- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-12-14
- Bylos Nr.
- 2A-2911-653/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-00588-2012-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vytautas Zelianka, Jelena Šiškina (pran.), Tatjana Žukauskienė
- Ieškovas
- R. P.
- Atsakovas
- I. Č., I.
- Advokatai
- Valdemaras Koltušas
- Kategorijos
- 75.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 118.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.15pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Jelenos Šiškinos, kolegijos teisėjų Vytauto Zeliankos, Tatjanos Žukauskienės,
viešame teismo posėdyje žodine apeliacine tvarka išnagrinėjo apelianto (atsakovo) I. Č. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1122-723/2012 pagal ieškovės R. P. ieškinį atsakovui I. (I.) Č., išvadą teikiančiai institucijai Vilniaus rajono savivaldybės administracijos vaikų teisių apsaugos skyriui dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė R. P. pateikė ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo I. Č. nepilnamečio vaiko G. Č. išlaikymui po 500 Lt periodinių išmokų per mėnesį, iš visų rūšių pajamų, iki ji sulauks pilnametystės, šią sumą indeksuojant pagal LR Vyriausybės nustatytą infliacijos koeficientą, pinigus pervedant į R. P. sąskaitą, nustatant, kad R. P. tvarkys lėšas uzufrukto teise, ir kad pinigai išlaikymui bus pervedami už einamąjį mėnesį iki to mėnesio 15 dienos; taip pat priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą už aštuonis mėnesius po 400 Lt per mėnesį, iš viso 3.200 Lt; nustatyti vaiko G. Č. gyvenamąją vietą su motina R. P. bei priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, jog šalys nuo 2006 m. gyveno kartu, vedė bendrą ūkį; santuoka tarp šalių nebuvo sudaryta, atsakovas pripažino dukters G. Č. tėvystę, yra įrašytas tėvu į vaiko gimimo liudijimą. Nuo 2011 m. birželio mėn., kuomet šalys išsiskyrė, ieškovė jokių lėšų vaiko išlaikymui iš atsakovo negauna, atsakovas nustojo bendrauti su vaiku, visiškai nebepalaiko ryšių, yra nusišalinęs nuo pareigų. Ieškovė viena rūpinasi vaiko išlaikymu ir auklėjimu. Ieškovės turtinė padėti yra sunki, ji gauna socialinę pašalpą - 72 Lt per mėnesį bei dukrai skirtą invalidumo pašalpą - 693 Lt, asmeninės nuosavybės teise jokio turto neturi; pragyventi padeda tėvai. Atsakovo turtinė padėtis yra ženkliai geresnė - jis darbingas, yra sveikas, vaiku nesirūpina, kitų išlaikytinių neturi. Vaiko poreikiai yra didesni nei minimalūs, kadangi dukrai yra nustatytas vidutinio lygio neįgalumas iki 2012-11-02 dėl raidos sutrikimo, dėl to yra perkami vaistai, dukra vežama pas gydytojus; vaistams, vizitams pas gydytojus per mėnesį išleidžia apie 100 Lt. Vadovaujasi LR CK 3.192 str., 3.192 str. 2, 3 dalimis, LAT praktika dėl orientacinių kriterijų, nustatant priteistino išlaikymo dydį (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-713/2002). Nuo 2008-01-01 minimali mėnesinė alga yra 800 Lt (LRV 2007-12-17 nutarimas Nr. 1368), todėl kiekvienas iš tėvų, jei vaiko poreikiai būtų minimalūs, turėtų skirti išlaikymui po 400 Lt. Ieškovė, įvertinusi savo, atsakovo pajamas, vaiko poreikius bei išlaidas vaikų poreikiams tenkinti bei tai, kad atsakovo pajamos turi būti proporcingos vaiko išlaikymo dydžiui mano, kad jis proporcingai savo turtinei padėčiai turi galimybę skirti didesnį nei minimalų išlaikymą vaikui, bei jo skiriama dalis, įvertinus ieškovės blogesnę turtinę padėtį turi būti proporcingai didesnė. Teismo posėdžio metu ieškovė sumažino reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo iki 400 Lt per mėnesį.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime (b.l. 23-25) nurodė, jog (duomenys neskelbtini) gimus dukrai G. Č. šalys kartu gyveno maždaug 2 metus. Su ieškove negyvena maždaug apie 8 mėnesius, tačiau ne kartą buvo atvažiavęs į ieškovės gyvenamąją vietą, vieną kartą dukrai pirko dovanų. Supranta, kad turi imtis priemonių užtikrinti dukters išlaikymą, sudaryti jai sąlygas tinkamai vystytis, auklėti. Šiuo metu laikinai nedirba, nes jo gyvenamojoje vietoje nėra darbo, o Vilniaus m. neturi būsto, jį nuomotis yra brangu. Intensyviai ieško darbo; kartais randa trumpalaikį darbą ir tokiu būdu pragyvena; savo turto faktiškai neturi. Mokėti 500 Lt išlaikymą atsakovui nepakeliama našta, nes pajamos minimalios. Teigia, jog tokio išlaikymo mokėjimas praktiškai nebus vykdomas, nes objektyviai tokio dydžio išlaikymo uždirbti negalės. Pažymėjo, jog ieškovė, prašydama priteisti išlaikymą dukrai po 500 Lt kas mėnesį, niekuo nepatvirtino tokio vaiko poreikių deklaravimo. Sutinka, kad dukra nuolat gyventų su savo mama. Neprieštarauja, kad turi padengti susidariusį įsiskolinimą dėl vaiko išlaikymo, tačiau mano, kad bus teisinga, jeigu prašomas įsiskolinimas bus skaičiuojamas po 200 Lt per mėnesį. Atsakovas sutiko mokėti 300 Lt dydžio išlaikymą dukrai. Nurodė, kad turi skardininko specialybę, yra sveikas, darbingas, kitų išlaikytinių neturi. Pripažįsta, jog dukra neįgali.
Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovė teismo posėdžio metu nurodė, jog atsižvelgiant į tai, kad vaikas turi neįgalumą, atsakovas yra sveikas, darbingas asmuo, turi specialybę, o vaiko motina gyvena iš pašalpos, dėl vaiko sveikatos turi papildomų išlaidų, skyrius visiškai palaiko ieškinį, ir prašo priteisti 500 Lt dydžio išlaikymą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus rajono apylinkės teismas 2012 m. gegužės 11 d. sprendimu ieškovės R. P. ieškinį patenkino. Nepilnamečio vaiko G. Č. gyvenamąją vietą nustatė su ieškove R. P.. Priteisė iš atsakovo I. (I.) Č. išlaikymą nepilnamečiui vaikui G. Č. periodinėmis išmokomis po 400 Lt kas mėnesį nuo 2012-03-06 iki vaiko pilnametystės. Šią išlaikymo sumą nurodė indeksuoti kasmet Vyriausybės tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Nepilnamečio vaiko lėšų tvarkytoja paskyrė ieškovę R. P.. Priteisė iš atsakovo I. (I.) Č. išlaikymo nepilnamečiui vaikui G. Č. įsiskolinimą – 3.200 Lt (b.l.40-43).
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad (duomenys neskelbtini) gimė šalių, t.y. I. Č. ir R. P. dukra G. Č., kuriai nuo 2010-11-03 iki 2012-11-02 nustatytas vidutinis neįgalumo lygis (Neįgalumo lygio pažyma NL-3 Nr. 0047787). Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Socialinės rūpybos skyriaus pažymos (atitinkamai 2012-01-19 Nr. 9906 bei 2011-12-21 Nr. 9715) patvirtina, jog ieškovei R. P. laikotarpiu nuo 2011-11-01 iki 2012-02-01 paskirta socialinė pašalpa – per mėnesį ji gauna 72,00 Lt dydžio pašalpą. Iš 2012-03-21 Moralinių – buitinių gyvenimo sąlygų patikrinimo akto matyti, jog be minėtos socialinės pašalpos ieškovė gauna 540 Lt dydžio šalpos pensiją neįgaliam vaikui, priežiūros išlaidų kompensaciją – 153 Lt bei 52 Lt dydžio vaiko išmoką. Ieškovė nekilnojamojo turto, transporto priemonių neturi. Atsakovas vienas gyvena (duomenys neskelbtini); jam laikotarpiu nuo 2011-03-01 iki 2012-04-01 paskirta socialinė pašalpa, 2012 m. kovo mėn. paskirta išmokėti 350 Lt pašalpa. Šalių nepilnametė dukra yra ikimokyklinio amžiaus, ji gyvena su ieškove, kuri tinkamai prižiūri vaiką ir juo rūpinasi. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, į vaiko amžių, į tai, kad atsakovas sutinka su reikalavimu dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą nustatė kartu su ieškove (CK 3.174 str.).
Teismas atsižvelgė į vaiko amžių, į tai, jog tėvų pareigos išlaikyti nepilnamečius vaikus yra vienodos, į ieškovės nurodytas aplinkybes, kad ji niekur nedirba, nekilnojamojo turto, transporto priemonių neturi, į jos gaunamas pajamas, taip pat į atsakovo turtinę padėtį, t.y., kad jis šiuo metu niekur nedirba, gyvena iš gaunamos socialinės pašalpos, tačiau yra sveikas, darbingas, turi specialybę, į tai kad į tai, kad šalių nepilnametis vaikas, gyvena su ieškove, o atsakovas neteikia jam būtino išlaikymo, taip pat į tai, jog vaikas yra neįgalus, todėl sprendė, jog vaikui reikalinga didesnė priežiūra negu nurodo atsakovas, ir dėl šių priežasčių ieškovės galimybės dirbti bei gauti papildomas pajamas yra ribotos. Teismas pripažino, jog yra pagrindas ieškovės teismo posėdžio metu sumažintą reikalavimą dėl išlaikymo tenkinti ir priteisti iš atsakovo 400 Lt dydžio išlaikymą vaikui nuo 2012-03-06 iki vaiko pilnametystės (CK 3.3 str. 1 d., 3.194 str. 1 d., 3.196 str. 1 d. 1 p., LR Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 1 str. 2 d., 11 str.). Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą nuo 2011 m. birželio mėn. iki ieškinio pateikimo, t.y. už 8 mėnesius. Atsakovas prašo išlaikymo įsiskolinimą skaičiuoti ne po 400 Lt, tačiau po 200 Lt per mėnesį. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovas neneigia, jog šalims gyvenant atskirai, jis išlaikymo dukrai neteikė, į aukščiau nurodytus argumentus dėl teiktino šalių nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio, ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui įsiskolinimo tenkintinas, teismas iš atsakovo priteisė 3.200 Lt išlaikymo įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2011 m. birželio mėn. iki 2012 m. kovo mėn. (400 x 8 mėn. = 3200 Lt).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas prašė Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 11 d. sprendimą dalyje dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo panaikinti (b.l.46-47). Nurodė, jog turi būti atsižvelgta į vaiko poreikius ir tėvų galimybes mokėti išlaikymą. Šiuo metu nėra galimybės visiems gauti darbą. Nurodo, jog į darbą jam tenka vykti apie 50 km, už kelionę turi susimokėti. Jokio kilnojamojo ar nekilnojamojo neturi. Teismas neargumentavo, kad dukros poreikiams užtikrinti būtina 800,00 Lt. Mano, jog ieškovė yra įtakojama Vilniaus rajono vaiko teisių apsaugos atstovės dėl išlaikymo priteisimo. Nurodo norėjęs aptarti su ieškove išlaikymo klausimą, bet jos tėvai neleidžia jam su ja susitikti. Ieškovės teiginys, kad ji ragino mokėti išlaikymą neatitinka tikrovės, ji su apeliantu apie tai nekalbėjo.
Ieškovė atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.
Apeliacinės instancijos teismui 2012-09-04 pateiktas šalių prašymas patvirtinti jų sudarytą taikos sutartį, kuria sutarė taikiai abipusių nuolaidų būdu išspręsti kilusį ginčą dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.
2012-12-09 teisme gautas Vilniaus rajono savivaldybės administracijos vaikų teisių apsaugos skyriaus išvada, jog taikos sutartis pažeidžia mažamečio vaiko interesus, t.y. išlaikymo įsiskolinimo išieškojimo atsisakymas prieštarauja vaiko interesams.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektais, o nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas apsprendžia apeliacinio skundo teisiniai argumentai bei motyvai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Šiuo atveju sprendimo negaliojimo absoliutumo nenustatyta.
Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, ieškovė teismo posėdyje atsisakė taikos sutarties ir prašė jos netvirtinti, prašė atmesti apeliacinį skundą.
Apeliantas palaikė apeliacinį skundą, be to nurodė, jog sutinka mokėti po 400 Lt vaiko išlaikymui per mėnesį, o įsiskolinimą mokėtų po 50 Lt per mėnesį.
CK 3.192 str. reglamentuoja tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus. Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. CK 3.198 str. 1 d. nustato, kad teismas, priteisdamas išlaikymą, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius vaikų poreikius. Vertinant konkrečioje byloje nurodytas faktines aplinkybes, reikia ne tik laikytis teisės normose, reglamentuojančiose vaikų ir tėvų tarpusavio išlaikymo pareigas, išdėstytų reikalavimų, bet ir vadovautis kitais civiliniame kodekse įtvirtintais principais, tarp kurių ir CK 1.5 str. įtvirtinti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai bei CK 3.3 str. 1 d. įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t.y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 str. 2 d.), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-11-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2008).
Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, atsakovas savo pareigos išlaikyti nepilnametį šalių vaiką neginčijo, tačiau nesutiko su ieškovės prašomu priteisti išlaikymo dydžiu.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. V. L., bylos Nr. 3K-3-303/2008; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-189/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. V. v. A. V., bylos Nr. 3K-3-596/2009).
Pagal susiformavusią teismų praktiką, nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, taikant teisės analogiją, atsižvelgiama į CK 6.461 str. 2 d. nuostatas, kad vieno mėnesio trukmės išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesinę algą, kuri sprendimo priėmimo metu buvo 800 Lt per mėnesį (nuo 2012-08-01 minimali mėnesinė alga yra 850 Lt). Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, pagrįstai šiomis nuostatomis vadovavosi, atsižvelgdamas į tai, jog atsakovas yra sveikas, darbingas, turi specialybę, į tai kad šalių nepilnametis vaikas, gyvena su ieškove, o atsakovas neteikia jam būtino išlaikymo, taip pat į tai, jog vaikas yra neįgalus. Atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad jis dėl objektyvių priežasčių neturėjo galimybės pagerinti savo turtinės padėties, kad siekė įsidarbinti, gauti su darbo santykiais susijusias pajamas, kad aktyviai ieškojo darbo iki teismo sprendimo priėmimo. Atsakovas nenurodė jokių argumentų, patvirtinančių, jog vaikui išlaikyti 800 Lt suma yra per didelė, todėl nėra pagrindo pripažinti, jog minėta poreikių suma išlaikyti vaiką, turintį specialiųjų poreikių, yra per didelė.
Dėl išdėstyto, bei įvertinus abiejų šalių turtinę padėtį, į nustatytą vaiko gyvenamąją vietą su motina, vadovaujantis CK 1.5 str. nurodytais principais, prioritetiniu vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, darytina išvada, kad šiuo atveju atsakovas turi didesne dalimi prisidėti prie vaiko išlaikymo, todėl pirmosios instancijos teismo nustatytas atsakovui išlaikymo dydis, t.y. po 400 Lt mokamomis periodinėmis išmokomis, neviršija vaiko būtinų poreikių ir yra proporcingas tėvų turtinei padėčiai.
CK 3.200 str. numato, jog išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos. Taigi, išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti, t.y., kai vaiko tėvas ar motina nevykdo pareigos materialiai išlaikyti nepilnamečius vaikus. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl, nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 str. taikymo, turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3 str., 1.5 str.) Ieškovė teigia, kad šalys atskirai gyvena nuo 2011 metų birželio mėnesio. Šios aplinkybės atsakovas neneigė, nurodydamas, kad kartu su ieškove negyva apie 8 mėnesius. Ieškovė nurodo, jog nuo to laiko, kai atsakovas išėjo iš namų, jis nepadeda išlaikyti dukros. Atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog nuo 2011 m. birželio mėn., iki ieškinio pateikimo teikė išlaikymą vaikui, tokių aplinkybių nenurodė ir apeliaciniame skunde.
Pirmosios instancijos teisme apeliantas sutiko sumokėti įsiskolinimą, jei šis būtų skaičiuojamas po 200 Lt per mėnesį. Taip pat pažymėtina, jog apeliantas teismo posėdžio metu apeliacinės instancijos teismui nurodė, kad teismo priteistą įsiskolinimą mokėtų po 50 Lt per mėnesį. Taigi iš esmės apeliantas pripažino, jog vaiko išlaikymo įsiskolinimas yra susidaręs. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes ir nustatytą išlaikymo dydį, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė ir priteisė 3.200 Lt išlaikymo įsiskolinimą, kurį sudaro periodinės išmokos po 400 Lt kas mėnesį už 8 mėnesių laikotarpį.
Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir taip pat neįtakoja skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo. Pažymėtina, jog teismai, taikydami teisę, atsižvelgia į Teismų įstatymo nustatyta tvarka paskelbtose kasacine tvarka priimtose nutartyse esančius teisės taikymo ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimus (CPK 4 str.). Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad teismas, tenkindamas ieškinį, nuo šios praktikos nukrypo.
Įvertinus aukščiau minėtas aplinkybes apie vaiko poreikius, atsakovo turtinę padėtį, atsižvelgus į Vaikų teisų apsaugos tarnybos pateiktą išvadą bei ieškovės prašymą netvirtinti taikos sutarties, į ieškovės paaiškinimus, teisėjų kolegija sprendžia, jog pateikta taikos sutartis prieštarauja viešajai tvarkai, nes pažeidžia vaiko teises gauti tinkamą išlaikymą, todėl jos netvirtina.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir tuo pagrindu tinkamai pritaikė materialinės teisės normas, teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, pakeisti ar panaikinti jį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 320 str.).
Iš apelianto bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme nepriteisiamos, nes jis yra atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
netvirtinti šalių pateiktos taikos sutarties.
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.