- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-03-23
- Bylos Nr.
- 2A-28-324/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-04508-2009-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Gudynienė (pirm.), Galina Blaževič, Nijolia Indreikienė
- Ieškovas
- V. L.
- Atsakovas
- R. V. M., O. B. Ž.
- Advokatai
- Linas Meškys
- Kategorijos
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
- 129.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Gudynienės, kolegijos teisėjų Galinos Blaževič ir Nijolios Indreikienės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės V. L. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-368-451/2010 pagal V. L. ieškinį atsakovams R. V. M., O. B. Ž., antstolei S. V. dėl turto pardavimo iš varžytynių akto ir pirkimo-pardavimo sutarties panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė prašė pripažinti negaliojančiu 2004 m. birželio 17 d. turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. 0114/03/04118, kuriuo antstolė S. V. R. V. M. iš varžytynių pardavė butą su pusrūsiu (2,9 m², pažymėtu P-11), su bendro naudojimo patalpomis, pažymėtomis a-1 (1/0 nuo 1,22 m²), a-2 (1/3 nuo 1,72 m²), a-3 (1/2 nuo 6,46 m²), bendras plotas 23,95 m², unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), panaikinti 2004 m. liepos 28 d. pirkimo-pardavimo sutartį (reg. Nr. K3-14416), sudarytą tarp R. V. M. ir O. B. Ž. dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo ir taikyti restituciją, priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad 1999 m. spalio 25 d. iš Kauno miesto savivaldybės pirko vieno kambario 28,65 m² bendro ploto butą su pusrūsiu, esantį (duomenys neskelbtini). 1999 m. spalio 29 d. iš R. P. buto remontui pasiskolino 12000 Lt. Skolos grąžinimui užtikrinti įkeitė 23,95 m² bendro ploto 19118 Lt vertės butą, esantį (duomenys neskelbtini). Ieškovė atliko buto rekonstrukciją, jo plotą praplėtė iki 42,61 m². Jai nespėjus atsiskaityti su kreditore, antstolė V. Č. 2002 m. lapkričio 12 d. surašė turto arešto aktą ir formaliai areštavo įkeistą butą, neapžiūrėdama areštuojamo turto, nurodydama 23,95 m² buto bendrą plotą, 19200 Lt jo vertę. Su tokiu įkainojimui ieškovė nesutiko, tačiau antstolė neišaiškino teisės kviesti ekspertą. Hipotekos skyriaus prie Kauno miesto apylinkės teismo 2003 m. kovo 19 d. nutartimi buvo nuspręsta priverstinai parduoti iš varžytynių 23,95 m² bendro ploto butą su pusrūsiu ir bendro naudojimo patalpomis. 2003 m. gegužės 21 d. antstolė S. V. paskelbė pirmąsias viešąsias varžytynes, pradinė buto kaina – 19200 Lt. 2004 m. birželio 17 d. buvo surengtos pakartotinės viešosios varžytynės, pradinė pardavimo kaina paskelbta 19200 Lt. Varžytynėse už 20370 Lt butą nupirko R. M. Ieškovė manė, kad turėjo būti skiriama turto įvertinimo ekspertizė. Teigė, kad sandorio – turto pardavimo iš varžytinių – dalyku buvo realiai nebeegzistuojantis turtas – 23,965 m² bendro ploto butas su trimis bendro naudojimo patalpomis a-1, a-2 ir a-3. Toks butas buvo įkeistas, tačiau per 1999-2004 metų laikotarpį buvo rekonstruotas ir varžytynių dieną jo bendras plotas buvo 42,61 m². Buto vertė dėl rekonstrukcijos ir rinkos sąlygų pokyčių taip pat pasikeitė: 1999 spalio mėn. buvo 19118 Lt, 2003 m. spalio mėn. – 53300 Lt.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. vasario 12 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priimdamas sprendimą, vadovavosi 1964 m. CPK normomis, nes išieškojimas buvo vykdomas pagal šio kodekso normas. Konstatavo, kad antstolis, parduodamas ginčo turtą, įstatymų normų ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos nepažeidė, kadangi parduoto turto kaina tik nežymiai skiriasi nuo ginčo buto vidutinės rinkos vertės. Sprendė, kad pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis, ginčo buto plotas įkeitimo ir turto pardavimo dieną buvo 23,95 m². Nurodė, kad byloje nėra pateikta duomenų, jog ieškovė, žinodama apie turimą prievolę kreditoriui, ėmėsi buto rekonstrukcijos veiksmų, juos suderinusi su kreditoriumi. Pažymėjo, jog ieškovė veikė savo rizika. Laikė, jog antstolis, įkainodamas 23,95 m² ploto ginčo butą, įstatymo nepažeidė, nes jis gali parduoti tik įkeistą turtą (CK 208 straipsnis). Atmetė ieškovės pateiktus rašytinius įrodymus – UAB „Latmas“ ir korporacijos „Matininkai“ nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitas, nes šie vertinimai yra atlikti padidėjusiam teisiškai neįregistruotam buto plotui, sudarančiam 42,61 m². Laikė, kad ieškinio reikalavimas panaikinti 2004 m. liepos 28 d. pirkimo-pardavimo sutartį ir taikyti restituciją yra išvestinis iš reikalavimo pripažinti negaliojančiu 2004 m. birželio 17 d. turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. 0114/03/04118 ir taikyti restituciją, todėl atmetęs pastarąjį ieškinio reikalavimą, atmetė ir ieškinio reikalavimą dėl 2004 m. liepos 28 d. pirkimo-pardavimo sutarties panaikinimo ir restitucijos taikymo.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė nurodo, jog sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas.
Nepagrįsta išvada, kad teismo ištirti įrodymai patvirtina, jog antstolis, parduodamas ginčo turtą, nepažeidė įstatymo normų ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Ieškovė atliko visus galimai įmanomus teisinius veiksmus dėl naujų buto matmenų įregistravimo ir tik dėl hipotekos teisėjos pritaikytų apribojimų neturėjo galimybės pabaigti patikslintų buto duomenų registraciją.
Rengiant buto priverstinio pardavimo iš varžytynių procedūrą, antstolei buvo žinoma apie padidėjusį buto plotą, tai jai turėjo sukelti abejones dėl turto vertės pasikeitimo, tačiau ji buto neapžiūrėjo ir neperkainojo. Ieškovė žodžiu pranešė antstolei apie padidėjusį buto plotą, iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko antstolė buvo gavusi duomenis apie tai, kad 2002 m. birželio 20 d. kadastro duomenimis buto bendras plotas po rekonstrukcijos yra 42,61 m², pažymėjime apie turto arešto akto įregistravimą Turto arešto aktų registre buvo pastaba, kad areštuoto buto duomenys nesutampa su nekilnojamojo turto rejestru. Antstolė pažeidė CPK 39-40 straipsniuose įtvirtintas normas, nes, esant skolininkės prieštaravimams dėl areštuojamos turto vertės, rašytiniams patvirtinimams, kad realus buto plotas yra ženkliai padidėjęs, neišaiškino skolininkei teisės pasitelkti turto vertintojus, apskųsti šį veiksmą.
Kilus ginčui dėl turto vertės ar esant prieštaringiems turto įvertinimo aktams, turėjo būti skiriama turto įvertinimo ekspertizė (CPK 87 straipsnis).
Nepagrįstai spręsta, kad parduoto turto kaina tik nežymiai skiriasi nuo ginčo buto vidutinės rinkos vertės. UAB „Latmas“ 2003 m. spalio 30 d. turto vertės nustatymo pažymoje nurodė, kad buto plotas – 42,61 m², jo rinkos vertė – 53300 Lt. 2004 m. birželio 17 d. surengtose pakartotinėse viešosiose varžytynėse buto su pusrūsiu pradinė pardavimo kaina buvo 19200 Lt. Korporacijos „Matininkai“ 2009 m. gegužės 26 d. turto vertės nustatymo pažymoje nurodyta, kad pakartotinių varžytynių dieną buto rinkos vertė sudarė 66000 Lt.
Kartą bylą jau nagrinėjęs Kauno apygardos teismas pažymėjo, kad varžytynėse faktiškai buvo parduotas ne varžytynių akte nurodytas butas, o iš esmės kitas butas, esantis tuo pačiu adresu: sandorio – turto pardavimo iš varžytynių – dalyku buvo realiai nebeegzistuojantis turtas – 23,965 m² bendro ploto butas su trimis bendro naudojimo patalpomis a-1, a-2 ir a-3.
Toks butas buvo įkeistas, tačiau per 1999-2004 metų laikotarpį buvo rekonstruotas ir varžytynių dieną jo bendras plotas buvo 42,61 m², jis neturėjo bendro naudojimo patalpų. Dėl rekonstrukcijos bei rinkos sąlygų pokyčių pakito ir jo vertė. 2002 m. lapkričio 12 d. turto arešto akte Nr. 0202001566, 2004 m. birželio 17 d. Turto pardavimo iš varžytynių akte Nr. 0114/03/04118 nebuvo nuorodos į pasikeitusį buto plotą ar rinkos vertę. Antstolis, įkainodamas areštuotą ir parduodamą iš varžytynių turtą, nesivadovavo rinkos kainomis ir tai iš esmės pažeidė ieškovės teises, nes įkeistas turtas buvo realizuotas aiškiai per maža kaina, dėl to ieškovei padaryta 32930 Lt žala.
Prašo sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą ir ieškinį patenkinti.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė O. B. Ž. prašo sprendimo nekeisti.
Nurodo, kad nors antstolę S. V. ieškovė žodžiu informavo apie padidėjusį buto plotą, ji negavo skundo dėl antstolio veiksmų ar dokumentų, pagrindžiančių ploto padidėjimą, todėl buto kainą nustatė pagrįstais ir objektyviais išieškojimo byloje esančiais duomenimis.
Ieškovė nepateikė įrodymų apie atlikto buto remonto teisėtumą, t.y. rekonstrukcijos ar statybos leidimo (Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalis). Ieškovė nurodė eilę faktų, kaip bandė įteisinti neteisėtą statybą, tačiau VĮ Žemės ir kito nekilnojamo turto kadastro ir registro Kauno filialo išduotame naujame nuosavybės registravimo pažymėjime pagrindinis buto plotas nepasikeitė, įrašyta žyma, kad 2002 m. birželio 20 d. kadastro duomenimis buto bendras plotas po rekonstrukcijos 42,61 m², buto rekonstrukcijai nepateikti priėmimo naudoti dokumentai. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad kreipėsi į Kauno miesto savivaldybę dėl projektavimo sąlygų sąvado gavimo, kuris yra būtinas norint atlikti tokio masto buto rekonstrukciją.
Nepagrįsti teiginiai, kad turėjo būti skirta turto įvertinimo ekspertizė, nes ieškovė nebuvo pareiškusi pretenzijų dėl ginčo buto vertės nustatymo. Pirkimo pardavimo kaina buvo nustatyta pagal oficialiuose valstybės viešuose registruose nurodytus buto duomenis, antstolė neturėjo teisinio pagrindo jais nesivadovauti. Ieškovė nepasinaudojo teise apskųsti antstolės veiksmus, todėl ši teisė yra išnykusi (CPK 124 straipsnis).
Apeliacinio proceso metu byloje dalyvaujantys asmenys palaikė argumentus, išdėstytus savo pateiktuose procesiniuose dokumentuose.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Apygardos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ribas, teisinius pagrindus, patikrinusi, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo aplinkybių ir, atsižvelgiant į viešąjį interesą bylose, kuriose priverstinį turto pardavimą vykdo valstybės įgaliotas asmuo – antstolis, patikrinusi visą bylos medžiagą, nenustatė CPK 329, 330 straipsniuose reglamentuotų pagrindų skundžiamam sprendimui panaikinti ar pakeisti (CPK 320 straipsnio antroji dalis).
Apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar varžytynėse parduoto nekilnojamojo daikto kaina atitinka jo rinkos vertę. Ją apeliantė ginčija dėl to, kad įkeistasis ir parduotasis daiktas nėra tapatūs dėl po įkeitimo įvykusio daikto pagerinimo ( buto ploto išplėtimo po rekonstrukcijos). Teigia, kad daikto kaina, lyginant su antstolės nustatytuoju įvertinimu pagal 1999 m. VĮ Registrų centro duomenis, pasikeitė ir dėl rinkos pokyčių.
Areštuoto turto įkainojimą reglamentuojančios 1964 m. civilinio proceso normos, pagal kurias buvo vykdomos varžytynės, įtvirtina esminę nuostatą, nurodydamos objektyvius kriterijus, kuriais privalo vadovautis antstolis, nustatydamas areštuojamo turto vertę. Pagrindinis iš šių kriterijų yra areštuojamo turto kaina, esanti toje vietovėje, atsižvelgiant į turto nusidėvėjimą ( CPK 411 straipsnio 1 d.). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog ginčijamas įkainavimas šiuos kriterijus atitinka.
Nustatyta, kad 2003 m. kovo 19 d. Kauno miesto apylinkės teismo hipotekos teisėjo nutartimi kreditorės R. P. reikalavimo patenkinimui buvo nutarta priverstinai parduoti iš varžytynių V. L. butą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio unikalus nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 23.95 kv.m., su pusrūsiu 2.90 kv.m., pažymėtu P-11 ir bendro naudojimo patalpomis (a-1 ½ nuo 1.22 kv.m., a-2 9 ½ nuo 1.72 kv.m., a-3 9 ½ nuo 6.46 kv.m.). Šis butas buvo įkeistas 1999 m. lapkričio 3 d. hipotekos lakštu nr. 02119990004643, užtikrinant paskolos R. P. grąžinimą ir nustatant, kad įkeisto turto vertė yra 19118 Lt. 2003 m. gegužės 21 d. antstolė S. V. paskelbė pirmąsias viešąsias varžytynes, pradinę buto kainą nurodant 19200 Lt. 2004 m. birželio 17 d. buvo surengtos pakartotinės viešosios varžytynės, pradinė pardavimo kaina paskelbta 19200 Lt. Varžytynėse už 20370 Lt butą nupirko R. M.
Nors apeliantė teigia per 1999-2004 metų laikotarpį butą rekonstravusi, dėl ko varžytynių dieną jo bendras plotas buvo 42,61 m², todėl buto vertė dėl rekonstrukcijos ir rinkos sąlygų pokyčių 2003 m. spalio mėn. pakilo iki 53300 Lt, šių apeliacinio skundo pagrindų neįrodė.
Iš apžiūrėtos VĮ Registrų centras namų valdos techninės apskaitos bylos nr. 17088 duomenų matyti, kad, 2002 m. birželio 20 d. ieškovės prašymu atlikus ieškinyje nurodyto buto vidaus plotų inventorizaciją, buvo nustatytas jo ploto padidėjimas iki 42,61 kv.m. Iš aprašytosios patalpų vidaus eksplikacijos ir buto plano, lyginant jį su teisiškai įregistruotu plotu ir ankstesniu planu, matyti, kad 1999 m. birželio 29 d. buto plotas buvo 23,95 kv.m. ( koridorius 8-1 2.07 kv.m., virtuvė 8-2 8,64 kv.m., kambarys 8-3 13,24 kv.m.), 2002 metais kaip buto dalis užfiksuotos papildomai mansardoje suformuotos patalpos 8-5 5,74 kv.m. ir 8-6 7,93 kv.m., o vietoje bendro naudojimo patalpų a-1, a-2 ir a-3 – patalpa 8-4 4,99 kv.m. ( WC).
Nesutiktina su apeliantės teiginiu, kad, parduodama butą ir žinodama jo ploto padidinimo faktą, antstolė nepagrįstai nesiėmė priemonių didesnės jo vertės nustatymui.
Nekilnojamojo turto objektų ribos nustatomos kadastriniais matavimais, kurių atlikimo tvarką reglamentuoja 2002 m. balandžio 15 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 534 patvirtinti Nekilnojamojo turto kadastro nuostatai ( toliau tekste - Nuostatai) (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 13 straipsnis).
Nuostatų 18 punktas įtvirtina, kad statinių kadastriniai matavimai atliekami statinius pastačius, rekonstravus, kapitališkai suremontavus ar kitaip pertvarkius arba statinių savininkui ar naudotojui pageidaujant. Pagal Nuostatų 19 punktą nekilnojamieji daiktai formuojami Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnyje nustatytais būdais. Statiniai formuojami Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nustatyta tvarka. Pagal Nuostatų 50 punktą nekilnojamojo daikto kadastro duomenų pakitimų fiksavimas – tai veiksmai, kuriais nustatomi įrašyto į nekilnojamojo turto kadastrą nekilnojamojo daikto kadastro duomenų pasikeitimai ir atnaujinama nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla. Fiksuojant žemės sklypų kadastro duomenų pasikeitimą, turi būti laikomasi 51 punkte nustatytų reikalavimų. Tikslinant nekilnojamojo daikto kadastro duomenis, pagrindinio pastato kadastro duomenų formose įrašoma Nuostatų 58 punkte nurydyti pastato rekvizitai. Parengiant nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą, joje, be kitų komplektuotinų dokumentų, turi būti statinio statybos teisėtumą patvirtinančių dokumentų kopijos.
Nors buto ploto išplėtimas buvo užfiksuotas techninės inventorizacijos metu, nesant buto rekonstrukcijos teisėtumą patvirtinančių dokumentų, numatytų statybą reglamentuojančiuose teisės aktuose, šį nekilnojamąjį daiktą apibūdinantys Nekilnojamojo turto registro nuostatų 10 punkte numatyti duomenys nebuvo įregistruoti nekilnojamojo turto registro nuostatų 27-28 punktuose nustatyta tvarka.
Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnis įtvirtina, kad visi nekilnojamo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo yra laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nėra nuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.
Tuo vadovaujantis antstolė pagrįstai teigia neturėjusi įstatyminio pagrindo įkainuoti ir skelbti kitokio, nei buvo teisiškai įregistruotas, įkeistas ir teismo nutartimi nurodytas priverstinai parduoti, buto varžytynių.
Sutiktina su apylinkės teismo išvada, jog, rekonstruodama butą be statybos teisėtumą patvirtinančių dokumentų, ieškovė veikė savo rizika, todėl atmestinas apeliantės argumentas apie atliktus visus galimai įmanomus teisinius veiksmus dėl naujų buto matmenų įregistravimo ir šio tikslo nepasiekimą tik dėl hipotekos teisėjo pritaikytų apribojimų. Šiuo atveju pripažinimas, kad turėjo būti įkainuotas ir pardavinėjamas didesnio ploto butas, reikštų neteisėtų ieškovės veiksmų įteisinimą.
Aplinkybė, jog 2009 m. balandžio 9 d. nutartimi Kauno apygardos teismas buvo nurodęs, jog varžytynėse faktiškai buvo parduotas ne jų akte nurodytas butas, o realiai nebeegzistuojantis turtas – 23,965 m² bendro ploto butas su trimis bendro naudojimo patalpomis a-1, a-2 ir a-3, buvo pripažinta faktu, kuris turi būti iš naujo tirtinas pirmosios instancijos teisme. Tai nėra aplinkybė, nuo kurios įrodinėjimo atleidžiama pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą.
Ieškovės pateiktose nekilnojamo turto agentūros LATMAS ir korporacijos „Matininkai“ nekilnojamo turto vertinimo ataskaitose įvertintas teisiškai nesuformuotas ir neįregistruotas butas, todėl jose nurodyta kaina negali būti laikoma realia šio turto verte.
Buto vertinimai, nurodyti VĮ Registrų centras namų valdos techninės apskaitos byloje nr. 17088, patvirtina, kad 2002 m. liepos 1 d. buto vidutinė rinkos vertė buvo 19118.28 Lt, 2004 m. liepos 29 d. - 28400 Lt.
Aiškindamasis, ar, įkainuodama parduotiną turtą, antstolė nenustatė pernelyg žemos jo kainos, 2010 m. lapkričio 18 d. nutartimi apygardos teismas pasiūlė apeliantei per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo pateikti įrodymus apie ginčo objekto – varžytynių metu parduotojo 23,95 kv.m. dydžio buto - vertę sandorio sudarymo metu, nurodė, kad įrodymo apie turto vertę gavimui ekspertizės paskyrimo būdu apeliantė ar kita bylos šalis turėtų sumokėti į teismo specialiąją sąskaitą piniginį užstatą.
V. L. siūlomo pristatyti įrodymo nepateikė, neprašė paskirti ekspertizę, piniginio užstato nesumokėjo. Apeliantei siūloma teise nepasinaudojus bei nedalyvavus teismo posėdyje, atmestinas skundo argumentas apie turto įvertinimo ekspertizės neatlikimą.
Iš apeliacinio proceso metu atsakovės pateiktos UAB „Nidulus“ atliktos buto vertinimo ataskaitos matyti, kad retrospektyvinio vertinimo būdu nustatyta parduotojo buto rinkos vertė 2004 m. gegužės 17 d. buvo 22000 Lt. Tai paneigia ieškinyje nurodytą aplinkybę apie parduoto buto kainos ( 20370 Lt) neatitikimą jo rinkos vertei. Nuo realios rinkos vertės ji skiriasi nežymiai.
Formuodamas teismų praktiką civilinėse bylose, kuriose sprendžiamas klausimas dėl varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu dėl parduoto turto kainos neatitikimo jo rinkos vertei, kasacinis teismas akcentuoja esmingai mažesnės kainos kriterijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje A. G. ir kt. v. antstolė R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-7-90/2009). Kainos skirtumui esant labai nedideliam bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstant, kad pagrindas pripažinti antstolio veiksmus neteisėtais būtų turto vertės įkainojimas beveik dvigubai mažesne kaina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Siccum“ v. antstolis L. G. ir kt., bylos Nr. 3K-3-211/2007), teisėjų kolegija atmeta apeliantės argumentą dėl varžytynėse sumokėtos kainos neatitikimo buto rinkos vertei.
Antstolio atsakomybę už savo paties ir savo darbuotojų padarytą žalą įtvirtina 2002 m. gegužės 9 d. LR Antstolių įstatymo Nr. IX-876 16 straipsnis. 17 - asis šio įstatymo straipsnis numato antstolio pareigą savo profesinę civilinę atsakomybę apdrausti privalomuoju draudimu. Minimos įstatymo nuostatos galiojo ir ginčo sandorio sudarymo metu, kuomet antstolės S. V. civilinė atsakomybė buvo apdrausta AB „BTA draudimas“ ( t. 3 b.l. 50). Nors draudimo įmonė nebuvo įtraukta dalyvauti bylos procese trečiuoju asmeniu, ieškinį pripažinus nepagrįstu, apeliacine tvarka peržiūrimu sprendimu nėra nuspręsta dėl jos teisių ir pareigų.
Vadovaujantis išdėstytais argumentais, pirmosios instancijos teismo sprendimas nekeistinas ( CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Iš ieškovės priteistinos 1815,00 Lt dydžio atsakovės O.B. Ž. turėtos advokato pagalbos išlaidos apeliacinės instancijos teisme ( t. 3 b.l. 33, CPK 93 str. 1 d., 98 str.).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-330 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
palikti nepakeistą 2010 m. vasario 12 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimą.
Priteisti iš ieškovės V. L. ( a.k. (duomenys neskelbtini)) 1815,00 ( vieną tūkstantį aštuonis šimtus penkiolika) Lt advokato pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme atsakovei O. B. Ž. ( a.k. (duomenys neskelbtini)).