Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andrius Ignotas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo (apelianto) J. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 30 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Lotoss group“ ieškinį atsakovams UAB „Lita“ ir J. Š. dėl įsiskolinimo priteisimo, trečiasis asmuo UAB „Grande stile“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai

1. Teismas preliminariai neįvertino ieškinio pagrįstumo. Apelianto tvirtinimu, ieškinys yra preliminariai nepagrįstas, nes reikalavimą atsakovams ieškovas kildina iš 2014-06-13 sutarties, sudarytos tarp UAB „Lita“ ir UAB „Lotoss group“ dėl buitinės technikos tiekimo į (duomenys neskelbtini) teritoriją. Tačiau atsakovas J. Š. nebuvo sutarties šalimi, jis sutartį sudarė ne kaip fizinis asmuo, o kaip UAB „Lita“ generalinis direktorius. Todėl jam negali kilti asmeninė prievolė iš dviejų juridinių asmenų sutarties. Vien ta aplinkybė, kad reikalavimą ieškovas atsakovui UAB „Lita“ reiškia sutartinių santykių pagrindu, o atsakovui J. Š. – dėl žalos padarymo, įrodo reikalavimo atsakovui J. Š. nepagrįstumą. Be to, nepateikti jokie atsakovo J. Š. tariamą prievolę pagrindžiantys įrodymai. Nenustačius preliminaraus ieškinio pagrįstumo, t.y. vieno iš CPK 144 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, negalėjo būti taikomos ir laikinosios apsaugos priemonės šio atsakovo atžvilgiu.

Teismas pagrįstai pritaikė laikinąsias apsaugos priemones.

2. Preliminaraus ieškovo pareikšto reikalavimo vertinimas nereiškia bylos nagrinėjimo iš esmės, o tik sudaro pagrindą įvertinti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą. Todėl teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nevertina pareikšto materialinio teisinio reikalavimo pagrįstumo. Atskirojo skundo argumentai dėl neva apelianto patraukimo atsakovu be pagrindo, yra susiję su tiesiogiai nagrinėjamos bylos dalyku ir šio atsakovo atsakomybė ir apimtis bus įvertinti bylą išnagrinėjus iš esmės.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 329 str.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria tenkintas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo solidariam atsakovui J. Š., teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Apelianto tvirtinimu, teismas pažeidė CPK 144 straipsnio 1 dalies reikalavimus, nes nevertino ieškinio pagrįstumo ir laikinąsias apsaugos priemones pritaikė ieškiniui atsakovo J. Š. atžvilgiu esant preliminariai nepagrįstam.

CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, prieš įvertindamas grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą, turi preliminariai (lot. prima facie) įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus.

Sutiktina su atskirojo skundo argumentu, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl preliminaraus ieškinio pagrįstumo atsakovo J. Š. atžvilgiu.

Pagal prima facie doktriną atliekamo ieškinio pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Turto valdymo projektai“ prieš Fjordtrade AS, bylos Nr. 2-1040/2013; 2013 m. spalio 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje RUAB „Vėtrūna“ prieš UAB „KG Constructions“ ir kt., bylos Nr. 2-2476/2013). Šioje byloje pareikštu ieškiniu ieškovas prašo priteisti skolą, kildinamą iš 2014-06-13 sutarties, sudarytos tarp UAB „Lita“ ir UAB „Lotoss group“ dėl prekių tiekimo, iš solidarių atsakovų UAB „Lita“ (sutarties šalies) ir J. Š. (UAB „Lita“ vadovo ir sutartį UAB „Lita“ vardu pasirašiusio asmens), kuris nėra sandorio šalis.

Atsižvelgiant į ginčo pobūdį, ieškinio dalyką bei pagrindą, kyla abejonių, kad ieškinys pagal šiuo metu suformuluotą ieškinio reikalavimą J. Š. atžvilgiu galėtų būti patenkintas. Tačiau pabrėžtina, kad preliminarus ieškinio reikalavimų vertinimas nereiškia bylos nagrinėjimo iš esmės, o tik sudaro pagrindą laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Išsamus aplinkybių ir įrodymų vertinimas vyks bylą nagrinėjant iš esmės. Nagrinėjamu atveju nenustačius preliminaraus ieškinio pagrįstumo, t.y. vieno iš CPK 144 straipsnio 1 dalyje nurodyto pagrindo, laikinosios apsaugos priemonės šio atsakovo atžvilgiu netaikytinos.

Dėl išdėstytų argumentų Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartis dalyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių atsakovo J. Š. atžvilgiu panaikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo J. Š. atžvilgiu atmetamas (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartį dalyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovo J. Š. atžvilgiu panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo UAB „Lotoss group“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovo J. Š. atžvilgiu atmesti.