- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-01-25
- Bylos Nr.
- e2S-57-440/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-15456-2023-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilija Valantienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Profarma“
- Atsakovas
- užsienio bendrovei VELIT Biopharmaceuticals GmbH
- Kategorijos
- 3.1.2.2.4Išimtinis teritorinis teismingumas
- 3.1.14.8.2Atsisakymas priimti ieškinį, jeigu ieškinys neteismingas teismui
- 3.3.2.3Atskirojo skundo nagrinėjimas
- 3.3.2.4Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio atskirąjį skundą, teisės
- 3.3.2.5Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
- 3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
- 3.3.1.18.4Panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą visą ar iš dalies ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Profarma“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-20789-820/2023 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Profarma“ ieškinį atsakovei užsienio bendrovei VELIT Biopharmaceuticals GmbH, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, užsienio bendrovė Evolan Pharma, AB, dėl intelektinės nuosavybės, autorių turtinių teisių ir konfidencialios informacijos pažeidimo, kompensacijos priteisimo ir įpareigojimo nutraukti neteisėtus veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Profarma“ kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama neterminuotai uždrausti atsakovei VELIT Biopharmaceuticals GmbH (Austrijos juridinio asmens registracijos įmonių registre numeris FN 433348 b) naudoti vaistinio preparato melatonino elektroninę bylą – įskaitant, bet neapsiribojant; uždrausti atsakovei tiesiogiai teikti paraiškas dėl rinkodaros teisių suteikimo platinti vaistinį preparatą melatoniną arba suteikti šią teisę tretiesiems asmenims); pripažinti neteisėtomis ir negaliojančiomis esamas vaistinio preparato melatonino rinkodaros teisių registracijas, kurios buvo atliktos Evolan Pharma, AB, (Švedijos juridinio asmens kodas 556718-9781) vardu Švedijoje, naudojant atsakovės pateiktą vaistinio preparato melatonino elektroninę bylą; priteisti ieškovei 49 000,00 Eur dydžio kompensaciją; įpareigoti atsakovę pateikti teismui šią informaciją ir rašytinius įrodymus: informaciją apie visus trečiuosius asmenis, kuriems VELIT Biopharmaceuticals GmbH ir (ar) Velit Biopharma S.r.l. ir (ar) kiti per akcininkus ar vadovus su šiomis įmonėmis susiję asmenys, suteikė teisę naudoti (licenciją) ar kitaip perdavė medžiagą ir dokumentaciją, reikalingą gauti leidimą prekiauti geriamuoju melatonino sirupu bet kurioje pasaulio rinkoje (valstybėje); Sutartį (kopiją), kurios pagrindu VELIT Biopharmaceuticals GmbH ir (ar) Velit Biopharma S.r.l. ir (ar) kiti per akcininkus ar vadovus su šiomis įmonėmis susiję asmenys suteikė teisę Evolan Pharma, AB, naudoti (licenciją) ar kitaip perdavė medžiagą ir dokumentaciją, skirtą gauti leidimą prekiauti geriamuoju melatonino sirupu Švedijoje. Jeigu tokiam perdavimui rašytinė sutartis nebuvo sudaryta, duomenis ir paaiškinimą apie tokios informacijos perdavimą Evolan Pharma, AB; informaciją ir dokumentus apie tai, kokias pajamas gavo VELIT Biopharmaceuticals GmbH ir (ar) Velit Biopharma S.r.l. ir (ar) kiti per akcininkus ar vadovus su šiomis įmonėmis susiję asmenys iš įmonės Evolan Pharma, AB, bei kitų trečiųjų asmenų, mainais į perduotą medžiagą ir dokumentaciją, kuri yra skirta gauti leidimą prekiauti geriamuoju melatonino sirupu atitinkamoje rinkoje. Taikyti laikinąsias apsaugos priemones: iki teismo sprendimo priėmimo uždrausti atsakovei VELIT Biopharmaceuticals GmbH (Austrijos juridinio asmens registracijos įmonių registre numeris FN 433348 b) ar su juo susijusiems asmenims naudoti, gauti turtinę naudą ar kitaip disponuoti vaistinio preparato melatonino elektronine byla ir jos pagrindu suteikta rinkodaros teise (angl. marketing authorization) – įskaitant, bet neapsiribojant, uždrausti atsakovei tiesiogiai teikti paraiškas dėl rinkodaros teisių suteikimo platinti vaistinį preparatą melatoniną arba suteikti šią teisę tretiesiems asmenims, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. spalio 24 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės ieškinį.
3. Teismas nesutiko su ieškovės teiginiais, jog jos ieškinio reikalavimai yra susiję išimtinai tik su turtinių teisių gynimu, todėl byla teisminga apylinkės teismui ir nurodė, kad toks aiškinimas susiaurina Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 27 straipsnio 1 dalies 2 punkto normą. CPK 27 straipsnio 1 dalies 2 punkte teisės norma nustato, jog apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, nagrinėja civilines bylas dėl autorinių neturtinių teisinių santykių. Ši teisės norma nustato, jog apygardos teismai nagrinėja bylas, kuriose kyla ginčas dėl autorinių neturtinių teisinių santykių. Autoriniai neturtiniai teisiniai santykiai yra platesnė sąvoka nei autorinės neturtinės teisės, numatytos Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo (toliau – ATGTĮ) 14 straipsnyje. Pagal šią teisės normą, esant ginčui dėl autorinių neturtinių teisinių santykių, byla nagrinėtina apygardos teisme kaip pirmojoje instancijoje, nors nėra tiesiogiai formuluojami reikalavimai pripažinti tik konkrečias neturtines autorines teises.
4. Kai byloje pareiškiami keli reikalavimai, teismingumas nustatomas pagal CPK 33 straipsnio 4 dalį, t. y. jei bent vienas reikalavimas teismingas apygardos teismui, tai ieškinys dėl visų reikalavimų nagrinėjamas apygardos teisme. Šioje byloje pareikšti keturi reikalavimai. Reikalavimas priteisti ieškovo naudai 49 000,00 Eur dydžio kompensaciją yra turtinis, kuris nagrinėtinas apylinkės teisme (CPK 26 straipsnis, CPK 27 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Reikalavimas pripažinti neteisėtomis ir negaliojančiomis esamas vaistinio preparato melatonino rinkodaros teisių registracijas yra neturtinis reikalavimas, susidedantis iš dviejų veiksmų: pripažinti neteisėtomis registracijas ir pripažinti negaliojančia registracijas. Reikalavimas neterminuotai uždrausti atsakovui naudoti vaistinio preparato melatonino elektroninę bylą – įskaitant, bet neapsiribojant, uždrausti atsakovui tiesiogiai teikti paraiškas dėl rinkodaros teisių suteikimo platinti vaistinį preparatą melatoniną arba suteikti šią teisę tretiesiems asmenims) yra neturtinis reikalavimas. Šie reikalavimai patenka į ATGTĮ 14 straipsnio 1 dalies punkto ir 3 dalies apibrėžtą neturtinių teisių gynybą ir kitų įstatymų reguliavimo sritį. Bylos nagrinėjimo ribas ieškovė turi apibrėžti teismui teikiamame ieškinyje, suformuluodama jame ieškinio dalyką ir faktinį pagrindą (CPK 135 straipsnio 1 dalis).
5. Bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia ne tik ieškinio dalykas, bet ir pagrindas. Ieškovė ieškiniu įrodinėja atsakovės neteisėtus veiksmus, argumentuodama tuo, kad atsakovės neteisėti veiksmai iš esmės kyla atsakovei pasisavinus ieškovės sukurtą kūrybinės intelektinės veiklos rezultatą – vaistinio preparato elektroninę bylą (ieškinio 1.2 punktas). Ieškovė nurodo, jog suprato savo intelektinės nuosavybės teisių pažeidimą. Ieškovė pareikalavo atsakovės ir visų susijusių šalių nedelsiant nutraukti neteisėtus veiksmus, kuriais pažeidžiamos ieškovės, kaip autoriaus turtinių teisių turėtojos, teisės, įskaitant nutraukti rinkodaros teisių paraiškas ir registracijas ir atšaukti visas esamas registracijas, kurios buvo atliktos ieškovės intelektinės nuosavybės pagrindu, taip pat padengti visus dėl pažeidimo ieškovės patirtus nuostolius (ieškinio 1.15 punktas). Ieškovė ieškinyje nurodo, dėl ko tarp šalių kyla ginčas, ieškovės teigimu, atsakovė nurodė, jog ji savo jėgomis parengė vaisto bylą ir yra išimtinė teisių į ją turėtoja (ieškinio 1.16 punktas, 2.23–2.27 punktai). Iš ieškinio pagrindo matyti, jog tiek ieškovė, tiek atsakovė teigia, jog yra vaisto bylos autorės. Byloje kyla ginčas, kas yra autorinių teisių subjektas, ieškovės nuomone, – ji, atsakovės nuomone, – atsakovė.
6. Teismo vertinimu, akivaizdu, jog ginčas dėl autorystės yra ginčas dėl autorinių neturtinių teisinių santykių, kuriuos turėtų nagrinėti apygardos teismas, kaip pirmosios instancijos teismas. Nuostolių atlyginimas ir reikalavimas panaikinti pažeidimus yra tik pasekmės, kurias pašalinti ir atlyginti nuostolius turi teisę autorius, kurio teisės ir teisėti interesai yra pažeisti. Nagrinėjamu atveju siekiant įvertinti ieškovės reikalavimo dėl kompensacijos priteisimo pagrįstumo klausimą, pirmiausiai turi būti vertinami atsakovės neteisėti veiksmai, kurie šiuo atveju yra kildinami iš autorinių neturtinių santykių srities: spręsdamas šį klausimą teismas turės tirti autorystės klausimą, nes, ieškovės nuomone, – ji autorė, o atsakovės nuomone, – ji yra autorė, vertinti, ar ginčo objektas atitinka kūrybinės veiklos rezultato ir originalumo kriterijus, t. y. pripažinti autorystę (ATGTĮ 14 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nurodomų teismo tirtinų aplinkybių visuma patenka į autorinių neturtinių teisinių santykių apimtį pagal ATGTĮ 14 straipsnio 1 dalies 1 punktą, o tokios bylos yra priskirtinos apygardos teismų kompetencijai (CPK 27 straipsnio 2 punktas).
7. Teismas, neištyręs autorinių neturtinių santykių fakto, negali spręsti klausimo dėl kompensacijos atlyginimo. Teismas pažymėjo tai, kad ne šalys nustato autorinių neturtinių teisių pažeidimo faktą, o jį gali konstatuoti tik teismas (pagal kompetenciją – apygardos teismai). Nors reikalavimas pripažinti autorystę nėra tiesiogiai suformuluotas, bet tai matyti iš kilusio ginčo, nes šalys abi save laiko autorėmis, t. y. ši aplinkybė yra esminė ginče. Taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą ir vėliau perduoti bylą apygardos teismui nebūtų racionalus veiksmas ir nepagrįstai užvilkintų bylos nagrinėjimą. Be to, ieškovė nurodo ieškinio pagrindu ir Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo (toliau – Konkurencijos įstatymas) pažeidimus (ieškinio 2.29–2.35 punktai, 3–3.3 punktai), kurie, pagal Konkurencijos įstatymo 51 straipsnio 2 dalį, priklauso išimtinei Vilniaus apygardos teismo kompetencijai. Be to, iš ieškovės ieškinio matyti, jog ji savo reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo grindžia Licencijos sutarties pažeidimu (ieškinio 2.5–2.19 punktai). Ieškovė nurodo, jog licencija neįsigaliojo, nes atsakovė nevykdė mokėjimų, numatytų Kūrimo ir licencijavimo sutartyje (ieškinio 2.19–2.22 punktai). Iš Kūrimo ir licencijavimo sutarties 1.3 punkto matyti, jog ginčo objektas gali būti patentuotas produktas. Tokiu atveju ieškovės reikalavimai atitinka Lietuvos Respublikos patentų įstatymo (toliau – Patentų įstatymas) 52 straipsnyje numatytų teisių gynybos būdus. Pagal CPK 28 straipsnio 1 dalį tik Vilniaus apygardos teismas, kaip pirmosios instancijos teismas, nagrinėja civilines bylas dėl ginčų, numatytų Patentų įstatyme. Todėl ir šiuo pagrindu ginčas negali būti nagrinėjamas apylinkės teisme.
III. Atskirojo skundo argumentai
8. Ieškovė UAB „Profarma“ (toliau ir – apeliantė) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-20789-820/2023 ir perduoti ieškovės UAB „Profarma“ ieškinio priėmimo klausimą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
8.1. Ieškovė nesutinka su teismo argumentu, jog jos suformuluoti ieškinio reikalavimai patenka į ATGTĮ 14 straipsnio 1 dalies punkto ir 3 dalies apibrėžtą neturtinių teisių gynybą. Šis teisinis aiškinimas yra nepagrįstas. Visi ieškinyje suformuluoti reikalavimai yra turtinio pobūdžio. Ieškinio reikalavimo turinys yra išimtinai turtinio pobūdžio, kadangi vaisto bylos parengimo tikslas ir paskirtis yra vaisto bylos turėtojui ir pareiškėjui gauti leidimą vaisto rinkodaros teisei įgyti (leidimui prekiauti). Tai yra komercinio (turtinio) pobūdžio rezultatas ir tikslas, kuriam pasiekti ruošiama vaisto byla. Ieškovė, žinodama, kad atsakovė naudoja vaisto bylą suteikdama ją tretiesiems asmenims turėdama tikslą gauti rinkodaros leidimą ir tokiu būdu gauti turtinę naudą, siekia uždrausti šiuos neteisėtus veiksmus – ieškovės sukurtos vaisto bylos modifikavimą, platinimą, nuomą ir kitas naudojimo formas, iš kurių atsakovė gauna turtinę naudą, neteisėtai naudodama ieškovės kūrinį – vaisto bylą, kuri kartu sudaro ir konfidencialią informaciją. Šie veiksmai, kuriuos ieškovė siekia uždrausti, patenka į ATGTĮ 15 straipsnio 1 dalies apibrėžtą turtinių teisių gynybos sritį.
8.2. Teismas skundžiamoje nutartyje klaidingai nurodo, jog nagrinėjamu atveju yra kilęs ginčas dėl autorystės ir kad tai yra autorių neturtinių teisių ginama vertybė. Ieškovė nesiekia apginti autorių neturtinių teisių. Nė vienas iš jos pateikto ieškinio reikalavimų nėra susijęs su neturtinių teisių gynimu: (i) ieškovė nereikalauja pripažinti ar apginti autorystės, kadangi tarp šalių nėra ginčo dėl vaisto bylos autorystės, o ieškovės buvimas vaisto bylos autore ir savininke yra įrodytas faktas ir nėra ginčijamas; (ii) ieškovė nereikalauja, kad atsakovė nurodytų jos autoriaus vardą vaisto byloje; (iii) ieškovė nekelia klausimo dėl vaisto bylos iškraipymo (ATGTĮ 14 straipsnio 1 dalis). Priešingai, visi ieškovės reikalavimai yra turtinio pobūdžio, susiję su tuo, kad atsakovė neteisėtai naudoja ieškovės kūrinį ir iš to gauna turtinę naudą. Ieškovės ieškinys yra grindžiamas iš esmės tuo, kad atsakovė pažeidė Licencijos sutartį ir jai suteiktos turtinės teisės pagal Licencijos sutartį neįsigaliojo, tačiau atsakovė neteisėtai toliau naudoja vaisto bylą, tarsi jai šios teisės būtų suteiktos ir galiojančios, t. y. tarsi Licencijos sutartis būtų įvykdyta, įsigaliojusi ir jai suteikianti turtines teises. Autorių asmeninės neturtinės teisės neperduodamos kitiems asmenims (ATGTĮ 14 straipsnio 2 dalis), todėl šiuo atveju Licencijos sutartis ir jos pagrindu perduotos (bet neįsigaliojusios) teisės, kuriomis neteisėtai naudojasi atsakovė, negalėtų būti prilyginamos neturtinėms teisėms. Nagrinėjamu atveju esminis ginčo klausimas yra ne autorystė, o tai, ar atsakovė atlieka neteisėtus veiksmus, neteisėtai naudodama ieškovės intelektinės veiklos rezultatą, ar ne.
8.3. Ieškovė nesutinka su skundžiamos nutarties motyvu, jog ieškinio pagrindas yra Konkurencijos įstatymo pažeidimai, kurie, pagal Konkurencijos įstatymo 51 straipsnio 2 dalį, priklauso išimtinei Vilniaus apygardos teismo kompetencijai. Šiuo atveju tokia išvada nėra pagrįsta, nes byloje nėra keliami klausimai dėl konkurenciją ribojančių susitarimų ar dėl piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi (Konkurencijos įstatymo 51 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju ieškovė nesiremia nurodyto turinio pažeidimais. Ieškovė nesutinka su teismo motyvu, kad šalių ginčą reglamentuoja Patentų įstatymas ir kad ieškovė naudojasi nurodytame įstatyme numatytomis teisių gynimo priemonėmis, todėl ginčas priskirtinas Vilniaus apygardos teismo kompetencijai. Nagrinėjamu atveju ieškovė nėra nė vienas iš subjektų, kurie pagal Patentų įstatymą galėtų naudotis teisių gynybos priemonėmis. Ieškovė atitinkamai nurodytomis įstatymo normomis patentų apsauga nesiremia.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas tenkinamas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320) straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliaciniame teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
10. Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.
11. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
12. Remiantis bylos duomenimis 2016 m. balandžio 5 d. tarp ieškovės ir atsakovės sudaryta Vystymo ir licencijos sutartis Nr. 16/04-1, pagal kurią šalys susitarė, jog UAB „Profarma“ veiks kaip hormono melatonino pagrindu sukurtos vaisto bylos ir leidimui prekiauti šiuo vaistu (paraiškai) reikiamos informacijos vystytojas, savininkas ir turtinių autoriaus teisių turėtojas (ieškinio priedas Nr. 1, Licencijos sutarties 2.1, 2.3 punktai). Šalys sutarė, kad Licencijos sutartyje numatytomis sąlygomis ir tvarka ieškovė suteiks atsakovei neišimtines turtines teises į vaistinio preparato bylą ir jos pagrindu atliktą leidimą prekiauti vaistu šalių sutartose teritorijose, o atsakovė įsipareigojo veikti kaip viso projekto finansuotoja, t. y. įsipareigojo finansuoti vaisto bylos parengimo išlaidas, įskaitant sumokėti UAB „Profarmai“ licencijos mokestį, mainais į suteikiamas teises ir prieigą prie konfidencialios informacijos (Licencijos sutarties 4 punktas). Licencijos sutartis numatė, kad ginčams taikytina Lietuvos Respublikos teisė, o ginčus nagrinės Vilniaus miesto teismai (Licencijos sutarties 10 punktas).
13. Ieškovė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartimi, kuria atsisakyta priimti ieškinį, atskirajame skunde argumentuoja, kad ji nesiekia apginti autorių neturtinių teisių. Jos vertinimu nė vienas iš jos pateikto ieškinio reikalavimų nėra susijęs su neturtinių teisių gynimu. Be to nurodo, kad ginčo priskirtinumo klausimas jau yra išspręstas Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-3008-580/2023, kurioje teismas aiškiai nustatė, kad byla nagrinėtina Vilniaus miesto apylinkės teisme.
Dėl civilinės bylos teismingumo
14. Viena iš pagrindinių asmens teisių, užtikrinančių kitų galimų teisių apsaugą bei gynybą nuo jų galimo pažeidimo, yra asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos. Civiliniame procese teisę kreiptis į teismą įtvirtina CPK 5 straipsnio 1 dalis, nustatanti, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Taigi nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, jog kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, tačiau minėta nuostata suponuoja ir tai, kad ši teisė turi būti įgyvendinama laikantis teisės aktuose nustatytų procesinių reikalavimų.
15. Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, ex officio patikrina, ar yra asmens teisės kreiptis į teismą prielaidos ir tinkamo įgyvendinimo sąlygos, nustatoma, ar suinteresuotas asmuo turi teisę kreiptis į teismą, patikrinama, ar šią teisę asmuo įgyvendina tinkamai (CPK 137 straipsnis). CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyta, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu ieškinys yra neteismingas tam teismui.
16. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs ieškovės pateiktą ieškinį dėl intelektinės nuosavybės, autorių turtinių teisių ir konfidencialios informacijos pažeidimo, kompensacijos priteisimo ir įpareigojimo nutraukti neteisėtus veiksmus pažymi, jog ieškovė pateikto ieškinio punktuose 2.23; 2.25 nurodo, kad atsakovė neteisėtai (neturėdama jai suteiktų teisių) naudoja ieškovės perduotą vaisto bylą (jos dalis) ir tokiu būdu pažeidžia ieškovės turtines autorių teises (ATGTĮ 73 straipsnis). Ieškinyje nurodo, kad atsakovė pažeidė Licencijos sutartį ir pažeidė ieškovės turtines autoriaus teises, kadangi atsakovė, neturėdamas tam leidimo (t. y. neįsigaliojus licencijai pagal Licencijos sutartį), ieškovės sukurtos vaisto bylos medžiagos pagrindu toliau plėtojo ir užbaigė vaisto bylą kartu su trečiaisiais asmenimis (ATGTĮ 73 straipsnis). Taigi esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė šiuo atveju siekia apginti jos intelektinės nuosavybės turtines autorių teises. Be to, ieškinyje akcentuoja, kad ji yra vaisto bylos savininkė ir turtinių autorių teisių turėtoja, tai, be kita ko, nurodyta ir 2016 m. balandžio 5 d. Vystymo ir licencijos sutarties Nr. 16/04-1 2.1; 2.3 punktuose.
17. Tiek iš ieškovės ieškinio turinio, tiek iš ieškovės dėstomų argumentų atskirajame skunde matyti, kad šiuo nagrinėjamu atveju ieškovė neprašo pripažinti jos autorinių neturtinių teisių. Priešingai, ieškovė atskirajame skunde nurodo, jog byloje negali būti ginčo dėl to, kad UAB „Profarma“ sukūrė ir yra turtinių teisių į sukurtą vaisto bylos medžiagą ir jos pagrindu teikiamą paraišką dėl leidimo prekiauti turėtoja (ATGTĮ 9 straipsnio 2 dalis). Todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo prieita išvada, kad tarp šalių kyla ginčas, kas yra autorinių teisių subjektas, ieškovės nuomone, – ji, atsakovės nuomone, – atsakovė, nepagrįsta. Visų pirma tuo aspektu, kad pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinio priėmimo stadijoje negalėjo įvertinti atsakovės pozicijos dėl vaisto bylos autorystės, kadangi atsakovė į bylą nėra pateikusi atsiliepimo.
18. Pagal CPK 27 straipsnio 2 punktą apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, nagrinėja civilines bylas dėl autorinių neturtinių teisinių santykių. ATGTĮ 14 straipsnis apibrėžia autorių asmenines neturtines teises, nustato, kad kūrinio autorius, neatsižvelgiant į jo turtines teises, turi šias asmenines neturtines teises: 1) teisę reikalauti pripažinti kūrinio autorystę aiškiai nurodant autoriaus vardą ant visų išleidžiamo kūrinio egzempliorių, taip pat kitu įmanomu būdu viešai atliekant kūrinį (autorystės teisė); 2) teisę reikalauti, kad bet kokiu būdu naudojant kūrinį būtų nurodomas arba nebūtų nurodomas autoriaus vardas, arba būtų nurodomas autoriaus pseudonimas (teisė į autoriaus vardą); 3) teisę prieštarauti dėl kūrinio ar jo pavadinimo bet kokio iškraipymo ar kitokio pakeitimo, taip pat dėl bet kokio kito kėsinimosi į kūrinį, galinčio pažeisti autoriaus garbę ar reputaciją (teisė į kūrinio neliečiamybę). Yra išskiriamos trys autorių asmeninės neturtinės teisės, tai yra autorystės teisė (ATGTĮ 14 straipsnio 1 dalies 1 punktas), teisė į autoriaus vardą (ATGTĮ 14 straipsnio 1 dalies 2 punktas), teisė į kūrinio neliečiamybę (ATGTĮ 14 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Aptartu atveju apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, laiko ją nepagrįsta, kad ieškinio reikalavimai patenka į autorinių neturtinių teisinių santykių apimtį pagal ATGTĮ 14 straipsnio 1 dalies 1 punktą, ir byla priskirtina apygardos teismų kompetencijai.
19. Nagrinėjamoje byloje ieškovė reikalauja priteisti iš atsakovės ieškovės naudai 49 000,00 Eur dydžio kompensaciją. Taigi ATGTĮ 15 straipsnyje nustatytos autorių turtines teises, tai yra autoriui suteikiamos išimtinės teisės leisti arba uždrausti šiuos veiksmus: 1) atgaminti kūrinį bet kokia forma ar būdu; 2) išleisti kūrinį; 3) versti kūrinį; 4) adaptuoti, aranžuoti, inscenizuoti ar kitaip perdirbti kūrinį; 5) platinti kūrinio originalą ar jo kopijas parduodant, įskaitant viešą siūlymą juos pirkti ar tikslinę kūrinio originalo ar jo kopijų reklamą, skatinančią vartotojus juos įsigyti, taip pat nuomoti, teikti panaudai ar kitaip perduoti kūrinio originalą ar jo kopijas nuosavybėn arba valdyti, importuoti ar eksportuoti; 6) viešai rodyti kūrinio originalą ar kopijas; 7) viešai atlikti kūrinį bet kokiais būdais ir priemonėmis; 8) transliuoti, retransliuoti ir kitaip viešai skelbti kūrinį, įskaitant jo padarymą viešai prieinamu kompiuterių tinklais (internete). Pagal ATGTĮ 15 straipsnio 3 dalį autorius turi teisę gauti autorinį atlyginimą už kiekvieną kūrinio naudojimo būdą, susijusį su autorių turtinėmis teisėmis, nurodytomis šio straipsnio 1 dalyje.
20. ATGTĮ nuostatos taip pat apibrėžia skirtingus pažeistų autorių turtinių ir neturtinių teisių gynimo būdus. Pagal ATGTĮ 77 straipsnio 1 dalies 5–7 punktus autorių teisių, gretutinių teisių ir sui generis teisių subjektai, gindami savo teises, išimtinių licencijų licenciatai, gindami jiems suteiktas teises, taip pat kolektyvinio administravimo organizacijos, gindamos administruojamas teises, įstatymų nustatyta tvarka turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti: išieškoti atlyginimą už neteisėtą naudojimąsi kūriniu, gretutinių teisių ar sui generis teisių objektu; atlyginti turtinę žalą, įskaitant negautas pajamas ir kitas turėtas išlaidas, o šio Įstatymo 84 straipsnyje numatytais atvejais – ir neturtinę žalą; sumokėti kompensaciją.
21. Nustatydamas dėl šio įstatymo saugomų teisių pažeidimo faktiškai atsiradusios žalos (nuostolių) dydį, teismas atsižvelgia į pažeidimo esmę, padarytos žalos dydį, autoriaus teisių, gretutinių teisių ar sui generis teisių subjekto negautas pajamas, turėtas išlaidas, kitas svarbias aplinkybes. Pažeidėjo gauta nauda šio įstatymo 77 straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų reikalavimu gali būti pripažinta nuostoliais (ATGTĮ 83 straipsnio 2 dalis). ATGTĮ 83 straipsnio 4 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad vietoj dėl šio įstatymo saugomų teisių pažeidimo faktiškai atsiradusios žalos (nuostolių) atlyginimo šio įstatymo 77 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys gali reikalauti kompensacijos, kurios dydį iki 1 000 minimalių gyvenimo lygių (MGL) nustato teismas, atsižvelgdamas į pažeidėjo kaltę, jo turtinę padėtį, neteisėtų veiksmų priežastis ir kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 15 d nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-270-687/2017).
22. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ieškovės reikalavimas yra susijęs su autoriaus neturtinių teisių gynimu ir byloje esminis klausimas - bus nustatinėjama autorystė, t. y. bus nagrinėjami autoriniai neturtiniai teisiniai santykiai. Teismo vertinimu pirmosios instancijos teismas gali nagrinėti turtinius ginčus, kai nėra ginčo dėl autorystės, o kyla ginčas dėl kompensacijos dydžio ir pan. Teismas neištyręs autorinių neturtinių santykių fakto, negali spręsti klausimo dėl kompensacijos atlyginimo. Be to, nors reikalavimas pripažinti autorystę nėra tiesiogiai suformuluotas, bet tai matyti iš kilusio ginčo, nes šalys abi save laiko autoriais, t. y. ši aplinkybė yra esminė ginče. Teismo vertinimu taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą ir vėliau perduoti byla apygardos teismui nebūtų racionalus veiksmas ir nepagrįstai užvilkintų bylos nagrinėjimą.
23. Tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo argumentais, nes ieškovė ieškinyje aiškiai įvardina, jog atsakovė yra pažeidusi jos, kaip sui generis teisių turėtojos, turtines teises, numatytas ATGTĮ 15 straipsnyje, ir minėta, kad ieškovės vertinimu, atsakovė neteisėtai (neturėdama jai suteiktų teisių) naudoja ieškovės perduotą vaisto bylą (jos dalis) ir tokiu būdu pažeidžia ieškovės turtines autorių teises ir kompensacijos prašo pagal ATGTĮ nuostatas, reglamentuojančias atlyginimą autoriui už jo turtinių teisių pažeidimą. Atsižvelgdama į nurodytą įstatymo normą, kuri apibrėžia neturtinių teisių turinį, ieškovė atskirajame skunde pažymi, kad nei vienas iš jos pateikto ieškinio reikalavimų nėra susijęs su neturtinių teisių gynimu, priešingai, visi ieškovės reikalavimai yra turtinio pobūdžio, susiję su tuo, kad atsakovė neteisėtai naudoja ieškovės kūrinį ir iš to gauna turtinę naudą, todėl ieškovė siekia uždrausti šiuos veiksmus (ATGTĮ 15 straipsnio 1 dalis) ir kt.
24. Atsižvelgiant į tai, kas aptarta konkrečiu atveju, apeliacinės instancijos teismo vertinimu ieškovės reikalavimai yra nagrinėtini apylinkės teisme, kadangi ieškovės nurodomas teisių gynimo būdas atitinka ATGTĮ 15 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir 3 dalį, be to, ir ATGTĮ 77 straipsnio 1 dalies 3 ir 6 punktus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, jei pirmosios instancijos teismui kyla abejonės dėl tikslaus ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimo, tokiu atveju teismui sprendžiant dėl ieškinio priėmimo tikslinga taikyti CPK 115 ir 138 straipsniuose įtvirtintą ieškinio trūkumų šalinimo institutą. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas šia galimybe nepasinaudojo, o vienareikšmiškos išvados, jog ieškovės reikalavimai yra susiję išimtinai tik su neturtinių autoriaus teisių gynimu, ieškinio turinys šioje proceso stadijoje nepatvirtina.
25. Be to pažymėtina, kad apeliantė atskirajame skunde nurodė, kad ginčo priskyrimo nagrinėti klausimas jau yra išspręstas Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-3008-580/2023, kurioje teismas nustatė, kad byla nagrinėtina Vilniaus miesto apylinkės teisme. LITEKO duomenimis Vilniaus apygardos teismas 2023 m. spalio 23 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės UAB „Profarma“ ieškinį. Pasiūlė kreiptis į Vilniaus miesto apylinkės teismą, kadangi teismo vertinimu ieškovės reikalavimai yra susiję išimtinai tik su turtinių autoriaus teisių gynimu, ką patvirtina ieškinio turinys, todėl byla teisminga Vilniaus miesto apylinkės teismui pagal bendrąsias bylų teismingumo taisykles (CPK 26 straipsnis, 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Teismas akcentavo, kad ieškovė ieškinyje aiškiai įvardina, jog atsakovas yra pažeidęs jos turtines autoriaus teises, ieškinyje pabrėžia, kad ieškovė yra Vaisto bylos savininkė ir turtinių autoriaus teisių turėtoja (Licencijos sutarties preambulė, 2.1, 2.3 punktai). Ieškovė neprašo pripažinti jos autoriaus neturtinių teisių ir nurodo, jog byloje negali būti ginčo dėl to, kad UAB „Profarma“ sukūrė ir yra turtinių teisių į sukurtą Vaisto bylos medžiagą ir jos pagrindu teikiamą paraišką dėl leidimo prekiauti turėtoja (ATGTĮ 9 straipsnio 2 dalis). Ieškovės nurodomas teisių gynimo būdas atitinka ATGTĮ 15 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir 3 dalį bei ATGTĮ 77 straipsnio 1 dalies 3 ir 6 punktus.
Dėl bylos procesinės baigties
26. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmosios instancijos teismo argumentus, padarytas išvadas, atskirojo skundo argumentus, atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieškinį. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 24 d. nutartis, kuria atsisakyta priimti ieškovės ieškinį, naikintina, grąžinant pirmosios instancijos teismui ieškinio priėmimo klausimą spręsti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 24 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti ieškovei.