Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Profarma“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-20789-820/2023 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Profarma“ ieškinį atsakovei užsienio bendrovei VELIT Biopharmaceuticals GmbH, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, užsienio bendrovė Evolan Pharma, AB, dėl intelektinės nuosavybės, autorių turtinių teisių ir konfidencialios informacijos pažeidimo, kompensacijos priteisimo ir įpareigojimo nutraukti neteisėtus veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas tenkinamas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320) straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliaciniame teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

10. Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.

11. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

12. Remiantis bylos duomenimis 2016 m. balandžio 5 d. tarp ieškovės ir atsakovės sudaryta Vystymo ir licencijos sutartis Nr. 16/04-1, pagal kurią šalys susitarė, jog UAB „Profarma“ veiks kaip hormono melatonino pagrindu sukurtos vaisto bylos ir leidimui prekiauti šiuo vaistu (paraiškai) reikiamos informacijos vystytojas, savininkas ir turtinių autoriaus teisių turėtojas (ieškinio priedas Nr. 1, Licencijos sutarties 2.1, 2.3 punktai). Šalys sutarė, kad Licencijos sutartyje numatytomis sąlygomis ir tvarka ieškovė suteiks atsakovei neišimtines turtines teises į vaistinio preparato bylą ir jos pagrindu atliktą leidimą prekiauti vaistu šalių sutartose teritorijose, o atsakovė įsipareigojo veikti kaip viso projekto finansuotoja, t. y. įsipareigojo finansuoti vaisto bylos parengimo išlaidas, įskaitant sumokėti UAB „Profarmai“ licencijos mokestį, mainais į suteikiamas teises ir prieigą prie konfidencialios informacijos (Licencijos sutarties 4 punktas). Licencijos sutartis numatė, kad ginčams taikytina Lietuvos Respublikos teisė, o ginčus nagrinės Vilniaus miesto teismai (Licencijos sutarties 10 punktas).

13. Ieškovė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartimi, kuria atsisakyta priimti ieškinį, atskirajame skunde argumentuoja, kad ji nesiekia apginti autorių neturtinių teisių. Jos vertinimu nė vienas iš jos pateikto ieškinio reikalavimų nėra susijęs su neturtinių teisių gynimu. Be to nurodo, kad ginčo priskirtinumo klausimas jau yra išspręstas Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-3008-580/2023, kurioje teismas aiškiai nustatė, kad byla nagrinėtina Vilniaus miesto apylinkės teisme.

Dėl civilinės bylos teismingumo

14. Viena iš pagrindinių asmens teisių, užtikrinančių kitų galimų teisių apsaugą bei gynybą nuo jų galimo pažeidimo, yra asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos. Civiliniame procese teisę kreiptis į teismą įtvirtina CPK 5 straipsnio 1 dalis, nustatanti, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Taigi nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, jog kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, tačiau minėta nuostata suponuoja ir tai, kad ši teisė turi būti įgyvendinama laikantis teisės aktuose nustatytų procesinių reikalavimų.

15. Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, ex officio patikrina, ar yra asmens teisės kreiptis į teismą prielaidos ir tinkamo įgyvendinimo sąlygos, nustatoma, ar suinteresuotas asmuo turi teisę kreiptis į teismą, patikrinama, ar šią teisę asmuo įgyvendina tinkamai (CPK 137 straipsnis). CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyta, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu ieškinys yra neteismingas tam teismui.

16. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs ieškovės pateiktą ieškinį dėl intelektinės nuosavybės, autorių turtinių teisių ir konfidencialios informacijos pažeidimo, kompensacijos priteisimo ir įpareigojimo nutraukti neteisėtus veiksmus pažymi, jog ieškovė pateikto ieškinio punktuose 2.23; 2.25 nurodo, kad atsakovė neteisėtai (neturėdama jai suteiktų teisių) naudoja ieškovės perduotą vaisto bylą (jos dalis) ir tokiu būdu pažeidžia ieškovės turtines autorių teises (ATGTĮ 73 straipsnis). Ieškinyje nurodo, kad atsakovė pažeidė Licencijos sutartį ir pažeidė ieškovės turtines autoriaus teises, kadangi atsakovė, neturėdamas tam leidimo (t. y. neįsigaliojus licencijai pagal Licencijos sutartį), ieškovės sukurtos vaisto bylos medžiagos pagrindu toliau plėtojo ir užbaigė vaisto bylą kartu su trečiaisiais asmenimis (ATGTĮ 73 straipsnis). Taigi esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė šiuo atveju siekia apginti jos intelektinės nuosavybės turtines autorių teises. Be to, ieškinyje akcentuoja, kad ji yra vaisto bylos savininkė ir turtinių autorių teisių turėtoja, tai, be kita ko, nurodyta ir 2016 m. balandžio 5 d. Vystymo ir licencijos sutarties Nr. 16/04-1 2.1; 2.3 punktuose.

17. Tiek iš ieškovės ieškinio turinio, tiek iš ieškovės dėstomų argumentų atskirajame skunde matyti, kad šiuo nagrinėjamu atveju ieškovė neprašo pripažinti jos autorinių neturtinių teisių. Priešingai, ieškovė atskirajame skunde nurodo, jog byloje negali būti ginčo dėl to, kad UAB „Profarma“ sukūrė ir yra turtinių teisių į sukurtą vaisto bylos medžiagą ir jos pagrindu teikiamą paraišką dėl leidimo prekiauti turėtoja (ATGTĮ 9 straipsnio 2 dalis). Todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo prieita išvada, kad tarp šalių kyla ginčas, kas yra autorinių teisių subjektas, ieškovės nuomone, – ji, atsakovės nuomone, – atsakovė, nepagrįsta. Visų pirma tuo aspektu, kad pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinio priėmimo stadijoje negalėjo įvertinti atsakovės pozicijos dėl vaisto bylos autorystės, kadangi atsakovė į bylą nėra pateikusi atsiliepimo.

18. Pagal CPK 27 straipsnio 2 punktą apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, nagrinėja civilines bylas dėl autorinių neturtinių teisinių santykių. ATGTĮ 14 straipsnis apibrėžia autorių asmenines neturtines teises, nustato, kad kūrinio autorius, neatsižvelgiant į jo turtines teises, turi šias asmenines neturtines teises: 1) teisę reikalauti pripažinti kūrinio autorystę aiškiai nurodant autoriaus vardą ant visų išleidžiamo kūrinio egzempliorių, taip pat kitu įmanomu būdu viešai atliekant kūrinį (autorystės teisė); 2) teisę reikalauti, kad bet kokiu būdu naudojant kūrinį būtų nurodomas arba nebūtų nurodomas autoriaus vardas, arba būtų nurodomas autoriaus pseudonimas (teisė į autoriaus vardą); 3) teisę prieštarauti dėl kūrinio ar jo pavadinimo bet kokio iškraipymo ar kitokio pakeitimo, taip pat dėl bet kokio kito kėsinimosi į kūrinį, galinčio pažeisti autoriaus garbę ar reputaciją (teisė į kūrinio neliečiamybę). Yra išskiriamos trys autorių asmeninės neturtinės teisės, tai yra autorystės teisė (ATGTĮ 14 straipsnio 1 dalies 1 punktas), teisė į autoriaus vardą (ATGTĮ 14 straipsnio 1 dalies 2 punktas), teisė į kūrinio neliečiamybę (ATGTĮ 14 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Aptartu atveju apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, laiko ją nepagrįsta, kad ieškinio reikalavimai patenka į autorinių neturtinių teisinių santykių apimtį pagal ATGTĮ 14 straipsnio 1 dalies 1 punktą, ir byla priskirtina apygardos teismų kompetencijai.

19. Nagrinėjamoje byloje ieškovė reikalauja priteisti iš atsakovės ieškovės naudai 49 000,00 Eur dydžio kompensaciją. Taigi ATGTĮ 15 straipsnyje nustatytos autorių turtines teises, tai yra autoriui suteikiamos išimtinės teisės leisti arba uždrausti šiuos veiksmus: 1) atgaminti kūrinį bet kokia forma ar būdu; 2) išleisti kūrinį; 3) versti kūrinį; 4) adaptuoti, aranžuoti, inscenizuoti ar kitaip perdirbti kūrinį; 5) platinti kūrinio originalą ar jo kopijas parduodant, įskaitant viešą siūlymą juos pirkti ar tikslinę kūrinio originalo ar jo kopijų reklamą, skatinančią vartotojus juos įsigyti, taip pat nuomoti, teikti panaudai ar kitaip perduoti kūrinio originalą ar jo kopijas nuosavybėn arba valdyti, importuoti ar eksportuoti; 6) viešai rodyti kūrinio originalą ar kopijas; 7) viešai atlikti kūrinį bet kokiais būdais ir priemonėmis; 8) transliuoti, retransliuoti ir kitaip viešai skelbti kūrinį, įskaitant jo padarymą viešai prieinamu kompiuterių tinklais (internete). Pagal ATGTĮ 15 straipsnio 3 dalį autorius turi teisę gauti autorinį atlyginimą už kiekvieną kūrinio naudojimo būdą, susijusį su autorių turtinėmis teisėmis, nurodytomis šio straipsnio 1 dalyje.

20. ATGTĮ nuostatos taip pat apibrėžia skirtingus pažeistų autorių turtinių ir neturtinių teisių gynimo būdus. Pagal ATGTĮ 77 straipsnio 1 dalies 5–7 punktus autorių teisių, gretutinių teisių ir sui generis teisių subjektai, gindami savo teises, išimtinių licencijų licenciatai, gindami jiems suteiktas teises, taip pat kolektyvinio administravimo organizacijos, gindamos administruojamas teises, įstatymų nustatyta tvarka turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti: išieškoti atlyginimą už neteisėtą naudojimąsi kūriniu, gretutinių teisių ar sui generis teisių objektu; atlyginti turtinę žalą, įskaitant negautas pajamas ir kitas turėtas išlaidas, o šio Įstatymo 84 straipsnyje numatytais atvejais – ir neturtinę žalą; sumokėti kompensaciją.

21. Nustatydamas dėl šio įstatymo saugomų teisių pažeidimo faktiškai atsiradusios žalos (nuostolių) dydį, teismas atsižvelgia į pažeidimo esmę, padarytos žalos dydį, autoriaus teisių, gretutinių teisių ar sui generis teisių subjekto negautas pajamas, turėtas išlaidas, kitas svarbias aplinkybes. Pažeidėjo gauta nauda šio įstatymo 77 straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų reikalavimu gali būti pripažinta nuostoliais (ATGTĮ 83 straipsnio 2 dalis). ATGTĮ 83 straipsnio 4 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad vietoj dėl šio įstatymo saugomų teisių pažeidimo faktiškai atsiradusios žalos (nuostolių) atlyginimo šio įstatymo 77 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys gali reikalauti kompensacijos, kurios dydį iki 1 000 minimalių gyvenimo lygių (MGL) nustato teismas, atsižvelgdamas į pažeidėjo kaltę, jo turtinę padėtį, neteisėtų veiksmų priežastis ir kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 15 d nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-270-687/2017).

22. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ieškovės reikalavimas yra susijęs su autoriaus neturtinių teisių gynimu ir byloje esminis klausimas - bus nustatinėjama autorystė, t. y. bus nagrinėjami autoriniai neturtiniai teisiniai santykiai. Teismo vertinimu pirmosios instancijos teismas gali nagrinėti turtinius ginčus, kai nėra ginčo dėl autorystės, o kyla ginčas dėl kompensacijos dydžio ir pan. Teismas neištyręs autorinių neturtinių santykių fakto, negali spręsti klausimo dėl kompensacijos atlyginimo. Be to, nors reikalavimas pripažinti autorystę nėra tiesiogiai suformuluotas, bet tai matyti iš kilusio ginčo, nes šalys abi save laiko autoriais, t. y. ši aplinkybė yra esminė ginče. Teismo vertinimu taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą ir vėliau perduoti byla apygardos teismui nebūtų racionalus veiksmas ir nepagrįstai užvilkintų bylos nagrinėjimą.

23. Tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo argumentais, nes ieškovė ieškinyje aiškiai įvardina, jog atsakovė yra pažeidusi jos, kaip sui generis teisių turėtojos, turtines teises, numatytas ATGTĮ 15 straipsnyje, ir minėta, kad ieškovės vertinimu, atsakovė neteisėtai (neturėdama jai suteiktų teisių) naudoja ieškovės perduotą vaisto bylą (jos dalis) ir tokiu būdu pažeidžia ieškovės turtines autorių teises ir kompensacijos prašo pagal ATGTĮ nuostatas, reglamentuojančias atlyginimą autoriui už jo turtinių teisių pažeidimą. Atsižvelgdama į nurodytą įstatymo normą, kuri apibrėžia neturtinių teisių turinį, ieškovė atskirajame skunde pažymi, kad nei vienas iš jos pateikto ieškinio reikalavimų nėra susijęs su neturtinių teisių gynimu, priešingai, visi ieškovės reikalavimai yra turtinio pobūdžio, susiję su tuo, kad atsakovė neteisėtai naudoja ieškovės kūrinį ir iš to gauna turtinę naudą, todėl ieškovė siekia uždrausti šiuos veiksmus (ATGTĮ 15 straipsnio 1 dalis) ir kt.

24. Atsižvelgiant į tai, kas aptarta konkrečiu atveju, apeliacinės instancijos teismo vertinimu ieškovės reikalavimai yra nagrinėtini apylinkės teisme, kadangi ieškovės nurodomas teisių gynimo būdas atitinka ATGTĮ 15 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir 3 dalį, be to, ir ATGTĮ 77 straipsnio 1 dalies 3 ir 6 punktus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, jei pirmosios instancijos teismui kyla abejonės dėl tikslaus ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimo, tokiu atveju teismui sprendžiant dėl ieškinio priėmimo tikslinga taikyti CPK 115 ir 138 straipsniuose įtvirtintą ieškinio trūkumų šalinimo institutą. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas šia galimybe nepasinaudojo, o vienareikšmiškos išvados, jog ieškovės reikalavimai yra susiję išimtinai tik su neturtinių autoriaus teisių gynimu, ieškinio turinys šioje proceso stadijoje nepatvirtina.

25. Be to pažymėtina, kad apeliantė atskirajame skunde nurodė, kad ginčo priskyrimo nagrinėti klausimas jau yra išspręstas Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-3008-580/2023, kurioje teismas nustatė, kad byla nagrinėtina Vilniaus miesto apylinkės teisme. LITEKO duomenimis Vilniaus apygardos teismas 2023 m. spalio 23 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės UAB „Profarma“ ieškinį. Pasiūlė kreiptis į Vilniaus miesto apylinkės teismą, kadangi teismo vertinimu ieškovės reikalavimai yra susiję išimtinai tik su turtinių autoriaus teisių gynimu, ką patvirtina ieškinio turinys, todėl byla teisminga Vilniaus miesto apylinkės teismui pagal bendrąsias bylų teismingumo taisykles (CPK 26 straipsnis, 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Teismas akcentavo, kad ieškovė ieškinyje aiškiai įvardina, jog atsakovas yra pažeidęs jos turtines autoriaus teises, ieškinyje pabrėžia, kad ieškovė yra Vaisto bylos savininkė ir turtinių autoriaus teisių turėtoja (Licencijos sutarties preambulė, 2.1, 2.3 punktai). Ieškovė neprašo pripažinti jos autoriaus neturtinių teisių ir nurodo, jog byloje negali būti ginčo dėl to, kad UAB „Profarma“ sukūrė ir yra turtinių teisių į sukurtą Vaisto bylos medžiagą ir jos pagrindu teikiamą paraišką dėl leidimo prekiauti turėtoja (ATGTĮ 9 straipsnio 2 dalis). Ieškovės nurodomas teisių gynimo būdas atitinka ATGTĮ 15 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir 3 dalį bei ATGTĮ 77 straipsnio 1 dalies 3 ir 6 punktus.

Dėl bylos procesinės baigties

26. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmosios instancijos teismo argumentus, padarytas išvadas, atskirojo skundo argumentus, atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieškinį. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 24 d. nutartis, kuria atsisakyta priimti ieškovės ieškinį, naikintina, grąžinant pirmosios instancijos teismui ieškinio priėmimo klausimą spręsti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 24 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti ieškovei.