Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Rimas Švirinas, nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjęs nuteistojo V. G. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 7 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo skundas dėl Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2015 m. rugpjūčio 4 d. nutarimo Nr. 93-593 netaikyti nuteistajam V. G. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos panaikinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. G., gim. (duomenys neskelbtini), nuteistas 2010-12-08 Kauno apygardos teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 str. 2 d. 8 p. – 8 metams laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d. subendrinti su 2008-09-26 nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė – 10 metų laisvės atėmimo. Anksčiau teistas. Bausmės pradžia – 2008-07-10, bausmės pabaiga – 2018-07-10.

2015-08-04 nutarimu Komisija nutarė netaikyti nuteistajam V. G. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 str.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. G. skundas atmestinas.

2015 m. birželio 23 d. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso pakeitimo įstatymu Nr. XII-1818, tarp kita ko, buvo pakeistos ir nuteistųjų lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigų reglamentuojančios nuostatos. 2015 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojusio pakeisto Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 str. 1 d. numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš BVK 157 str. 1 d. lingvistinio aiškinimo seka, kad pagal naująjį teisinį reguliavimą būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Įgyvendinant pakeisto BVK nuostatas, 2015 m. birželio 23 d. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 253¹, 360, 362 ir 364 str. pakeitimo įstatymu Nr. XII-1820, buvo pakeistos ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatos, reglamentuojančios lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų taikymo tvarką. Minėto įstatymo 5 str. 2 d. numatyta, kad klausimus dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimų ir skundų (atsiliepimų) dėl šių nutarimų, pateiktų iki 2015 m. rugpjūčio 31 d., teismas nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. sprendžia šio įstatymo 2 str. išdėstytame BPK 360 str. nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, o taip pat į tai, kad BVK nuostatos taikomos nuo jų įsigaliojimo dienos (BVK 3 str. 1 d.), nuteistojo skundas aukštesniajam teismui nagrinėtinas taikant pakeistas tiek BVK, tiek ir BPK nuostatas.

BVK 164 str. 2 d. numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 str. 8 d. nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuo tarpu klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (BPK 360 str. 2 d.).

Šiuo atveju iš bylos medžiagos matyti, kad Komisija, nors ir svarsčiusi nuteistojo V. G. prašymą dėl lygtinio paleidimo, dar galiojant ankstesnėms BVK nuostatoms, išnagrinėjo visus duomenis, reikšmingus nuteistojo lygtiniam paleidimui. Nuteistasis yra atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant.

Bylos duomenys patvirtina, kad individualų socialinės reabilitacijos planą V. G. vykdo – Komisijos rekomendacijų įgyvendinimo laikotarpiu režimo reikalavimų nepažeidė, buvo dalyvavo socialinės reabilitacijos programose, kreipėsi dėl įdarbinimo. Atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatytas vidutinis nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas – 64 balai. Tačiau pažymėtina, kad esant vidutinei nusikalstamo elgesio rizikai, turi būti nustatyta pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Nors nuteistasis skunde teigia, kad jo pastangos taisytis ir vykdyti Komisijos įpareigojimus, patvirtina, jog jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, aukštesniojo teismo vertinimu, akivaizdžių jo pažangos veiksnių, praeityje lėmusių jo nusikalstamą elgesį, ir leidžiančių teismui pagrįstai tikėtis, jog ateityje nuteistasis iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, byloje nenustatyta.

Priešingai nei skunde teigia nuteistasis, apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, jog Komisijos nutarime, netaikyti nuteistajam V. G. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, pateikti argumentai yra pagrįsti nuteistojo asmens byloje esančiais rašytiniais įrodymais, kompetentingų specialistų išvadomis ir nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rezultatais, parengtais pagal teisės aktų patvirtintas metodikas. Netikėti byloje esančiais rašytiniais įrodymais ir kompetentingų įstaigų pateiktais oficialiais duomenimis, aukštesnysis teismas neturi jokio pagrindo. V. G. teigiamai charakterizuojančios aplinkybės – tai, kad jis atlikdamas laisvės atėmimo bausmę mokėsi, rodė iniciatyvą dirbti, buvo 7 kartus paskatintas, svarstymo metu neturėjo galiojančių nuobaudų, nelaikytinos prioritetinėmis prieš kitas aplinkybes, rodančias nuteistojo negebėjimą pilnai prisiimti atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, suvokti bausmės atlikimo teigiamą įtaką. Šiuo metu nuteistasis neturi galiojančių nuobaudų, tačiau per visą bausmės atlikimo laiką jis net 16 kartų baustas už vidaus tvarkos pažeidimus, dauguma jų už administracijos darbuotojų nurodymų nevykdymą. Nuteistasis pataisos namuose buvo įdarbintas, tačiau iš darbo atleistas, jam buvo suteikta galimybė išeiti be sargybos pataisos namų ribų, tačiau šiuo metu jis gavo nuobaudą už pareigūno nurodymų nevykdymą. Psichologinės tarnybos išvadoje nuteistasis apibūdinamas kaip pasitikintis savimi asmuo, savivertės jausmas didesnis už vidutinį, dėl su nusikaltimu atsiradusių pasekmių labiau pergyvena ne dėl savo nusikalstamo elgesio, o dėl prarastų galimybių gyventi pilnavertį gyvenimą laisvėje. Teisme ir įkalinimo pradžioje kaltės dėl padaryto nusikaltimo nepripažino, šiuo metu ją pripažįsta tik dalinai, linkęs ieškoti savo elgesį pateisinančių aplinkybių, nusikaltimą analizuoja iš subjektyvių pusių. Taigi nuteistojo mąstymas bausmės atlikimo metu nekito, jo savianalizė negili, savivertė pakankamai aukšta, o informaciją apie save siekia pateikti tik iš teigiamos pusės, kas teismui neleidžia vertinti jį kaip besitaisantį asmenį ir neatspindi jo elgesio pokyčių.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, jas tinkamai įvertino ir apylinkės teismas ir pagrįstai atmetė V. G. skundą dėl Komisijos nutarimo, kuriuo atsisakyta taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, todėl keisti ar naikinti nuteistojo skunde nurodytais argumentais skundžiamą teismo nutartį įstatyminio pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo V. G. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 7 d. nutartį.

Ši nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.