Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Prano Šimkaus, teisėjų Jolantos Raščiuvienės ir Valdo Ciesiūno, sekretoriaujant Editai Marcinkevičienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. V. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-08-26 nuosprendžio, kuriuo R. V. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 str. 2 d., ir jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas vieniems metams trims mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ str. 1 ir 2 d., paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir nustatyta galutinė bausmė – laisvės atėmimas dešimčiai mėnesių. Vadovaujantis BK 66 str., į paskirtos bausmės laiką įskaitytas R. V. suėmime išbūtas laikas nuo 2015-06-18 iki 2015-08-25 įskaitytinai.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. V. nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2012 m. pradžios iki 2014 m. pabaigos, vidutiniškai kartą per savaitę, pavartodamas psichinę prievartą, sistemingai baugino savo kartu gyvenančią motiną J. V., gim. (duomenys neskelbtini), t. y. J. V. atsisakius jam duoti pinigų alkoholiui, jis savo agresyviu elgesiu, sukurdamas pasikartojančias bauginančio pobūdžio situacijas, plūsdamasis necenzūriniais žodžiais, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, mėtydavo įvairius daiktus, grasindavo nukentėjusiąją J. V. papjauti arba nunuodyti, arba atsukti namuose dujas, arba paėmęs peilį grasindavo nužudyti, o be to:

2014 m. lapkričio mėnesio pradžioje, nenustatytą tikslią dieną ir laiku, namo adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžys, kambaryje, J. V. atsisakius jam duoti pinigų alkoholiui, pasiėmė iš virtuvės peilį ir juo užsimojęs bėgo link nukentėjusiosios J. V.;

2014 m. gruodžio 27 d., apie 17 val., namo adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžys, kambaryje, J. V. atsisakius jam duoti pinigų alkoholiui, artinosi prie nukentėjusiosios J. V., grasindamas, kad ją užmuš.

Teismo posėdyje gynėjas ir nukentėjusioji prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

R. V. nuteistas už BK 145 str. 2 d. numatyto nusikaltimo padarymą, už kurį įstatyme numatyta vienintelė bausmė – laisvės atėmimas iki ketverių metų. Nagrinėjamu atveju skundžiamu nuosprendžiu R. V., pritaikius BK 64¹ str., paskirta laisvės atėmimo bausmė dešimčiai mėnesių. Apeliaciniu skundu nuteistasis jam paskirtos bausmės rūšies ir jos dydžio neginčija, prašo jo atžvilgiu taikyti BK 75 str. nuostatas, numatančias bausmės vykdymo atidėjimą. Todėl teisėjų kolegija, neperžengdama apeliacinio skundo ribų, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina apeliacinio skundo ribose, plačiau neanalizuodama nuosprendžio (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 str. 3 d.).

Kolegija pažymi, kad bausmės paskirtį įvardija BK 41 str., todėl atidedant laisvės atėmimo bausmės vykdymą, svarbu nustatyti, ar tokia poveikio priemonė bus pakankamai efektyvi norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, teismas turi nuodugniai išnagrinėti visas aplinkybes, susijusias tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe. Nuteistojo asmenybė įvertinama ne tik pagal BK 54 str. reikalavimus, bet ir sprendžiant, kad bausmės paskirtis bus pasiekta be realaus paskirtosios bausmės atlikimo. Taigi bausmės vykdymas gali būti atidėtas tik tuomet, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Kolegija, atsižvelgusi į šias nuostatas ir įvertinusi bylos aplinkybes, daro išvadą, kad tenkinti apelianto prašymą ir atidėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą nėra pagrindo.

Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad nuteistasis ypatingai jam artimą žmogų – savo senyvo amžiaus motiną, su kuria jis kartu gyveno viename name, sistemingai baugino ilgą laiką, t. y. beveik dvejus metus. Apelianto nusikalstama veika reiškėsi bauginančio pobūdžio situacijų sukūrimu, necenzūrinių žodžių vartojimu, įvairių daiktų mėtymu, tiesioginiais grasinimais atimti nukentėjusiajai gyvybę. Iš bylos duomenų matyti, kad nuteistasis ilgą laiką (nuo 2003-12-06 iki sulaikymo 2015-06-18) niekur nedirbo, nuolatos girtavo. Apeliantas nusikalstamų veiksmų nenutraukė netgi tada, kai buvo nuteistas Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-09-20 nuosprendžiu pagal BK 164 str. (4 epizodai) galutine subendrinta penkių mėnesių viešųjų darbų bausme, kas atitinkamai rodo, kad jam taikyta švelnesnio poveikio priemonė (viešųjų darbų bausmė) nebuvo efektyvi ir nesulaikė jo nuo tolimesnių nusikalstamų veiksmų atlikimo. Be to, nuteistojo gyvenimo būdo bei jo elgesio nepakeitė netgi ir jo atžvilgiu dėl aptariamos veikos atliekamas ikiteisminis tyrimas, nes iš bylos duomenų matyti, kad jis ir toliau nukentėjusiosios prašydavo duoti jam pinigų alkoholiui, o jai atsisakius tai daryti, imdavo plūstis, taip sąmoningai kurdamas bauginančią atmosferą namuose ir versdamas nukentėjusiąją gyventi nuolatinėje baimėje. Taigi visos šios aplinkybės – padarytos veikos pobūdis, jos padarymo aplinkybės, nuteistojo veiksmai, jų trukmė, sistemingumas ir tęstinumas, jo elgesys iki nusikalstamos veikos padarymo ir po jos, gyvenimo būdas, ankstesnis apkaltinamasis nuosprendis ir taikyta bausmė, kuri nebuvo efektyvi, neleidžia manyti, jog bausmės tikslai R. V. atžvilgiu gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl BK 75 str. numatytas bausmės vykdymo atidėjimas jam negali būti taikomas. Nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės dėl įsidarbinimo, gyvenimo būdo pakeitimo, tėvų priežiūros laikytinos tik deklaratyviu jo pareiškimu, siekiant sušvelninti savo atsakomybę, ir nepaneigia pirmiau paminėtos išvados dėl pagrindo taikyti BK 75 str. nuostatas nebuvimo. Be to, dirbti, gyventi tinkamai ir dorai, rūpintis savo tėvais bei juos prižiūrėti apeliantas turėjo galimybę būdamas laisvėje, tačiau to nedarė ir elgėsi priešingai. BK 75 str. nuostatų taikymą apeliantas grindžia ir nukentėjusiosios pozicija neskirti jam realios laisvės atėmimo bausmės. Tačiau kolegija pažymi, kad ši aplinkybė, sprendžiant dėl BK 75 str. nuostatų taikymo, šiuo atveju nėra reikšminga, kadangi nusikaltimas, numatytas BK 145 str. 2 d., nėra priskiriamas privataus kaltinimo byloms, kuriose atsižvelgiama į nukentėjusių nuo nusikalstamos veikos asmenų poziciją dėl baudžiamosios atsakomybės taikymo nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui.

Taigi apibendrinus darytina išvada, kad apylinkės teismas tinkamai įvertino visas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes ir apeliantui paskyrė tinkamą ir teisingą bausmę, kurios keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra jokio pagrindo, todėl apylinkės teismo nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo R. V. apeliacinį skundą atmesti.