai. Be to, šiuo metu J. S. yra ir UAB „Liva“ savininkas, ir direktorius. CPK 55 str. 1 dalyje nustatyta, kad juridinių asmenų bylas teisme veda jų organai ar dalyviai, veikiantys pagal įstatymus ar steigimo dokumentus jiems suteiktas teises ir pareigas. Šiais atvejais laikoma, kad bylą veda pats juridinis asmuo.
Atmestinas apelianto argumentas dėl netinkamo materialinės teisės normos – CK 6.210 str. 1 dalies – taikymo. CK 6.37 str. dalyje nustatyta, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis, atlieka kompensacinę funkciją, jų paskirtis skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, ieškoti būdų atsiskaityti su kreditoriumi dar iki šio kreipimosi į teismą ir taip išvengti prievolės jas mokėti. Procesinės palūkanos skaičiuojamos tuo atveju, jei byloje yra pareikštas reikalavimas tokias palūkanas skaičiuoti, jų dydžiai nurodyti CK 6.210 straipsnyje. Ieškovė ieškiniu prašė priteisti 5 proc. procesines palūkanas, todėl pirmosios instancijos teismas, tenkinęs pagrindinį ieškovės reikalavimą, pagrįstai priteisė ir palūkanas.
Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliacinio skundo motyvais keisti ar naikinti nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.)
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.